Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. J. ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo, priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – atsakovo šeimos nariui. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu, K. A. ir J. L. sudarė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto priėmimo - perdavimo akto nustatyta, jog atsakovui, K. A. ir J. L. buvo perduotas tvarkingas ir jokių defektų neturintis butas. Iš byloje pateikto 2020-03-13 antstolio Irmanto Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog bute yra išdaužti: langas bei balkono durų stiklo paketai, sulaužyta lova, sugadinti spintos durų bėgeliai, išplėštos rozetės, nuplėštas lango išorinėje pusėje esantis palangės apskardinimas, nuplėšta sienos kampo medinė apdaila, balkone nuplėštos apdailos lentelės ir sulaužytas tualeto dangtis. Iš byloje pateiktų sąmatininko R. V. lokalinių sąmatų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog ieškovės turtui padaryta žala sudaro 2 599,93 Eur. Byloje pateikta antstolio Irmanto Gaidelio 2020-03-16 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 225,00 Eur sumai už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, ir 2020-03-17 mokėjimo nurodymas, kuriuo apmokėta minėta PVM sąskaita faktūra. Byloje taip pat pateikta R. V. 2020-03-24 išrašyta sąskaita faktūra Nr. RV 00001, 40,00 Eur sumai už žalos įvertinimą. Duomenų apie tai, jog atsakovas būtų atlyginęs ieškovei 2599,93 Eur žalą, 225,00 Eur išlaidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo sudarymą bei 40,00 Eur išlaidas už lokalinių sąmatų sudarymą, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

CK 6.263 str. 1 d. įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017). Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018).

Bylos duomenys patvirtina, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) pagrindu buvo išnuomotas atsakovui, K. A. ir J. L., priėmimo perdavimo aktu nuomininkai patvirtino, kad priėmė butą tvarkingą ir be jokių defektų. Sutarties 4.2.4 punkte numatyta, jog nuomininkas privalo visiškai atlyginti nuomotojui nuostolius susijusius su patalpų ir/ar jose esančio inventoriaus sugadinimu/pabloginimu, jeigu tai įvyksta dėl nuomininkų ar jo apgyvendintų asmenų kaltės. Iš ieškovės ir kitų buto nuomininkių paaiškinimų bei byloje esančių duomenų (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, ir sąmatų) nustatyta, jog atsakovas sulaužė ieškovei priklausančius baldus bei kitus bute buvusius daiktus, sudaužė langus, išlupo rozetes, sulaužė unitazo dangtį, sulaužė palangę, sugadino spintą bei atliko kitus neteisėtus veiksmus, kurie yra nustatyti antstolio Irmanto Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei sąmatininko R. V. parengtose sąmatose. Taigi konstatuotina, jog atsakovo elgesys neatitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standarto, atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė butui žalą (2599,93 Eur).

CK 6.249 straipsnyje reglamentuojama, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tiesioginė žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, buvusią iki žalos padarymo. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuotolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis). Šio principo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 2864,93 Eur žalą, kurią sudaro nuostoliai dėl buto apgadinimų, 225,00 Eur išlaidos už antstolio Irmanto Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei 40,00 Eur išlaidos už R. V. lokalinių sąmatų sudarymą. Žalos dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė sąmatininko R. V. lokalines sąmatas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių nustatyta, jog ieškovės turtui padaryta žala - iš viso 2 599,93 Eur. Antstolio Irmanto Gaidelio 2020-03-16 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 225,00 Eur sumai už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, ir 2020-03-17 mokėjimo nurodymas, kuriuo apmokėta minėta PVM sąskaita faktūra. Sąmatininko R. V. 2020-03-24 išrašyta sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 40,00 Eur sumai už žalos įvertinimą. Vertinant pateiktus įrodymus, teismas neturi pagrindo abejoti pateiktų duomenų tikrumu ir pripažįsta patirtų nuostolių dydį dėl buto apgadinimų, išlaidų už antstolio Irmanto Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei išlaidų už R. V. lokalinių sąmatų sudarymą įrodytu. Nustačius visas sąlygas sutartinei civilinei atsakomybei kilti, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovei kilusius nuostolius. Tokiu būdu ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2864,93 Eur žalą atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 64,00 Eur žyminis mokestis ir 907,50 Eur išlaidų už teisines paslaugas, iš viso 971,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) 2864,93 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 93 ct) žalos atlyginimo ir 971,50 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.