Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. B. ir A. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjai susituokė (duomenys neskelbtini) 1989 m. birželio 12 d. (duomenys neskelbtini) kolūkio visuotiniame narių susirinkime buvo patenkintas pareiškėjos prašymas skirti 0,25 ha žemės sklypą gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje (šiuo metu (duomenys neskelbtini) km.) statyti. Pareiškėjams buvo skirtas žemės sklypas bei buvo pasirašyta sutartis dėl gyvenamojo namo statybos. Pareiškėjai pastatė namą 1990-1993 m. Nei žemės sklypas, nei gyvenamasis namas nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjai valdo gyvenamąjį namą kaip savo, prižiūri jį, remontuoja, moka visus mokesčius. Pareiškėjų namo valdymas nebuvo nutrūkęs ir tęsiasi daugiau nei 10 metų. Gyvenamasis namas niekam neperleistas, neįkeistas, į jį niekas nepretenduoja. Pareiškėjai prašo nustatyti pareiškime nurodytą faktą, kad galėtų atlikti namo teisinę registraciją, įteisinti žemę, esančią po namu ir prie jo.

Apie šios civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai 2024 m. liepos 19 d. paskelbiant internetiniame tinklapyje www.teismai.lt pranešimą. Per nustatytą terminą prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ar prieštaravimų dėl pareikšto teisme pareiškimo negauta.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. B. palaikė pareiškime nurodytą prašymą, iš esmės patvirtindamas pareiškėjų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad namas buvo perstatytas iš naujo, visus reikalus dėl namo tvarkė sutuoktinė. Jie abu visą laiką mokėjo mokesčius, skirtus namui prižiūrėti ir eksploatuoti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir pareiškėjų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjai D. B. ir A. B. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). 1989 m. birželio 12 d. pareiškėjos D. B. prašymu buvo išskirtas 0,25 ha dydžio žemės sklypas gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini)gyvenvietėje pagal (duomenys neskelbtini) kolūkio visuotinio narių susirinkimo nutarimą (b. l. 8). Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1989 m. liepos 26 d. sprendimu patvirtintas (duomenys neskelbtini) kolūkio visuotinio narių 1989 m. birželio 12 d. susirinkimo nutarimas dėl žemės sklypo D. B. išskyrimo (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini)gyvenvietėje gyvenamojo namo statybai (b. l. 9). 1990 m. kovo 14 d. žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui individualinei statybai sutartimi statytojai D. B. suteiktas neterminuotam naudojimui 25 arų žemės sklypas (duomenys neskelbtini)apylinkėje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Pareiškėjai pateikė teismui Tipinį vienaukščio vienbučio gyvenamojo namo projektą, Tipinio ūkinio pastato prie vienbučio gyvenamojo namo projektą statybos vietai – (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje. Prie projektų prisegti sklypo planai, kuriuose esantys spaudai patvirtina, jog statybos leidimas gyvenamajam namui ir ūkiniam pastatui pagal minėtus projektus statyti buvo išduoti 1990 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) rajono architekto.

(duomenys neskelbtini) gyvenamoji vietovė panaikinta, o jos teritorija priskirta (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijai Vyriausybės 2016 m. spalio 19 d. nutarimo pagrindu (b. l. 13). Į bylą pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini), pastatytas gyvenamasis namas, pažymėtas plane 1A1/2, prie jo yra trys priestatai, pažymėti 1a1/ž, 2a1/m, 3a1/p (b. l. 15-22). Šių statinių bendras plotas – 86,61 kv. m. (b. l. 28). Name taip pat yra 9,27 kv. m. ploto rūsys. Šis namas ir jo priestatai buvo inventorizuoti dar 1993 m. gruodžio 18 d., suformuojant Namų valdos techninės apskaitos bylą, pateiktą pareiškėjų teismo posėdžio metu. Namų valdos techninės apskaitos bylos duomenimis gyvenamojo namo su priestatais kvadratūra 1993 m. buvo 88,62 kv. m. Namų valdos techninės apskaitos byloje buvo nurodytas ir rūsys po priestatu 2a1/m.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

Asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, 21 punktas).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai nebuvo įgiję nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą su priestatais kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Pareiškėjai ketino įsigyti nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą kaip statinio statytojai (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), tačiau tinkamai neįformino nurodytu pagrindu atsiradusio gyvenamojo namo nuosavybės dėl subjektyvių aplinkybių.

Gyvenamasis namas su priestatais neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip kieno nors nuosavybė. Iš suinteresuotų asmenų VĮ Turto bankas ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad jis nepriklauso valstybei ar savivaldybei. Pareiškėjų paaiškinimais nustatyta, kad jie, užvaldydami gyvenamąjį namą su priestatais, visą įgyjamosios senaties laiką (virš 30 metų) buvo ir yra įsitikinę, jog niekas neturi daugiau už juos teisių į šį daiktą. Jie nežino apie kliūtis, trukdančias įgyti jiems gyvenamąjį namą nuosavybėn. Pareiškėjai kaip sutuoktiniai valdo gyvenamąjį namą su priestatais ir rūsiu teisėtai, t. y. ne per prievartą, ne slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus, bei nepertraukiamai daugiau nei dešimt metų. Pareiškėjų valdymas, jų paaiškinimais, pasireiškė tuo, kad pareiškėjai visą laiką gyveno tame name, tvarkė jį, mokėjo už jį mokesčius.

Įvertinus į bylą pateikto tipinio gyvenamojo namo statybos projekto su (duomenys neskelbtini) rajono architekto spaudu apie 1990 m. išduotą statybos leidimą duomenis, nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjų gyvenamasis namas pastatytas neteisėtai, kadangi Lietuvos TSR Ministrų tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto 1976 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 307 buvo nustatyta, jog bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali būti pradėta tik gavus atitinkamą leidimą; leidimus statyti ar rekonstruoti gyvenamuosius namus, bendrabučius ir civilinius pastatus iš valstybinių, kooperatinių ir kolūkinių lėšų duoda rajonų architektai inspektoriai. Nors byloje duomenų apie gyvenamojo namo su priestatais priėmimą naudoti nėra, tačiau tai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog statyba buvo savavališka, neatitinkanti tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų. Inspekcija nepateikė teismui įrodymų, sudarančių pagrindą vertinti, kad gyvenamasis namas įstatymų nustatyta tvarka būtų pripažintas savavališkos statybos objektu.

Šiuo atveju svarbu ir tai, kad subjektai, per kuriuos valstybė įgyvendina, gina savo kaip savininkės teises, kontroliuoja neteisėtas statybas bei imasi priemonių jų neteisėtiems padariniams pašalinti (savivaldybė, Inspekcija, NŽT), nereiškė savo daiktinių teisių gynimo ieškinių, nepradėjo procedūrų dėl nuosavybės teisės įgijimo į bešeimininkį turtą, nepriėmė sprendimų dėl neteisėtų statybų padarinių šalinimo daugiau nei 30 metų. Ilgalaikis valstybės susidariusios situacijos, kai jai priklausančioje žemėje yra privačių asmenų lėšomis ir jėgomis pastatyti objektai, toleravimas sukūrė pareiškėjams teisėtą lūkestį įsigyti nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą įgyjamosios senaties būdu. Gyvenamasis namas buvo pastatytas turint (duomenys neskelbtini) rajono architekto, (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini)kolūkio visuotinio narių susirinkimo, (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto leidimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjų teisėtas lūkestis dėl gyvenamojo namo valdymo nuosavybės teise buvo ir yra teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 61 punktas).

Inspekcijos argumentas, kad gyvenamasis namas, kurį pareiškėjai valdė nuo 1993 metų iki šiol, nebuvo suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, turėtų prasmę tik tokiu atveju, jei pareiškėjai būtų kreipęsi į teismą kitu teisinu pagrindu ­ dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Kai prašoma patvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, t. y. kai pareiškėjams tenka prievolė įrodyti tik tas aplinkybes, kad jie teisėtai perėmė daiktą valdyti, yra tokio daikto sąžiningi valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktas nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, bei nėra registruotas kitų asmenų vardu, Inspekcijos nurodytos aplinkybės dėl daikto suformavimo neturi teisinės reikšmės (Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-832-260/2021, 24 punktas).

Teismas, nustatęs pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pareiškėjų prašymas, pareikštas turint tikslą įgyti nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą su priestatais ir rūsiu bei įregistruoti jį, atitinka įstatymo reikalavimus, pagrįstas, įrodytas pareiškėjų parodymais, todėl turi būti patenkintas. Įvertinus tai, kad gyvenamasis namas buvo statomas pareiškėjams jau buvus susituokusiems, iš bendrų lėšų, nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su priestatais ir rūsiu, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268, 270, 279 straipsniais, 533 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjų D. B. ir A. B. pareiškimą.

Nustatyti, kad pareiškėjai D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise gyvenamąjį namą su priestatais ir rūsiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.