- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-08
- Bylos Nr.
- AN2-192-211/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00047-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus teritorinė muitinė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo (toliau tekste ir – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. vasario 17 d. nutarimo, kuriuo I. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 208 straipsnio 2 dalį 1820 Eur dydžio bauda su neteisėtai gabentų 150 pakelių cigarečių „NZ Gold“, saugomų Vilniaus teritorinėje muitinėje, konfiskavimu, grąžinant automobilį „VW Sharan“, v/n (duomenys neskelbtini) automobilio savininkui ir teisėtam valdytojui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Apylinkės teismo sprendimo esmė
1. I. J. nubaustas pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, 2020-01-17 apie 9.30 val., Šalčininkų r. Pamūrinės k., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Šalčininkų kelio postą A. V. priklausančiu automobiliu „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikdamas muitinės kontrolei, slėpdamas automobilio priekinėse durelėse bei po atsarginiu ratu, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno 150 pakelių cigarečių „NZ Gold“, nepaženklintų lietuviško pavyzdžio banderolėmis, bendros 523,50 Eur (10,47 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (toliau – BBND) vertės, kai neteisėtai gabenamų prekių vertė viršijo 5 BBND, bet neviršijo 50 BBND.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai bei argumentai
2. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. vasario 17 d. nutarimą dalyje dėl administracinio nusižengimo poveikio priemonės skyrimo ir paskirti I. J. – kontrabandos daiktų konfiskavimą bei išieškoti iš I. J. automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1000 Eur.
3. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas, atsisakydamas konfiskuoti trečiajam asmeniui (A. V.) priklausantį automobilį „VW Sharan“, v/n (duomenys neskelbtini) netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias asmenų atsakomybę už muitinės prižiūrimų prekių neteisėtą gabenimą taip pat netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė faktiniais bylos duomenimis nepagrįstas išvadas.
3.1. Pareiškėjo teigimu, byloje nustatyta, kad transporto priemonės „VW Sharan“, v/n (duomenys neskelbtini) savininkė A. V. automobilį davė savo tėvui I. J., kad šis iš Baltarusijos parvežtų pigesnių degalų. Šiuo tikslu jau ne vieną kartą ji buvo davusi savo automobilį tėvui. Pareiškėjas pažymi, kad transporto priemonių savininkai, perduodami naudotis automobiliu kitiems asmenims, prisiima riziką, kad jis gali būti apgadintas, juo gali būti sukeliamas eismo įvykis, padaromas administracinis nusižengimas ar net nusikalstama veika, t. y. suvokia galimas neigiamas pasekmes. Atkreipia dėmesį, jog automobilio registracija kito asmens vardu, nesudaro pagrindo pripažinti, jog automobilio, kaip pažeidimo įrankio konfiskacija yra negalima. Pasak pareiškėjo, automobilių savininkai perduodami savo turtą kitiems asmenims, visada rizikuoja, kad jis bus prarastas (sugadintas, sunaikintas, konfiskuotas) ir jie tai daro laisva valia suvokdami galimas neigiamas pasekmes. Pareiškėjos nuomone, nagrinėjimu atveju A. V. su jai priklausančiu daiktu (lengvuoju automobiliu „VW Sharan“) nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams.
3.2. Be to, pasak pareiškėjo, sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės, kaip nusižengimo įrankio, konfiskavimo, reikia vertinti visumą aplinkybių, esančių administracinėje byloje, o ne jų dalį. Šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių priimti sprendimą dėl nusižengimo įrankio konfiskavimo. Teigia, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neteisėtai, sąmoningai gabeno cigaretes per valstybės sieną, tam iš anksto pasiruošęs, t. y. paslėpdamas cigaretes priekinėse automobilio durelėse ir po atsarginiu ratu, taip siekdamas išvengti muitinės kontrolės ir mokesčių sumokėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad daiktai buvo slepiami daiktams gabenti nepritaikytose vietose. Šis nusižengimas atliktas tyčia iš anksto suplanavus per valstybės sieną gabenti cigaretes, todėl turi būti stengiamasi efektyviomis priemonėmis užkirsti kelią panašių nusižengimų darymui. Transporto priemonė buvo administracinio nusižengimo padarymo priemonė, tai patvirtino ir teismas bylos nagrinėjimo metu.
3.3. Be to, pareiškėjas pažymėjo, jog I. J. analogišką nusižengimą padaro ne pirmą kartą. Asmeniui 2019 m. birželio 5 d buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad asmuo atvažiavęs į Šalčininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos žodžiu deklaravo, kad draudžiamų daiktų ir ribojamų prekių neveža, tačiau atlikus muitinį tikrinimą, bagažinės ertmėje buvo rasta 60 pakelių cigarečių. Nurodo, jog iš 2020 m. sausio 27 d. administracinių nusižengimų išrašo apie I. J. registruotus administracinius nusižengimus matyti, kad nepraėjus metams administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 str., asmuo padarė antrą kartą tik su kita transporto priemone. Tai, pasak pareiškėjo, rodo, kad transporto priemones I. J. kontrabandai daryti naudojo ne vieną kartą. Už minėto nusižengimo padarymą I. J. atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, paskiriant jam 100 Eur baudą. Pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pirmuoju atveju buvo paskirta tik bauda, tačiau tai, kad jis, panaudodamas transporto priemonę, ir vėl nusižengė, rodo, jog vien baudos paskyrimas jam teigiamos įtakos nepadarė, nebuvo pakankamas pasiekti nuobaudos skyrimo tikslus ir I. J. atžvilgiu neturėjo jokio prevencinio poveikio – antrą kartą su automobiliu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gabeno didesnį kiekį cigarečių nei pirmą kartą, tai rodo, kad pirmą karą asmuo nepasimokė.
3.4. Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusią naują ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatą, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo nutarimu iš pažeidėjo išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Pareiškėjo teigimu, šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių priimti sprendimą dėl automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo.
Atsiliepimas
4. 2020-03-30 Vilniaus apygardos teisme gautas I. J. atsiliepimas į pareiškėjo skundą, kurio jis prašo pareiškėjo skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. vasario 17 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog paskirtą jam 1820 Eur dydžio baudą jau sumokėjo, taip pat privalo sumokėti už sulaikyto automobilio saugojimą bei konfiskuotų cigarečių sunaikinimą. Teigia, jog papildomas 1000 Eur dydžio automobilio vertės išieškojimas jų šeimai būtų nepakeliama finansinė našta. Nurodo, jog šeimos turtinė padėtis yra itin sunki – jis ir jo sutuoktinė yra neįgalūs, gyvena iš neįgalumo išmokų. Šiuo metu jo nedarbingumo pensija – 427,36 Eur, savo kaltę pripažino pilnai ir dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, tikslo parduoti ar kitaip realizuoti cigaretes neturėjo, jas gabeno savo poreikiams ir jokios specialiai įrengtos slėptuvės automobilyje nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apygardos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekes, pinigus, meno vertybes ar kitas privalomus pateikti muitinei daiktus, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas (ANK 208 straipsnio 4 dalis).
7. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatas turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pastarojoje teisės normoje tokia galimybė numatyta tik konstatavus bent vieną iš šių sąlygų: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Kartu pabrėžtina ir tai, kad šios konfiskavimo sąlygos ar bent viena iš jų, kaip ir administracinio nusižengimo sudėties požymiai, turi būti įrodytos byloje surinktais ir ištirtais patikimais įrodymais. Be to, įrodinėjimo pareiga negali būti perkelta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Ši pareiga, visų pirma, tenka administracinio nusižengimo tyrimą atliekantiems pareigūnams bei bylą nagrinėjančiai institucijai (ANK 566, 567, 569 straipsniai). Visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
8. Byloje surinkti įrodymai patikimai patvirtina, kad I. J. lengvuoju automobiliu, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabeno automobilio priekinėse durelėse bei po atsarginiu ratu paslėptus nepaženklintus lietuviško pavyzdžio banderolėmis 150 pakelių cigarečių „NZ Gold“, kurių bendra vertė – 523,50 Eur. Cigaretės buvo paslėptos ne daiktams gabenti skirtose vietose tikintis, jog apžiūros metu cigaretės nebus surastos. Nors cigarečių kiekis nėra didelis, tačiau akivaizdu, kad be automobilio tokio kiekio cigarečių gabenimas būtų daug sudėtingesnis, todėl šį automobilį pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino kontrabandos nusižengimo priemone. Kadangi šis automobilis nėra pažeidėjo nuosavybė, ką patvirtina byloje esantis transporto priemonės registracijos liudijimas – jis nuosavybės teise priklauso jo dukrai – transporto priemonės konfiskavimui turi būti privalomai konstatuojama bent viena papildoma sąlyga, numatyta ANK 29 straipsnio 4 dalyje.
9. Pagrindo konstatuoti ANK 29 straipsnio 4 dalies 2, 4, 5 punktuose numatytas sąlygas nagrinėjamu atveju nėra, tad plačiau pasisakytina tik dėl numatytų 1 bei 3 punktuose, dėl kurių argumentus pateikė ir pareiškėjas.
10. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, patikimai patvirtinančių, kad automobilio savininkė A. V. žinojo, jog jai priklausantis automobilis bus naudojamas kontrabandos nusižengimui daryti. Vien tai, kad automobilio savininkė A. V. leido savo tėvui I. J. naudotis automobiliu „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nereiškia, kad ji turėjo ir galėjo žinoti, jog I. J. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną šiuo automobiliu gabens kontrabandines cigaretes, juolab, kad apylinkės teismo posėdžio metu apklausta A. V. paaiškino, kad yra automobilio savininkė, su tėvu gyvena atskirai, automobiliu važinėja į darbą Vilniuje. Paprašė tėvo parvežti iš Baltarusijos pigesnių degalų ir tam tikslui davė jam automobilį, tačiau jai nebuvo žinoma, kad automobiliu jis gabens paslėptas cigaretes, juolab, kad automobilyje nebuvo specialiai įrengta slėptuvė ar kitokiu būdu jis nebuvo specialiai perdarytas gabenti kontrabandines prekes. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas negali vadovautis pareiškėjo išsakytomis abejonėmis bei prielaidomis, kadangi, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu. Pagal formuojamą teismų praktiką net ir tuomet, kai kontrabandos padarymo priemonės savininkas, vairuodamas jam priklausantį automobilį ir būdamas ne kontrabandą gabenantis asmuo, o kitas asmuo – kontrabandą gabenančio asmens giminaitis, – nieko nežino apie jo automobilyje gabenamą cigarečių kontrabandą, automobilis kaip kontrabandos padarymo priemonė nekonfiskuojamas (kasacinė nutartis Nr. 2AT-15-696/2017).
11. Dėl pareiškėjo argumentų, kad automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti konfiskuotas ir todėl, kad A. V. sąmoningai perleido šį automobilį savo tėvui I. J., pažymėtina, jog vien pareiškėjo įvardyto fakto, jog automobilio savininkas ir traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo yra šeimos nariai ar artimi giminaičiai, nustatymas nėra pakankamas pagrindas šį automobilį konfiskuoti. Tai patvirtina ir gramatinė ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkto analizė. Pagal šią teisės normą kitam asmeniui priklausantis turtas gali būti konfiskuotas tik jeigu jis jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Taigi, šioje teisės normoje kalbama apie automobilio perleidimą, be to, automobilis turi būti perleistas pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui, o ne atvirkščiai, pačiam pažeidėjui. Atkreiptinas dėmesys ir į esamą teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta sąlyga taikytina tik tais atvejais, kai byloje nustatyta, kad nusižengimą padaręs asmuo konfiskuotiną turtą perleido savo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, t. y. su juo (jais) sudarė sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-8-976/2018, 2AT-43-697/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. AN2-147-654/2018, AN2-380-898/2019, AN2-386-576/2019 ir kt.). Nagrinėjamu atveju automobilis, kuriuo buvo gabenamos cigaretės, tiek prieš nusižengimą, tiek jo padarymo metu, tiek po jo priklausė ir vis dar priklauso tam pačiam asmeniui – ne nusižengimą padariusiam I. J., o jo dukrai A. V. ir joks automobilio perleidimo jam sandoris nebuvo fiksuotas.
12. Turto konfiskavimo proporcingumo klausimas gali būti sprendžiamas tik tuo atveju, jei yra nustatomas teisinis ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo pagrindas. Nagrinėjamoje byloje toks pagrindas nėra konstatuotas.
13. 2019-01-11 įstatymu Nr. XIII-1931 (TAR, 2019, Nr. 2019-00862) ANK 29 straipsnis buvo papildytas 5 ir 6 dalimis (įsigaliojo 2020-01-01). Pagal naujos redakcijos 29 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), skirdami turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. Kita vertus, pažymėtina, jog ši administracinio poveikio priemonė kartu su administracine nuobauda gali būti skiriama teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno), tik įvertinus visas administracinio nusižengimo bylos aplinkybes.
14. Šiame kontekste sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad I. J. už analogiško nusižengimo padarymą per metus jau buvo baustas 100 Eur dydžio bauda, tačiau, įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, t. y. tai, kad gabentų cigarečių vertė yra 10,47 BBND, kas yra artima minimaliai BBND ribai, numatytai ANK 208 straipsnio 2 dalyje, taip pat pažeidėjo asmenybę, jo šeimos turtinę padėtį: I. J. nustatytas 40 proc. darbingumas (b.l. 20), jo sutuoktinei J. J. – 30 proc. darbingumas (b.l. 19); savo jis savo kaltę pripažino pilnai ir dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi; tikslo parduoti ar kitaip realizuoti cigaretes neturėjo, jas gabeno savo poreikiams ir jokios specialiai įrengtos slėptuvės automobilyje nebuvo; iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos apie I. J. išmokėtas išmokas matyti, kad I. J. nuo 2019-02-01 iki 2019-12-31 gaudavo 392,21 Eur dydžio socialinę išmoką o nuo 2020-01-01 gauna 427,36 Eur dydžio socialinę išmoką (b.l. 16); kitas įvardytas aplinkybes bei tai, kad paskirta I. J. 1820 Eur dydžio bauda yra bent 18 kartų didesnė už anksčiau paskirtą jam administracinę nuobaudą (100 Eur baudą), administracinio poveikio priemonė – A. V. priklausančio automobilio vertės (1000 Eur) konfiskavimas – akivaizdžiai prieštarautų proporcingumo principo reikalavimams, nes paskirtos nuobaudos tikslai gali būti pasiekti pažeidėjui neskiriant šios administracinio poveikio priemonės.
15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad ginčijamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. vasario 17 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. vasario 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.