- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- AN2-19-354/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00233-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. P.
- Institucija
- Šiaulių AVPK Pakruojo rajono PK
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria V. P. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato 2020 m. spalio 22 d. nutarimo buvo atmestas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2020 m. spalio 22 d. nutarimu V. P. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalį 30 Eur bauda, pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, V. P. paskirta galutinė nuobauda – 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Institucijos 2020 m. spalio 22 d. nutarimu V. P. buvo nubaustas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. 17.34 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę kirto kelių horizontaliojo ženklinimo siaurą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą lenkdamas priekyje važiuojančius automobilius ir nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojus savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, iš chuliganiškų paskatų pavojingai manevruodamas bei grubiai pažeisdamas kelių eismo taisykles staigiai, be priežasties, stabdė savo vairuojamą automobilį, sudarydamas kliūtį iš paskos važiuojančiam automobiliui, neleido aplenkti didindamas greitį, po to apvažiuodamas priekyje važiuojantį automobilį iš dešinės, užkirto kelią staigiai stabdydamas ir sustodamas skersai važiuojamosios dalies, taip sudarydamas kliūtį ta pačia kryptimi iš paskos važiuojantiems automobiliams. Tokiais savo chuliganiškais veiksmais, keliančiais realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, vairuojant transporto priemonę siekdamas parodyti savo išskirtinumą ir reikšdamas nepasitenkinimą kitų eismo dalyvių elgesiu, nesilaikė galiojančių Kelių eismo taisyklių (pažeisti Kelių eismo taisyklių 9, 10, 117, 125, 127, 135.4, 138, 141, 146 punktai), niekino elementarias moralės bei elgesio normas.
3. 2020 m. lapkričio 6 d. Šiaulių apylinkės teise buvo gautas V. P. skundas dėl Institucijos 2020 m. spalio 22 d. nutarimo prašant, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi V. P. skundas dėl Institucijos 2020 m. spalio 22 d. nutarimo buvo atmestas motyvuojant tuo, kad byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios mažintų pažeidėjo ir/ar jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, todėl pagrindo švelninti V. P. teisinę padėtį ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu nėra.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu V. P. prašo panaikinti 2020 m. gruodžio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį ir pakeisti Institucijos 2020 m. spalio 22 d. nutarimą: vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, proporcingumo, teisingumo bei protingumo principais, netaikyti jam (V. P.) administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, arba taikyti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
5.1. Skunde apeliantas nurodo neginčijantis, jog nusižengimo padarymo metu turėjo pareigą įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes ir nepažeisti kelių eismo taisyklių reikalavimų, tačiau nesutinka su tuo, kad esant administracinio nusižengimo byloje nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į jo asmenį – charakterizuojamas teigiamai, į tai, kad analogiškų teisės pažeidimų nėra padaręs, pažeidimo pobūdį, susiklosčiusią socialinę padėtį šeimoje – augina mažametį vaiką, padeda tėvams, nagrinėjamu atveju, net sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės skyrimo termino nėra jokio pagrindo. Nesutinka, kad tenkinus jo prašymą būtų pažeisti konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principai, kad nagrinėjamu atveju nebūtų pasiekti administracines nuobaudos skyrimo tikslai. Pareiškia, kad, jam sumokėjus baudą vykstant šiam procesui, nuobaudos tikslai jau yra pasiekti, mano, kad yra apsaugotas ir užtikrintas, tiek visuomenės, tiek jos individualaus nario interesas.
5.2. Atkreipiamas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo tyrimą atliko, surašė administracinio nusižengimo protokolą ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjo bei priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje tas pats pareigūnas. Pažymima, kad apylinkės teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, t. y. ar tam pačiam Institucijos pareigūnui surašius administracinio nusižengimo protokolą ir išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą bei administracinio nusižengimo byloje priėmus nutarimą buvo laikomasi įstatymu nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
5.3. Be to, apeliantas teigia, jog apylinkės teismas nenurodė, jog vadovaujantis ANK 641 straipsniu nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrino Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepasisakė, ar byloje nėra abejonių dėl veikos kvalifikacijos.
5.4. Apeliantas nurodo, kad Institucijoje nuoširdžiai paaiškino nusižengimo aplinkybes, pažeidimų neginčijo, dėl savo atliktų veiksmų ir neteisėto elgesio vairuojant transporto priemonę nuoširdžiai gailėjosi ir dabar gailisi, savo netinkamą elgesį atsakingai apsvarstė ir įvertino. Apeliantas sutinka, kad jo padarytas administracinis nusižengimas savo pobūdžiu yra šiurkštus, tačiau jokių neigiamų pasekmių aplinkiniams nesukėlė, net ir tokiu atveju ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai, ne kiekvienas ANK 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas yra vienodas savo pobūdžiu, atskirais atvejais jis gali būti mažiau pavojingesnis net už tuos administracinius nusižengimus, kuriuos įstatymų leidėjas vertina kaip visai nepavojingus.
5.5. Be kita ko, apeliantas nurodo, kad jo vairavimo stažas yra 12 metų, niekada nebuvo baustas administracinėmis nuobaudomis už chuliganišką vairavimą, skirtą baudą yra sumokėjęs, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, supranta priešingo teisei ir geros moralės principams savo neleistiną elgesį, nėra nuolatinis teisės pažeidėjas. Kartu apeliantas pažymi, jog padarė didžiulę klaidą, nepagalvojęs ir neįvertinęs savo veiksmų nusižengė įstatymui, pirmą kartą gyvenime padarė tokio pobūdžio nusižengimą, dėl to labai išgyvena ir gailisi, iki teisės pažeidimo dienos vairuodamas transporto priemones nėra padaręs analogiškų pažeidimų, yra neteistas, jo atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai nėra atliekami. Teigia, kad atlikti veiksmai vairuojant transporto priemonę yra daugiau atsitiktiniai, ateityje tikrai nedarys analogiško pobūdžio nusižengimų. Be to, yra lengvinanti atsakomybė, jog pripažįsta padaręs teisės pažeidimą arba padėjo jį išaiškinti ir nuoširdžiai gailisi, teisės pažeidimu žalos nepadarė, jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo jam (apeliantui) turi didelį poveikį, tai privertė susimastyti, įvertinti ir apsvarstyti savo elgesį dėl padaryto teisės pažeidimo.
5.6. Apeliantas teigia, kad jam yra didžiulė gėda prieš šeimą, tėvus, bendruomenės narius, su kuriais bendrauja, kurie žino jį ir pažįsta visai kitokį žmogų, nelinkusį pažeisti įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, kuris laikosi elgesio normų, nustatytų įstatymais ir teisės aktais, bei elgesio normų, pripažintų visuomenėje. Ši susidariusi situacija skaudžiai atsiliepia ne tik jam, bet ir jo šeimai. V. P. nurodo, kad gyvena septynerius metus nesusituokęs šeimoje su drauge, augina mažametį vaiką, pagal gyvenamąją vietą yra charakterizuojamas teigiamai, darbovietėje taip pat buvo charakterizuojamas teigiamai. Šiuo metu jis nedirba, su darboviete (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo, darbo sutartis nutraukta, jo darbas, kurį atliko, yra susijęs su transporto priemonių vairavimu, neturint teisės vairuoti transporto priemones ilgesniam laikui bus sunku susirasti darbą. Apelianto teigimu, neturėdamas pajamų jis nepajėgs išlaikyti šeimos, mažamečio vaiko, visapusiškai padėti sergantiems tėvams, be to, draugė turi sveikatos problemų, negali dirbti sunkaus fizinio darbo. Apeliantas nurodo, kad nuolat padeda ir tėvams, kurie dėl sveikatos negali pasirūpinti savimi, nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigas, atlikti ūkinių, buitinių darbų, iš esmės visapusiškai pasirūpinti savimi, brolis yra išvykęs gyventi į Angliją, todėl tėvams padeda tik jis (apeliantas) vienas. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, ar tokią teisę atėmus ilgesniam laikui, negalės užtikrinti tėvų sveikos ir socialinės aplinkos. Be to, apeliantas nurodo turintis kreditorinių įsipareigojimų, kas mėnesį sumoka kreditoriams apie 118 eurų, net ir paskirta 450 Eur bauda, kurią yra sumokėjęs, yra pakankamai didelė.
5.7. Apeliantas mano, kad atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda, juolab, kad už padarytą nusižengimą paskirtą 450 eurų dydžio baudą yra jau sumokėjęs.
5.8. Be to, skunde apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju vairuodamas transporto priemonę padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, dėl to administracinio nusižengimo protokolas galėjo būti surašytas ir nuobauda galėjo būti paskirta už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus. Nurodo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad jis (apeliantas) vairuodamas transporto priemonę paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, atsakomybė už pavojingą situaciją sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, nustatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Apelianto įsitikinimu, jo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo esmė buvo ne chuliganiškos paskatos, dėl to mano, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas gali atitikti ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą. Apelianto nuomone, vien iš jo pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi padarius teisės pažeidimą, pripažinus pažeidimo faktą negalima spręsti, kad priešingus teisei veiksmus jis atliko dėl chuliganiškų paskatų ir norėdamas pademonstruoti savo išskirtinumą. Teigia, kad tiek Institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole, tiek Institucijos skundžiamame nutarime ši aplinkybė nėra konkretizuota.
5.9. Skunde apeliantas akcentuoja, kad vairuodamas transporto priemonę aplenkė transporto priemonę, kurią vairuodamas asmuo šios transporto priemonės lenkimo metu įjungė garsinį signalą, bei ją aplenkus jo atžvilgiu parodė nepadorų gęstą ranka, rodydamas pirštą. Jis (apeliantas) sulėtino greitį, iš paskos važiavęs automobilis jį aplenkė, vairavusio automobilį vairuotojo elgesys jam pasirodė keistas ir įtartinas, manė, kad vartojęs alkoholinio gėrimo. Jis (apeliantas) parodė gęstą sustoti į kelkraštį, vairuotojas nesustojo ir važiavo toliau, jis pastarąjį dar kartą aplenkė per kairę pusę ir, sulėtinęs greitį bei rodydamas dešinį posūkį, rodė, jog sustotų kelkraštyje, tuo tarpu automobilį vairuojantis asmuo lenkė jį ir lenkdamas spaudė jį į kelkraštį, dėl to šią transporto priemonę aplenkė iš dešinės pusės ir tokiu būdu priekyje sustabdęs savo vairuojamą automobilį sustabdė minėtą transporto priemonę. Apelianto įsitikinimu, akivaizdu, kad jo veiksmuose nėra būtinojo administracinio nusižengimo sudėties požymio – chuliganiškų paskatų, jo pripažinimas ir byloje esantys įrodymai, tame tarpe ir vaizdo medžiaga, savaime nepagrindžia jo kaltės dėl inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymo.
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo V. P. skundą atmesti, nes teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais pagrįstai Institucijos nutarimą paliko nepakeistą
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
7. Apeliacinis skundas atmestinas.
8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas V. P. nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone, teigia, jog už padarytus administracinius nusižengimus jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta ir prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažinti, taip pat mano, kad jo padaryti pažeidimai neteisingai kvalifikuoti bei padaryta kitų procesinių pažeidimų.
Dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones taikymo
9. ANK 420 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.
9.1. Nagrinėjamu atveju tiek Institucija 2020 m. spalio 22 d. nutarimu skirdama V. P. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, tiek apylinkės teismas skundžiama nutartimi palikdamas galioti minėtą Institucijos nutarimą, įvertino visas administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 1 ir 3 dalyse, t. y. teismas atsižvelgė į padarytų nusižengimų pobūdį bei jų padarymo aplinkybes (padaryti 2 administraciniai nusižengimai, susiję su transportu, pažeisti net 9 Kelių eismo taisyklių reikalavimai, sukeltas realus pavojus kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui), į kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę: analogiškų pažeidimų nėra padaręs, paskirtą baudą sumokėjo, teigiamai charakterizuojamas, neteistas, ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, žalos nepadarė, turi mažametį vaiką, turi įsipareigojimų kredito įstaigai. Įvertinus visas aplinkybes, tiek Institucija, tiek apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti V. P. už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių terminui, todėl paskirta administracinio poveikio priemonė nelaikytina per griežta, jos švelninti pagrindo nėra.
9.2. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).
9.3. Apelianto prašymas panaikinti Institucijos priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje dalį, kuria paskirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių, arba šį terminą sutrumpinti, iš esmės grindžiamas analogiškais argumentais, kaip ir skunde apylinkės teismui (nepatogumais, kuriuos patiria ir patirs netekęs teisės vairuoti transporto priemones, nes negalės pasirūpinti tinkamai šeima, susirasti darbo ir kt.), į kuriuos apylinkės teismas išsamiai atsakė ir kurių turinys apeliantui žinomas, apylinkės teismo motyvams visiškai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, apeliantas skunde jokių naujų aplinkybių nenurodė, todėl aukštesnės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo principu, iš naujo išsamiau dėl tų pačių apeliantų argumentų nepasisakys.
9.4. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės (tiek pačiam pažeidėjui, tiek kitiems asmenims) nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą arba šios poveikio priemonės apskritai neskirti. Būtina atkreipti dėmesį, kad V. P. dar prieš darydamas nusižengimus galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo šeimos nariams dėl nusižengimų padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti neigiamus tokio neteisėto veikimo padarinius. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos bei apeliacinio skundo argumentų, poreikis vairuoti transporto priemones dėl darbo atsirado ne po nusižengimų padarymo, minėtos aplinkybės egzistavo dar iki nusižengimo padarymo, tačiau net ir poreikis turėti teisę vairuoti transporto priemones, kas galimai garantuotų apeliantui darbą ir finansinę gerovę tiek jam, tiek jo šeimai, poreikis pasirūpinti savo šeimos nariais, niekaip nesutrukdė apeliantui padaryti administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje. Pastebėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerto apeliantui galimybės apskritai dirbti, todėl ir tai rodo, kad paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga apelianto padarytiems administraciniams nusižengimams ir nėra perteklinė. Taigi, apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios rodytų, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys pasikeitė, jis suprato savo rizikingo elgesio esmę ir jo nebekartos. Atkreiptinas pažeidėjo dėmesys, kad paskirtos baudos sumokėjimas taip pat negali būti laikomas išimtine aplinkybe, nes už padarytus teisės pažeidimus paskirtas baudas asmuo privalo sumokėti, nepriklausomai nuo jo noro ar pasirinkimo.
9.5. Apeliantas skunde itin akcentuoja, jog savo veiksmais niekam žalos nepadarė, todėl tai turėtų būti vertinama kaip pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Apygardos teismas pažymi, kad atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį chuliganiškai vairavusiam transporto priemonę asmeniui kyla nepriklausomai nuo to, ar buvo padaryta žala kitų asmenų sveikatai ar turtui, todėl vien tai, kad dėl apelianto chuliganiško vairavimo nebuvo padaryta žala kitiems asmenims ar jų turtui, niekaip nemenkina V. P. kaltės ir nemažino nei jo, nei jo padarytų nusižengimų pavojingumo. Pastebėtina ir tai, jog, ne tik kaip anksčiau ir minėta, apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios rodytų mažesnį padarytų nusižengimų ar paties pažeidėjo asmenybės pavojingumą, priešingai, nors apeliantas skunde ir nurodo, jog prisipažino ir gailisi dėl padarytų nusižengimų, savo teisei priešingą elgesį bando pateisinti mažu veikų pavojingumu ir yra įsitikinęs, kad jo neteisėti veiksmai negali būti vertinami kaip chuliganiški, nors bylos duomenys tą akivaizdžiai paneigia. Apygardos teismas šiuos apeliaciniame skunde pateiktus teiginius vertina tik kaip apelianto siekį sušvelninti savo teisinę padėtį, ir tai parodo, kad apeliantas savo elgesio nevertina kritiškai, išvadų iš padarytų nusižengimų nėra padaręs, todėl V. P. paskyrus švelnesnę nei numatyta įstatyme administracinio poveikio priemonę arba jos iš viso neskyrus, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.
9.6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas visapusiškai ir itin detaliai įvertino aplinkybes, reikšmingas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.
9.7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas (ar šios priemonės neskyrimas) iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Apygardos teismas konstatuoja, jog V. P. privalo jam paskirtą administracinio poveikio priemonę atlikti iki galo, kad būtų pasiektas vienas pagrindinių ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių nusižengimų. Pažymėtina, jog, panaikinus paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 12 mėnesių, tikėtina, kad V. P. ir toliau lengvabūdiškai vertins savo elgesį, galbūt darys naujus teisės pažeidimus, kadangi tikėsis išvengti administracinės atsakomybės arba manys, jog ji bus sušvelninta.
Dėl chuliganiško vairavimo
10. Apeliantas skunde teigia, kad jo atlikti veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, o ne to paties straipsnio 2 dalį, kadangi jokių chuliganiškų paskatų neturėjo. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais.
10.1. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šis administracinės teisės pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia ir jo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos
10.2. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.).
10.3. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).
10.4. Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).
10.5. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina buvus V. P. chuliganiškas paskatas ir jo tiesioginę tyčią chuliganiškai vairuoti (ANK 420 straipsnio 2 dalis) kelyje, taip sukeliant realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir jų turto saugumui. Pažymėtina, jog iš byloje esančio liudytojo, pranešusio apie įvykį, pranešimo, vaizdo įrašo iš pranešėjo automobilio bei paties V. P. paaiškinimų matyti, kad V. P. be jokios svarbios priežasties, neturėdamas tam jokios teisės ir valdingų įgaliojimų stabdyti kitas transporto priemones, nusprendė sustabdyti liudytojo vairuojamą automobilį, kadangi buvo nepatenkintas, kad liudytojas V. P. atžvilgiu panaudojo garsinį signalą (ir/ar galimai parodė, kažkokį netinkamą gestą ranka); V. P. stabdymo manevrus atliko itin pavojingai (automobilio lenkimas tiek per kairę, tiek per dešinę pusę, stabdymas, kelio važiuojamosios dalies abiejų juostų užtvėrimas automobiliu, išlipimas iš automobilio ant važiuojamosios dalies priešingos krypties eismo juostos, liudytojo automobilio durelių atidarymas ir kt.), keldamas realų pavojų sau, savo automobilio keleivių, liudytojo, kurį mėgino sustabdyti, bei kitų eismo dalyvių saugumui. Akcentuotina ir tai, kad V. P. savo veiksmais pažeidė net 9 Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Taigi, V. P. ne tik, kaip jis teigia apeliaciniame skunde, pažeidė keletą Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tačiau savo veiksmais akivaizdžiai rodė išskirtinumą ir pranašumą kelyje kitų eismo dalyvių atžvilgiu, sąmoningai ignoruojant elementarias moralės, elgesio normas, saugumo reikalavimus kelyje. Tokį V. P. elgesį tiek Institucija, tiek apylinkės teismas pagrįstai vertino kaip patvirtinantį V. P. tiesioginę tyčią, t. y. norą pasirodyti prieš kitus eismo dalyvius, ir dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamą, atliktą be jokios realios priežasties, keliantį pavojų ne tik eismo ir žmonių saugumui, bet ir pačiam vairuojančiam asmeniui, todėl V. P. neteisėtus veiksmus pagrįstai kvalifikavo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.
Dėl procesinių pažeidimų
11. Apeliantas mano, jog nagrinėjamu atveju buvo padarytas procesinis pažeidimas, kadangi administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmė tas pats pareigūnas.
11.1. ANK 615 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylas institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, vadovų įgalioti asmenys ar kolegialūs organai. Tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros.
11.2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš ANK 615 straipsnio 3 dalies matyti, kad administracinėje teisenoje nėra imperatyvaus draudimo tam pačiam pareigūnui surašyti administracinio nusižengimo protokolą ir priimti nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Pastebėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog V. P. ar jo atstovas šioje administracinio nusižengimo byloje būtų pasinaudoję savo procesine teise ir pareiškę nušalinimą pareigūnui, nagrinėjusiam administracinio nusižengimo bylą. Taigi, apygardos teismo vertinimu, tai, jog administracinio nusižengimo protokolą surašė ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmė tas pats pareigūnas, nors ir nenurodant tai nulėmusių priežasčių, nelaikytina esminiu procesiniu pažeidimu, apribojusiu V. P. teisę į gynybą, teisingą procesą, nulėmusiu neteisingo sprendimo priėmimą šioje byloje.
12. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, reikšmingas administracinio poveikio priemonės skyrimui (ANK 567 straipsnis), tinkamai, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl panaikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir V. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.