Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. M., A. P., A. P., valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja S. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, ji neprašė bylos nagrinėjimą atidėti, jos atstovė advokatė prašė bylą nagrinėti, jai nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta iš esmės, nedalyvaujant pareiškėjai (CPK 246 straipsnis).

Suinteresuoti asmenys A. P., S. M. ir A. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, jie nepateikė prašymų bylos nagrinėjimą atidėti, todėl byla išnagrinėta iš esmės, jiems nedalyvaujant, taip pat nedalyvaujant valstybės įmonės Turto bankas atstovui, kadangi buvo pateiktas prašymas nagrinėti bylą, nedalyvaujant jų atstovui (CPK 246 straipsnis).

Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažinojo S. P. ir G. P., nes gyveno tame pačiame daugiabučiame name, kuris yra (duomenys neskelbtini). Bute gyveno visa P. šeima, su vaikais. Po vyro mirties S. P. bute dar gyveno viena, rūpinosi butu, paskui išsikraustė. Tačiau atvažiuodavo, mokėdavo mokesčius. Dabar, kiek žino, bute vyksta remontas. Mano, kad S. P. pati pasamdė statybininkus remontui, nes matė, kad buvo atvažiavusi pažiūrėti, kaip vyksta darbas. Mano, kad butą remontuoja dėl to, nes nori jį parduoti. Dabar bute niekas negyvena, anksčiau buvo įleisti gyventi žmonės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013, ir joje nurodyta praktika).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

Iš valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad G. P. testamento sudaręs nebuvo, po jo mirties niekas jo palikimo nepriėmė.

Iš Nekilnojamo turto registro matyti, kad po G. P. mirties jo vardu liko registruotas turtas – butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, nurodė, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010; kt.).

Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Pareiškėja S. P. nurodė, kad po sutuoktinio G. P. mirties rūpinosi jų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu butu, jį prižiūrėjo, darė smulkius remonto darbus ir valdė šį turtą, kaip šeimininkė.

Iš pareiškimo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad po G. P. mirties į jo paliktą turtą pretenduoti galėtų dar trys asmenys – mirusiojo vaikai, šioje byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis, tačiau per teismo nustatytą terminą visi trys palikėjo vaikai pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Kad pareiškėja po G. P. mirties likusiu butu rūpinosi, kaip savo, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas A. P., kuris nurodė, kad pareiškėja, net po to, kai iš buto išsikraustė, vis dar į jį atvažiuodavo, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, leido gyventi kitiems žmonėms bei darė remontus. Liudytojui nekilo abejonių, kad S. P. laikė save teisėta minėto buto savininke.

Visi šie teismui pateikti įrodymai liudija, kad pareiškėja S. P. savo aktyviais veiksmais priėmė po sutuoktinio G. P. likusį jo palikimą, faktiškai jį valdydama.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos S. P. pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas, kad ji po G. P. mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos S. P. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), po G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.