Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. F. ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nuosavybės teisės į pinigines lėšas pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Apeliantas M. F. su atskiruoju skundu pateikė į bylą telefono ekrano nuotraukas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jo teikiami dokumentai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, įrodymai yra nedidelės apimties, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui apelianto M. F. pateikti įrodymai priimami.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

20. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas M. F. pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad apelianto atstovas prisijungti į teismo posėdį ir dalyvauti bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu negalėjo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Pridedami įrodymai apie skambinimą sekretorei bei teisėjai patvirtina, kad apelianto atstovas ėmėsi priemonių informuoti teismą apie atsiradusias technines kliūtis dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Šie veiksmai įrodo, kad apelianto atstovas nesielgė nerūpestingai ir nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, o dėjo visas nuo jo valios priklausančias pastangas dalyvauti posėdyje bei informuoti teismą apie kilusias technines kliūtis prisijungti prie teismo posėdžio. Taigi, nurodytos neatvykimo į teismo posėdį priežastys laikytinos objektyviomis ir pateisinančiomis apelianto atstovo neatvykimą į teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apelianto argumentais nesutinka.

21. CPK 246 straipsnyje reglamentuotos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. CPK 246 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą ir teismas neatvykimo priežastis laiko svarbiomis (neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis). Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Kadangi parengiamasis posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmojoje instancijoje taisykles (CPK 230 straipsnio 4 dalis), vienai iš bylos šalių ar jos atstovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, pirmosios instancijos teismas turi teisę remtis CPK 246 straipsniu, kuris reglamentuoja procesines šalies ir jos atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmes.

22. Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir (arba) jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą. Tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).

23. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010). Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėto, net ir esant konkrečiam CPK įtvirtintam šio instituto taikymo atvejui, visuomet turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad CPK 246 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė, o ne pareiga palikti ieškinį nenagrinėtą šioje teisės normoje nurodytu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-469/2021).

24. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 26 d. išdavė teismo liudijimą apeliantui ir jo atstovui advokatui Stasiui Lileikiui apie teisę gauti iš AB „Swedbank“ duomenis apie likviduotų ir išregistruotų UAB prekybos namų „AMI“ sąskaitose buvusių lėšų sumą nuo 2021 m. balandžio 7 d. šių sąskaitų panaikinimo (uždarymo) dieną arba duomenų pateikimo metu esančių lėšų sumą, jeigu sąskaitos nėra uždarytos bei gauti iš AB SEB banko duomenis apie likviduotų ir išregistruotų UAB prekybos namų „AMI“ sąskaitose buvusių lėšų sumą nuo 2021 m. balandžio 7 d. šių sąskaitų panaikinimo (uždarymo) dieną arba duomenų pateikimo metu esančių lėšų sumą, jeigu sąskaitos nėra uždarytos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 4 d. nutartimi nutarė bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2025 m. birželio 18 d. 9.00 val. Teismas įpareigojo apeliantą pateikti duomenis, gautus pagal teismo 2025 m. gegužės 26 d. išduotą teismo liudijimą, taip pat pateikti duomenis apie UAB prekybos namų „AMI“ kreditorius. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 18 d. protokoline nutartimi atidėjo teismo posėdį 2025 m. rugpjūčio 20 d. 15.00 val., atsižvelgdamas į apelianto atstovo advokato Stasio Lileikio paaiškinimus, kad dėl žmogiškos klaidos negavo duomenų pagal teismo 2025 m. gegužės 26 d. išduotą liudijimą ir prašymą atidėti bylos nagrinėjimą tuo pagrindu. Teismas pažymėjo, kad 2025 m. rugpjūčio 20 d. 15.00 val. bus organizuojamas mišrus posėdis, o nuoroda ta pati. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad iki 2025 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdžio pradžios apeliantas į bylą neteikė jokių dokumentų, gautų pagal teismo 2025 m. gegužės 26 d. išduotą liudijimą, taip pat neinformavo teismo apie priežastis, dėl kurių nėra vykdomas 2025 m. birželio 4 d. teismo įpareigojimas. Į teismo posėdį, numatytą 2025 m. rugpjūčio 20 d., organizuotą mišriu būdu, apeliantas, jo atstovas neatvyko, nuotoliniu būdu taip pat nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką apelianto atstovas informuotas tinkamai – dalyvavo 2025 m. birželio 18 d. parengiamajame posėdyje, teismo posėdžio data ir laikas (2025 m. rugpjūčio 20 d. 15.00 val.) buvo suderinta su apelianto atstovu. Byloje duomenų, kad apeliantas pranešė teismui apie nedalyvavimą (negalėjimą dalyvauti) paskirtame teismo posėdyje ir nurodė to priežastis ir (ar) prašė bylos nagrinėjimą atidėti, nėra pateikta. Atsakovė teismo posėdyje prašė apelianto ieškinį palikti nenagrinėtą. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą apelianto ieškinį palikti nenagrinėtą.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas savo procesinių pareigų tinkamai nevykdė, neteikė jokių dokumentų, gautų pagal teismo 2025 m. gegužės 26 d. išduotą liudijimą, taip pat neinformavo teismo apie priežastis, dėl kurių nėra vykdomas 2025 m. birželio 4 d. teismo įpareigojimas, apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje nepranešė ir to priežasčių nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Nors apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė telefono ekrano nuotraukas, kuriose matyti, kad 14.48 val., 14.53 val., 14.55 val., 15.00 val. skambino bylą nagrinėjusios teisėjos teismo posėdžių sekretorei, o 15.02 val. bylą nagrinėjančiai teisėjai, tačiau nėra teisinio pagrindo kitaip vertinti apelianto procesinį elgesį, nei jį įvertino pirmosios instancijos teismas, kadangi 2025 m. birželio 18 d. parengiamajame posėdyje apelianto atstovas buvo informuotas apie tai, jog 2025 m. rugpjūčio 20 d. 15.00 val. vyks mišrus teismo posėdis, nuoroda ta pati, todėl apelianto atstovas galėjo prisijungti į teismo posėdį naudodamas tą pačią prisijungimo nuorodą, kuri buvo naudota prisijungimui į 2025 m. birželio 18 d. parengiamąjį posėdį. Byloje esantis teismo posėdžio protokolas (garso įrašas) Nr. CB-195659-2-68-3-14662-2025-7 patvirtina, kad 2025 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdžio metu teismo posėdžių sekretorė nurodė, kad „<...> buvo prisijungęs ieškovo atstovas advokatas Stasys Lileikis, bet du kartus pasišalino <...>“. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantas ir jo atstovas netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, nesiekė, kad byla būtų išnagrinėta kuo operatyviau, be to, gaišino ir teismo bei atsakovės laiką, todėl nėra pagrindo skundžiamos nutarties pripažinti neteisėta ir nepagrįsta.

26. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

27. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai apelianto ieškinį paliko nenagrinėtą, apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.