- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- e2-1268-934/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01075-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza (pirm.)
- Atsakovas
- RSDA BALTIC
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RSDA BALTIC“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 19 d. nutarties, kuria panaikintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RSDA Baltic“ 2022 m. rugpjūčio 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu ir įmonės bankroto procesas, vykdomas ne teismo tvarka, nutrauktas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėja, arba VMI) pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „RSDA BALTIC“ (toliau – ir atsakovė, arba bendrovė) kreditorių 2022 m. rugpjūčio 5 d. susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu dėl atsakovės bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka ir nutraukti ne teismo tvarka pradėtą UAB „RSDA BALTIC“ bankroto procesą.
3. Pareiškėjos vertinimu, atsakovės bankroto procedūra ne teismo tvarka buvo inicijuota nesilaikant imperatyvių procedūrinių reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 11 straipsnio 1, 2 dalyse, todėl skundžiamas nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu, išdėstytas 2022 m. rugpjūčio 5 d. kreditorių susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas neteisėtu ir naikintinas, o pradėtas bendrovės bankroto procesas ne teismo tvarka nutrauktinas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 19 d. nutartimi VMI skundą tenkino. Panaikino atsakovės 2022 m. rugpjūčio 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu ir atsakovės bankroto procesą, vykdomą ne teismo tvarka, nutraukė.
6. Teismas nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 5 d. atsakovės kreditorių susirinkimas vyko nuotoliniu būdu, kreditoriams balsuojant tik raštu, todėl pareiškėja neturėjo jokios galimybės numanyti, kokie nutarimai darbotvarkės klausimais bus priimti. Teismas sprendė, kad VMI apie 2022 m. rugpjūčio 5 d. atsakovės kreditorių susirinkimo sprendimus informuota 2022 m. rugpjūčio 17 d. el. laišku. Taigi, terminas paduoti skundą dėl atsakovės kreditorių susirinkimo sprendimų VMI suėjo 2022 m. rugpjūčio 31 d. įskaitytinai. VMI pareiškimą teismui pateikė 2022 m. rugpjūčio 29 d., todėl, teismo vertinimu, termino kreditorių susirinkimo sprendimams skųsti nėra praleidusi.
7. Teismas nustatė, kad VMI 2022 m. liepos 21 d. ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. priėmė nurodymus nurašyti 5 833,34 Eur mokestinę nepriemoką iš atsakovės sąskaitų, kurie buvo perduoti Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai (toliau – PLAIS). Skundžiamo atsakovės kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dieną šie nurodymai nebuvo įvykdyti. Nurodžius priverstinai nurašyti atsakovės pinigines lėšas ir disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimus pateiktus PLAIS, turi būti laikoma, kad vykdymo procesas prasidėjo. Apie tai atsakovė taip pat buvo informuota ir pareiškėjai teikiant 2022 m. rugpjūčio 1 d. pareiškimą dėl balsavimo „Prieš“ planuojamame rengti atsakovės kreditorių susirinkime. Pagal JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatus draudžiama vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka, jeigu į juridinio asmens turtą yra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Kadangi 2022 m. rugpjūčio 5 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu bendrovei buvo žinoma ar turėjo ir galėjo būti žinoma apie vykdomą išieškojimą, teismo vertinimu, kreditorių susirinkimo nutarimai, kuriais priimtas 2-asis darbotvarkės klausimas, negalėjo būti priimtas dėl prieštaravimo įstatyminiam reglamentavimui.
8. Teismo vertinimu, nemokumo administratorės argumentai, kad pareiškėja sutiko su atsakovės bankroto procedūrų vykdymu ne teismo tvarka, kadangi nutraukė mokestinės paskolos sutartį, laikytini teisiškai nereikšmingais. Teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo nutarimas dėl neteisminės bankroto procedūros pradėjimo pažeidžia imperatyvią įstatymo nuostatą – JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą – todėl jokie papildomi motyvai tokio nutarimo pripažinimui neteisėtu nėra reikalingi.
9. Teismas konstatavo, kad atsakovės bankroto procedūra ne teismo tvarka buvo inicijuota pažeidžiant JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, todėl pareiškėjos skundą tenkino, skundžiamas 2022 m. rugpjūčio 5 d. kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu panaikino, o atsakovės bankroto procesą, vykdomą ne teismo tvarka, nutraukė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
10.1. Atsakovė nurodė, kad prieš siunčiant 2022 m. liepos 17 d. pranešimus apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, ji patikrino informaciją, ar nėra iškelta bylų teismuose, ar nėra pradėtų išieškojimo procedūrų. Nagrinėjamu atveju, VMI tik gavusi atsakovės siųstą pranešimą, pradėjo vykdymo veiksmus. Atsakovės vertinimu, kreditoriai negali pradėti išieškojimo procedūrų po to, kai gauna pranešimus dėl kreditorių susirinkimo, nes tai turėtų būti vertinama kaip tyčinis kenkimas įmonei ir kitiems kreditoriams. Draudimas vykdyti pasirengimą bankroto procesui ne teismo tvarka, kai yra išduoti vykdomieji dokumentai, yra taikomas tik iki pranešimų kreditoriams apie ketinimą inicijuoti įmonės bankrotą ne teismo tvarka išsiuntimo / gavimo momento. Apie VMI vykdomus išieškojimus bankroto inicijavimo momentu atsakovei nebuvo žinoma – kredito įstaigoje esančiai atsakovės sąskaitai nebuvo taikomas PLAIS sistemos areštas, VMI elektroninis laiškas apie VMI inicijuotą išieškojimą iš atsakovės buvo gautas tik 2022 m. rugpjūčio 1 d., t. y. po to, kai atsakovės kreditoriams (taip pat ir VMI) 2022 m. liepos 17 d. buvo išsiųstas pranešimas apie galimybę sudaryti susitarimą ar pritarti bankrotui ne teismo tvarka. Atsakovės vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad bankroto procedūros inicijavimo momentu VMI nebuvo pradėjusi išieškojimo veiksmų iš atsakovės, o tokių ėmėsi tik gavusi minėtą 2022 m. liepos 17 d. pranešimą;
10.2. Atsakovės vertinimu, bankroto ne teismo tvarka procesas prasideda nuo pranešimo apie kreditorių susirinkimą išsiuntimo kreditoriui dienos, tai yra pranešimo išsiuntimo / gavimo diena yra svarbiausias aspektas bankroto ne teismo tvarka procese. Tai momentas, kai įmonės vadovai, savininkai įvertina įmonės finansinę padėtį, veiklos tęstinumo galimumą, atsiskaitymo su kreditoriais galimybes. Atsakovė nurodė, kad JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, turtinių reikalavimų ar išieškojimų ne ginčo tvarka nebuvimas yra svarbus jau pranešimų kreditoriams išsiuntimo metu, o ne kreditorių susirinkime priimant nutarimą dėl įmonės bankroto ne teismo tvarka vykdymo;
10.3. Atsakovė nurodė, kad VMI 2022 m. liepos 21 d. ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. nurodymuose nurašyti mokestinę nepriemoką iš atsakovės sąskaitos nurodyta, kad nurodymai gali būti skundžiami ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo jų įteikimo dienos. Atsižvelgiant į tai, minėti nurodymai kreditorių informavimo ir vykusio susirinkimo metu buvo neįsiteisėję ir įsigaliojo tik suėjus skundo pateikimo terminams. Kadangi atsakovė apie priimtus sprendimus buvo informuota 2022 m. rugpjūčio 1 d., VMI pateikus balsavimo biuletenį ir informavus atsakovę apie priimtus nurodymus, laikytina, kad atsakovė turėjo teisę skųsti nurodymus iki 2022 m. rugsėjo 1 d. imtinai, o jie įsigaliojo tik 2022 m. rugsėjo 2 d., kai ir buvo pateiktas pranešimas kreditoriams dėl kreditorių susirinkimo, ir kreditorių susirinkimas jau buvo įvykęs bei buvo priimtas sprendimas pradėti atsakovės bankroto procesą neteismine tvarka. Be to, tarp ginčo šalių 2020 m. gruodžio 28 d. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir MPS) dėl gyventojų pajamų mokesčio, metinio pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo išdėstymo dalimis (mokėjimų išdėstymo laikotarpis nuo 2021 m. vasario 25 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d., bendra suma 30 003,62 Eur);
10.4. Atsakovė nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 110 straipsnio 2 dalį, mokestinės paskolos sutarties sudarymas stabdo mokesčio ir su juo susijusių sumų, kurių mokėjimo terminas yra atidedamas, priverstinį išieškojimą. VMI 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutraukė tarp šalių sudarytą MPS, kadangi atsakovei buvo iškelta bankroto byla. Atsakovė pažymėjo, kad laikotarpiu, kol galiojo MPS, VMI neturėjo teisės pradėti priverstinio išieškojimo dėl mokesčių, dėl kurių buvo sudaryta MPS, t. y. dėl gyventojų pajamų mokesčio, metinio pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio;
10.5. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis nutraukti bankroto ne teismo tvarka procesą tik sukels papildomą žalą ir sumažins atsakovės galimybę atsiskaityti su kreditoriais kuo didesne apimtimi, kadangi atsakovė turės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kad būtų iškelta byla, o tuo laikotarpiu atsakovės skolos kreditoriams didės.
11. VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašė netenkinti atsakovės skunde nurodytų reikalavimų ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. VMI 2022 m. liepos 21 d. ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. priėmė nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo (bendrovės) sąskaitos (sąskaitų) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo perduoti PLAIS (Piniginių lėšų apribojimo informacinei sistemai) ir kurie skundžiamo nutarimo priėmimo dieną nebuvo įvykdyti. Taigi, VMI buvo išdavusi vykdomuosius dokumentus bendrovės atžvilgiu, kurie jau buvo pradėti priverstinai vykdyti, t. y. išieškojimas buvo prasidėjęs. Nagrinėjamu atveju esant JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam aiškiam imperatyvui ir aiškiai išreikštam mokesčių administratoriaus VMI nesutikimui dėl bendrovės procedūrų vykdymo ne teismo tvarka, bendrovės kreditorių 2022 m. rugpjūčio 5 d. susirinkimo nutarimas dėl bendrovės paskelbimo bankrutuojančia, bankroto procedūras vykdant ne teismo tvarka, tuo metu, kai iš bendrovės buvo išieškoma pagal kitų institucijų (šiuo atveju – VMI) išduotus vykdomuosius dokumentus, negali būti laikomas priimtu teisėtai, t. y. nagrinėjamu atveju egzistavo JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos sąlygos, draudžiančios pradėti bankroto procedūrą ne teismo tvarka. VMI vertinimu, kadangi atsakovės bankroto procedūra ne teismo tvarka buvo inicijuota pažeidžiant JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, todėl ji nutrauktina;
11.2. VMI sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės argumentai dėl mokestinės paskolos sutarties, sudarytos su atsakove, nutraukimo šios bylos kontekste yra teisiškai nereikšmingi. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad kreditorių susirinkimo nutarimas dėl neteisminės bankroto procedūros pradėjimo pažeidžia imperatyvią įstatymo nuostatą –JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jokie papildomi motyvai tokio nutarimo pripažinimui neteisėtu nėra reikalingi. Tai aiškintina tuo, kad minėtos imperatyvios įstatymo nuostatos pažeidimas šiuo atveju reiškia ir tai, jog ginčo bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymas nebeatitinka JANĮ tikslų bei pažeidžia pareiškėjos interesus, kuri yra pradėjusi vykdymo veiksmus dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš atsakovės. VMI net ir gavusi bendrovės pranešimą apie ketinimą inicijuoti bendrovės bankroto bylą ne teismo tvarka, turėjo teisę priimti 2022 m. liepos 21 d. ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš bendrovės sąskaitos (sąskaitų). Atsakovės argumentai, kad VMI tyčia siekė sutrukdyti bendrovei vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka yra nepagrįsti;
11.3. VMI nesutinka su atskirojo skundo teiginiais, kad VMI 2022 m. liepos 21 d. ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš bendrovės sąskaitos kreditorių informavimo ir vykusio susirinkimo metu buvo neįsiteisėję ir įsigaliojo tik suėjus skundo pateikimo terminams, kadangi tai, jog yra numatyta galimybė skųsti priimtą administracinį sprendimą, nereiškia, kad toks sprendimas įsiteisėja tik nuo jo apskundimo termino pabaigos. Toks administracinis sprendimas įsiteisėja ir turi būti vykdomas nuo jo priėmimo, jeigu pačiame dokumente nenurodyta vėlesnė jo įsiteisėjimo data.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. Juridinių asmenų bankroto procesas ne teismo tvarka yra alternatyva teisminiam bankroto procesui. Pagrindinis kriterijus, skiriantis teismo tvarka vykdomą bankrotą nuo ne teismo tvarka vykdomo bankroto proceso, yra tas, kad pastaruoju atveju nemokumo procesas vykdomas bendru įmonės ir jos kreditorių susitarimu, o visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime (JANĮ 12 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis Nr. e3K-3-316-781/2022, 14 punktas).
15. Bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dieną yra tenkinamos šios sąlygos: 1) teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; 2) į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus; 3) nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas MAĮ nustatyta tvarka (JANĮ 11 straipsnio 1 dalis).
16. JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos bankroto proceso ne teismo tvarka sąlygos yra imperatyvios, tačiau JANĮ 11 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad tuo atveju, jeigu nėra tenkinamos JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka. Taigi įstatymų leidėjas leidžia suinteresuotiems asmenims patiems nuspręsti, ar įmonės bankrotas ne teismo tvarka nesuvaržys jų teisių ir teisėtų interesų labiau nei kitos nemokumo procedūros, ir skatina rinkos dalyvius dažniau naudotis šiuo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis Nr. e3K-3-316-781/2022, 16 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos. VMI įrodinėjo, kad 2022 m. rugpjūčio 5 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu bendrovei buvo žinoma apie vykdomą išieškojimą, todėl kreditorių susirinkime negalėjo būti priimtas sprendimas dėl bankroto bylos pradėjimo ne teismo tvarka. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo metu pareiškėja buvo pradėjusi priverstinį išieškojimą iš atsakovės sąskaitų, konstatavo, jog 2022 m. rugpjūčio 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimu 2-asis darbotvarkės klausimas prieštarauja JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punktui. Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiko, jos įsitikinimu, bankroto procedūros inicijavimo momentu VMI nebuvo pradėjusi išieškojimo veiksmų iš atsakovės, jų ėmėsi tik gavusi 2022 m. liepos 17 d. pranešimą apie nemokumo proceso iniciavimą, tačiau to daryti negalėjo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad VMI priėmė nurodymus 2022 m. liepos 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti mokestines nepriemokas iš mokesčio mokėtojo (atsakovės) sąskaitos (sąskaitų) (b. l. 29, 31). Apie priimtus nurodymus VMI informavo atsakovę 2022 m. rugpjūčio 1 d. raštu, kuriame nurodė, kad į bendrovės turtą yra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus ir VMI nesutinka, kad UAB „RSDA BALTIC“ bankroto procesas būtų vykdomas ne teismo tvarka, todėl, jos vertinimus, juridinio asmens bankroto procesas negali būti vykdomas ne teismo tvarka (JANĮ 11 straipsnio 2 dalis) (1 t., b. l. 18). Iš VMI balsavimo biuletenio matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 5 d. kreditorių susirinkime 2-uoju klausimu (dėl atsakovės paskelbimo bankrutuojančia, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka ir nemokumo administratoriaus paskyrimo) VMI balsavo „prieš“ (1 t., b. l. 19). 2022 m. rugpjūčio 5 d. įvyko BUAB „RSDA BALTIC“ kreditorių susirinkimas, kurio metu nutarta paskelbti UAB „RSDA BALTIC“ bankrutuojančia, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka (1 t., b. l. 25–27).
19. Aptartų aplinkybių visuma (žr. šios nutarties 18 punktą) įrodo, jog 2022 m. liepos 21 d. ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo priimti nurodymai nurašyti mokestines nepriemokas iš atsakovės sąskaitos bei atsakovei 2022 m. rugpjūčio 1 d. pranešta apie VMI priimtus nurodymus bei jos nesutikimą, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka. Pareiškėjai priėmus nutarimus priverstinai nurašyti atsakovės pinigines lėšas ir disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimus pateikus PLAIS, vykdymo procesas prasidėjo (CPK 587 straipsnio 10 punktas, 689 straipsnis). Taigi, 2022 m. rugpjūčio 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo nutarta vykdyti bendrovės bankrotą ne teismo tvarka, priėmimo metu egzistavo JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlyga, draudžianti, be VMI sutikimo, priimti sprendimą vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka (JANĮ 11 straipsnio 2 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, jog bankroto procesas ne teismo tvarka pradėtas pažeidžiant JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies nuostatas.
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog kreditorė negali pradėti išieškojimo procedūrų po to, kai gauna pranešimą apie kreditorių susirinkimą. Sprendžiant klausimą, nuo kurio momento prasideda įmonės bankroto procesas ne teismo tvarka, svarbu atsižvelgti į tam tikro veiksmo sukeliamas pasekmes. Pranešimo dėl kreditorių susirinkimo išsiuntimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, realių teisinių pasekmių nesukuria. Įstatyme nustatytas teisines pasekmes sukelia ne pranešimo apie numatomą kreditorių susirinkimą išsiuntimas, o kreditorių susirinkimo nutarimo iškelti įmonei bankroto bylą priėmimas (JANĮ 12 straipsnio 1 ir 3 dalys, 28 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nukreiptų išieškojimų pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus vykdymo nebuvimas svarbus kreditorių susirinkimo metu priimant nutarimą dėl įmonės bankroto ne teismo tvarka vykdymo, o aplinkybė, kad priverstinis skolos išieškojimas pradėtas po pranešimo apie kreditorių susirinkimą išsiuntimo dienos, savaime neapriboja kreditoriaus teisės vykdyti priverstinį išieškojimą bei jo nedaro neteisėtu.
21. Apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su VMI priimtų sprendimų nurašyti mokestines nepriemokas, pagrįstumu ir teisėtumu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako, juolab kad byloje nėra duomenų, jog VMI priimti sprendimai būtų apskųsti ir/ar pripažinti neteisėtais. Kita vertus, teismų praktikoje pažymima, jog nustačius, kad kreditorių susirinkimo nutarimas dėl neteisminės bankroto procedūros pradėjimo pažeidžia imperatyvią įstatymo nuostatą – JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jokie papildomi motyvai tokio nutarimo pripažinimui neteisėtu nėra reikalingi. Tai aiškintina tuo, kad minėtos imperatyvios įstatymo nuostatos pažeidimas šiuo atveju reiškia ir tai, jog ginčo bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymas nebeatitinka JANĮ tikslų bei pažeidžia pareiškėjos interesus, kuri yra pradėjusi vykdymo veiksmus dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš apeliantės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-794-553/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1159-881/2021).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi panaikinęs kreditorių susirinkimo nutarimo dalį dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė JANĮ nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie nelemia skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.