Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis (iki 2019 m. rugsėjo 4 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ekspeditoriumi), Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turintis vidurinį išsilavinimą, neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2019 m. rugpjūčio 30 d., apie 15.10 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo XC90“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,39 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

M. K. padarytos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. K. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad nagrinėjamas įvykis buvo 2019 m. rugpjūčio 30 d., apie 14.00-15.00 val. Namuose išgėręs apie 200 g degtinės nuvažiavo pas uošvienę adresu (duomenys neskelbtini), pabuvo pas ją ir išvažiuojant iš kiemo buvo sustabdytas ir nustatytas jo neblaivumas. Tokie kaltinamojo M. K. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbtų įrodymų visuma. Antai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas M. G. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d., apie 15.05 val. buvo gautas pranešimas, jog Vilniaus vakariniu aplinkkeliu link (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus automobilio „Volvo XC90“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas. Ties (duomenys neskelbtini) pastebėję minėtą automobilį sustabdė, kurį vairavo M. K.. Paklausus, ar vartojo alkoholį, M. K. nurodė, kad paskutinį kartą alkoholį vartojo prieš valandą. 15.15 val. alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,39 promilių girtumas, 15.36 val. atlikus antrą patikrinimą – 2,43 promilių girtumas (b. l. 21). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir jo tarnybiniame pranešime, kuriame detalizuota, jog bendraujant su M. K., iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli (b. l. 4). Policijos įvykių registro išrašas patvirtina minėto liudytojo parodymus, iš kurio matyti, jog išties, 2019 m. rugpjūčio 30 d., apie 15.00 val. buvo gautas pranešimas apie Gariūnų kryptimi važiuojantį automobilį „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas vairuoja pavojingai, galimai girtas (b. l. 3). Tuo tarpu aplinkybę, jog kaltinamasis M. K. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus patvirtina jau minėto liudytojo policijos pareigūno M. G. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės (b. l. 4), 2019 m. rugpjūčio 30 d. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad M. K. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, be kita ko, jame užfiksuota ir tai, kad 15.15 val. M. K. nustatytas 2,39 promilių girtumo laipsnis, o 15.36 val. – 2,43 promilių girtumo laipsnis (b. l. 37). Kartu iš byloje esančių alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad M. K. alkotesteriu buvo tikrinimas du kartus ir pirmojo patikrinimo metu 2019 m. rugpjūčio 30 d., 15.15 val. jam buvo nustatytas 2,39 promilių girtumas, o praėjus 20 min., 15.36 val. jam buvo nustatytas 2,43 promilių girtumas (b. l. 39).

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, jog M. K. 2019 m. rugpjūčio 30 d., apie 15.10 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volvo XC90“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,39 promilės etilo alkoholio koncentracija, taip pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo M. K. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis M. K. ir laiduotoja R. P. pateikė teismui prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sugyventinės R. P. atsakomybėn (b. l. 78-80, 97-98).

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką M. K. padarė pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas (b. l. 43) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad jo gailėjimasis nėra deklaratyvus, jis akivaizdus iš jo elgesio proceso metu, be to, jis savanoriškai išklausė paskaitas apie alkoholio žalą. Ketvirta, dėl M. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviam, nebuvo padaryta žala.

Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytinos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. K. yra vidutinio amžiaus, anksčiau neteistas (b. l. 43), turintis vidurinį išsilavinimą, į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą 5 metų laikotarpiu dėl konsultavimo ar/ir gydymo nesikreipė (b. l. 85), iki 2019 m. rugsėjo 4 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ekspeditoriumi (b. l. 72-74), šio darbdavio vertinamas teigiamai kaip savarankiškas, sąžiningas, atsakingas, puikiai atliekantis savo pareigas darbuotojas (b. l. 86). Be to, M. K. 2019 m. rugsėjo 9 d. išklausęs 4 akademinių valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą įgijo sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą (b. l. 84). Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip netinkamą poelgį, iš jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. K. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Nagrinėjamu atveju atleisti M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo sugyventinė R. P.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. P. yra dirbanti bei gaunanti nedideles pajamas (b. l. 92), anksčiau neteista (b. l. 94), administracine tvarka nebausta (b. l. 95), darbdavio charakterizuojama kaip draugiška, nekonfliktiška, atsakinga ir pareiginga darbuotoja (b. l. 96), taip pat į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą 5 metų laikotarpiu dėl konsultavimo ar/ir gydymo nesikreipė (b. l. 93). Teismo posėdžio metu pati R. P. paaiškino, kad jie kartu gyvena apie 12 metų, veda bendrą ūkį. Po šio įvykio su M. K. apie tai labai daug kalbėjo, jis labai pergyvena, prarado gerą darbą, jam gėda ir prieš gimines, nes niekada tokioje situacijoje nebuvo. Jis pats dabar suprato, ką padarė ir labai gailisi, naktį nemiega dėl šio įvykio. Namuose į alkoholio vartojimą žiūri blogai, kadangi yra prieš ir namuose alkoholio neturi. Laiduotojos teigimu, blogai vertina visą situaciją, nes galėjo ir nelaimė atsitikti. Įtaką jam darys savo pavyzdžiu, kadangi nėra teista, administracine tvarka nebausta, dirba lopšelyje-darželyje virėja, negeria, prižiūri savo mamą (b. l. 103). Paminėta ir tai, kad R. P. teismo posėdžio metu nurodė sutinkanti su laidavimu taikant užstatą. Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad ji gauna gana mažas pajamas, tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už sugyventinį yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojo pareigas. Todėl pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja R. P. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė itin teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimiausias jo aplinkos žmogus (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). R. P. skirtina M. K. laiduotoja netaikant užstato, nes yra šeimos narė, gaunanti mažas pajamas, be to, yra pakankamas pagrindas manyti, kad R. P. pastarajam gali daryti teigiamą įtaką pačioje artimiausioje aplinkoje.

Nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo M. K.

Pažymėtina, jog BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, M. K. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,39 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad M. K. vairavo, kai nustatytas vidutinio girtumo laipsnis, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, į tai, kad jis per pastaruosius penkerius metus yra baustas administracine tvarka tik už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas sumoka (b. l. 44-45, 47-48, 81), anksčiau tokio pobūdžio veikų nėra padaręs, ši veika yra atsitiktinio pobūdžio, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d.

Teismo vertinimu, M. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad kaltinamasis M. K. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nesukėlė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, kartu įvertintina ir kaltinamojo M. K. asmenybė – vidutinio, darbingo amžiaus, anksčiau neteistas, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Pats veikos pobūdis, jos pavojingumas bei padarymo aplinkybės (didelis neblaivumo laipsnis, vairavimas mieste, pakankamai didelį atstumą dienos ir intensyvaus eismo metu, neabejotinai kėlė didelę grėsmę eismo saugumui), sudaro pakankamą ir objektyvų pagrindą teismui nustatyti būtent tokį įmokos dydį. Todėl siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės M. K. skirtina šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonė, siekiant tikslo išlaikyti proporcingumo, teisingumo principus, įgyvendinti visuotinai svarbius tikslus nusikalstamumo prevencijai. Teismas, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, šiuo atveju mano, jog yra tikslinga M. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta į šio fondo sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Šiuo atveju teismas pažymi, kad svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam M. K., iš bylos medžiagos matyti iš esmės nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad M. K. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo M. K. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis M. K. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė su PVM siekia 6 540 Eur (b. l. 12), t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, tuo tarpu kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus, tai darė viduryje dienos, kai eismas intensyvus, judriomis miesto gatvėmis ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas yra pats M. K. (b. l. 10). Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad M. K. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Volvo XC90“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Tokios išvados nepaneigia ir kaltinamojo bei jo gynybos nurodomas faktas, kad jo sugyventinė G. P. šiek tiek prisidėjo prie automobilio įsigijimo, ir ši transporto priemonė būtina pastarajai, kadangi ji turi sergančią motiną, kurią privalo vežioti į gydymo įstaigas. Šie teiginiai, teismo vertinimu, gana deklaratyvūs, nepaisant to, kad ir pateikti duomenys apie sergančią motiną.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė Audronė Nastulevičienė 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimu, siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo nuosavybės teises į transporto priemonę (automobilį) „Volvo XC90“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), nustatydama dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždrausdama šį turtą valdyti ir juo disponuoti, bet palikdama teisę juo naudotis, o turto saugotoju paskirdama kaltinamąjį M. K., nustatant terminą nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. kovo 2 d. (b. l. 16). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam M. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. (M. K.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – be užstato.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

Paskirti M. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir vieneriems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti M. K. per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Volvo XC90“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Audronės Nastulevičienės 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą transporto priemonei (automobiliui) „Volvo XC90“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kurio terminas nustatytas nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. kovo 2 d., palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Įmoka turi būti sumokėta per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), juridinio asmens kodas 188604955, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.