Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. U.-S. ieškinį atsakovui L. S., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe, dėl atsakovo iškeldinimo, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, dėl leidimo ieškovei su vaiku išvykti gyventi į užsienį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija, teikdama išvadą dėl patikslinto ieškinio, nurodė, kad ieškovė prašo nustatyti vaiko bei atsakovo bendravimo tvarką: atsakovas bendraus su vaiku iki jo pilnametystės telefonu ir internetu, kitomis elektroninio ryšio priemonėmis neribotai vaikui priimtinu laiku, atsižvelgiant į vaiko interesus bei užimtumą. Ieškovei su sūnumi grįžus į Lietuvą atostogoms vasaros metu atsakovas turi teisę ne mažiau kaip pusę atostogų laiko bendrauti su vaiku Lietuvoje. Apie ketinimą atvykti su sūnumi į Lietuvą ieškovė praneša atsakovui ne vėliau kaip prieš 2 savaites elektroniniu paštu, kurį nurodys atsakovas. Atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku ir kita, teismo nenustatyta, bet ieškovės ir atsakovo suderinta tvarka. Atsakovo atsiliepimo į papildomus ieškovės ieškinio reikalavimus negauta. Ieškovė nepateikė teismui argumentų dėl kokių priežasčių ji su vaiku ketina nuolat gyventi (duomenys neskelbtini). Taip pat visiškai neaiški atsakovo pozicija į ieškovės prašymą leisti jai su vaiku gyventi (duomenys neskelbtini), todėl skyrius išvadą pateiks išklausęs ieškovės bei atsakovo nuomonę dėl ieškinio reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė K. U.-S. prašo nutraukti santuoką su atsakovu L. S. dėl atsakovo kaltės. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuo 2020 metą atsakovas, dėl jai nežinomų priežasčių, pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, pasidarė konfliktiškas. Alkoholio vartojimo metu atsakovas nebeįsileidžia jos su sūnumi į namus, atiminėja iš jos ir sūnaus asmeninius daiktus, nebeleidžia jais naudotis. Dėl tokio atsakovo elgesio kartu gyventi pasidarė nebeįmanoma. Dėl atsakovo netinkamo elgesio labiausiai kenčia nepilnametis sūnus, kuris dažnai namuose mato girtą tėvą, kuris nepagarbiai elgiasi ir su ja, ir su sūnumi. Atsakovas nedaro jokių veiksmų, kad pakeistų savo gyvenimo būdą, nebando ir nenori gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, nepadarė nieko, kad jai su vaiku leistų saugiai sugrįžti namo. Atsakovas ir toliau veda netinkamą gyvenimo būdą, girtauja.

Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės K. U.-S. teiginiais apie atsakovo L. S. netinkamą elgesį šeimoje, jo piktnaudžiavimą alkoholiu, nesirūpinimą šeimos gerove, nes šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro sudarytas K. U.-S. šeimos pagalbos planas bei pateikta informacija iš Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato, iš kurių matyti, kad atsakovui L. S. 2022 m. spalio 22 d. ieškovės gyvenamosios vietos namo kieme buvo nustatytas 4,74 promilių girtumas, kad dviejų metų laikotarpiu buvo septyni pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje, kad visais šiais atvejais atsakovui buvo nustatytas vidutinis arba sunkus girtumas. Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtino ir vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, iš kurių matyti, jog šeima buvo stebima ir jai taikyta atvejo vadyba dėl atsakovo netinkamo elgesio, susijusio su alkoholio vartojimu. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatyta, kad atsakovas šiais metais yra baustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, tai yra, už transporto priemonės vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, kas taip pat patvirtina atsakovo L. S. turimą problemą dėl alkoholio vartojimo. Todėl įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad K. U.-S. ir L. S. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutrauktina dėl atsakovo L. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės: ieškovei – „U.“, atsakovui – „S.“.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnyje numatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas: 1) abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; 2) sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; 3) sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); 4) intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos; 5) lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai; 6) lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims; 7) sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Esant nustatytoms aplinkybėms, nekilnojamas turtas: 25/100 dalys gyvenamo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 25/100 dalys ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 25/100 dalys ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 186/1985 dalys iš 0,3970 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), pripažintini ieškovės K. U.-S. (po santuokos nutraukimo – U.) asmenine nuosavybe ir po santuokos nutraukimo paliktina jos asmeninei nuosavybei.

Pripažinus aukščiau minėtą turtą asmenine ieškovės K. U.-S. (po santuokos nutraukimo – U.) nuosavybe, atsakovas L. S. įpareigotinas per 10 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelti iš ieškovei K. U.-S. (po santuokos nutraukimo – U.) asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant jam kito gyvenamojo ploto.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, todėl nepilnamečio M. S. gyvenamoji vieta nustatytina jo motinos K. U.-S. (po santuokos nutraukimo – U.) gyvenamojoje vietoje.

Ieškovė K. U.-S. pareiškė reikalavimą leisti jai su sūnumi M. S. išvykti nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsakovas L. S. su tokiu ieškovės reikalavimu nesutiko, tačiau jokių konkrečių motyvų neišdėstė. Teismo posėdžio metu atsakovas ne kartą nurodė, kad sutiktų su visu ieškiniu, tame tarpe ir leidimu išvežti vaiką į (duomenys neskelbtini), jei tik ieškovė K. U.-S. jam leistų gyventi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute.

Nagrinėjamu atveju sutarimo dėl šalių vaiko išvežimo nuolat gyventi į užsienį, tarp vaiko tėvų nėra. Atsakovas L. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka, jog vaikas būtų išvežtas gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau pastoviai pats sau prieštaravo, teigdamas, kad leistų ieškovei su vaiku išvykti, jei ji jam tuo laiku leistų gyventi jos bute. Teismas šiuo atveju visiškai pagrįstu motyvu laiko vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės Eglės Koskutės nurodytą išvadą teismo posėdžio metu, jog iš atsakovo paaiškinimų dėl vaiko išvežimo į užsienį, neaišku kiek bendravimas su vaiku atsakovui svarbus, nes tereikia, jog ieškovė suteiktų jam teisę gyventi jos būste ir atsakovas be jokių kitų sąlygų sutiktų, jog šalių sūnus išvyktų gyventi su ieškove į (duomenys neskelbtini). Esant tokiems atsakovo parodymams, teismas sprendžia, kad iš esmės atsakovas sūnaus išvežimui neprieštarauja, tačiau šiam ieškovės reikalavimui sutikimo neduoda vien todėl, kad galėtų manipuliuoti ir išsireikalauti iš ieškovės teisę gyventi jos būste.

Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovei K. U.-S. gyvenant Lietuvoje, nepaisant to, kad šalių šeimai buvo teikiama atvejo vadyba, institucija ieškovei dėl sūnaus priežiūros, sudarytų gyvenimo sąlygų jokių priekaištų neturėjo. Institucijos atstovė pažymėjo, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, jog kokie nors sunkumai galėtų atsirasti dėl ieškovės netinkamo elgesio ir nepriežiūros sūnaus atžvilgiu ir ieškovei gyvenant užsienyje.

Iš ieškovės paaiškinimo teismo posėdžio metu bei teismui pateiktų rašytinių įrodymų apie ieškovės sesers A. D. nuomojamą nekilnojamąjį turtą bei jos ir jos sutuoktinio sutikimų leisti gyventi matyti, kad ieškovė su sūnumi iš pradžių ketina gyventi jos vyresniosios sesers A. D. šeimoje, kurią sudaro sesers vyras, jų keturių metų sūnus, bei globojama nepilnametė sesuo A. U..

Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimus, vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą ir paaiškinimus teismo posėdžio metu bei į atsakovo nesutikimo motyvus, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas ieškinio dalį dėl šalių vaiko išvežimo gyventi į užsienį tenkinti ir ieškovei suteiktinas leidimas išvežti šalių vaiką M. S. nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini).

1) atsakovas bendraus su vaiku iki jo pilnametystės telefonu ir internetu, kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis neribotai vaikui priimtinu laiku, atsižvelgiant į vaiko interesus bei užimtumą;

2) ieškovei K. U.-S. su sūnumi M. S. grįžus į Lietuvą atostogoms vasaros metu atsakovas turi teisę ne mažiau kaip pusę atostogų laiko bendrauti su nepilnamečių M. S. Lietuvoje. Apie ketinimą atvykti su sūnumi į Lietuvą ieškovė K. U.-S. praneša atsakovui L. S. ne vėliau kaip prieš 2 savaites elektroniniu paštu, kurį nurodys L. S.;

3) atsakovas L. S. turi teisę bendrauti su vaiku ir kita, teismo nenustatyta, bet ieškovės ir atsakovo suderinta tvarka.

Atsakovas L. S., kaip su kitais, taip ir su šiuo ieškovės ieškinio reikalavimu nesutiko, tačiau savo bendravimo tvarkos varianto su šalių sūnumi nepateikė, todėl teismas mano, kad ieškovės K. U.-S. pateiktas atsakovo ir šalių sūnaus bendravimo tvarkos variantas tinkamas ir šiuo metu labiausiai atitinkantis nepilnamečio vaiko interesus. Pastebėtina, kad vaiko teisių apsaugos institucija taip pat pastabų dėl bendravimo tvarkos tarp atsakovo ir šalių sūnaus nepateikė. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir nustatytina atsakovo L. S. ir nepilnamečio M. S. bendravimo tvarka, pagal pateiktą ieškovės bendravimo tvarkos variantą.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis).

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Atsakovas L. S., kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų, verčiasi individualia veikla. Duomenų apie jo pajamas teismas neturi. Pats atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo pajamos nereguliarios, pastaruoju metu niekur nedirbo, pinigus pragyvenimui skolinosi, tačiau šiuo metu turi užsakymą – renovuos namą ir darbą jau turėtų pradėti dirbti nuo rytojaus. Teismas šiuo atveju atkreipia dėmesį, kad atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas, todėl turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti bei teikti išlaikymą sūnui. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi.

Teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra pagrįsta ir nėra didelė, kadangi ieškovė išsamiai nurodė, kokias pinigų sumas ir kokiems vaiko poreikiams išleidžia, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ketina persikelti gyventi į (duomenys neskelbtini), kur pragyvenimo lygis didesnis. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškinio dalį dėl išlaikymo priteisimo tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo L. S. 200 Eur dydžio išlaikymą vaikui M. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki M. S. pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą banke, iki einamo mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, 20 dienos.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

M. S. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė K. U.-S. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė K. U.-S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-401531 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleista, todėl iš atsakovo L. S. į valstybės biudžetą priteistina 183,84 Eur bylinėjimosi išlaidų (105 Eur už žyminio mokesčio dėl neturtinio reikalavimo, 54 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą ir 24,84 Eur pašto išlaidų) bei 496,09 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 279 straipsniais ir 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp K. U. (U.-S.), gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) turinčių nepilnametį sūnų M. S., gimusį (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo L. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei K. U.-S. palikti ikisantuokinę pavardę – „U.“, atsakovui L. S. palikti pavardę – „S.“.

Nustatyti, kad nekilnojamas turtas: 25/100 dalys gyvenamo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 25/100 dalys ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 25/100 dalys ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 186/1985 dalys iš 0,3970 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra ieškovės K. U.-S. (po santuokos nutraukimo – U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Įpareigoti atsakovą L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 10 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelti iš ieškovei K. U.-S. (po santuokos nutraukimo – U.) asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant jam kito gyvenamojo ploto.

Nepilnamečio M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti jo motinos K. U.-S. (po santuokos nutraukimo – U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Leisti ieškovei K. U.-S. (po santuokos nutraukimo – U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išsivežti nepilnametį sūnų M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio sūnaus M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

1) atsakovas bendraus su vaiku iki jo pilnametystės telefonu ir internetu, kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis neribotai vaikui priimtinu laiku, atsižvelgiant į vaiko interesus bei užimtumą;

2) ieškovei K. U.-S. (po santuokos nutraukimo – U.) su sūnumi M. S. grįžus į Lietuvą atostogoms vasaros metu atsakovas turi teisę ne mažiau kaip pusę atostogų laiko bendrauti su nepilnamečių M. S. Lietuvoje. Apie ketinimą atvykti su sūnumi į Lietuvą ieškovė K. U.-S. (po santuokos nutraukimo – U.) praneša atsakovui L. S. ne vėliau kaip prieš 2 savaites elektroniniu paštu, kurį nurodys L. S.;

3) atsakovas L. S. turi teisę bendrauti su vaiku ir kita, teismo nenustatyta, bet ieškovės ir atsakovo suderinta tvarka.

Priteisti iš atsakovo L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui M. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą banke, iki einamo mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, 20 dienos.

Nepilnamečio M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę K. U.-S. (po santuokos nutraukimo – U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 183,84 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus ir 84 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant šias išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 496,09 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 9 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant šias išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.