Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. A. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

vykdomosios bylos Nr. 0172/20/00094 duomenimis nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-311-479/2019 dėl 57924 Eur skolos bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų, apskaičiuotų pagal skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 696 Eur atstovavimo išlaidų išieškojimo iš skolininko A. L. išieškotojo J. J. naudai. Antstolio Jono Petriko padėjėja Radvilė Mažionytė, veikdama antstolio Jono Petriko vardu bei pavedimu, 2020 m. balandžio 29 d. surašė nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-20-172-8320, kuriuo areštavo skolininko sutuoktinei V. A. nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas kredito įstaigoje. Antstolio Jono Petriko padėjėja 2020 m. balandžio 29 d. surašė patvarkymą areštuoti lėšas Nr. S20-5484, kuriame nurodoma, kad vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 688 straipsniu, bei 749 str. areštuoja turtinę teisę į 67257,45 EUR Eur sumą, esančią ir/ar pateksiančią į UAB „Swedbank investicijų valdymas“ sąskaitą (-as) ar kasą, priklausančią skolininko sutuoktinei V. A. pagal 2019-05-14 pensijų kaupimo sutartį, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 749 straipsnio 3 dalimi skolininkas neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti ar disponuoti turtine teise ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 585 straipsniu ir 613 straipsniu, areštuotas lėšas prašo saugoti sąskaitoje iki atskiro antstolio nurodymo. Antstolio Jono Petriko padėjėja Radvile Mažionytė, veikdama antstolio Jono Petriko vardu bei pavedimu, 2020 m. balandžio 29 d. surašė patvarkymą Nr. S20-5480 „Dėl pasiūlymo skolininkui pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka“, kuriame siūloma skolininkui A. L. per dvidešimt dienų, nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolio Jono Petriko padėjėja Radvile Mažionytė, veikdama antstolio Jono Petriko vardu bei pavedimu, 2020 m. balandžio 29 d. surašė sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolio Jono Petriko padėjėja Radvile Mažionytė, veikdama antstolio Jono Petriko vardu bei pavedimu, 2020 m. gegužės 5 d. surašė turto arešto aktą Nr. B20-3285, kuriame nurodoma, kad areštuojama skolininko sutuoktiniui (-ei) V. A. nuosavybės teise priklausančios piniginės lėšos kredito įstaigoje ir UAB „Swedbank investicijų valdymas“.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., bylos Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis G. J. v. M. Ch. IĮ, bylos Nr. 3K-3-40/2010).

Pareiškėja prašo kuo skubiau leisti jai naudotis bei disponuoti jos asmeninėmis lėšomis. Nurodo, kad antstolis neturi teisės apriboti jos teisės į lėšas gautas vaikų išlaikymui ir jos vaikų pragyvenimui.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (bendros – dalinės arba solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis).

CPK 667 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnį pateiktą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

Atžvelgus į tai, kad pareiškėja V. A. ir A. L. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, į tai, kad vedybų ar povedybinė sutartys nėra sudarytos, turto padalijimo faktai nėra įregistruoti, piniginės lėšos, esančios ir patenkančios į pareiškėjos banko sąskaitą yra įgyjamos santuokos metu, todėl pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Antstolis Jonas Petrikas pagrįstai areštavo skolininko A. L. sutuoktinei V. A. priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, UAB „Swedbank investicijų valdymas“ ir tada pasiūlė skolininkui A. L. per dvidešimt dienų, nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Jeigu per antstolio nustatytą terminą proceso šalys nepasinaudojo joms įstatymo suteikta teise įgyvendinti teisę dėl skolininko turto dalies, esančios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo, nėra teisinio pagrindo panaikinti taikytus areštus skolininko A. L. sutuoktinei V. A. priklausančioms piniginėms lėšoms, esančias kredito įstaigose, UAB „Swedbank investicijų valdymas“, kadangi šis turtas laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Pažymėtina, kad antstolis nevykdo išieškojimo iš V. A. priklausančių piniginių lėšų, bet vadovaudamasis LR CPK 667 str. pasiūlė skolininkui įgyvendinti teisę dėl turto dalies nustatymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas surašė 2020 m. balandžio 29 d. nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-20-172-8320, kuriuo areštavo skolininko sutuoktiniui (-ei) V. A. nuosavybės teise priklausančios piniginės lėšos kredito įstaigoje bei nurodė, kad pareiškėja gali disponuoti 121 Eur suma, kurią gauna kaip išmoką pagal išmokų vaikams įstatymą, jokių kitų dokumentų pagrindžiančių gaunamų piniginių lėšų, kurios šiai dienai patenka į sąskaitą, kilmę skundo pateikimo dienai pareiškėja nėra pateikusi.

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad antstolis nagrinėjamu atveju nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas, kaip nepagrįstas, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

skundo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.