- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-07
- Bylos Nr.
- e2-114-776/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03137-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- G. D.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, F. P.
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė, Irma Gutkovienė
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Svetlanai Anusevičienei, Jolantai Juozapavičiūtei,
dalyvaujant trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. A. ir trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovėms Ž. R. bei D. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovui G. D., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, F. P., dėl servituto panaikinimo, kompensacijos už naudojimąsi servitutu ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas L. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis su F. P. priklausančiam žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 7-3372 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui A. P.“ pagrindu nustatytą kelio servitutą, sutiekiantį teisę naudotis keliu žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudotojams, bei priteisti iš atsakovo G. D. 2 749,90 Eur atlyginimą už naudojimąsi servitutu už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. ir 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad po to, kai Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. T-67 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas detalusis planas, įvažiavimas/išvažiavimas į atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo numatytas per du valstybinės žemės sklypus, kuriuose numatytos gatvės nors ir nėra įrengtos, bet jų ribos yra pažymėtos detaliajame plane, ir šie sklypai yra asfaltuoti (asfaltas ribojasi su ieškovo ir atsakovo sklypo ribomis). Ieškovo nuomone, taip išnyko nustatyto servituto būtinumas, nes atsakovas gali tinkamai naudotis žemės sklypu ir nesinaudodamas nustatytu servitutu. Ieškovas, pagrįsdamas prašomos priteisti kompensacijos dydį nurodė, kad dėl kelio servituto suvaržytos nuosavybės teisės, negalima naudotis žemės sklypo dalimi, patiriami dideli nepatogumui.
Atsiliepimas
2. Atsakovas G. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad šiai dienai objektyvių iš esmės pakitusių aplinkybių, suponuojančių, jog atsakovas jau gali jam priklausantį žemės sklypą su jame esančiais pastatais naudoti nesinaudojant ieškovui priklausančiu žemės sklypu, nėra, nes ieškovas nėra pateikęs duomenų, kad detaliojo plano sprendiniai būtų įgyvendinti, būtų parengtas techninis projektas įvažiavimui į žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Atsakovas sutinka, jog savo sklype visus reikiamus privažiavimus, reikalingus jam nuosavybės teise priklausantiems statiniams, žemės sklypui eksploatuoti, jis turi įsirengti savo lėšomis, tačiau jis neturi nei teisės, nei pareigos veikti ir investuoti savo asmenines lėšas detaliajame plane numatytos gatvės valstybinės žemės sklype įrengimui, todėl servitutas galioja ir nėra pagrindo jam pasibaigti. Atsakovo nuomone, servitutu neatimtos tarnaujančiojo daikto savininko, t. y. ieškovo, daikto (žemės sklypo) naudojimo teisės, sudarančios servituto turinį, o atsakovui servitutu suteiktos teisės atsakovo įgyvendinamos taip, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui, ieškovui. Atsakovas nesutiko, kad turėtų mokėti ieškovui atlyginimą dėl nustatyto servituto, bei nurodė, kad negali pasisakyti dėl ieškovo prašomo priteisti atlyginimo dydžio dėl neinformatyvaus ieškovo apskaičiavimo būdo ar neaiškios taikytos apskaičiavimo formulės. Atsakovo teigimu, nėra objektyvių duomenų, suponuojančių pagrindą išvadai, jog dėl servituto nustatymo dėl atsakovo veiksmų ieškovas yra ekonomiškai ar moraliai nukentėjęs.
3. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė kad ieškinys turėtų būti tenkinamas. Trečiojo asmens nuomone, jei teismas, ištyręs įrodymus nustatytų, kad valstybinės žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra galimybė naudotis kaip gatvėmis ir nėra jokių kliūčių ar taikomų ribojimų transporto priemonių judėjimui šiais dviem žemės sklypais, būtų pagrindas konstatuoti, kad atsakovas turi galimybę patekti į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, nesinaudodamas ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, įsirengdamas savo nuosavo žemės sklypo ribose įvažiavimui reikalingą dangą. Trečiasis asmuo nurodė, kad negali įvertinti, ar ieškovo reikalaujamas kompensacijos dydis 274,99 Eur per metus nėra per didelis. Trečiasis asmuo nurodė, kad nepasisakys dėl ieškinio reikalavimo atlyginti neturtinę žala, nes neturi galimybės įvertinti teiginių pagrįstumo/nepagrįstumo, visų šios atsakomybės buvimo sąlygų.
4. Trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Trečiojo asmens nuomone, vien detaliojo plano parengimas servituto automatiškai nepanaikina, turi egzistuoti reali galimybė naudotis kitu įvažiavimu.
Šalies argumentai
5. Ieškovas L. P. teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus, prašė jį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad ilgą laiką atsakovui geruoju nesprendžiant klausimo dėl servituto panaikinimo, patyrė nuolatinį stresą, nepatogumus, išgyvenimus. Ieškovo nuomone, atsakovas šiuo metu gali naudotis suplanuotais infrastruktūros koridoriais ir privažiuoti prie savo žemės sklypo.
6. Ieškovo L. P. atstovė advokatė Vanda Laukevičienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai ir iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovės teigimu, atsakovui niekas netrukdo naudotis detaliuoju planu suprojektuotais infrastruktūros koridoriais patekti į savo žemės sklypą, tačiau pats atsakovas neįsirengia įvažiavimo į savo žemės sklypą, nors tai yra atsakovo pareiga. Atstovė nurodė, kad laikinai nustatytas servitutas šiuo metu yra pasibaigęs. Atstovė taip pat nurodė, kad servitutas yra atlygintinis, todėl atsakovas privalo sumokėti atlyginimą. Atstovė pažymėjo, kad atsakovo nesutikimas geruoju panaikinti servitutą sukėlė ieškovui nervinę įtampą, nepatogumą, nerimą, bejėgiškumo, neteisybės jausmą, alino ieškovo sveikatą, todėl iš atsakovo ieškovui turėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.
7. Atsakovas G. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas nurodė, kad pastatus, esančius žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įsigijo 2002 m. su galimybe naudotis bendrojo naudojimo privažiavimo keliu, o apie nustatytą servitutą atkuriant nuosavybės teises jam nebuvo pranešta. Atsakovas nurodė, kad pagal patvirtinto detaliojo plano sprendinius suprojektuoti infrastruktūros koridoriai šiuo metu nėra tinkami naudoti, tam, kad jie būtų tinkami naudoti būtina investuoti dideles lėšas. Atsakovas nurodė, kad sutiktų atlyginti už naudojimąsi servitutiniu keliu, bet tik ateityje, nes atlyginimas nebuvo nustatytas. Atsakovo nuomone, jis savo veiksmais nesukėlė jokios neturtinės žalos ieškovui, o atvirkščiai, ieškovas įžeidinėdamas ne tik jį, bet ir jo šeimos narius, darbuotojus, sukėlė jam neturtinę žalą.
Atsiliepimas
8. Atsakovo G. D. atstovė advokatė Irma Gutkovienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, o jei tenkinti, tai tik iš dalies dėl kompensacijos priteisimo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atstovė nurodė, kad tiek administraciniu aktu nustatant servitutą, tiek šiuo metu padėtis dėl privažiavimo iki atsakovo žemės sklypo nėra pasikeitusi, atsakovas turi galimybę naudotis tik servitutiniu keliu, detaliuoju planu suprojektuotų infrastruktūros koridorių žemės sklypų asfalto danga yra prasta, joks kitas kelias nėra įrengtas. Atstovės nuomone, vien detalaus plano parengimas neužtikrina patekimo į atsakovui priklausantį žemės sklypą, o servituto galiojimo terminas apibrėžtas dviem sąlygomis, t. y. detalaus plano parengimo ir įvažiavimo įrengimo, todėl, tenkinant ieškinį abu šie įvykiai jau turi būti įvykę. Atstovės nuomone, infrastuktūros koridorių žemės sklypai nėra nužymėti vietoje, nėra aiškios jų ribos, dalis žemės sklypo neturi kietos dangos, dalis žemės sklypo apaugusi medžiais, krūmais, asfalto danga pažeista, ant asfalto lietingu laiku susiformuoja ilgą laiką išsilaikančios vandens sankaupos. Atsakovė nurodė, kad turi būti užtikrintas ir pėsčiųjų saugus patekimas į atsakovo žemės sklypą, o to padaryti per infrastruktūros koridorių žemės sklypus nėra galimybės. Atstovės nuomone, atsakovo padėtis negali būti bloginama vien dėl to, kad ieškovui nepatinka, jog atsakovas naudojasi servitutiniu keliu, teismo sprendimo priėmimo metu kito įvažiavimo kelio būklė tūri būti bent analogiška esamo servitutinio kelio būklei, šiuo metu ši aplinkybė neegzistuoja ir neaišku, kada ji egzistuos ateityje. Atstovės teigimu, detaliuoju planu šiuo atveju negalima remtis, nes jis parengtas su klaidomis ir trūkumais, detaliajame plane nėra nurodyta, kur turėtų būti įrengtas įvažiavimas į atsakovo žemės sklypą. Atstovė pažymėjo, kad nustatant servitutą atlygintinumo klausimas nebuvo išspręstas, ieškovas iki bylos iškėlimo nekėlė atlygintinumo klausimo, ieškovas negyvena nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini). Atstovė nurodė, kad, jei teismas nuspręstų priteisti kompensaciją, šiam reikalavimui turėtų būti taikoma sutrumpina 3 metų ieškinio senatis. Atstovė nurodė, kad ieškovo apskaičiuota kompensacija turėtų būti dalijama iš dviejų, nes servitutas nustatytas dviejų žemės sklypų naudai, o, be to, ieškovas iš atsakovo 2017 m. gegužės mėn. yra gavęs 200,00 Eur, todėl, jei teismas nuspręstų, kad turėtų būti priteista kompensacija, ji galėtų sudaryti 212,50 Eur.
9. Trečiojo asmens Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė Ž. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo ieškinį palieka išspręsti teismo nuožiūra. Atstovė nurodė, kad dėl reikalavimų priteisti atlyginimą už naudojimąsi servitutu ir neturtinės žalos atlyginimą nepasisako, nes dėl jų neturi teisinio suinteresuotumo ir negali nurodyti jokių aplinkybių. Atstovės nuomone, privalo būti nustatytos aplinkybės, ar įsiteisėjus teismo sprendimui atsakovui egzistuos kitokia galimybė privažiuoti prie savo žemės sklypo, nes vien detaliojo plano parengimas neužtikrina tokios galimybės. Atstovė pažymėjo, jog dėl gamtinio poveikio susiformavę želdynai, krūmai, suvežtos statybinės atliekos detaliajame plane numatytame infrastruktūros koridoriuje nėra pašalinti. Atstovė D. M. paaiškino, kad pagal parengtą detalųjį planą numatytame pirmajame infrastruktūros koridoriuje planuojama pagerinti esančią asfalto dangą, pašalinti kitas kliūtis naudotis pravažiavimo keliu, jei atsakovas nurodys, kad įsirengs savo lėšomis įvažiavimą į savo žemės sklypą.
10. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė D. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo ieškinį palieka išspręsti teismo nuožiūra. Atstovė nurodė, kad, jei Šiaulių miesto savivaldybės administracija patvirtintų, kad suprojektuotais inžineriniais koridoriais galima privažiuoti iki atsakovo žemės sklypo, būtų galima konstatuoti, kad servituto būtinumas išnyko. Atstovė nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistams tikrinant esamą padėtį vietoje, buvo rastas kelio ženklas „Eismas draudžiamas“. Atstovės nuomone, teorinė galimybė privažiuoti iki atsakovo žemės sklypo yra numatyta, tačiau servituto būtinybė galėtų būti pripažinta išnykusi tik tuo atveju, jei atsakovui būtų reali galimybė naudotis valstybiniais žemės sklypais privažiuoti iki savo žemės sklypo. Atstovė pažymėjo, kad ieškovas turi įrodyti apskaičiuotos kompensacijos dydį, o kompensacija tūrėtų būti protinga ir teisinga, kad atlygintų ir kompensuotų patiriamus nuostolius. Atstovės nuomone, pats servituto nustatymas nėra neteisėtas, jis sukelia nepatogumus, bet jie turi būti atlyginami sprendžiant materialinio atlyginimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl administraciniu aktu nustatyto kelio servituto pabaigos sąlygų
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-2551 „Dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, servitutų ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo Šiaulių mieste“ buvo nustatytas servitutas 1,3200 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), kuris buvo įrašytas į Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. 7-3372 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste A. P.“. Šio sprendimo 4.2 papunktyje buvo nurodyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra nustatytas servitutas leisti naudotis keliu (plane pažymėta taškais 1-10-11-12 – 0,03 ha ploto) žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudotojams, taip pat nurodyta, kad parengus detalųjį planą ir įrengus kitą įvažiavimą, servitutas netenka galios. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. T-67 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu buvo pakeistos 2,1418 ha ploto valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribos ir plotai, t. y. žemės sklypas padalintas į penkis žemės sklypus, iš kurių du suprojektuoti inžinerinėms infrastruktūros teritorijoms (planuojamoms gatvės įrengti), sutiekiant galimybe jais naudotis įvažiavimui/išvažiavimui į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas, kaip tarnaujančiojo daikto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas, ir atsakovas, kaip viešpataujančiojo daikto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, nesutaria, ar išnyko būtinybė naudotis tarnaujančiuoju žemės sklypu, siekiant užtikrinti tinkamą viešpataujančiojo daikto naudojimą, ir ar dėl to servitutas turėtų būti laikomas pasibaigusiu. Vadinasi, esminis šios bylos klausimas, sudarantis bylos nagrinėjimo dalyką, yra tas, ar egzistuoja galimybė tinkamai naudotis viešpataujančiuoju daiktu be ginčo servituto.
12. Servituto pasibaigimo pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.130 straipsnio 1 dalyje, kurios 5 punkte nurodyta, kad servitutas baigiasi išnykus servituto būtinumui. Servituto pabaigos išnykus servituto būtinumui pagrindas atskleistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.135 straipsnyje, nustatančiame, kad, kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu. Jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas.
13. Nagrinėjamu atveju tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas dėl ginčo servituto pabaigos nesusitaria. Kaip minėta, teritorijų planavimo dokumentu – detaliuoju planu dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) – suprojektuoti du valstybei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai: 0,0671 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,2386 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Sklypams nustatyta pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiais žemės sklypais sutiekiama galimybė naudotis įvažiavimui/išvažiavimui į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Iš šių žemės sklypų planų nustatyta, kad žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotis yra 10,22 m (ribos, pažymėtos taškais 1-6, ilgis 10,23 m, ribos, pažymėtos taškais 2-3-4, ilgis 10,22 m), o žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotis yra nuo 13,36 m iki 10,00 m (ribos, pažymėtos taškais 1-2, ilgis 13,36 m, ribos, pažymėtos taškais 9-10, ilgis 10,00 m, ribos, pažymėtos taškais 9-10, ilgis 10,01 m). Žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra asfalto danga, o žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra asfalto danga ir pieva. Vietos apžiūros metu nustatyta, kad į atsakovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nuo (duomenys neskelbtini) galima patekti ir iš jo išvažiuoti žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dalimi žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vietos apžiūros metu taip pat nustatyta, kad dalyje šių žemės sklypų dėl gamtinio poveikio yra susiformavę želdynai, krūmai, suvežtos statybinės atliekos, asfalto danga vietomis nusidėvėjusi, tačiau atsižvelgiant į pravažiavimo plotį (ne mažiau nei 10 m) ir lyginant su galiojančio servituto pločiu (5 m plotis), išlindusios želdynų dalys netrukdytų naudotis privažiavimo keliu. Be to, Šiaulių miesto savivaldybės administracija planuoja pagerinti esančią asfalto dangą, pašalinti kitas kliūtis naudotis pravažiavimo keliu, jei atsakovas nurodys, kad įsirengs savo lėšomis įvažiavimą į savo žemės sklypą. Todėl, teismo vertinimu, suprojektuotu pravažiavimu galima realiai tinkamai naudotis: galima tiek prieiti, tiek privažiuoti prie pat atsakovo žemės sklypo. Atsakovui tam, kad galėtų naudotis suprojektuotais infrastruktūros koridoriais būtina savo žemės sklype perkelti tvoros dalį, panaikinti dalį tujų gyvatvorės ir įsirengti kelio nuovažą dabartinės vejos vietoje. Priešingu atveju, susidarytų situacija, kad servitutas niekada negalėtų būti laikomas pasibaigusiu, nes, atsakovui nesutinkant atlikti reikalingus darbus savo žemės sklype, Šiaulių miesto savivaldybės administracija neatliktų pravažiavimo kelio pagerinimo darbų.
14. Kasacinio teismo ne kartą pasisakyta, kad, atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-190-916/2017). Ta pati taisyklė taikytina ir sprendžiant dėl servituto pabaigos. Todėl atsakovo pateikiami argumentai, kad infrastruktūros koridoriais nepatogu naudotis dėl netinkamos kokybės asfalto dangos, netinkamos nuovažos ir šalia kelio esančių želdinių, išvados dėl servituto būtinumo išnykimo nepaneigia, o tik atspindi atsakovo siekį turėti kuo palankesnes bei patogesnes patekimo į savo žemės sklypą sąlygas, nepaisant ieškovo interesų.
15. Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad negalima remtis patvirtintu detaliuoju planu, nes jis parengtas su klaidomis ir trūkumais, bei dėl to, kad detaliajame plane nėra nurodyta, kur turėtų būti įrengtas įvažiavimas į atsakovo žemės sklypą. Servitutas, kaip daiktinė teisė, tiek nustatomas, tiek dėl jo pabaigos sprendžiama pagal civilinės teisės normas. Nagrinėjamu atveju po nurodomo detaliojo plano patvirtinimo yra suprojektuotas kitas kelias dėl privažiavimo į atsakovo žemės sklypą, taigi, vertinant pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.135 straipsnį, atsirado galimybė patekti prie viešpataujančiojo daikto kitu būdu. Detalusis planas yra patvirtintas ir galiojantis, duomenų, kad jo sprendiniai būtų ginčijami nėra. Be to, detaliuoju planu yra suplanuotas tik žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), todėl jis netaikytinas tai teritorijai, kurios jis neapima, t. y. įvažiavimo į atsakovo žemės sklypą vieta gali būti parinkta, net ir nesant tokio sprendinio detaliajame plane.
Dėl servituto atlygintinumo
16. Kaip teisingai pastebėjo ieškovas, teisiniai santykiai dėl servituto nustatymo yra grindžiami atlygintinumo principu. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.129 straipsnis).
17. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis ne tik tais atvejais, kai jis nustatytas teismo sprendimu, bet ir tais, kai yra nustatytas administraciniu aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015). Taigi servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą (pvz., atitinkamą šalių susitarimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015).
18. Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 7-3372 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste A. P.“ priėmimo metu galiojusios Žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 27 d. nutarimu, 9 punkte buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities valdytojo sprendimuose dėl žemės servitutų nustatymo ar rašytinėse sutartyse dėl žemės servitutų nurodoma žemės sklypo dalis, kurioje nustatomas servitutas, jo vieta ir ribos, kelių (takų), kuriais bus naudojamasi servituto teise, pločiai, naudojimosi servitutais teisės, sąlygos ir laikas, nuostolių dėl žemės servitutų atlyginimo sąlygos (nurodant, kad suteikiama teisė naudotis žemės sklypo dalimi neatlygintinai, arba konkrečius nuostolių ar žalos atlyginimo būdus). Remiantis šia teisės norma ir servituto atlygintinumo principu, darytina išvada, kad kai administraciniu aktu nustatomas neatlygintinis servitutas, ši aplinkybė turi būti tiesiogiai įvardyta administraciniame teisės akte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015). Nagrinėjamu atveju sprendime neįvardyta, kad nustatomas neatlygintinis servitutas. Todėl, teismas daro išvadą, kad ginčo servitutas yra atlygintinis. Tokios išvados nepaneigia atsakovo argumentai, kad ieškovas pats naudojasi servitutiniu keliu ir kad nepatiria jokių nepatogumų dėl nustatyto servituto, nes tikėtiną oro užterštumą lemia didelis mašinų srautas (duomenys neskelbtini) lyginant jį su į atsakovo sklypą važiuojančių transporto priemonių srautu. Be to, atsakovas paaiškino, kad trečiajam asmeniui F. P. 2017 m. gegužės mėn. yra davęs 200,00 Eur už naudojimąsi servitutu, taip pripažindamas, kad už naudojimąsi servitutu turi būti atlyginta.
19. Pažymėtina, kad servituto atlygintinumo klausimas gali būti sprendžiamas ne tik nustatant servitutą, bet ir nagrinėjant ginčus dėl servituto įgyvendinimo. Nustačius servitutą ar išnagrinėjus ginčą dėl servituto įgyvendinimo ir kartu neišsprendus jo atlygintinumo klausimo, o teismo galimybė tai išspręsti paprastai yra suvaržyta tarnaujančiojo daikto savininko pasirinktos teisinės pozicijos, kai jis neigia servituto galimybę, tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).
Dėl atlyginimo už servitutą dydžio
20. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.129 straipsnį dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka, be to, įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.
21. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas priteisti 2 749,00 Eur atlyginimą už naudojimąsi servitutu už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. nelaikytinas reikalavimu priteisti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius, o laikytinas reikalavimu priteisti kompensaciją. Todėl šiam reikalavimui netaikytinas atsakovo reikalaujamas taikyti ieškinio senaties terminas, nustatytas Lietuvos Respublikos 1.125 straipsnio 8 dalyje.
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Kaip vienas iš kriterijų kompensacijai apskaičiuoti gali būti teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011).
23. Lietuvos Aukščiausiais Teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant dėl servituto atlygintinumo vadovaujamasi, pirma, kompensacijos proporcingumo tarnaujančiojo daikto savininko teisių apribojimams ir kompensavimo realumo principais, t. y. atlyginimas už nustatytą servitutą tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti proporcingas jo patiriamiems turtiniams praradimams, ir, antra, ar dėl nustatytos vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydžio nesusidarys sąlygos vienai iš šalių nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017).
24. Pažymėtina, kad būtina atskirti servituto turėtojo pareigą mokėti atlyginimą už servitutą ir pareigą tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.114 straipsnio 1 dalyje. Todėl kompensacija skaičiuotina į ją neįtraukiant daikto remonto ir jo tinkamo išlaikymo išlaidų, kurias servituto turėtojai ir taip turės tinkamai ir laiku mokėti.
25. Nagrinėjamu atveju servitutas nustatytas 1,3200 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypui, servitutas užima 0,0300 ha. Nors atsakovas, teisingai nurodo, kad servitutu naudojasi ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudotojai, t. y. ieškovas ir trečiasis asmuo F. P., tačiau ši aplinkybė nepaneigia to, kad nustatytas servitutas pats savaime sukelia nuosavybės teisės suvaržymus ieškovui. Taip pat atmestini atsakovo argumentai, kad kompensacijos dydis turėtų būti dalijamas iš dviejų, nes tarnaujančiojo žemės sklypo savininkai yra du. Teismo nuomone, kompensacijos dydis skaičiuotinas neatsižvelgiant į tai, kiek yra tarnaujančiojo žemės sklypo savininkų, nagrinėjamu atveju ieškovas yra pareiškęs reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, trečiuoju asmeniu byloje dalyvauja kitas tarnaujančiojo žemės sklypo bendrasavininkas, kuris nesutikimo dėl kompensacijos priteisimo nepareiškė. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus kompensacijos dydžio apskaičiavimus, daro išvadą, kad ieškovo nurodyta kompensacija nesudarys sąlygų ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovo prašoma priteisti kompensacija (274,99 Eur per metus) yra proporcinga. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo pritiestina 2 749,90 Eur kompensacija už naudojimąsi servitutu už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, visų pirma nustatytinos asmens, kuriam nukreiptas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsakomybę suponuojančios sąlygos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniai).
27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Todėl ieškovo nurodyti argumentai, kad atsakovo atsisakymas susitarti dėl servituto pabaigos sukėlė jam nervinę įtampą, nepatogumą, nerimą, bejėgiškumo, neteisybės jausmą, alino ieškovo sveikatą ir tai lėmė neturtinės žalos atsiradimą, atmestini kaip nepagrįsti, nes atsakovas buvo laisvas apsispręsti, ar sudaryti susitarimą su ieškovu dėl servituto pabaigos. Ieškovas, nesant šalių sutarimo dėl servituto pabaigos ir manydamas, kad jo teisės yra pažeistos, visada turėjo teisę ginti savo pažeistas teises pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.135 straipsnį, t. y. kreiptis į teismą dėl servituto pabaigos.
28. Liudytoja N. K., (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra (duomenys neskelbtini), buhalterė, parodė, kad ieškovas dažnai ateidavo į (duomenys neskelbtini) patalpas pas atsakovą su priekaištais dėl naudojimosi servitutu, su didelėmis emocijomis, vartodavo keiksmažodžius. Liudytojas A. B., (duomenys neskelbtini) komercijos direktorius ir atsakovo svainis, parodė, kad yra ne kartą matęs, kaip ieškovas priekaištauja atsakovui, tą daro piktai, vartodamas necenzūrinius žodžius. Vertintina, kad pats ieškovas pasirinko tokį bendravimo su atsakovu būdą, priešingai, nepagarbaus atsakovo elgesio ieškovo atžvilgiu nenustatyta, tą patvirtina ir liudytojų parodymai. Todėl teismas daro išvadą, kad nėra atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, todėl nėra ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovui atsakomybės sąlygų.
Dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo
29. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004).
30. Kadangi atsakovui būtina savo žemės sklype perkelti tvoros dalį, panaikinti dalį tujų gyvatvorės ir įsirengti kelio nuovažą dabartinės vejos vietoje, sprendimo įvykdymas dėl servituto pabaigos atidėtinas trims mėnesiams nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad ieškovo reikalavimai patenkinti 67 procentais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
32. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 159,00 Eur žyminį mokestį, o kaip minėta, ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. ieškinys buvo tenkintas 67 procentais, todėl ieškovas turi teisę į 106,53 Eur sumokėto žyminio mokesčio atlyginimą. Ieškovas iš atsakovo taip pat prašo priteisti 500,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovas turi teisę iš viso į 335,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Taigi ieškovas turi teisę iš viso į 441,53 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
33. Atsakovas iš ieškovo prašo priteisti 1 500,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, atsakovas turi teisę į 495,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.
34. Atlikus šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovui iš ieškovo priteistina 53,47 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
35. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 33,20 Eur ir jos yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl, ieškinį tenkinus 67 procentais, jos priteistinos valstybei proporcingai ir iš ieškovo, ir iš atsakovo, t. y. iš ieškovo priteistina 10,96 Eur, o iš atsakovo – 22,24 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Laikyti pasibaigusiu žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 7-3372 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui A. P.“ pagrindu nustatytą kelio servitutą, sutiekiantį teisę naudotis keliu žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudotojams, išnykus servituto būtinumui.
Priteisti ieškovui L. P., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 749,90 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 90 ct) atlyginimą už naudojimąsi servitutu už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.
Priteisti atsakovui G. D., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo L. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 53,47 Eur (penkiasdešimt trijų eurų 47 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Atidėti trims mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, šio sprendimo įvykdymą dalyje dėl servituto pabaigos.
Priteisti iš ieškovo L. P., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 10,96 Eur (dešimties eurų 96 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovo G. D., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 22,24 Eur (dvidešimt dviejų eurų 24 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.