Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkes teismo 2024 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Druskininkų savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų ir sandorių panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Teisėjai E. Z. 2024 m. birželio 6 d. nutartimi nusišalinus nuo bylos, patikslintas ieškinys perduotas spręsti teisėjai J. P..

3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. balandžio 24 d. gautas ieškovės patikslintas ieškinys.

4. Teismas, susipažinęs su patikslinto ieškinio, kurio priėmimo klausimą Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 6 d. perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, turiniu, 2024 m. birželio 17 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą nutartyje nurodytiems patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. Apeliacijos nagrinėjimo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės D. P. ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bylos faktinės aplinkybės

18.Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi patenkino ieškovės D. P. atskirąjį skundą ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės D. P. ieškinį, bei perdavė pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti ieškinio priėmimo klausimą.

19. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. balandžio 24 d. gautas patikslintas ieškinys.

20. Teismas, susipažinęs su patikslinto ieškinio, kurio priėmimo klausimą Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 6 d. perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, turiniu, 2024 m. birželio 17 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą nutartyje nurodytiems patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti.

20. Ieškovė, vykdydama 2024 m. birželio 17 d. teismo nutartį, pateikė naują patikslintą ieškinį, prašydama: 1) panaikinti NŽT 2020 m. sausio 29 d. patikrinimo aktą Nr. FPA-482-(8.30) su pasiūlymu tvirtinti projektą; 2) panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. V35-95 „Dėl žemės sklypų Druskininkuose, formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“; 3) panaikinti NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 50SK-87-(14.50.98 E.) patvirtinti 0,0605 ha įsiterpusio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis; 4) pripažinti negaliojančia ab initio 2020 m. balandžio 14 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Fimitas“ nupirko 0,0605 ha valstybinės žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją; 5) panaikinti NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 50SK-150-(14.50.98 E.) sujungti tris žemės sklypus - kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) suformuojant vieną žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvirtinti jo kadastro duomenis; 6) pripažinti negaliojančia ab initio 2020 m. gegužės 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria UAB „LIDL Lietuva“ nupirko iš UAB „Fimitas“ 0,0605 ha žemės, esančios po sujungimo suformuotame žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkančios iki sujungimo žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją.

19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškiniu reiškiami teisiniai santykiai mišrūs, tačiau vyrauja administracinis teisinis santykis, todėl patikslintą ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

20. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė (ieškovė) pateikė atskirąjį skundą.

Dėl ieškinio (ne)priėmimo

21. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).

22. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju atsisakymo priimti ieškinį pagrindai siejami su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (liet. – savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

24. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

25. Iš ieškinio turinio ir reikalavimų matyti, kad ieškovė siekia atkurti nuosavybės teises į jos senelio N. K. prieš nacionalizaciją turėtą žemę Druskininkų mieste ir susigrąžinti ją natūroje, todėl ginčija eilę su ginčo objektu – žemės sklypu, susijusių administracinių aktų. Taip pat ieškovė ginčija pirkimo–pardavimo sandorius, kuriais ginčo objektas buvo ne kartą parduotas. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovės ieškinys turi tiek administracine teisena, tiek civiline teisena nagrinėtinos bylos požymių.

26. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ginčas kilęs ne iš civilinių teisinių santykių, bet iš Druskininkų savivaldybės administracijos ir NŽT sprendimų ir veiksmų žemės sklypo, kuris pateko į ieškovės senelio iki nacionalizacijos turėtą žemę, formavimo, ir projekto rengimo procese, kuriame Druskininkų savivaldybės administracija ir NŽT įgyvendina viešojo administravimo funkcijas. Mišraus teisinio santykio kontekste rėmėsi vyraujančio teisinio santykio principu ir darė išvadą, kad vyrauja administracinis teisinis santykis.

27.Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės (ieškovės) šioje civilinėje byloje pareikštus reikalavimus bei atsižvelgdamas į įtvirtintą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, konstatuodamas, kad ieškinys teismingas administraciniams teismams.

28. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė ginčija NŽT 2020 m. sausio 29 d. patikslinimo aktą Nr. FPA-482-(8.30); Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. V35-95; NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2020 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 50SK-87-(14.50.98 E.); NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 50SK-150-(14.50.98 E.), t. y. nekvestionuotina, kad ieškiniu ginčijami tam tikri administraciniai aktai. Teismas įvertinęs byloje susiklosčiusias teisines ir faktines aplinkybes, ieškinyje dėstomus argumentus, formuluojamus reikalavimus, pažymi, kad šioje apimtyje keliamas ginčas yra susijęs su viešojo administravimo subjekto (šiuo atveju NŽT ir Druskininkų savivaldybės administracijos) veikla viešosios teisės reglamentuojamoje srityje ir atitinkamomis administracinėmis procedūromis (žemės reforma, žemėtvarkos projektų rengimas ir įgyvendinimas, žemės sklypų formavimas, kadastro duomenų tvirtinimas, pan.; žr., pvz., mutatis mutandis (lot. su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-73/2020), kas sukuria teisinius santykius, kylančius viešojo administravimo kontekste.

29. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė taip pat prašo pripažinti negaliojančia valstybinės žemės 2020 m. balandžio 14 d. pirkimo–pradavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (pirkėjas UAB ,,Fimitas“), taip pat 2020 m. gegužės 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pastarasis žemės sklypas UAB ,,Fimitas“ parduotas UAB ,,LIDL Lietuva“. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo atveju ieškovės reikalavimas nukreiptas į NŽT ir UAB ,,Famitis“ sutartinius teisinius santykius, kuriuose NŽT veikia ne kaip viešojo administravimo, o kaip subjektas, dalyvaujantis privatiniuose pirkimo–pardavimo teisiniuose santykiuose. Atitinkamai ieškovė ginčija ir vėlesnę pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB ,,Fimitas“ žemės sklypą pardavė UAB ,,LIDL Lietuva“.

30. Pagal specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertinami kaip juridiniai faktai, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 28 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-11/2024; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2023; 2023 m. sausio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-1/2023 ir jose nurodytą praktiką). Taigi, tokiu atveju klausimai dėl sutarties teisėtumo yra privatinės teisės reguliavimo dalykas ir jie nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

31. Atitinkamai kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kai ieškiniu prašomas priimti ar jau priimtas ir ginčijamas valstybės ar savivaldybės aktas yra tik vienas iš kelių juridinių faktų, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar baigiasi civilinis teisinis santykis, ginčą turi spręsti kartu su civiliniu ginču ne administracinis, o bendrosios kompetencijos teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2009; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2010; 2010 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2010; 2013 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2013). Ši nuostata leidžia visą ginčą išspręsti bendrosios kompetencijos teisme, dirbtinai neskaidant ginčo į atskirus elementus ir nenagrinėjant atskirų elementų skirtingų sistemų teismuose.

32. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors kilęs ginčas yra mišraus pobūdžio, tačiau atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo išaiškinimus dėl civilinio ir administracinio pobūdžio reikalavimų bei jų santykio (nutarties 31 pastraipa), šioje konkrečioje byloje susiklosčiusių teisinių bei faktinių aplinkybių kontekste dominuojančiais pripažintini civiliniai, bet ne administraciniai teisiniai santykiai.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškovės ieškinio priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. nutartį ir perduoti ieškovės D. P. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.