- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- e2A-88-440/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė, Vilija Valantienė (pran.)
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- G. D.
- Trečiasis asmuo
- F. P.
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Birutės Simonaitienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės,
sekretoriaujant Elonai Pusčiuvienei, dalyvaujant ieškovui L. P., jo atstovei V. L., atsakovui G. D., jo atstovei I. G., trečiajam asmeniui F. P., teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo G. D. ir trečiojo asmens F. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-114-776/2019 pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovui G. D. dėl servituto panaikinimo, kompensacijos už naudojimąsi servitutu ir neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo F. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis su F. P. priklausančiam žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 7-3372 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui A. P.“ pagrindu nustatytą kelio servitutą, sutiekiantį teisę naudotis keliu žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), naudotojams, bei priteisti iš atsakovo G. D. 2749,90 Eur atlyginimą už naudojimąsi servitutu už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad po to, kai Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. T-67 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas detalusis planas, įvažiavimas/išvažiavimas į atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo numatytas per du valstybinės žemės sklypus, kuriuose numatytos gatvės nors ir nėra įrengtos, bet jų ribos yra pažymėtos detaliajame plane, ir šie sklypai yra asfaltuoti (asfaltas ribojasi su ieškovo ir atsakovo sklypo ribomis). Ieškovo nuomone, taip išnyko nustatyto servituto būtinumas, nes atsakovas gali tinkamai naudotis žemės sklypu ir nesinaudodamas nustatytu servitutu. Ieškovas, pagrįsdamas prašomos priteisti kompensacijos dydį nurodė, kad dėl kelio servituto suvaržytos nuosavybės teisės, patiria didelius nepatogumus nes dėl didelių pravažiuojamų automobilių keliamos dulkės, triukšmas po langais, tenka kvėpuoti išmetamomis dujomis, tai trunka ilgą laiką. Kylantys nepatogumai, keliamas nesaugumas yra pagrindas neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
2. Atsakovas G. D. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad šiai dienai objektyvių iš esmės pakitusių aplinkybių, suponuojančių, jog atsakovas jau gali jam priklausantį žemės sklypą su jame esančiais pastatais naudoti nesinaudojant ieškovui priklausančiu žemės sklypu, nėra, nes ieškovas nėra pateikęs duomenų, kad detaliojo plano sprendiniai būtų įgyvendinti, būtų parengtas techninis projektas įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Servitutas pasibaigs tik tada, kai bus įvykdytos abi privalomos sąlygos. Šiai dienai nėra įvykdyta antroji sąlyga , nėra įrengta įvažiavimo per sklypą (duomenys neskelbtini). Todėl nesant sąlygų visumos servitutui panaikinti nėra pagrindo. Atsakovas sutinka, jog savo sklype visus reikiamus privažiavimus, reikalingus jam nuosavybės teise priklausantiems statiniams, žemės sklypui eksploatuoti, jis turi įsirengti savo lėšomis, tačiau jis neturi nei teisės, nei pareigos veikti ir investuoti savo asmenines lėšas detaliajame plane numatytos gatvės valstybinės žemės sklype įrengimui, todėl servitutas galioja ir nėra pagrindo jam pasibaigti. Atsakovo nuomone, servitutu neatimtos tarnaujančiojo daikto savininko, t. y. ieškovo, daikto (žemės sklypo) naudojimo teisės, sudarančios servituto turinį, o atsakovui servitutu suteiktos teisės atsakovo įgyvendinamos taip, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui, ieškovui. Atsakovas nesutiko, kad turėtų mokėti ieškovui atlyginimą dėl nustatyto servituto, bei nurodė, kad negali pasisakyti dėl ieškovo prašomo priteisti atlyginimo dydžio dėl neinformatyvaus ieškovo apskaičiavimo būdo ar neaiškios taikytos apskaičiavimo formulės. Servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu 2003-06-30. Kelio servitutas užima tik 2,27 procentų viso ieškovui priklausančio žemės sklypo. Ieškovo žemės sklypas yra šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, kurioje mašinų srautas ir triukšmas, kuris užgožia kartas nuo karto atvažiuojančias didesnių gabaritų mašinų keliamą triukšmą, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad triukšmas, užterštumas kyla dėl pas atsakovą atvykstančių transporto priemonių. Atsakovo teigimu, nėra objektyvių duomenų, suponuojančių pagrindą išvadai, jog dėl servituto nustatymo nėra pagrindo mokėti ieškovui atlyginimą. Sutiktų atlyginti už naudojimąsi servitutiniu keliu, bet tik ateityje, nes atlyginimas nebuvo nustatytas. Teismui nusprendus priteisti kompensaciją, prašo taikyti trijų metų ieškinio senaties terminą. Ieškovas prašydamas priteisti neturtinę žalą nepateikė objektyvių duomenų, kad dėl atsakovo veiksmų jis yra ekonomiškai ir moraliai nukentėjęs. Atsakovo nuomone, jis savo veiksmais nesukėlė jokios neturtinės žalos ieškovui, o atvirkščiai, ieškovas įžeidinėdamas ne tik jį, bet ir jo šeimos narius, darbuotojus, sukėlė jam neturtinę žalą.
3. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė kad ieškinys turėtų būti tenkinamas. Ieškovas ne kartą kreipėsi į tarnybą ir prašė panaikinti administraciniu aktu nustatytą servitutą išnykus būtinumui, tačiau tarnyba nesant pateikto viešpataujančio ir tarnaujančio daikto savininkų susitarimo negalėjo priimti sprendimo dėl servituto panaikinimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CPK ) 4.130, 4.135 straipsnių pagrindu. Teismui, ištyrus įrodymus, nustačius, kad valstybinės žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra galimybė naudotis kaip gatvėmis ir nėra jokių kliūčių ar taikomų ribojimų transporto priemonių judėjimui šiais dviem žemės sklypais, būtų pagrindas konstatuoti, kad atsakovas turi galimybę patekti į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, nesinaudodamas ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, įsirengdamas savo nuosavo žemės sklypo ribose įvažiavimui reikalingą dangą. Nurodė, kad negali įvertinti, ar ieškovo reikalaujamas kompensacijos dydis 274,99 Eur per metus nėra per didelis. Kompensacija apskaičiuojama pagal Metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo”, galima į tai atsižvelgti bet ja neprivaloma vadovautis privatiems asmenims. Atstovė pažymėjo, kad ieškovas turi įrodyti apskaičiuotos kompensacijos dydį, o kompensacija tūrėtų būti protinga ir teisinga, kad atlygintų ir kompensuotų patiriamus nuostolius. Trečiasis asmuo nurodė, kad nepasisakys dėl ieškinio reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, nes neturi galimybės įvertinti teiginių pagrįstumo, nepagrįstumo, visų šios atsakomybės buvimo sąlygų.
4. Trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Trečiojo asmens nuomone, vien detaliojo plano parengimas servituto automatiškai nepanaikina, turi egzistuoti reali galimybė naudotis kitu įvažiavimu. Nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. T-67 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu buvo pakeistos 2,1418 ha ploto valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribos ir plotai, t. y. žemės sklypas padalintas į penkis žemės sklypus, iš kurių du suprojektuoti inžinerinėms infrastruktūros teritorijoms (planuojamoms gatvės įrengti), sutiekiant galimybe jais naudotis įvažiavimui/išvažiavimui į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atstovė pažymėjo, jog dėl gamtinio poveikio susiformavę želdynai, krūmai, suvežtos statybinės atliekos detaliajame plane numatytame infrastruktūros koridoriuje nėra pašalinti. Pagal parengtą detalųjį planą numatytame pirmajame infrastruktūros koridoriuje planuojama pagerinti esančią asfalto dangą, pašalinti kitas kliūtis naudotis pravažiavimo keliu, jei atsakovas nurodys, kad įsirengs savo lėšomis įvažiavimą į savo žemės sklypą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Laikė pasibaigusiu žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 7-3372 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui A. P.“ pagrindu nustatytą kelio servitutą, sutiekiantį teisę naudotis keliu žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudotojams, išnykus servituto būtinumui. Priteisė ieškovui L. P. iš atsakovo G. D. 2 749,90 Eur atlyginimą už naudojimąsi servitutu už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. Priteisė atsakovui G. D. iš ieškovo L. P. 53,47 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Likusią ieškinio dalį atmetė. Atidėjo trims mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, šio sprendimo įvykdymą dalyje dėl servituto pabaigos.
6. Teismas nurodė, kad teritorijų planavimo dokumentu – detaliuoju planu dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) – suprojektuoti du valstybei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai: 0,0671 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,2386 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys Šiaulių m. sav. teritorijoje, Šiaulių m. sav. Sklypams nustatyta pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiais žemės sklypais sutiekiama galimybė naudotis įvažiavimui/išvažiavimui į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš šių žemės sklypų planų nustatyta, kad žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotis yra 10,22 m (ribos, pažymėtos taškais 1-6, ilgis 10,23 m, ribos, pažymėtos taškais 2-3-4, ilgis 10,22 m), o žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotis yra nuo 13,36 m iki 10,00 m (ribos, pažymėtos taškais 1-2, ilgis 13,36 m, ribos, pažymėtos taškais 9-10, ilgis 10,00 m, ribos, pažymėtos taškais 9-10, ilgis 10,01 m). Žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra asfalto danga, o žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra asfalto danga ir pieva. Vietos apžiūros metu nustatyta, kad į atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nuo (duomenys neskelbtini) galima patekti ir iš jo išvažiuoti žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dalimi žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vietos apžiūros metu taip pat nustatyta, kad dalyje šių žemės sklypų dėl gamtinio poveikio yra susiformavę želdynai, krūmai, suvežtos statybinės atliekos, asfalto danga vietomis nusidėvėjusi, tačiau atsižvelgiant į pravažiavimo plotį (ne mažiau nei 10 m) ir lyginant su galiojančio servituto pločiu (5 m plotis), išlindusios želdynų dalys netrukdytų naudotis privažiavimo keliu. Be to, Šiaulių miesto savivaldybės administracija planuoja pagerinti esančią asfalto dangą, pašalinti kitas kliūtis naudotis pravažiavimo keliu, jei atsakovas nurodys, kad įsirengs savo lėšomis įvažiavimą į savo žemės sklypą. Todėl, teismo vertinimu, suprojektuotu pravažiavimu galima realiai tinkamai naudotis: galima tiek prieiti, tiek privažiuoti prie pat atsakovo žemės sklypo. Atsakovui tam, kad galėtų naudotis suprojektuotais infrastruktūros koridoriais būtina savo žemės sklype perkelti tvoros dalį, panaikinti dalį tujų gyvatvorės ir įsirengti kelio nuovažą dabartinės vejos vietoje. Priešingu atveju, susidarytų situacija, kad servitutas niekada negalėtų būti laikomas pasibaigusiu, nes, atsakovui nesutinkant atlikti reikalingus darbus savo žemės sklype, Šiaulių miesto savivaldybės administracija neatliktų pravažiavimo kelio pagerinimo darbų.
7. Teismas nurodė, kad kasacinio teismo ne kartą pasisakyta, kad, atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-190-916/2017). Ta pati taisyklė taikytina ir sprendžiant dėl servituto pabaigos. Todėl atsakovo pateikiami argumentai, kad infrastruktūros koridoriais nepatogu naudotis dėl netinkamos kokybės asfalto dangos, netinkamos nuovažos ir šalia kelio esančių želdinių, išvados dėl servituto būtinumo išnykimo nepaneigia, o tik atspindi atsakovo siekį turėti kuo palankesnes bei patogesnes patekimo į savo žemės sklypą sąlygas, nepaisant ieškovo interesų.
8. Teismas nurodė, kad nesutinka su atsakovo argumentais, kad negalima remtis patvirtintu detaliuoju planu, nes jis parengtas su klaidomis ir trūkumais, bei dėl to, kad detaliajame plane nėra nurodyta, kur turėtų būti įrengtas įvažiavimas į atsakovo žemės sklypą. Servitutas, kaip daiktinė teisė, tiek nustatomas, tiek dėl jo pabaigos sprendžiama pagal civilinės teisės normas. Nagrinėjamu atveju po nurodomo detaliojo plano patvirtinimo yra suprojektuotas kitas kelias dėl privažiavimo į atsakovo žemės sklypą, taigi, vertinant pagal CK 4.135 straipsnį, atsirado galimybė patekti prie viešpataujančiojo daikto kitu būdu. Detalusis planas yra patvirtintas ir galiojantis, duomenų, kad jo sprendiniai būtų ginčijami nėra. Be to, detaliuoju planu yra suplanuotas tik žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), todėl jis netaikytinas tai teritorijai, kurios jis neapima, t. y. įvažiavimo į atsakovo žemės sklypą vieta gali būti parinkta, net ir nesant tokio sprendinio detaliajame plane.
9. Teismas nurodė, kad Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 7-3372 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste A. P.“ priėmimo metu galiojusios Žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 27 d. nutarimu, 9 punkte buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities valdytojo sprendimuose dėl žemės servitutų nustatymo ar rašytinėse sutartyse dėl žemės servitutų nurodoma žemės sklypo dalis, kurioje nustatomas servitutas, jo vieta ir ribos, kelių (takų), kuriais bus naudojamasi servituto teise, pločiai, naudojimosi servitutais teisės, sąlygos ir laikas, nuostolių dėl žemės servitutų atlyginimo sąlygos (nurodant, kad suteikiama teisė naudotis žemės sklypo dalimi neatlygintinai, arba konkrečius nuostolių ar žalos atlyginimo būdus). Remiantis šia teisės norma ir servituto atlygintinumo principu, darytina išvada, kad kai administraciniu aktu nustatomas neatlygintinis servitutas, ši aplinkybė turi būti tiesiogiai įvardyta administraciniame teisės akte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015). Nagrinėjamu atveju sprendime neįvardyta, kad nustatomas neatlygintinis servitutas. Todėl, teismas darė išvadą, kad ginčo servitutas yra atlygintinis. Tokios išvados nepaneigia atsakovo argumentai, kad ieškovas pats naudojasi servitutiniu keliu ir kad nepatiria jokių nepatogumų dėl nustatyto servituto, nes tikėtiną oro užterštumą lemia didelis mašinų srautas (duomenys neskelbtini) lyginant jį su į atsakovo sklypą važiuojančių transporto priemonių srautu. Be to, atsakovas paaiškino, kad trečiajam asmeniui F. P. 2017 m. gegužės mėn. yra davęs 200 Eur už naudojimąsi servitutu, taip pripažindamas, kad už naudojimąsi servitutu turi būti atlyginta.
10. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti 2 749 Eur atlyginimą už naudojimąsi servitutu už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. nelaikytinas reikalavimu priteisti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius, o laikytinas reikalavimu priteisti kompensaciją. Todėl šiam reikalavimui netaikytinas atsakovo reikalaujamas taikyti ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje.
11. Teismas nurodė, kad servitutas nustatytas 1,3200 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypui, servitutas užima 0,0300 ha. Nors atsakovas, teisingai nurodo, kad servitutu naudojasi ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudotojai, t. y. ieškovas ir trečiasis asmuo F. P., tačiau ši aplinkybė nepaneigia to, kad nustatytas servitutas pats savaime sukelia nuosavybės teisės suvaržymus ieškovui. Taip pat atmestini atsakovo argumentai, kad kompensacijos dydis turėtų būti dalijamas iš dviejų, nes tarnaujančiojo žemės sklypo savininkai yra du. Teismo nuomone, kompensacijos dydis skaičiuotinas neatsižvelgiant į tai, kiek yra tarnaujančiojo žemės sklypo savininkų, nagrinėjamu atveju ieškovas yra pareiškęs reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, trečiuoju asmeniu byloje dalyvauja kitas tarnaujančiojo žemės sklypo bendraturtis, kuris nesutikimo dėl kompensacijos priteisimo nepareiškė. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus kompensacijos dydžio apskaičiavimus, darė išvadą, kad ieškovo nurodyta kompensacija nesudarys sąlygų ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Todėl teismas darė išvadą, kad ieškovo prašoma priteisti kompensacija (274,99 Eur per metus) yra proporcinga. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo pritiestina 2 749,90 Eur kompensacija už naudojimąsi servitutu už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.
12. Teismas nurodė, kad ieškovo nurodyti argumentai, kad atsakovo atsisakymas susitarti dėl servituto pabaigos sukėlė jam nervinę įtampą, nepatogumą, nerimą, bejėgiškumo, neteisybės jausmą, alino ieškovo sveikatą ir tai lėmė neturtinės žalos atsiradimą, atmestini kaip nepagrįsti, nes atsakovas buvo laisvas apsispręsti, ar sudaryti susitarimą su ieškovu dėl servituto pabaigos. Ieškovas, nesant šalių sutarimo dėl servituto pabaigos ir manydamas, kad jo teisės yra pažeistos, visada turėjo teisę ginti savo pažeistas teises pagal CK 4.135 straipsnį, t. y. kreiptis į teismą dėl servituto pabaigos. Teismas darė išvadą, kad nėra atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, todėl nėra ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovui atsakomybės sąlygų.
13. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovui būtina savo žemės sklype perkelti tvoros dalį, panaikinti dalį tujų gyvatvorės ir įsirengti kelio nuovažą dabartinės vejos vietoje, sprendimo įvykdymas dėl servituto pabaigos atidėtinas trims mėnesiams nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
14. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo F. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 7 d. sprendimą dalyje dėl atlyginimo už servitutą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nustatant analogiškas kompensacijas abiem tarnaujančio žemės sklypo bendraturčiams. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Šiaulių apskrities viršininkas, priimdamas 2003 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 7-337, nenumatė viešpataujančio daikto savininko prievolės mokėti kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui, ir šios klaidos neištaisė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
14.2. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011, kai viena šalių siekia servituto nustatymo, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog kompensacija nepriklauso apeliantui F. P..
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į trečiojo asmens F. P. apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Kompensacijos už naudojimąsi kelio servitutu apskaičiavimo dydžiui negali turėti įtakos žemės sklypo (tarnaujančio daikto) bendraturčių skaičius, todėl nesant pareikšto apelianto reikalavimo priteisti kompensaciją, teismas jam kompensacijos priteisti neturėtų pagrindo.
15.2. Apeliantas pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių duomenų, kad jis būtų kreipęsis į viešpataujančio daikto savininką (atsakovą), prašęs jo atlyginti, o šis jam būtų atsakęs neigiamai.
16. Atsiliepime į trečiojo asmens F. P. apeliacinį skundą trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybė, prašo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Apeliantas nebuvo teismui pareiškęs jokio reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo, be to, pirmosios instancijos teismo nagrinėtoje byloje iš viso nebuvo pateikęs jokios pozicijos nei dėl pareikšto ieškovo ieškinio reikalavimų, nei dėl dabar apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, nesiekė dalyvauti vykusiuose teismo posėdžiuose ir argumentuoti savo poziciją.
Šalies argumentai
17. Apeliaciniu skundu atsakovas G. D. prašo: 1) panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 7 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta laikyti pasibaigusiu žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 7-3372 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui A. P.“ pagrindu nustatytą kelio servitutą, priteistas iš atsakovo 2749,90 Eur atlyginimas už naudojimąsi servitutu už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; 2) tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad atlyginimas už naudojimąsi servitutu už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. iš atsakovo priteistas pagrįstai, sumažinti šio atlyginimo dydį iki 350 Eur; 3) priteisti atsakovui iš ieškovo visas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos eismas nesiaiškino kelio servituto nustatymo faktinio pagrindo, t.y. aplinkybių, kurios nulėmė Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 7-3372, todėl šiuo aspektu teismas neatskleidė bylos esmės ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-695/2019 suformuotos praktikos dėl šios kategorijos bylų įrodinėjimo dalyko ribų.
17.2. Teismas visiškai nepagrįstai teritorijos (duomenys neskelbtini), detalųjį planą vertino kaip aplinkybę, kuri patvirtina, kad kelio servitutas nebėra būtinas. Teismas ignoravo aplinkybę ir ją patvirtinančius įrodymus, kad detaliojo plano sprendiniai iki šiol nėra realiai įgyvendinti, jokios gatvės ir (ar) kitokia infrastruktūra, kuria naudojantis būtų galimas patekimas į atsakovui priklausantį sklypą, šioje teritorijoje iki šiol nėra įrengtos, nors teritorijos detalusis planas buvo patvirtintas dar 2010 metais. Teismas nepagrįstai sutapatino detaliajame plane numatytus sprendinius su jų faktiniu įgyvendinimu, nors laiko atžvilgiu jie nėra tapatūs, o vien teritorijų planavimo dokumento patvirtinimas dar nereiškia ir neužtikrina realios atsakovo galimybės patekti į sklypą, nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu.
17.3. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).
17.4. Iš Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 7-3372 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste A. P.“ akivaizdu, kad servituto pasibaigimas siejamas su dviejų juridinių faktų visuma: 1) detaliojo plano parengimas; 2) kito įvažiavimo įrengimas. Taigi jau administracinio akto dėl servituto nustatymo priėmimo metu buvo numatyta, kad detaliojo plano parengimas yra tik viena iš būtinųjų sąlygų servitutui pasibaigti. Vadinasi, nesant antrosios sąlygos, t. y. tinkamai įrengto kito įvažiavimo į atsakovui priklausantį žemės sklypą, vien detaliojo plano parengimas negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas konstatuoti servituto būtinumo išnykimą, nes detaliuoju planu nėra užtikrinamas realus patekimas į atsakovui priklausantį žemės sklypą. Nepriklausomai nuo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. T-67 patvirtinto detaliojo plano sprendinių, faktinė situacija nuo Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 7-3372 priėmimo iš esmės nėra pasikeitusi, servituto būtinumas CK 4.135 straipsnio prasme šiuo metu nėra išnykęs.
17.5. Vien tai, kad ieškovo reikalavimas nelaikytinas reikalavimu atlyginti nuostolius, kuriam taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, neatleidžia teismo nuo pareigos teisiškai kvalifikuoti ieškovo reikalavimą, nustatyti, koks ieškinio senaties terminas taikytinas šiam reikalavimui, bei, esant atsakovo prašymui, patikrinti, ar šis ieškinio senaties terminas nėra suėjęs. Ieškovui priklausančiam žemės sklypui nustatytą kelio servitutą ieškovas sužinojo vėliausiai 2004 m. kovo 3 d., kai paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu tapo minėto žemės sklypo savininkas, todėl atitinkamai nuo šio momento ieškovas žinojo (turėjo žinoti) apie tai, kad jam nėra kompensuota už kelio servituto nustatymą (CK 1.127 straipsnis). Ieškovas neįrodinėjo, kad servituto atlygintinumo aplinkybė jam tapo žinoma vėliau, nei tapo žinoma apie jo žemės sklypui taikomus apribojimus servitutu, todėl CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl kompensacijos priteisimo pareikšti pasibaigė 2014 m. kovo 3 d. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad skundžiamu sprendimu pagal CK 4.129 straipsnį buvo priteista ne vienkartinė, o periodinė kompensacija už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d., tokiu atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo, kurį ieškovas taip pat yra praleidęs. Kadangi ieškovas šio termino atnaujinti neprašė, tai sudarė pagrindą teismui šią ieškinio dalį atmesti CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
17.6. Teismo sprendimu iš atsakovo priteistos kompensacijos dydį šiuo atveju lėmė ne objektyvūs teismų praktikoje taikomi kompensacijos dydžio nustatymo kriterijai, bet vien ieškovo nuožiūra pasirinktas reikalaujamos kompensacijos dydis, kuris nebuvo motyvuotas. Tokia kompensacijos apskaičiavimo tvarka nėra suderinama su šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, bei iš esmės apsunkino atsakovo galimybę viso proceso metu ginčyti ieškovo reikalaujamos kompensacijos dydį, todėl laikytina, jog šioje dalyje bylos esmė nebuvo tinkamai atskleista. Teismas neatsižvelgė į CK 4.129 straipsnyje numatytos kompensacijos paskirtį ir tikslus. Ieškovas CK 4.129 straipsnio pagrindu neturėjo teisės reikalauti iš atsakovo didesnės piniginės kompensacijos, nei jo patirti praradimai dėl nuosavybės teisės suvaržymo kelio servitutu, nes priešingu atveju būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam ieškovo praturtėjimui atsakovo sąskaita.
17.7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos 9 punktu, ieškovui priklausančios kompensacijos dydis galėtų būti apskaičiuojamas taikant šiame punkte numatytą formulę, pagal kurią vienkartinė nuostolių kompensacija už kelio servituto nustatymą sudarytų 550 Eur (0,03 ha (servitutinio kelio plotas) x 18333,33 Eur (1 ha vertė (vidutinę rinkos vertę pagal verčių žemėlapius 24200 Eur padalijus iš sklypo ploto 1,32 ha) x 1). Ieškovas byloje neįrodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas priteisti net 5 kartus didesnę kompensacijos sumą, nei ieškovui priklausytų pagal minėtą metodiką. Pagal šios bylos aplinkybes proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinkančia kompensacijos suma laikytina 550 Eur. Kadangi byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas trečiajam asmeniui F. P. jau yra davęs 200 Eur už naudojimąsi servitutu, įskaičius atsakovo sumokėtą sumą, ieškovui iš atsakovo turėjo būti priteista ne didesnė nei 350 Eur vienkartinės kompensacijos suma už naudojimąsi kelio servitutu.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas L. P. prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismas savo išvadas pagrindė byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, faktinių aplinkybių vietoje apžiūra ir įsitikino, kad servitutas atsakovui nebėra būtinas.
18.2. Teismas teisingai nustatė, kad ieškinio senatis netaikytina, nes ieškovo reikalavimas susijęs su piniginės kompensacijos priteisimu už naudojimąsi servitutu, o ne su turėtų nuostolių atlyginimu.
18.3. Teismas teisingai įvertino, kad nustatytas servitutas pats savaime sukelia nuosavybės teisės suvaržymus ieškovui. Be to, nors nustatytu servitutu naudojasi tiek apeliantas tiek ir ieškovas su suinteresuotu asmeniu F. P., tačiau jų naudojimosi servitutu pobūdis yra visiškai skirtingas. Ieškovas naudojasi servitutu tik privažiuoti lengvuoju transportu ar patekimui pėsčiomis į turimą žemės sklypą, tuo tarpu viešpataujančiojo daikto savininkas G. D. naudoja servitutą dideliems kroviniams automobiliams tiek tuštiems tiek pakrautiems, kas sukelia pastovų didelį triukšmą, žemės virpėjimą ir kt. Šie veiksniai turi reikšmės nustatant atlyginimo už naudojimąsi servitutu dydį.
19. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybė, prašo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Savivaldybė privažiavimą prie sklypo (duomenys neskelbtini), kuris detaliajame plane numatytas per inžinerinės infrastruktūros sklypą Nr. 1 ir Nr. 2 galėtų sutvarkyti minimaliai (o konkrečiai, išvalyti nuo šiukšlių, atlikti duobių remonto darbus, peraukštėjimo ties detaliajame plane nurodomu naikinamu privažiavimu išlyginimo darbus ir linijų ženklinimo darbus) ir tai tik tuo atveju, jei (duomenys neskelbtini) sklypo savininkas sutiks ir įsirengs įvažiavimą savo sklypo ribose iš detaliajame plane nurodyto infrastruktūrinio koridoriaus.
20. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad apelianto apeliacinis skundas dalyje dėl kompensacijos dydžio yra iš dalies pagrįstas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Nurodė, kad vadovaujantis apelianto minima metodika, kompensacijos dydis būtų 549,99 Eur. Metodikos 3 punkte yra nustatyta, kad vienkartinė kompensacija apskaičiuojama vadovaujantis Metodika ir visa apskaičiuotos kompensacijos suma tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui išmokama vienąkart. Periodinė kompensacija apskaičiuojama vadovaujantis Metodika ir visa apskaičiuotos kompensacijos suma tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui išmokama dalimis per tam tikrą, su viešpataujančiojo daikto savininku sutartą, laikotarpį. Ieškovas ieškinyje taikė koeficientą 0,5 (549,99 Eur x 0,5 = 274,99 Eur) ir šią sumą išdėstė ne per tam tikrą laikotarpį, o prilygino vienų metų mokėtinai sumai (kompensacijai).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
22. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl faktinių aplinkybių
23. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-2551 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo Šiaulių mieste“ buvo nustatytas servitutas 1,3200 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), kuris buvo įrašytas į Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 7-3372 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste A. P.“. Šio sprendimo 4.2 papunktyje buvo nurodyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra nustatytas servitutas leisti naudotis keliu (plane pažymėta taškais 1-10-11-12 – 0,03 ha ploto) žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), naudotojams, taip pat nurodyta, kad parengus detalųjį planą ir įrengus kitą įvažiavimą, servitutas netenka galios. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. T-67 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu buvo pakeistos 2,1418 ha ploto valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribos ir plotai, t. y. žemės sklypas padalintas į penkis žemės sklypus, iš kurių du suprojektuoti inžinerinėms infrastruktūros teritorijoms (planuojamoms gatvės įrengti), sutiekiant galimybe jais naudotis įvažiavimui/išvažiavimui į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškovas, kaip tarnaujančiojo daikto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtis, ir atsakovas, kaip viešpataujančiojo daikto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, nesutaria, ar išnyko būtinybė naudotis tarnaujančiuoju žemės sklypu, siekiant užtikrinti tinkamą viešpataujančiojo daikto naudojimą, ir ar dėl to servitutas turėtų būti laikomas pasibaigusiu.
24. Teismas akcentavo, kad Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiais žemės sklypais sutiekiama galimybė naudotis įvažiavimui/išvažiavimui į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vietos apžiūros metu nustatyta, kad į atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nuo (duomenys neskelbtini) galima patekti ir iš jo išvažiuoti žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dalimi žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Dalyje šių žemės sklypų dėl gamtinio poveikio yra susiformavę želdynai, krūmai, suvežtos statybinės atliekos, asfalto danga vietomis nusidėvėjusi, tačiau atsižvelgiant į pravažiavimo plotį (ne mažiau nei 10 m) ir lyginant su galiojančio servituto pločiu (5 m plotis), išlindusios želdynų dalys netrukdytų naudotis privažiavimo keliu. Teismo vertinimu, suprojektuotu pravažiavimu galima realiai tinkamai naudotis: galima tiek prieiti, tiek privažiuoti prie pat atsakovo žemės sklypo. (šios nutarties 6 punktas).
25. Apeliantas G. D. nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis žodinio teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme papildomai paaiškino, kad pastatą nupirko 2002 m. prie pastato buvo bendro naudojimo asfaltuotas kelias, kuris priklausė valstybei. Kai žemė buvo gražinta ieškovui nuosavybės teise, buvo nustatytas kelio servitutas, jis visą laiką naudojosi keliu, jį taip pat prižiūrėjo ir tvarkė bet su ieškovu kildavo konfliktų nes ieškovas yra konfliktiškas. Sutinka su detaliuoju planu bet kelio faktiškai nėra, jis nėra įrengtas ir valstybiniame sklype jis nieko negali daryti be to finansiniai kaštai dideli. Teismas neįvertino, kad kelio nėra, yra aikštelė bet ja naudotis sudėtinga, tvarkyti kelią savo lėšomis gali kainuoti daug lėšų. Šiuo metu dėl vykdomos komercinės veiklos sunkiasvorės transporto priemonės nebevažiuoja, veiklą jis iškėlė. Šiuo metu jis gyvena su šeima, transporto priemonių srauto tokio nebėra, vėliau kai bus suformuotas kelias jis juo naudosis nevažiuos ieškovui priklausančiu keliu. Šiuo atveju faktinė situacija nepasikeitė, tik yra patvirtintas detalusis planas. Pirmojo sklypo ribose pagal detalųjį planą dėl aikštelės nebenaudojimo yra užaugusi žolė, krūmai, medžiai, sudėtos padangos, statybiniai blokai, yra išdaužytas betonas, lietingu metu nepravažiuojama. Antrajame sklype, kur numatytas pravažiavimas, (duomenys neskelbtini), nėra kelio, ketvirtadalis ploto yra žolė, nėra galimybės pravažiuoti. Bylos nagrinėjimo metu buvo važiuojama pasižiūrėti į vietą, dėl antro pravažiavimo savivaldybėje buvo akcentuojama, kad greitu laiku nenumatoma kelio įrengti. O dėl pirmojo pravažiavimo savivaldybė jokių tvarkymo darbų nėra atlikusi. Apeliantas sutinka, kad savo lėšomis turi įsirengti įvažiavimą į sklypą bet neturi pareigos tvarkyti valstybinio sklypo, kelio, investuoti į tai savo lėšas. Jo padėtis neturi būti bloginama, prioritetas suteikiamas ieškovo teisėms nors faktinė padėtis nepasikeitė. Be to nurodė, kad į bylą pateikti eksperto pastebėjimai, kad detalusis sklypas yra parengtas ydingai, kad jis koreguotinas ir taisytinas pripažino ir savivaldybės atstovai.
26. Trečiasis asmuo F. P. papildomai paaiškino, kad dėl servituto pasibaigimo palieka spręsti teismui. Sprendžiant dėl servituto atlygintinumo neturėjo būti išskirtas vienas savininkas, nes savininkai yra du, turi būti atlyginama vienodai. Pirmosios instancijos teisme nereiškė reikalavimo bet savaime suprantama, kad teismas turėjo jį išspręsti. Be to buvo sutarę, kad G. D. geranoriškai atlygins už naudojimąsi keliu.
27. Ieškovas L. P. paaiškino, kad aplinkybės pasikeitė iš esmės. Anksčiau (duomenys neskelbtini) ta vieta buvo vadinama (duomenys neskelbtini) aikštė, ten buvo valstybinės autoinspekcijos tarprajoninis vairavimo egzaminų ir registrų centras, automobiliai suvažiuodavo iš visos apskrities, visi įsitekdavo. Kai iš ten išsikėlė centras, jis ir pradėjo kelti klausimą, kad atsakovas per ten galėtų važinėti, jis kreipėsi į žemėtvarkos skyrių, ne kartą buvo keliamas šis klausimas, svarstoma savivaldybėje. Dėl jam priklausančio kelio naudojimosi, atsakovo veiksmais jam buvo sukelti nepatogumai, kelias yra tik penkių metrų, apaugęs tujomis, tik už metro yra namo siena ir langas, dvidešimt metų atsakovas vykdė komercinę veiklą, važiuodavo sunkiasvorės transporto priemonės. Patvirtinus detalųjį planą dėl pirmojo įvažiavimo yra gamtinių kliūčių, užaugusi žolė ir pan., bet pravažiavimo plotas yra didesnis už servitutinį kelią, yra apie 10 metrų ir yra galimybė atsakovui pravažiuoti. Be to savivaldybė turi pareigą sutvarkyti sklypą, trečiojo asmens atstovė patvirtino teisme, kad savivaldybė įsipareigoja sklypą sutvarkyti. Atsakovas gali patekti ir per sklypą Nr. 2, nes juo naudojasi ir kiti asmenys. Atsakovas privalo įsirengti įvažiavimą į savo sklypą jei jis turi galimybę iki jo privažiuoti.
28. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė nurodė, kad palaiko atsiliepime į skundus nurodytas aplinkybes, atsakovo skundas iš dalies pagrįstas dalyje dėl kompensacijos. Mano, kad aplinkybės dėl servituto yra pasikeitusios. Vien detaliojo plano parengimas nesudaro pagrindo panaikinti servitutą. Tačiau planas yra įgyvendinamas, yra suformuoti sklypai, jie įregistruoti registre, savarankiškai funkcionuoja nuo 2014 m. Anksčiau ten buvo valstybinis sklypas, jis buvo išnuomotas, aptvertas ir juo buvo draudžiama kitiems asmenims naudotis. Mano, kad šiuo metu yra galimybė pašalinus kliūtis, krūmus ir pan., kurios nereikalauja didelių investicijų, atsakovui patekti iki sklypo nes ten yra asfaltuota danga. Faktiškai naudojamasi ir kitu įvažiavimu, kuris pagal detalųjį planą bus naikinamas, bet šiuo metu nėra jokių apribojimų, yra galimybė naudotis. Dėl prašomos kompensacijos už naudojimąsi keliu mano, kad lyginant su nuomos kaina ji tikrai yra didelė. F. P. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jis nereiškė prašymo pirmosios instancijos teisme. Administraciniu aktu atlygis nebuvo nustatytas nes tuo metu tam nebuvo pagrindo.
29. Trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė papildomai nurodė, kad palieka spręsti teismui. Detalusis planas buvo patvirtintas ir tikslu dėl pravažiavimo, jame numatytos ir kitos galimybės atsakovui privažiuoti prie savo sklypo. Administracijos atstovė nurodė, kad šiuo metu gatvės įrengimo darbai nėra pradėti. Dėl pravažiavimo savivaldybės administracija akcentavo, kad dėl galimybės privažiuoti prie atsakovo sklypo būtų atliekami sutvarkymo darbai, išvalyta nuo šiukšlių, susikaupusių atliekų, peraukštėjimas sutvarkytas ir kt. Šiuo metu dėl ten esančių želdynų nebūtų galima vertinti, kad nėra galimybės pravažiuoti. Kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalys vyko į įvykio vietos apžiūrą, pravažiavo, atstovė važiavo pati ir negalėtų tvirtinti, kad nėra galimybės pravažiuoti, tačiau ta vieta turėtų būtų sutvarkyta. Pažymėjo, kad jei atsakovas neketina įsirengti įvažiavimo į savo sklypą nėra tikslinga šiuo metu tvarkyti minėtos atkarpos.
Dėl atsakovo G. D. apeliacinio skundo dalyje dėl servituto panaikinimo
30. Servitutas lemia tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės varžymus, o tokie varžymai negali egzistuoti ilgiau, negu jų reikia tiems tikslams, kuriems užtikrinti buvo nustatytas servitutas, pasiekti. Servituto nustatymas sietinas su viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį užtikrinimu, todėl būtinybės užtikrinti tokį viešpataujančiojo daikto naudojimą per tarnaujantįjį daiktą išnykimas suponuoja galimybę panaikinti nustatytą servitutą. Tolesnis servituto egzistavimas be teisinio pagrindo (nebent būtų savininkų susitarimas) ribotų tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Bylų dėl servituto panaikinimo išnykus būtinumui atvejais turi būti ištirta ir įvertinta, ar įvyko esminis faktinių aplinkybių, buvusių servituto nustatymo momentu ir nulėmusių servituto būtinybę, pasikeitimas, o šis klausimas spręstinas taip: 1) turi būti išsiaiškintas servituto nustatymo faktinis pagrindas, t. y. aplinkybės, nulėmusios servituto būtinybę; 2) turi būti išsiaiškinta, ar egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas servituto būtinumo išnykimas; 3) turi būti įvertinta, ar faktinių aplinkybių pasikeitimas, jeigu jis ir įvyko, yra esminis, t. y. ar viešpataujantysis daiktas iš tikrųjų gali būti naudojamas pagal paskirtį be tarnaujančiojo daikto. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, jog esminio tokių aplinkybių pasikeitimo įrodinėjimo našta tenka asmeniui, reikalaujančiam servituto panaikinimo (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-298-695/2019).
31. Atsakovo vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad servituto būtinybė yra išnykusi nes nors ir patvirtintas detalusis planas kelio faktiškai nėra, jis nėra įrengtas. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje pateiktus dokumentus, šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus turi pagrindo išvadai, kad apeliacinio skundo argumentai dėl servituto panaikinimo yra nepagrįsti. Vietos apžiūros metu pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad į atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nuo (duomenys neskelbtini) galima patekti ir iš jo išvažiuoti žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dalimi žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, kaip minėta Vietos apžiūros metu taip pat nustatyta, kad dalyje šių žemės sklypų dėl gamtinio poveikio yra susiformavę želdynai, krūmai, suvežtos statybinės atliekos, asfalto danga vietomis nusidėvėjusi, tačiau atsižvelgiant į pravažiavimo plotį (ne mažiau nei 10 m) ir lyginant su galiojančio servituto pločiu (5 m plotis), pirmosios instancijos teismo vertinimu, išlindusios želdynų dalys netrukdytų naudotis privažiavimo keliu. Teismas taip pat nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija planuoja pagerinti esančią asfalto dangą, pašalinti kitas kliūtis naudotis pravažiavimo keliu, jei atsakovas nurodys, kad įsirengs savo lėšomis įvažiavimą į savo žemės sklypą, todėl suprojektuotu pravažiavimu galima realiai tinkamai naudotis: galima tiek prieiti, tiek privažiuoti prie pat atsakovo žemės sklypo. Atsakovui tam, kad galėtų naudotis suprojektuotais infrastruktūros koridoriais būtina savo žemės sklype perkelti tvoros dalį, panaikinti dalį tujų gyvatvorės ir įsirengti kelio nuovažą dabartinės vejos vietoje. Teismas akcentavo, kad priešingu atveju, susidarytų situacija, kad servitutas niekada negalėtų būti laikomas pasibaigusiu, nes, atsakovui nesutinkant atlikti reikalingus darbus savo žemės sklype, Šiaulių miesto savivaldybės administracija neatliktų pravažiavimo kelio pagerinimo darbų.
32. Atkreiptinas dėmesys, kad ir žodinio bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme atsakovas labiau akcentavo ne galimybę kitu būdu patekti iki jam priklausančio sklypo bet aplinkybę, kad nors ir patvirtintas detalusis planas faktiškai kelias nėra įrengtas, taip pat tai, kad dėl susiformavusių želdynų, sudėtų atliekų yra nepatogu privažiuoti, atsakovo vaikams vaikščioti į mokyklą ir pan. ir, kad atsakovo galimybė pravažiuoti iki savo sklypo neturėtų priklausyti nuo savivaldybės administracijos veiksmų, sutvarkymo, ar nesutvarkymo minėtos atkarpos. LITEKO duomenimis perklausius garso įrašą darytą išvažiuojamame posėdyje 2019-09-25 apžiūrint įvykio vietą dalyvaujantys asmenys perėję nurodytą atkarpą iki atsakovo sklypo nenurodė, kad apžiūrint įvykio vietą nėra faktinės galimybės atsakovui privažiuoti prie savo sklypo. Savivaldybės atstovė nurodė, kad želdynai, sudėtos atliekos turėtų būti savivaldybės administracijos sutvarkyti. Po pertraukos, įvykio vietos apžiūros, pratęsus bylos nagrinėjimą teisme, šalys jokių papildymų neturėjo. Įvertinus bylos duomenis teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl galimybės kitu būdu privažiuoti prie atsakovui priklausančio sklypo.
33. Kaip minėta, servitutas, kaip tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę varžanti priemonė, gali egzistuoti tik tiek, kiek jis yra būtinas viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį galimybei užtikrinti. Tokios galimybės alternatyviais būdais užsitikrinti normaliomis sąnaudomis pagrįstą viešpataujančiojo daikto naudojimą pagal paskirtį atsiradimas CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 4.135 straipsnio 1 dalies prasme reiškia, kad yra įvykęs esminis faktinių aplinkybių pasikeitimas, sudarantis pagrindą panaikinti servitutą. L. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad anksčiau (duomenys neskelbtini) buvo valstybinės autoinspekcijos tarprajoninis vairavimo egzaminų ir registrų centras, automobiliai suvažiuodavo iš visos apskrities. Kai iš ten išsikėlė centras, jis pradėjo kelti klausimą, kad būtų panaikintas servitutas, kad atsakovas per ten galėtų važinėti, kreipėsi į žemėtvarkos skyrių, ne kartą kėlė šį klausimą dėl jam keliamų nepatogumų, klausimas buvo svarstomas ir savivaldybėje. Ieškovo vertinimu patvirtinus detalųjį planą dėl pirmojo įvažiavimo yra gamtinių kliūčių, užaugusi žolė ir pan., bet pravažiavimo plotas yra didesnis už servitutinį kelią, yra apie 10 metrų ir yra galimybė atsakovui pravažiuoti. Iš esmės šalys ieškovo argumentų neginčijo. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė nurodė, kad aplinkybės dėl servituto yra pasikeitusios. Vien detaliojo plano parengimas nesudaro pagrindo panaikinti servitutą, tačiau planas yra įgyvendinamas. Dėl anksčiau išnuomoto valstybinio sklypo, kuris buvo aptvertas ir juo buvo draudžiama kitiems asmenims naudotis, aplinkybės pasikeitė. Mano, kad šiuo metu yra galimybė pašalinus kliūtis, krūmus ir pan., kurios nereikalauja didelių investicijų, atsakovui patekti iki sklypo nes ten yra asfaltuota danga.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog po Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. T-67 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano yra suprojektuotas kitas kelias dėl privažiavimo į atsakovo žemės sklypą, ir nors šiuo metu faktiškai nėra įrengtas ir tikėtina atsakovui tai gali sukelti laikinų nepatogumų, tačiau įvertinus faktines aplinkybes, atsižvelgiant į CK 4.135 straipsnio nuostatas, yra pagrindo išvadai, kad atsakovui atsirado objektyvi galimybė patekti prie viešpataujančiojo daikto kitu, nei iki šiol, būdu. Šiuo konkrečiu atveju įvertinus servituto nustatymo faktinį pagrindą, t. y. aplinkybės, nulėmusias servituto būtinybę, vertintina, kad įvyko esminis faktinių aplinkybių, buvusių servituto nustatymo momentu ir nulėmusių servituto būtinybę, pasikeitimas, jis yra esminis, t. y. viešpataujantysis daiktas tikėtina gali būti naudojamas pagal paskirtį be tarnaujančiojo daikto. (CPK 178, 185 straipsniai).
35. Pažymėtina, kad servitutas, kaip tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę varžanti priemonė, gali (teisine prasme) egzistuoti tik tiek, kiek jis yra būtinas viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį galimybei užtikrinti. Tokios būtinybės išnykimas ar, kitaip tariant, galimybės alternatyviais būdais užsitikrinti normaliomis sąnaudomis pagrįstą viešpataujančiojo daikto naudojimą pagal paskirtį buvimas (atsiradimas) CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 4.135 straipsnio 1 dalies prasme reiškia, kad yra įvykęs esminis faktinių aplinkybių pasikeitimas, sudarantis pagrindą panaikinti servitutą. Taigi šiuo atveju atsakovo patekimas prie jam priklausančio sklypo gali būti užtikrintas kitais patekimo į aptariamą žemės sklypą būdais, todėl ginčo servitutas nebėra būtinas. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad išnyko ginčo servituto būtinybė ir kad tokios būtinybės išnykimas, ieškovui reikalaujant, sudaro pagrindą panaikinti servitutą.
36. Be to pažymėtina, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis, be kitų principų, jų subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Civiliniams teisiniams santykiams būdingas skirtingų subjektinių interesų egzistavimas ir kartu yra neišvengiama konkurencija tarp tokių interesų, o pirmiau įvardytų principų, kuriais, be kitų, grindžiami civiliniai teisiniai santykiai, taikymas reikalauja užtikrinti, kad, konkuruojant dviem skirtingiems subjektiniams interesams, būtų pasiekta tinkama, inter alia, protinga, tokių interesų pusiausvyra (tiek, kiek tokios pusiausvyros užtikrinimas yra objektyviai įmanomas), kad vienas interesas nebūtų suabsoliutintas ir be pagrindo iškeltas virš kito konkuruojančio intereso. Šiuo atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas ne kartą kėlė klausimą dėl servituto panaikinimo, šiuo atveju buvo priimti sprendimai, ieškovui pasiūlyta kreiptis į teismą. Servituto pasibaigimo pagrindo turinys yra atskleistas CK 4.135 straipsnio 1 dalyje. Ši materialiosios teisės norma nurodo, jog, kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas, nebesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu. Pagal CK 4.135 straipsnio 2 dalį, jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas. Abi šalys nurodė, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, tai patvirtina byloje pateikti duomenys. Apelianto vertinimu jo padėtis neturi būti bloginama, prioritetas neturėtų būti suteikiamas ieškovo teisėms. Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau, siekiant šalių interesų pusiausvyros, apeliacinio teismo vertinimu ieškovo reikalavimą šioje dalyje nėra pagrindo vertinti nepagrįstu.
37. Taigi, remdamasi nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, kad CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 4.135 straipsnio 1 dalies prasme išnyko ginčo servituto būtinybė ir kad tokios būtinybės išnykimas, ieškovui reikalaujant, sudaro pagrindą panaikinti servitutą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servituto panaikinimą išnykus jo būtinybei, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl šioje dalyje apeliacinio skundo argumentais pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
38. Dėl kitų apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentų šioje dalyje teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui minėtu klausimu. Sprendimų motyvavimo prasme pagal EŽTK 6 straipsnio reikalavimus nėra būtina pasisakyti dėl visų šalių argumentų. Pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., R. T. v. Spain, no. 18390/91, 9 December 1994, par. 29; Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A no. 288, p. 20, par. 61).
39. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servituto panaikinimą išnykus jo būtinybei, ir teisingai išsprendė bylos dalį pagal ieškinio reikalavimą dėl servituto panaikinimo, todėl atitinkama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinių skundų dėl kompensacijos priteisimo bei kompensacijos dydžio, senaties termino
40. Apeliantas G. D. prašo panaikinti sprendimą dėl priteisto iš atsakovo 2749,90 Eur atlyginimo už naudojimąsi servitutu už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad atlyginimas už naudojimąsi servitutu už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. iš atsakovo priteistas pagrįstai, sumažinti šio atlyginimo dydį iki 350 Eur. Nurodė, kad iš skundžiamo teismo sprendimo turinio nėra aišku kokiais faktinio pobūdžio duomenimis teismas rėmėsi spręsdamas dėl kompensacijos dydžio. Vadovaujantis Metodika dėl kompensacijos dydžio nustatymo galėtų būti priteistina 550 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra gera valia ieškovui sumokėjęs 200 Eur, ši suma turėtų būti įskaityta.
41. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo F. P. prašo panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl atlyginimo už servitutą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nustatant analogiškas kompensacijas abiem tarnaujančio žemės sklypo bendraturčiams. Nurodė, kad nors jis ir nereiškė savarankiško prašymo, teismas turėjo pareigą išspręsti klausimą.
42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011). Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016).
43. Ieškovas savo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo grindė tuo, jog dėl kelio servituto suvaržytos ieškovo nuosavybės teisės, jis naudotis savo žemės sklypo dalimi, patiria didelius nepatogumus, nes dėl didelių krovinių automobilių „furų“ yra keliamas triukšmas po langais, tenka kvėpuoti užterštu oru, išmetamosiomis dujomis, keliamos nuolatinės dulkės, tai trunka jau dešimtmečiais. Atsakovas nurodė, kad maždaug po metų laikotarpio atsakovo verslui skirtas patalpas pastačius (duomenys neskelbtini), didesnių gabaritų transporto priemonės servituto keliu nebevažiuos, teismo posėdžio metu nurodė, kad jo verslas yra iškeltas ir sunkiasvorės transporto priemonės nebevažiuoja. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė nurodė, kad prašoma priteisti kompensacija už naudojimąsi keliu, atsižvelgiant į Metodiką, lyginant su nuomos kaina yra per didelė. Be to atsiliepime į apeliacinį skundą atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas skaičiavo kompensaciją pagal ieškinio metu galiojančią Metodiką ir žemės sklypo vertė buvo skaičiuojama pagal 2018 m. žemės vertę, tačiau prašoma priteisti už laikotarpį nuo 2008 m. iki 2018 m., kai žemės sklypo vertė atskirais metais buvo nevienoda.
44. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, atsižvelgė į tai, kad servitutas nustatytas 1,3200 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypui, užima 0,0300 ha, bei įvertinęs ieškovo pateiktus kompensacijos dydžio apskaičiavimus, padarė išvadą, kad ieškovo prašoma priteisti 2749,90 Eur kompensacija nesudarys sąlygų ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Apeliacinio teismo vertinimu ieškovo pareiga pateikti įrodymus patvirtinančius, kad jis visą nurodytą laiką patyrė nuolatinio pobūdžio nepatogumus, bei pagrįsti prašomos kompensacijos dydį, įvertinus servituto nustatymo aplinkybes ir kita. Kolegijos vertinimu byloje nepakanka nustatytų faktinių aplinkybių iš kurių būtų galima spręsti tiek dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo, tiek dėl teismo išvadų pagrįstumo. Sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad iš skundžiamo teismo sprendimo turinio nėra aišku kokiais faktinio pobūdžio duomenimis teismas rėmėsi spręsdamas dėl kompensacijos dydžio.
45. Be to pažymėtina, kad ieškovas reikalavimą grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, kas apeliacinio teismo vertinimu yra tik vienas iš kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant kompensacijos dydį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015; 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Teismas privalo taip pat įvertinti ir kitas svarbias bylos aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015).
46. Dėl trečiojo asmens skundo pažymėtina, kad Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai viena iš šalių siekia servituto nustatymo kuo mažesnėmis jai sąnaudomis iš kelių galimų variantų, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu. Civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-419/2011).
47. Asmuo, manydamas, kad jo materialinė subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas pažeistas, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2014). Taigi, šiuo atveju trečiasis asmuo tarnaujančiojo žemės sklypo bendraturtis F. P. nereiškė savarankiško reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teisme reikšti reikalavimų nebeturi galimybės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad įvertinus tai, kad sprendžiant dėl kompensacijos dydžio teismas yra pagrindo išvadai neištyrė ir nenustatė šiam klausimui išnagrinėti faktinių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, padarė išvadas, kurios nepagrįstos byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tai galėjo turėti įtakos neteisingam teismo sprendimui šioje dalyje.
48. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos, kad būtent bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).
49. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobūdį, papildomai tirtinų šioje byloje aplinkybių ir įrodymų apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byla minėtose dalyse apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, be to, atsižvelgiant į trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentus, į tai, kad trečiasis asmuo nereiškė savarankiško reikalavimo pirmosios instancijos teisme, siekiant interesų pusiausvyros, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo principais, dėl ginčijamų reikalavimų, kompensacijos priteisimo, kompensacijos dydžio nustatymo, taip pat dėl ieškinio senaties prašomai priteisti kompensacijai dėl servituto naudojimo taikymo, teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas ir byla šioje dalyje perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
50. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Nusprendė laikyti pasibaigusiu žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 7-3372 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui A. P.“ pagrindu nustatytą kelio servitutą, sutiekiantį teisę naudotis keliu žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudotojams, išnykus servituto būtinumui. Priteisė ieškovui L. P., 2 749,90 Eur atlyginimą už naudojimąsi servitutu už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. Atidėti trims mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, šio sprendimo įvykdymą dalyje dėl servituto pabaigos. Priteisė bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė.
51. Kadangi teismo sprendimas panaikintinas dalyje dėl kompensacijos priteisimo, ieškinio senaties taikymo, panaikintinas teismo sprendimas ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija nesprendžia byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (paskirstymo) klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas bylos dalį iš naujo nagrinėsiančio pirmosios instancijos teismo.
52. Taip pat apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovui būtina savo žemės sklype perkelti tvoros dalį, panaikinti dalį tujų gyvatvorės ir įsirengti kelio nuovažą dabartinės vejos vietoje, todėl sprendimo įvykdymą dėl servituto pabaigos atidėjo trims mėnesiams nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad atsakovui esant objektyvioms aplinkybėms neužkertamas kelias kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl sprendimo vykdymo esant objektyvioms aplinkybėms atidėjimo ilgesniam laikui.
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 7 d. sprendimą dalyje dėl kompensacijos priteisimo, ieškinio senaties taikymo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.