Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-02-27 · Civilinė byla Nr. e2S-396-253/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-27
Bylos Nr.
e2S-396-253/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Pupeikienė
Pareiškėjas
M. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-396-253/2020
Nr. e2S-397-253/2020
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09748-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.3.1.17;3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. M. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas M. M. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo 2014 m. vasario 24 d. nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini), name esančias rūsio patalpas, Nr. (duomenys neskelbtini), sudarančias 1,86 kv. m ploto.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2019 m. gruodžio 30 d. teismo nutartimi pareiškėjui nustatytas septynių dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams šalinti.

3. 2020 m. sausio 6 d. teisme gautas pareiškėjo atskirasis skundas, juo prašoma panaikinti 2019 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjui septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams šalinti.

4.1. Teismas nurodė, jog pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo 2014 m. vasario 24 d. nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini), name esančias rūsio patalpas, Nr. (duomenys neskelbtini), sudarančias 1,86 kv. m ploto, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių apie nurodyto rūsio egzistavimą, ir / ar 1,86 kv. m ploto rūsio patalpas nepateikė.

4.2. Teismas pažymėjo, kad uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pranešime nurodyta, jog rūsio patalpos žymimos ne (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad nei dovanojimo sutartyje, nei buto pardavimo–pirkimo sandoriuose rūsys iš viso neminimas, jis nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra aiškus rūsio buvimo juridinis pagrindas.

4.3. Teismas konstatavo, jog išdėstytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad pareiškimas turi trūkumų, todėl pareiškėjui nustatytinas septynių dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.

5.1. Teismas nustatė, kad atskirąjį skundą pasirašė pareiškėjo M. M. sutikimu ir pavedimu advokatas R. K., tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad šis asmuo turi teisę atstovauti pareiškėjui paduodant atskirąjį skundą.

5.2. Teismas pažymėjo, jog su pareiškimu pateiktoje atstovavimo sutartyje, sudarytoje tarp pareiškėjo ir advokato R. K., nurodyta, kad advokatui R. K. pavedama atstovauti pareiškėjui M. M., teikti teisinę konsultaciją, parengti prašymą dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo ir atstovauti pirmosios instancijos teisme.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu, kuris teisme gautas 2020 m. sausio 10 d., pareiškėjas M. M. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pateikti rūsio patalpų (duomenys neskelbtini) teisinės registracijos nėra jokių galimybių, kadangi rūsio patalpos yra buto priklausinys ir atskiri rūsio patalpoms registro centro unikalūs numeriai nėra suteikiami. Kartu su pareiškimu buvo pateikta bendra (duomenys neskelbtini) rūsio patalpų plano kopija, iš kurios matyti ir rūsio (duomenys neskelbtini) patalpos. Iš VĮ Registrų centro pateiktų duomenų matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas Registrų centro duomenų bazėje, iš to darytina pagrįsta prielaida, kad gyvenamasis namas kartu su pateiktomis rūsio patalpomis yra perduotas vertinti Valstybinei statybos inspekcijai ir įregistruotas Valstybinės įmonės Registrų centro duomenų banke.

6.2. Dėl techninio neapdairumo ar kitų nuo buto savininko nepriklausomų priežasčių butą eksploatuojanti įmonė kartu su minėtomis sutartimis neįrašė rūsio patalpų, dėl to pareiškėjas ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Šių aplinkybių nagrinėjimas turi būti ne pareiškimo priėmimo stadijoje, o bylą nagrinėjant teisme iš esmės.

Atsiliepimas

6.3. UAB (duomenys neskelbtini) išduotos pažymos netikslumai negali būti laikomi kliūtimi priimant pareiškimą, nes tai yra aiški rašymo apsirikimo klaida, kuri bus ištaisoma teikiant atsiliepimą į pareiškimą ir bylą nagrinėjant teisme iš esmės.

Šalies argumentai

7. 2020 m. sausio 14 d. atskiruoju skundu pareiškėjas M. M. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. 2020 m. sausio 9 d. atskirąjį skundą pasirašė pats pareiškėjas / apeliantas M. M. ir jo atstovas advokatas R. K. bei kartu su skundu pateikė advokato atstovavimo sutartį, suteikiančią teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutartį ir pareiškėjo vardu pasirašyti apeliacinius ir atskiruosius skundus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

10. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties (ne)teisėtumo

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Klaipėdos apylinkės teismo dėl 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį, kuria jis buvo įpareigotas pašalinti pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo trūkumus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo 2014 m. vasario 24 d. nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini), name esančias rūsio patalpas, Nr. (duomenys neskelbtini), sudarančias 1,86 kv. m ploto, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių nurodyto rūsio egzistavimą ir / ar 1,86 kv. m ploto rūsio patalpas nepateikė.

12. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą.

13. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme. Faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai. Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikšmę, ar neturi, reikia išaiškinti, kodėl faktas turi būti nustatytas.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos bendrosios CPK taisyklės su 443 straipsnyje nustatytomis išimtimis bei ypatumais. Taip pat taikomi tie procesiniai ypatumai, kurie nustatyti CPK 444–448 straipsniuose. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo atitinka bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114 straipsniai) ar už pareiškimą yra sumokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas žyminis mokestis. Pareiškime turi būti nurodyta, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, ar nurodyti įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat ar pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis). Teismui nustačius, jog pareiškimas ar jo priedai neatitinka CPK 111, 113, 114 straipsniuose ir 447 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, nustatyti trūkumai yra šalinami CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Teismas, nustatęs, jog teikiamas pareiškimas turi trūkumų, privalo nurodyti pareiškėjui konkrečius trūkumus, kurie, teismo įsitikinimu, trukdo pradėti procesą.

15. Kasacinis teismas, aiškindamas ieškinio trūkumų instituto taikymą, yra nurodęs, kad teismo išaiškinimo pareiga apima ir pareigą, nustatant terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai ir suprantamai nurodyti, kokius konkrečius trūkumus ir kokiu būdu privalo pašalinti asmuo, pateikęs trūkumų turintį procesinį dokumentą, ir, esant reikalui, nutarties motyvuojamojoje dalyje išaiškinti, kokiu būdu galima trūkumus pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2009).

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašydamas pripažinti valdymo nuosavybės teise faktą siekia įrodyti, kad nuosavybės teisė į rūsio patalpas buvo įgytos kartu su 2014 m. vasario 21 d. dovanojimo sutartimi, tačiau negali gauti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų ir dėl to negali įregistruoti daiktinės teisės viešajame registre, nes nebėra subjekto, galinčio išduoti tokį dokumentą.

17. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas nurodė, kad pareiškėjas prie pareiškimo nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis nuo 2014 m. vasario 24 d. nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini), name esančias rūsio patalpas, Nr. (duomenys neskelbtini), sudarančias 1,86 kv. m ploto. Pažymėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini) pranešime nurodyta, jog rūsio patalpos žymimos ne (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini). Tai pat nurodė, jog iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad nei dovanojimo sutartyje, nei buto pardavimo–pirkimo sandoriuose rūsys iš viso neminimas, jis nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra aiškus rūsio buvimo juridinis pagrindas. Sutiktina su atskirajame skunde nurodytu argumentu, jog šių aplinkybių nagrinėjimas turi būti ne pareiškimo priėmimo stadijoje, o bylą nagrinėjant teisme iš esmės.

18. Pažymėtina, kad pareiškimo priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Įrodymų nepateikimas negali būti laikomas esminiu trūkumu, trukdančiu teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui.

19. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, t. y. teismas turi būti aktyvus. Pagal šią įstatymo nuostatą byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis), šiomis įstatymo normomis pareiškėjas taip pat įpareigojamas nurodyti visus tuo juridinę reikšmę turinčiu faktu suinteresuotus asmenis.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą. Kadangi pareiškimo priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarties (ne)teisėtumo

21. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą. Apeliantas prašo minėtą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

22. Atskirajame skunde apeliantas tvirtina, kad 2020 m. sausio 9 d. atskirąjį skundą pasirašė pats pareiškėjas / apeliantas M. M. ir jo atstovas advokatas R. K. bei kartu su skundu pateikė advokato atstovavimo sutartį, suteikiančią teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutartį ir pareiškėjo vardu pasirašyti apeliacinius ir atskiruosius skundus.

23. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuo 2014 m. vasario 24 d. nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini), name esančias rūsio patalpas, Nr. (duomenys neskelbtini), sudarančias 1,86 kv. m ploto. 2019 m. gruodžio 30 d. teismo nutartimi pareiškėjui nustatytas septynių dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams šalinti. 2020 m. sausio 6 d. teisme gautas pareiškėjo atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2019 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakė priimti 2020 sausio 6 d. pareiškėjo atskirąjį skundą, motyvuodamas tuo, kad atskirąjį skundą pasirašė pareiškėjo M. M. sutikimu ir pavedimu advokatas R. K., tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad šis asmuo turi teisę atstovauti pareiškėjui paduodant atskirąjį skundą. 2020 m. sausio 10 d. pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Skunde, be kita ko, nurodė, jog pirminis skundas buvo paduotas nepraleidus termino (2020 m. sausio 6 d.). Teigė, kad pareiškėjas ištaisė atskirojo skundo trūkumus tą pačią dieną kaip ir priimta nutartis atsisakyti priimti atskirąjį skundą. Kartu su atskiruoju skundu pateikė 2020 m sausio 9 d. atstovavimo sutartį (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp M. M. ir advokato R. K.. Iš minėtos atstovavimo sutarties turinio matyti, jog advokatas R. K. turi teisę atstovauti M. M. Klaipėdos apylinkės teisme ir Klaipėdos apygardos teisme. 2020 m. sausio 13 d. teisėjos rezoliucija atnaujinus terminą atskirasis skundas buvo priimtas. 2020 m. sausio 14 d. teisme gautas atskirasis skundas (priimtas 2020 m. sausio 16 d. teisėjos rezoliucija) dėl 2020 m. sausio 9 d. nutarties, kuriuo prašoma nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

24. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

25. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatyta, jog 2020 m. sausio 9 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo 2020 m. sausio 6 d. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, kadangi 2020 m. sausio 13 d. atnaujinus terminą atskirasis skundas dėl 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties buvo priimtas.

26. Esant aptartoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgus į CPK 315 straipsnio 5 dalį, apeliacinės instancijos teismas mano, kad apeliacinis procesas, pradėtas pagal pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarties, nutrauktinas.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 338 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarties.

Teisėja Albina Pupeikienė