Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aurelijai Jankauskienei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui N. M., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą byloje teikianti institucija Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (b. l. 35) nurodė, kad palaiko ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir sutinka, kad iš atsakovo N. M. nepilnamečio sūnaus E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui būtų priteista po 200,00 Eur iki sūnaus pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą paskiriant uzufrukto teise naudotis vaikų motiną V. M..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-109-805/2012, tenkino pareiškėjų V. M. ir N. M. prašymą, nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią N. M. įsipareigojo mokėti nepilnamečio sūnaus E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300,00 Lt (86,89 Eur) periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šias lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti V. M. (b. l. 10-11). Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos šeimos sudėties pažyma patvirtina, kad ieškovės V. M. šeimoje yra sūnus E. M., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Ieškovė su sūnumi savo gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Ieškovė nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 15). Ieškovės V. M. vardu registruota viena transporto priemonė (b. l. 16). Ieškovės ir atsakovo sūnus E. M. mokosi Prienų „Ąžuolo“ progimnazijoje (duomenys neskelbtini) klasėje, vaikas negauna nemokamo maitinimo (b. l. 18). ). Ieškovė dirba, jos gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra apie 595,00 Eur kas mėnesį (b. l. 7). Ieškovė, pateikdama teismui ieškinį, pateikė ir vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad nepilnamečio sūnaus E. M. tinkamam poreikių užtikrinimui reikalinga 400,00 Eur suma per mėnesį: maistas – 150,00 Eur, higienos reikmenys – 35,00 Eur, drabužiai, avalynė, sportinė apranga – 100,00 Eur, mokymosi, ugdymo priemonės – 20,00 Eur, vaistai, vitaminai – 35,00 Eur, laisvalaikis, internetas, mobilaus ryšio telefono papildymai – 60,00 (b. l. 24). Kaip ieškovė nurodė ieškinyje, ji su sūnumi gyvena T. M. priklausančiame bute, kuriame leista gyventi žodinės panaudos sutarties pagrindu, susimokant tik už komunalinius mokesčius. Iš prie ieškinio pateiktų mokėjimo pranešimų matyti, kad už šilumą ir karštą vandenį ieškovė šaltuoju metų laiko moka apie 123,00 Eur, šiltuoju metų laiku – apie 32,00 Eur (b. l. 19, 20), už šaltą vandenį moka apie 12,00 Eur per mėnesį (b. l. 22), šiukšlių išvežimas kainuoja apie 15,00 Eur pusmečiui (b. l. 23), televizija atsieina 20,00 Eur (b. l. 21). Ieškovė V. M. (duomenys neskelbtini) sudarė gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią kiekvieną mėnesį nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki 2024 m. balandžio 7 d. moką po 150,00 Lt (43,44 Eur) (b. l. 72-86).

Bylos duomenimis matyti, kad atsakovas N. M. deklaravęs išvykimą į užsienį (Namibiją) (b. l. 28). Lietuvoje nedirba ir darbo užmokesčio negauna (b. l. 29, 53, 54, 92, 106), registruoto nekilnojamojo turto čia neturi (b. l. 55, 93, 107), jo vardu Lietuvoje yra registruotos dvi transporto priemonės (b. l. 56, 94, 108-111). Ieškovė nurodė, kad jos turimais duomenimis atsakovas dirba Norvegijoje (b. l. 37). 2017 m. spalio 29 d. teismas priėmė nutartį siųsti atsakovui procesinius dokumentus į Norvegiją bei vadovaujantis CPK 805 straipsnio 2 dalimi išaiškino, kad atsakovas privalo paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai, jeigu užsienyje gyvenanti šalis nepaskiria atstovo byloje. Jeigu užsienyje gyvenanti šalis neįvykdo šios pareigos ir nenurodo įgalioto asmens, visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiai šaliai, lieka byloje ir yra laikomi įteiktais (b. l. 40-41). Minėta nutartis atsakovui N. M. buvo įteikta 2017 m. lapkričio 3 d. darbovietės Norvegijoje adresu (b. l. 42, 45, 46, 48-49).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Kaip jau minėta, Prienų rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-109-805/2012, tenkino pareiškėjų V. M. ir N. M. prašymą, nutraukė šalių sudarytą santuoką, patvirtino sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pagal kurią N. M. įsipareigojo mokėti nepilnamečio sūnaus E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300,00 Lt (86,89 Eur) periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šias lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti V. M. (b. l. 10-11). Teismas sprendžia, kad praėjus beveik šešeriems metams po teismo sprendimo priėmimo, šalių nepilnamečio vaiko poreikiai yra akivaizdžiai pasikeitę (padidėję), šalių sūnui priteistas išlaikymas yra nepakankamas jo būtiniesiems poreikiams patenkinti, nes, kaip nurodė pati ieškovė dienpinigius vaikui pavaldyti mokykloje teišgali duoti tik penktadieniais, po 2,00 Eur. Bręstančiam vaikui reikalingos higienos priemonės. E. M., pasak ieškovės, lankėsi pas odos gydytoją dėl pleiskanų, jam reikalingi specialūs šampūnai, būtinos mokymosi priemonės. Ekskursijoms ieškovė sūnui iki 10 Eur kartui, draugų gimtadieniams – ne daugiau 10 Eur sumą. Paaiškino, kad E. M. noriai dalyvauja socialinėse akcijose, pats kepa sausainius, kuriuos vėliau parduoda. Tenka piešimo darbeliams pirkti vilnos, medžio pjaustymo darbams – lipalo. Po pamokų vaikas lanko anglų, matematikos būrelius, keturis kartus per savaitę lanko savigynos užsiėmimus, todėl kainuoja sportinės kelnės, marškinėliai. Teko pirkti ir bokso pirštines, kurios kainavo 35 Eur. Be to, ieškovė dar gyvendama santuokoje su atsakovu sudarė sutartį ir atidarė sūnaus vardu sąskaitą banke, į kurią kas mėnesį iki vaiko pilnametystės reikia pervesti po 43 Eur kaupimo lėšų. Vaikui taip dažnai iš nosies bėga kraujas, todėl jis turi pastoviai vartoti c vitaminą arba rutinoskorbiną. Nuo mažens E. M. buvo diagnozuota epilepsija, buvo skirtas vaistai, kuriuos vaikas gėrė dvejus metus iš eilės, pastaruoju metu likę gerybiniai židiniai, tačiau padidėjęs nervingumas, dėl ko reikalingas pastovus gydytojų stebėjimas.

Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Išanalizavus ir įvertinus ieškovės nurodytų išlaidų vaikų poreikiams (maitinimui, būstui išlaikyti, sveikatos priežiūrai, lavinimui, aprangai, avalynei pirkti ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgus į vaiko amžių, sveikatos būklę, ieškovės paaiškinimus ir pateiktą vaikų poreikių įvertinimą (paskaičiavimus), šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, teismas sprendžia, kad vaikui mokamo išlaikymo padidinimo būtinumas yra pagrįstas. Taip pat akivaizdu, kad nuo išlaikymo E. M. priteisimo praėjus beveik šešeriems metams, pasikeitė ekonominė situacija, nepilnamečiui vaikui natūraliai augant ir vystantis padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje priteisto nepilnamečiui vaikui iš atsakovo išlaikymas po 86,88 Eur kas mėnesį, jo būtiniausiems poreikiams patenkinti nepakankama pinigų suma, todėl vien dėl šios aplinkybės yra pagrindas spręsti išlaikymo padidinimo klausimą. Nors ieškovė nurodo, kad vaiko tinkama nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui reikalinga suma per mėnesį sudaro 400,00 Eur, tačiau ieškovė tokio dydžio išlaidų nepagrindžia. Akivaizdu, kad mokyklinio amžiaus, greitai augančiam vaikui, yra būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau ieškovės teismui pateiktoje vaikų poreikių lentelėje yra akivaizdžiai užaukštintos išlaidos vaiko drabužiams, avalynei, sportinei aprangai – po 100,00 Eur kas mėnesį, kas sudaro 1200,00 Eur per metus. Nors vaikas auga, tačiau visų drabužių kasmet pirkti nereikia, juo labiau nereikia kiekvieną mėnesį pirkti ir sportinės aprangos ar avalynės. Iš dalies kritiškai vertintinos išlaidos laisvalaikiui, internetui, mobilaus ryšio telefono papildymui – po 60,00 Eur per mėnesį, kas sudaro 720,00 Eur per metus. Teismo nuomone, tokie vaikų poreikiai turi būti vertinami protingai (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Be to, bylos duomenimis matyti, kad už šilumą ir karštą vandenį ieškovė šaltuoju metų laiko moka apie 123,00 Eur, šiltuoju metų laiku – apie 32,00 Eur (b. l. 19, 20), už šaltą vandenį moka apie 12,00 Eur per mėnesį (b. l. 22), šiukšlių išvežimas kainuoja apie 15,00 Eur pusmečiui (b. l. 23), televizija atsieina 20,00 Eur (b. l. 21). Beje, atkreiptinas ieškovės dėmesys ir į tai, kad pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkams (ieškovei), o ne vaikui. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Kauno apygardos teismas (Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1519-324/2017).Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008), todėl pateiktais byloje įrodymais spręstina, kad 340 Eur per mėnesį suma trylikos metų amžiaus vaikui yra pakankama užtikrinti būtinas jam vystytis sąlygas, vertinant ir tai, kad tokiu atveju iš atsakovo tenkanti išlaikymui suma beveik padvigubėtų.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Byloje nustatyta, kad ieškovės gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra apie 595,00 Eur kas mėnesį (b. l. 7). Ieškovė nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 15). Ieškovė V. M. turi savo vardu registruotą vieną transporto priemonę (b. l. 16). Atsakovas faktiškai dirba ir gyvena užsienyje, jo vardu Lietuvoje yra registruotos dvi transporto priemonės (b. l. 56, 94, 108-111), duomenų apie užsienyje registruotą turtą ir gaunamas pajamas atsakovas nepateikė. Kaip jau minėta bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba statybų bendrovėje Norvegijoje, jam darbovietės adresu asmeniškai buvo įteikti ir teismo siųsti procesiniai dokumentai (b. l. 38-39, 48, 49).

Be to, viešais duomenimis (http://www.litnor.no/minimalaus-valandinio-tarifo-pakeitimai-norvegijoje-nuo-2017-06-01/) Norvegijoje vidutinis darbo užmokestis statybų sektoriuje minimalus valandinis tarifas yra nuo 177,80 NOK, kas atitinka 18,44 Eur. Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Įvertinus bylos duomenis, negalima teigti, jog atsakovo turtinė padėtis iš tikrųjų yra sunki, o priteistas padidintas išlaikymas jo nepilnamečiam vaikui iki 170 Eur, pažeistų proporcingumo principą. Tai, kad atsakovas šiuo metu dirba užsienyje ir yra nusišalinęs nuo tiesioginio vaiko auklėjimo, nesuteikia atsakovui pagrindo ir didesnę išlaikymo naštą perkelti ieškovei. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad ieškovei natūraliai tenka didesnė išlaikymo ir kasdienio rūpinimosi vaiku našta, kadangi su ja nuomojamame bute gyvena nepilnametis šalių sūnus, kurio kasdieninė priežiūra tenka motinai. Be to, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas lemia, kad atsakovo, kaip jauno ir darbingo asmens, materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, t. y. po 170 Eur. Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ir gauti pajamų, ar turėtų kitų išlaikytinių byloje nėra pateikta, todėl abejinga atsakovo pozicija įgalina spręsti, kad jis yra pajėgus mokėti nurodyto dydžio išlaikymą. Priešingai, nesidomėjimas ir nesirūpinimas bylos eiga, neatleidžia atsakovo nuo absoliučios tėvo pareigos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, išlaikyti nepilnametį sūnų ir tokiu būdu minimalizuoti jo teikiamą materialinę paramą vaikui. Įvertinus aukščiau aptartus duomenis, atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo šiuo metu priteistas išlaikymo dydis yra nepakankamas užtikrinti būtiniausių nepilnamečio vaikų poreikių patenkinimą, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 170 Eur, kitoje dalyje atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė V. M., prašydama iš atsakovo priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismui pateikė sąskaitą už teisines konsultacijas Nr. 95 (b. l. 9) ir pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), kurie patvirtina, kad atsakovė už ieškinio parengimą sumokėjo 210,00 Eur. Minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai – 178,50 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai, 93 straipsnio 2 dalis).

Iš dalies patenkinus ieškovės ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, priteistinas 26,00 Eur ((170,00 Eur – 86,88 Eur) x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 10,00 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios ieškinį tenkinus iš dalies, paskirstytinos šalims proporcingai patenkintų/atmestų ieškinio reikalavimų daliai valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės V. M. ieškinį atsakovui N. M., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo tenkinti iš dalies.

Pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-109-805/2012 patvirtintą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktą, kuriuo N. M. įsipareigojo mokėti sūnaus E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300,00 Lt (86,88 Eur) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2011 m. gruodžio 7 d. iki sūnaus pilnametystės, ir iš atsakovo N. M. sūnaus E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 170,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant šias lėšas uzufrukto tvarka valdyti sūnaus motinai V. M..

Iš atsakovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 178,50 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 50 ct) advokato pagalbai apmokėti.

Iš atsakovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei: 26,00 Eur (dvidešimt šešis eurus 00 ct) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660); 8,50 Eur (aštuonis eurus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660). Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo) vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.