Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1119-1079/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-22
Bylos Nr.
1-1119-1079/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17094-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
R. N.
Nukentėjusysis
A. S., G. N.
Advokatai
Edmundas Jankaitis
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-1119-1079/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17094-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.2.14.1.2.3; 2.1.14; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 22 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui L. B.,

kaltinamajam R. N., kaltinamojo gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,nukentėjusiajam A. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. N., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2018 m. liepos 11 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir 286 straipsnį, 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda;

2) 2018 m. lapkričio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrinta su 2018 m. liepos 11 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesių laisvės apribojimas ir 48 MGL (2400 eurų) bauda, bausmė neatlikta;

3) 2019 m. gegužės 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam G. N. padarytą 400 Eur (keturių šimtų eurų) žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, paskirta bausmė dalinio ir visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. lapkričio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam G. N. padarytą 400 Eur (keturių šimtų eurų) žalą ir 48 MGL (2400 Eur) dydžio baudą; 2019 m. rugpjūčio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi 1 (vienerių) metų 5 (penkių) pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. N. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent, laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio 25 d. 14 val. iki 2019 m. balandžio 25 d. 14.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš gyvenamojo namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – A. S. priklausantį automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė 300 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes stovintis prie automobilio gatvėje, (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas policijos pareigūnų, nuo kurių bėgo su transporto priemone ir buvo sulaikytas nuvažiavęs nuo kelio.

Baudžiamoji atsakomybė už šią R. N. padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. N., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikšto kaltinimo, dėl faktinių aplinkybių, prisipažino visiškai. Parodymus duoti atsisakė, tačiau atsakė į užduodamus klausimus. Atsakydamas į klausimus parodė, kad dirbo pas nukentėjusįjį, mašinoje buvo rakteliai, pasiėmė ir išvažiavo. Nuvažiavo iki kelio ir viskas. Niekur neketino važiuoti. Mašiną užtempė ant buksyro. Iš kaimyno skolinosi akumuliatorių, nes mašinoje nebuvo akumuliatoriaus. Nežino, kodėl atliko tokius veiksmus. Tuo momentu nukentėjusysis neleido naudotis minima transporto priemone. Anksčiau yra vairavęs kitas transporto priemones, šitos nėra vairavęs. Nieko neketino daryti su transporto priemone, tik pasivažinėti ir grįžti, neturėjo jokio tikslo. Negali paaiškinti kodėl bėgo nuo policijos, vijosi ir bėgo. Patvirtino, kad automobilis priklausė nukentėjusiajam. Jis neleido šita transporto priemone jam važiuoti. Važiavo keliu, būtų pasivažinėjęs ir grįžęs. Neskambino nukentėjusiajam, mano, kad nukentėjusysis nebūtų leidęs važiuoti. Yra teistas už vagystes. Pripažįsta, kad pavogė automobilį, kad neteisėtai pasiėmė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad neturėjo tyčios, nes nenorėjo pavogti. Anksčiau nebuvo kilusi mintis pasivažinėti tuo automobiliu, o tą dieną tokia mintis kilo. Galvojo pasivažinės ir grįš. Automobiliu nuvažiavo už gyvenvietės ir sustabdė policija. Bėgo nuo policijos gal 2-3 km. Nurodė, kad apie metalo laužą nieko nežino, neatsimena. Gailisi dėl to ką padarė.

Nukentėjusysis A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju pažįstami kokius 3 mėnesius. Pažįsta per jo brolį. Jis su savo broliu pas jį atvažiuodavo dirbti, turi nusipirkęs namą. Kai buvo susilaužęs ranką kaltinamasis atvažiuodavo padėti dirbti. Neprisimena, kokia buvo diena, kai buvo pagrobta transporto priemonė, galėjo būti balandžio 25 d. Kaltinamasis tą dieną prašėsi darbo, sakė jam, kad gali nešti malkas. Jam priklausantis automobilis jau buvo paruoštas utilizavimui, buvo išregistruotas, nebuvo lempų, padangos minkštos, kokius metus laiko buvo neeksploatuojamas. Automobilio užvedimo raktai buvo spynelėje, akumuliatoriaus nebuvo. Automobilis stovėjo už tvarko, o kai paruošė utilizavimui, perstatė kieme, kad lengviau būtų išvežti, o kaltinamasis jį išvarė. N. yra prašęs leisti pasinaudoti ta transporto priemone, bet jis nesutiko. N. darbo laikotarpiu pas jį, jokių daiktų nepasigedo. Praėjus savaitei po mašinos vagystės pasigedo vandens siurblio, kuris buvo ištrauktas iš šulinio. Nuvažiavo į N. namus ir atrado N. nešantį į savo kambarį jam priklausantį vandens siurblį. Pareiškimo nerašė. Po įvykio automobilis buvo pristatytas į aikštelę (duomenys neskelbtini), o iš ten utilizuotas. Jam buvo padaryta 300 Eur turtinė žala, nes kaltinamasis savavališkai automobilį pasiėmė, išvarydamas iš kiemo. Patyrė turtinę žalą kai automobilis buvo išvarytas iš kiemo, šiuo metu žalos nėra, civilinio ieškinio nereiškia. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pats buvo sudėjęs metalo laužą į automobilio bagažinę, davė tokius parodymus, nes norėjo, kad greičiau baigtųsi tyrimas. Supranta, kad padarė blogai. Metalas buvo sudėtas garaže. Buvo išplėštas garažo langas ir per jį ištrauktas metalas. Garažas buvo užrakintas. Tik po kelių dienų pamatė, todėl nepranešė policijai, kad įsibrauta į garažą. Metalo laužas jam grąžintas. Metalo laužo materialiai nevertina.

Liudytojas Ž. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, buvo susidūrę jo darbo metu. Nurodė, kad važiavo su kolega iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaime, ties sankryža, prie įvažiavimo į anksčiau buvusią lentpjūvę, pastebėjo stovintį kaltinamąjį ir nusprendė pakalbinti. Važiuodami matė iš galo atvažinėjantį baltos spalvos automobilį, o apsisukant matė, kad tas automobilis privažiavęs sustojo prie Audi markės automobilio. Kol apsisuko, pamatė, kad tas automobilis pajudėjo tempiamas kitos mašinos, jie stabdė įsijungę švyturėlius, bet nestojo, suprato, kad už vairo N.. Stabdė įsijungę švyturėlius, garsiniu signalu, tačiau jis pasuko link lauko keliuko, pro tvenkinį, vingiais, per garsiakalbį šaukė sustoti. Sustabdė automobilį jau už gyvenvietės. Kaltinamąjį persekiojo apie 10 minučių. Važinėjo vingiais per kaimą ir išlindo ties (duomenys neskelbtini) kaimu. Kai pastebėjo N., jis stovėjo atokiau nuo automobilio, panašiai ant sankryžos, matomai laukė atvažiuojančio kito automobilio. Kol jie apsisuko, automobiliai pajudėjo. Tempiant automobilį trūko trosas, N. nebuvo sustojęs, o kita mašina nuvažiavo toliau, buvo lyg šviesios spalvos VW Passat. Persekiojant nesustojusį automobilį, matė, kad automobilio padanga pustuštė, neleido jiems aplenkti, laviravo po vis kelią ir neleido jiems sustabdyti automobilio. Po to susimėtė ant kelio ir nuvažiavo nuo jo, taip buvo sustabdytas. N. pats nuvažiavo nuo kelio ir tada sustojo. Išlaipino jį iš automobilio, pasisodino į tarnybinį automobilį, nustatė girtumą. Jokio paaiškinimo kodėl bėgo, nebuvo, nuo vairuotojo jautėsi alkoholio kvapas. Aiškinantis aplinkybes privažiavo kaimo parduotuvės pardavėja, kuri paaiškino, kad tai jų automobilis, suprato, kad N. pasisavino tą automobilį. Tada išsikvietė tyrėjus. Policijai yra žinoma, kad N. neturi vairuotojo pažymėjimo, jis pats neaiškino kodėl nestojo.

Liudytoja K. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad N. jų sodyboje dirbo apie mėnesį. Pažįsta iš to, kad ateidavo į parduotuvę apsipirkti. Buvo žinoma, kad jis padėdavo vyrui sodyboje prie statybos darbų. Buvo normalus vyras, įtarimų, kad jis taip gali pasielgti, nebuvo. Buvo nuvažiavusi į tą vietą kur policijos pareigūnai jį sustabdė. N. nieko nesakė, sėdėjo policijos mašinoje ir tylėjo. Ji klausė, kodėl taip padarei, bet jis nieko nesakė, pasirodė, kad išgėręs, buvo neadekvatus. Policijos pareigūnai neleido jai su juo bendrauti. Ikiteisminio tyrimo metu apklausoje nurodė, kad jis pavogė automobilį, nes sužinojusi, kad N. nuvarė mašiną, paskambino vyrui ir paklausė ar jis leido jam važiuoti. Vyras atsakė, kad neleido ir, kad tą dieną neturėjo dirbti sodyboje. Tada taip suprato, kad N. pavogė mašiną, todėl ir nurodė apklausoje. Mašina jau buvo neeksploatuojama, nurašyta. Anksčiau nebuvo ėmęs tos mašinos, nevažinėjo, nes ir akumuliatoriaus nebuvo, automobilį planavo išvežti į metalo laužą. N. nebuvo leista važinėti su ta mašina. Kai nuvyko prie automobilio policijos pareigūnai atidarė bagažinę, matė, kad bagažinė buvo prikrauta metalo. Buvo vamzdžiai, taros prikrauta kokie 2-3 maišai, maišas vielų, nes kaip vyras minėjo, buvo kabelius sudeginęs, pilna bagažinė buvo visko prikrauta ir dar mašinos salone visko buvo pridėta. Tie daiktai buvo iš jų kiemo. Metalas buvo laikomas lauke, prie garažo, nes vyko statybos ir kas nereikalinga buvo kraunama į krūvą. Ar tą dieną N. buvo įsibrovęs į kitas patalpas nežino.

Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą rytą grįžo iš poliklinikos. Kaltinamasis stovėjo prie vartelių ir kalbėjo telefonu. Girdėjo kaip sakė, kad gerai, nueisiu pas kaimyną ir atėjo pas jį. Tuo metu jis savo mašiną įvarė į garažą. Atėjęs sako, kad su A. kalbėjau, gal galėčiau pasikrauti akumuliatorių. Leido jam pasikrauti, sakė atsinešk. Jis atsinešė akumuliatorių, įleido kaltinamąjį į garažą, o pats nuėjo į kambarį. Po kiek laiko kaltinamasis išsinešė akumuliatorių, per langą matė kaip įsidėjo į mašiną, kūrė, bet neužsikūrė. Po kiek laiko pamatė, kad atvažiavo mašina ir ištempė ant buksyro iki plento. Kai užsikūrė, ta mašina nuvažiavo. Kaltinamasis nusiėmė virvę, įmetė į mašiną, dar po kapotu kažką pasikrapštė. Užtrenkė kapotą. Manė, kad suksis ir per pievą važiuos už tvarto, bet jis lėkė ir nulėkė tiesiai plentu link (duomenys neskelbtini). Kas buvo toliau, nežino. Vėliau sužinojo, kad pakliuvo policijai. Automobilį iš kiemo ištraukė kita mašina. Kito vairuotojo nepažįsta. Negali pasakyti kiek laiko dirbo N. pas S., gal daugiau nei du mėnesius. S. automobilis stovėjo nevažiuojantis, nurašytas, ruošėsi išvežti į metalą.

Be kaltinamojo R. N. dalinio prisipažinimo dėl faktinių bylos aplinkybių ir nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais:

2019 m. balandžio 25 d. protokolu-pareiškimu, kuriuo K. S. pranešė apie automobilio Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir metalo vamzdžių vagystę. (t. 1, b. l. 12, 16, 17);

2019 m. balandžio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele, kuriuo užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, iš kur, iš gyvenamojo namo kiemo buvo išvarytas automobilis Audi 80 (t. 1, b. l. 18-19, 21-24);

2019 m. balandžio 25 d. daiktų apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriame užfiksuota automobilio Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūra. Protokole nurodoma, kad automobilio salone ant galinės sėdynės matosi baltos spalvos polietileniniame maiše sudėtos sulankstytos metalo plokštės; automobilio bagažinėje matosi metaliniai vamzdžiai, maišas su sulankstytomis metalo plokštėmis (t. 1, b. l. 32-33, 34-39)

2019 m. balandžio 25 d. tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo, kuriame Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis D. S. nurodė, įvykio aplinkybes dėl pastebėto R. N. vairuojamo automobilio, automobilio persekiojimo bei R. N. nustatyto 0,39 promilės neblaivumo (t. 1, b. l. 27);

Iš VĮ Regitra duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso A. S. (t. 1, b. l. 31);

Iš 2019 m. balandžio 29 d. nutarimo grąžinti daiktus matyti, kad automobilis Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilio dokumentai grąžinti savininkui A. S. (t. 1, b. l. 51-52, 54);

BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Už tai baudžiama arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiškia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimą padaryti nusikaltimą, tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Taigi, nustatant nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčią, būtina nustatyti valinį jos turinį, siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios.???

Turto pagrobimo sąvoka baudžiamajame įstatyme nepateikiama. Teismų praktikoje turto pagrobimas apibrėžiamas nevisiškai vienodai. Vienu atveju pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinis fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010). Kitu atveju pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-440/2009, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015). Nepaisant tam tikrų skirtumų apibrėžiant turto pagrobimo sąvoką, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, bet pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Kasacinėje praktikoje kaip vagystei būdingos tyčios pavyzdžiai dažnai nurodoma tai, kad kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012), arba kad kaltininkas suvokė, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Todėl nustačius neteisėtą svetimo turto paėmimą, bet nenustačius tyčios, nukreiptos į negrįžtamą svetimo turto užvaldymą ir atitinkamos žalos nukentėjusiajam padarymą, gali būti laikoma, kad veika neatitinka turto pagrobimo požymių BK 178 straipsnio prasme. Jeigu kaltininkas akivaizdžiai nori pasinaudoti daiktu tik laikinai, turi tikslą vėliau jį grąžinti arba kitaip nesiekia jo pasisavinti, tokia veika nesudaro visų šio nusikaltimo sudėties požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui, kaltinant R. N. padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą baigtą nusikaltimą, t. y. pagrobus svetimą turtą – A. S. priklausantį automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko nukentėjusiajam buvo padaryta 300 Eur turtinė žala.

Kaltinamasis R. N. neigia turėjęs tyčią pagrobti svetimą, A. S. priklausantį turtą – automobilį. Nurodė, ketinęs su automobiliu tik pasivažinėti ir grąžinti jį į vietą.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis R. N. iš A. S. priklausančio gyvenamojo namo kiemo išvarė nukentėjusiajam priklausantį automobilį Audi 80. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis, tam kad išvažiuotų iš kiemo su automobiliu, atliko visą eilę veiksmų, nukreiptų užvesti automobilį, kad šis galėtų važiuoti, t. y. nuėjo pas kaimyną A. M. pakrauti akumuliatorių bei pasiskolinti akumuliatoriaus, taip pat susistabdė pravažiuojantį automobilį, kad šis užtemptų neužsivedantį automobilį. Šių aplinkybių neneigė ir pats kaltinamasis. Taip pat liudytojui A. M. nurodė kalbėjęs su A. S., iš ko liudytojas suprato, kad R. N. turi leidimą naudotis kaimyno automobiliu. Be to, iš nukentėjusiojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad kaltinamasis į automobilį susikrovė ir sodyboje buvusį metalo laužą, ir išsivežė jį automobiliu iš nukentėjusiojo kiemo. Šios faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad kaltinamasis R. N. turėjo ketinimus ne tik pasivažinėti svetimu automobiliu, tačiau turėjo ketinimą pasisavinti svetimą, nukentėjusiajam priklausantį turtą.

Teismo vertinimu kaltinamajame akte R. N. nusikalstama veika kvalifikuota netinkamai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip baigtas nusikaltimas, nes kaltinamasis savo ketinimų pagrobti svetimą turtą neįgyvendino, dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas, persekiojamas ir sustabdytas policijos pareigūnų. Todėl teismas teisiamojo posėdžio informavęs bylos nagrinėjimo dalyvius, apie galimybę kaltinamojo veiką perkvalifikuoti į pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad yra pagrindas kaltinamojo R. N. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

???Teismas, vertindamas kaltinamojo R. N. teiginius, jog jis neturėjo tyčios pagrobti automobilio, atmeta juo kaip gynybinę kaltinamojo poziciją išvengti bausmės, kadangi tokie kaltinamojo teiginiai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir kaltinamąjį charakterizuojančiai medžiagai. Iš byloje esančios, kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos, matyti, kad kaltinamasis dėl nusikaltimų nuosavybei iš viso teistas dvylika kartų, paskutinį kartą 2019 m. gegužės 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, ir nors dalis teistumų už anksčiau kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas, yra išnykę, tačiau tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, kaip asmenį besisavinantį svetimą turtą. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis pasinaudojęs nukentėjusiojo automobilyje paliktais rakteliais, susikraudamas į automobilį nukentėjusiajam priklausantį metalo laužą, siekė pagrobti nukentėjusiajam priklausantį turtą ir padaryti jam turtinės žalos.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis R. N. pasikėsino padaryti vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Kaltinamasis savo kaltės dėl padarytos nusikalstamo veikos visiškai nepripažino, pripažino tik faktines veikos aplinkybes ir nors nurodė, kad gailisi dėl padaryto, teismas sprendžia, jog tik faktinių veikos padarymo aplinkybių pripažinimas nelaikytinas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tai jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes iš karto po įvykio kaltinamajam buvo nustatytas 0,39 promilės neblaivumas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis anksčiau teistas 3 kartus (t. 1, b. l. 91–107; t. 2, b. l. 43-47), Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, 2019 m. rugpjūčio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam buvo pakeista jam paskirta laisvės apribojimo bausmė į 90 parų arešto bausmę (t. 2, b. l. 48-49), kas rodo, jog kaltinamasis nesilaiko visuotinai priimtų elgesio taisyklių, būdamas teistas ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 108–119), nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 120, 121), šiuo metu atlieka arešto bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje (t. 2, b. l. 50).

Teismas atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamos veikos padarymo stadiją – pasikėsinta padaryti vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų; į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, sprendžia, kad už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą R. N. skirtina griežčiausia 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodyta bausmė – laisvės atėmimas. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją (pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką), kaltinamąjį charakterizuojančias asmenines savybes ir sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. N. paskyrus laisvės atėmimo bausmės dydį tarp įstatymo nustatyto bausmės minimumo ir straipsnio sankcijoje nurodyto bausmės vidurkio.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu R. N. paskirta bausmė subendrintina su 2019 m. gegužės 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi pakeista bausme, iš dalies bausmes sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį, t. y. pusę 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi paskirtos arešto bausmės, švelnesnę bausmę pakeičiant griežtesne bausme (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis, 2 dalis).

Laisvės atėmimo bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 25 d. 14.41 val. iki 2019 m. balandžio 26 d. 11.47 val. (t. 1, b. l. 139-141, 147-148) ir pagal 2019 m. rugpjūčio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį atliktą arešto bausmę.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

R. N. ikiteisminio tyrimo pareigūno 2019 m. balandžio 26 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 149-150). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu R. N. atlieka arešto bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tapo nebereikalinga, todėl naikintina (BPK 139 straipsnio1 dalis).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintini visi apribojimai, taikyti automobiliui Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimui, techninės apžiūros rezultatų kortelei ir draudimo liudijimui, ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimu grąžintiems savininkui A. S., ir apie tai praneština transporto priemonės savininkui.

Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė išlaidas susijusias su automobilio nuvežimu ir saugojimu aikštelėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnis), todėl šios išlaidos – 30,00 Eur (be PVM) už automobilio nuvežimą bei 1,65 Eur (be PVM) išlaidos už 4 parų saugojimą, iš viso su PVM 38,30 Eur (b. l. 43-50), pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš R. N. Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (BPK 103 straipsnio 5, 6 punktai, 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis,

nusprendžia:

R. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, R. N. paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2019 m. gegužės 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi pakeista bausme, iš dalies bausmes sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį, t. y. 45 (keturiasdešimt penkias) paras, 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi paskirtos arešto bausmės, švelnesnę bausmę pakeičiant griežtesne bausme, ir paskirti R. N. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių ir 15 (penkiolikos ) dienų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 25 d. 14.41 val. iki 2019 m. balandžio 26 d. 11.47 val. ir pagal 2019 m. rugpjūčio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį atliktą arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. spalio 22 d.

R. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti visus apribojimus, taikytus automobiliui Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimui, techninės apžiūros rezultatų kortelei ir draudimo liudijimui, ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimu grąžintiems savininkui A. S., ir apie tai pranešti transporto priemonės savininkui.

Pripažinti proceso išlaidomis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato turėtas 38,30 Eur (trisdešimt aštuonių eurų 30 ct) išlaidas už automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą bei saugojimą ir priteisti jas iš R. N. Šiaulių apskrities vyriausiajam komisariatui, j. a. k. (duomenys neskelbtini), nurodant priteistą sumą pervesti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Sigita Rozgaitė