- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- 2S-417-459/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00045-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. K., L. K., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo už privalomųjų nurodymų nevykdymą, suinteresuoti asmenys G. K., L. K., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė A. R. Ž. pateiktame prašyme nurodė, kad 2022 m. lapkričio 16 d. priimti vykdyti privalomieji nurodymai, kuriuos išdavė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija). Teigė, kad Inspekcija reikalauja nugriauti savavališkai pastatytus: I grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį – 71 m. ilgio ir 1,75 m. aukščio mūrinę tvorą su vartais ir varteliais (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), I grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį – 88 kv. m. ploto betoninę trinkelių aikštelę (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir II grupės nesudėtingą statinį – 61,18 kv. m. ploto gyvenamąjį namą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančius nesuformuotoje valstybinėje žemėje, už pietvakarinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ribos ir sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad vykdant minėtas vykdomąsias bylas 2022 m. lapkričio 21 d. priimti patvarkymai: Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkams G. K. ir L. K., pateikti informaciją apie privalomųjų nurodymų tinkamą įvykdymą. Teigė, jog elektroniniu paštu skolininkai informavo antstolę, kad Inspekcijos privalomieji nurodymai nėra įvykdyti, nes jie gauti tik 2022 m. lapkričio 27 d. ir juos įvykdyti šaltuoju metų laikotarpiu yra labai sudėtinga. Antstolė nurodė, kad skolininkams nevykdant minėtų nurodymų 2022 m. gruodžio 12 d. buvo surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė prašė teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 ir 771 straipsniais spręsti klausimą dėl baudos skyrimo skolininkams G. K. ir L. K. už Inspekcijos privalomų nurodymų reikalavimų nevykdymą, nurodant paskirtą baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
2. Suinteresuoti asmenys G. K. ir L. K. atsiliepimo teismui per nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. vasario 22 d. nutartimi tenkino antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo už privalomųjų nurodymų nevykdymą. Teismo motyvai:
3.1. Įvertinęs, jog už Inspekcijos nurodymų nevykdymą skolininkai dar nėra bausti, tačiau Inspekcijos privalomi nurodymai nevykdomi pakankamai ilgą laiką, be to kiekvienam skolininkui skirta po tris įpareigojimus dėl kiekvieno objekto tuo pačiu adresu atskirai, teismas padarė išvadą, kad antstolės prašymas pagrįstas ir jį tenkino. Teismas skyrė kiekvienam iš suinteresuotų asmenų už 2022 m. gegužės 2 d. Inspekcijos privalomų nurodymų nevykdymą po 15,00 Eur baudą už kiekvieną privalomų nurodymų nevykdymo dieną, kuri buvo skiriama skaičiuojant nuo kitos dienos, einančios po sprendimų, įpareigojančių skolininkus atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktų surašymo dienos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 13 d. (CPK 185 straipsnis, 771 straipsnis). Teismas nurodė, kad bauda skirtina VMI, kuri šiuo atveju kaip ir Inspekcija, atstovauja Lietuvos valstybės interesus, naudai. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju fiksuotos baudos ar bendros abiem skolininkam baudos paskyrimas tokiu atveju neatitiktų tiek baudos tikslų (skatinti vykdyti įpareigojimus), tiek formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu. Teismas nurodė, kad bauda skirta kiekvienam iš skolininkų atskirai, kadangi kiekvienas iš jų tiek atskirai tiek bendrai (kaip sutuoktiniai ir kaip buvę neteisėtų statinių bendrasavininkai) turi įpareigojimą įvykdyti Inspekcijos privalomus nurodymus dėl kiekvieno objekto, o ir privalomi nurodymai dėl kiekvieno objekto yra atskiri.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
4. Pareiškėjas suinteresuotas asmuo G. K. (toliau – ir apeliantas) pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos nutartimi ir prašo ją pakeisti, sumažinti suinteresuotiems asmenims G. K. ir L. K. baudą už kiekvieną dieną iki 7,50 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Apelianto teigimu, šioje civilinėje byloje paskirta bauda abiem sutuoktiniams yra 30,00 Eur, t. y. po 15,00 Eur kiekvienam. Baudos dydis per mėnesį yra 900,00 Eur. Teigia, kad nuo teismo nurodytos datos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 13 d. susidaro 2 280,00 Eur baudos suma. Apeliantas mano, kad nors formaliai 30,00 Eur bauda nėra didelė, tačiau įvertinus, kad ji skiriama už kiekvieną dieną, bauda tampa per didelė. Teigia, kad tokio dydžio bauda ne skatinamoji, bet siekianti nubausti. Pažymi, kad CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatytas kitas sprendimo įvykdymo būdas, t. y. ieškovo teisė atlikti veiksmus atsakovo lėšomis, kuris jei toliau nebūtų vykdomas sprendimas gali būti taikomas. Esant alternatyviam neturtinio sprendimo įvykdymo būdui didelės baudos skyrimas neatitinka proporcingumo principo.
4.2. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skyrė baudą abiem bendraturčiams. Tačiau CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bausmė neturėtų priklausyti nuo bendraturčių kiekio, nes priešingu atveju, esant keletui bendraturčių, bauda būtų dar didesnė ir atvirkščiai, jei būtų tik vienas bendraturtis, tai bauda būtų mažesnė. Teigia, kad pirmosios instancijos teismui nusprendus skirti 15,00 Eur baudą, ji turėjo būti padalinta abiem bendraturčiams po 7,50 Eur arba skirta bendra 15,00 Eur bauda, nes faktiškai prievolė yra nedali, tik savininkai yra du. Apeliantas nurodo, kad įstatymų leidėjas nenumatė bausmės minimumo, numatė tik maksimumą, todėl teismui yra suteikta diskrecijos teisė skirti baudą. Teigia, kad baudą reikia sumažinant iki 15,00 Eur per dieną, t. y. skirti po 7,50 Eur kiekvienam bendraturčiui.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Inspekcija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo suinteresuoto asmens G. K. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pažymi, kad apeliantas neteisėtais veiksmais – savavališkai vykdytomis statybomis yra apribojęs valstybinės žemės valdymą ir naudojimą. Teigia, jog civilinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjas jokių veiksmų, skirtų savavališkos statybos padarinių šalinimui neatliko ir nenurodė, kad planuotų tokius veiksmus atlikti. Nurodo, kad apeliantas nuo privalomųjų nurodymų surašymo dienos, nesiėmė jokių veiksmų juos įvykdyti ir pašalinti savavališkos statybos padarinius, nėra pradėjęs jokių procedūrų, neatliko jokių statybos darbų, kuriais būtų šalinami neteisėtos statybos padariniai. Šios aplinkybės tik rodo, jog apeliantas privalomųjų nurodymų nevykdo sąmoningai ir nėra jokių aplinkybių, kurios būtų objektyvia kliūtimi tinkamam jų įvykdymui.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Inspekcijos nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi, yra skyręs apeliantui ir jo sutuoktinei po 15,00 eurų už kiekvieną trijų privalomųjų nurodymų nevykdymo dieną, todėl Inspekcijos nuomone pirmosios instancijos teismas skyrė tokią baudą, kurios dydis artimas nustatytai minimaliai baudos ribai. Teigia, kad vertinant aplinkybę, jog kiekvienam iš šių asmenų yra surašyta po 3 privalomuosius nurodymus yra pagrindas laikyti, kad už kiekvieno privalomojo nurodymo nevykdymą kiekvienam asmeniui skirta tik 5,00 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti privalomuosius nurodymus. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog Palangai yra suteiktas kurorto statusas ir tai yra ginama vertybė. Atkreipia dėmesį į tai, kokios vertybės ginamos surašytais privalomaisiais nurodymais, t. y. valstybinės žemės naudojimo apsauga, kurorto apsauga, statybų teisėtumo apsauga. Inspekcijos manymu, nėra jokio pagrindo teigti, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi paskirtos baudos yra per didelės. Pažymi, kad šiuo atveju apeliantas aktyviai šalindamas savavališkos statybos padarinius turi galimybę sumažinti jam tenkančias jo paties neveikimo pasekmes. Atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi skirta bauda būtų jam nepakeliama našta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjos antstolės A. R. Ž. prašymą dėl baudos skyrimo už privalomųjų nurodymų nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Esminės faktinės bylos aplinkybės
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys G. K. ir L. K. Inspekcijos 2022 m. gegužės 2 d. privalomais nurodymais buvo įpareigoti iki 2022 m. lapkričio 2 d. nugriauti savavališkai pastatytą I grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį – 71 m. ilgio ir 1,75 m. aukščio mūrinę tvorą su vartais ir varteliais (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančią nesuformuotoje valstybinėje žemėje, už pietvakarinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ribos, nugriauti savavališkai pastatytą I grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį – 88 kv. m. ploto betoninę trinkelių aikštelę (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančią nesuformuotoje valstybinėje žemėje, už pietvakarinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ribos, ir nugriauti savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – 61,18 kv. m. ploto gyvenamąjį namą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį nesuformuotoje valstybinėje žemėje, už pietvakarinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ribos, bei sutvarkyti statybvietę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė A. R. Ž. vykdo Inspekcijos 2022 m. gegužės 2 d. privalomuosius nurodymus (nugriauti savavališkai pastatytus statinius, nurodytus vykdomosiose bylose Nr.(duomenys neskelbtini)). Tretiesiems asmenims G. K. ir L. K. minėtų nurodymų nevykdant, antstolė 2022 m. gruodžio 12 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Dėl baudos skyrimo
11. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis).
12. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nurodymas yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 10 punktas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalis). CPK 771 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal šio straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės.
13. Pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol procesinis sprendimas neįvykdytas. Teismas, gavęs antstolio ar išieškotojo prašymą skirti baudą, kiekvienu atveju turi aiškintis šį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Inspekcijos 2022 m. gegužės 2 d. suinteresuotiems asmenims G. K. ir L. K. surašyti privalomieji nurodymai nėra įvykdyti.
14. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dyžiu, motyvuodamas tuo, kad CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatytas kitas sprendimo įvykdymo būdas, t. y. ieškovo teisė atlikti veiksmus atsakovo lėšomis, kuris jei toliau nebūtų vykdomas sprendimas gali būti taikomas. Nurodo, kad esant alternatyviam neturtinio sprendimo įvykdymo būdui, didelės baudos skyrimas, neatitinka proporcingumo principo. Sutiktina, kad CPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovą įpareigoja atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, gali tame pačiame sprendime nurodyti, jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus ar imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.
15. Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau jam įpareigojimo neįvykdžius, tuo pačiu sprendimu gali nustatyti ir pavesti tuos pačius veiksmus atlikti išieškotojui, jeigu tie veiksmai nėra asmeninio pobūdžio ir išieškotojas juos gali atlikti už skolininką. Nagrinėjamos atveju svarbu pažymėti, kad iš byloje esančių duomenų, t. y. iš privalomųjų nurodymų matyti, jog suinteresuotų asmenų taip pat prašoma nugriauti ir savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį – 61,18 kv. m. ploto gyvenamąjį namą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį nesuformuotoje valstybinėje žemėje, už pietvakarinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ribos, ir sutvarkyti statybvietę. Taigi, esant nurodytai situacijai, akivaizdu, kad CPK 273 straipsnio 1 dalis šiuo atveju netaikytina, kadangi nekilnojamasis turtas, t. y. gyvenamasis namas, yra asmeninio pobūdžio, todėl minėti apeliacinio skundo argumentai apie alternatyvų sprendimo įvykdymo būdą, atmestini, kaip absoliučiai teisiškai nepagrįsti.
16. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo baudos paskirstymu tarp bendraturčių, t. y. sutuoktinių, motyvuodamas tuo, kad CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda neturėtų priklausyti nuo bendraturčių kiekio, nes priešingu atveju, esant keletui bendraturčių, bauda būtų dar didesnė ir atvirkščiai, jei būtų tik vienas bendraturtis, tai bauda būtų mažesnė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas paskirstė baudą kiekvienam iš suinteresuotų asmenų už 2022 m. gegužės 2 d. Inspekcijos privalomų nurodymų nevykdymą po 15,00 Eur už kiekvieną privalomų nurodymų nevykdymo dieną. Esant nurodytai situacijai, apeliacinės instancijos teismas atmeta minėtus apeliacinio skundo argumentus, nes jie iš esmės nelogiški, kadangi pirmosios instancijos teismas skirdamas baudą po 15,00 Eur kiekvienam suinteresuotam asmeniui bendrai abiem paskyrė 30,00 Eur. Akivaizdu, jog suinteresuoti asmenys yra sutuoktiniai ir ginčo dėl to byloje nėra, todėl suinteresuoti asmenys yra solidariai atsakingi Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalies prasme, t. y. bet kuriam iš jų nemokant pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas skirdamas baudą suinteresuotiems asmenims už privalomųjų nurodymų nevykdymą po 15,00 Eur jokiais būdais CPK 771 straipsnio 6 dalies prasme jos neskirstė, o paskyrė vieną bendrą baudą, t. y. 30,00 Eur.
17. Apibendrindamas tai kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į civilinėje byloje nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad Inspekcijos privalomi nurodymai nevykdomi pakankamai ilgą laiką, nes Inspekcija privalomuosius nurodymus apeliantui surašė 2022 m. gegužės 2 d. ir nurodė jų įvykdymo terminą iki 2022 m. lapkričio 2 d., tačiau apeliantas iki šiol nėra jų įvykdęs, be to kiekvienam skolininkui yra skirta po tris įpareigojimus dėl kiekvieno objekto esančio tuo pačiu adresu atskirai. Turint omenyje aptartas aplinkybes ir argumentus pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad antstolės prašymas dėl baudos skyrimo už privalomųjų nurodymų nevykdymą yra pagrįstas.
18. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, kad šis išspręstų sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-454/2009, 2022 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-313/2022). Taigi šiuo nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad suinteresuotiems asmenims CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytos teisinės pasekmės – paskirta bauda – taikytos pagrįstai ir neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad suinteresuotiems asmenims surašytais privalomaisiais nurodymais yra ginamos tokios vertybės kaip valstybinės žemės naudojimo apsauga, kurorto apsauga, statybų teisėtumo apsauga, todėl daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi paskirta 30,00 Eur bauda nėra per didelė. Apelianto dėmesys atkreiptinas ir į tai, jog šiuo atveju jis turi galimybę sumažinti jam tenkančias jo paties neveikimo pasekmes geranoriškai įvykdydamas privalomuosius nurodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl baudos mažinimo iki 15,00 Eur, t. y. po 7,50 Eur kiekvienam suinteresuotam asmeniui, kadangi minėta, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismo skirta bauda yra skatinamojo pobūdžio, o baudos dydis adekvatus.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį pakeisti. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Į esminius atskirojo skundo argumentus yra atsakyta. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.