Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui, dalyvaujant ieškovės atstovei adv. A. F.-K., atsakovams P. L. ir R. L., jų atstovei adv. E. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB DNB bankas ieškinį atsakovams R. L. ir P. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl Kredito limito sutarties.

2014 m. kovo 21 d. tarp ieškovo ir atsakovo R. L. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Laidavimo sutartis). Šios sutarties pagrindu atsakovas R. L. įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei kredito gavėjas BUAB „Amovita“ neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievoles Bankui pagal Kredito limito sutartį (Laidavimo sutarties 1.1, 2.1.1 p.). BUAB „Amovita“ nevykdant prisiimtų įsipareigojimų (nustatytais terminais nedengiant kredito, nemokant palūkanų ir delspinigių), Kauno apygardos teismo 2016-06-09 nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Amovita“ įsiteisėjimo dienai, susidarė 13 774,75 Eur skola (12 990,42 Eur – negrąžintas kreditas, 754,72 Eur – palūkanos, 29,61 Eur – delspinigiai), kuri nėra grąžinta.

Dėl Lizingo sutarčių

2015 m. gegužės 5 d. tarp ieškovės (senasis kreditorius AB DNB lizingas) ir UAB „Amovita“ buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios pagrindu ieškovė įsigijo nuosavybės teise 2015 metų automobilį Ford Ranger Wildtrak Dauble Cab ir suteikė teisę lizingo gavėjui lizingo termino metu šį turtą valdyti ir naudoti, o lizingo gavėjas įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus, nustatytus mokėjimų grafike. Vadovaujantis Lizingo sutarties 7.4 p., už laiku nesumokėtus lizingo mokėjimus skaičiuojami 0,1 proc. delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną.

2015 m. gegužės 5 d. tarp ieškovės ir UAB „Amovita“ buvo sudaryta dar viena Lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios pagrindu ieškovė įsigijo nuosavybės teise 2015 metų automobilį Ford Ranger Wildtrak Dauble Cab ir suteikė teisę lizingo gavėjui lizingo termino metu šį turtą valdyti ir naudoti, o lizingo gavėjas įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus, nustatytus mokėjimų grafike. Vadovaujantis Lizingo sutarties 7.4 p., už laiku nesumokėtus lizingo mokėjimus skaičiuojami 0,1 proc. delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną.

2015 m. gegužės 5 d. tarp ieškovės UAB „Amovita“ ir atsakovo R. L. buvo sudarytos Subordinavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Subordinavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2015-05-05 Subordinavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Subordinavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių pagrindu UAB „Amovita“ akcininkas R. L. įsipareigojo atidėti lizingo gavėjui suteiktos paskolos grąžinimo terminą ir nereikalauti iš lizingo gavėjo grąžinti jam suteiktą paskolą bei mokėti palūkanas tol, kol lizingo gavėjas visiškai įvykdys įsipareigojimus ieškovei. UAB „Amovita“ šių sutarčių pagrindu įsipareigojo negrąžinti paskolos įmonės akcininkui R. L. ir nemokėti palūkanų tol, kol nebus visiškai įvykdyti įsipareigojimai ieškovei.

2015 m. gegužės 5 d. tarp ieškovės ir atsakovų P. L. ir R. L. buvo sudarytos Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Laidavimo sutartis). Šių sutarčių pagrindu atsakovai P. L. ir R. L. įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei lizingo gavėjas neįvykdys ar netinkamai įvykdys prievoles ieškovei pagal Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Laidavimo sutarčių 1.1, 2.1 p., 3.1 p., 3.2 p.).

BUAB „Amovita“ nevykdant prisiimtų įsipareigojimų (nustatytais terminais nemokant lizingo įmokų, nemokant palūkanų ir delspinigių), 2016-04-07 pranešimu ieškovė informavo atsakovus apie Lizingo sutarčių nutraukimą su lizingo gavėju. Lizingo gavėjo skola pagal Lizingo sutartis sudaro: 1) pagal Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 8 636,41 Eur (1 268,83 Eur - pradelsti lizingo mokėjimai, 139,51 Eur – delspinigiai, 7 228,07 Eur – bauda), 2) pagal Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 10 302,28 Eur (2 685,80 Eur - pradelsti lizingo mokėjimai, 388,41 Eur – delspinigiai, 7 228,07 Eur – bauda).

Atsakovas R. L. (BUAB „Amovita“ akcininkas) sutinka, jog yra skolingas ieškovo paskaičiuotas sumas, išskyrus baudą, kuri, jo manymu, per didelė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Pažymėtina, kad 2016 m. lapkričio 30 d. ieškovės reikalavimo (ieškinio) dalis dėl skolos priteisimo iš BUAB „Amovita“, palikta nenagrinėtu, ieškovei ieškinį atsiėmus.

Nustatyta, kad ieškinys kildinamas iš laidavimo teisinių santykių. Byloje nėra ginčo dėl sudarytų laidavimo sutarčių bei jų pagrindu priskaičiuotų sumų teisingumo. Tačiau byloje nesutikimas su ieškiniu ir prašymas jį atmesti grindžiamas tuo, kad: 1) iš pagrindinio skolininko BUAB „Amovita“ jau yra priteista (patvirtintas kreditorinis reikalavimas) prašoma iš atsakovų priteisti suma, 2) atsakovų laidavimas yra pasibaigęs CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu, 3) 0,1 proc. delspinigiai ir paskaičiuota bauda (30 proc. nuo neapmokėtos lizingo objekto vertės) yra per didelės.

Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovų ir jų atstovės išsakytais argumentais.

Laidavimas yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnio 1 dalis). Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės kreditoriui mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J., S. J., bylos Nr. 3K-P-537/2011).

Remiantis CK 6.78 straipsnio 3 dalimi, laidavimu užtikrinamas ir su pagrindine prievole susijusių papildomų (šalutinių) prievolių užtikrinimas. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 2 dalis). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Bendrai laidavę asmenys taip pat atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad esant solidariajai laiduotojo pareigai laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J., S. J., bylos Nr. 3K-P-537/2011).

Nustatyta, kad 2016 m. spalio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi BUAB „Amovita“ bankroto byloje yra patvirtintas ieškovės 32 817, 08 Eur kreditorinis reikalavimas. Atsakovai savo nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad iš pagrindinio skolininko BUAB „Amovita“ jau yra priteista (patvirtintas kreditorinis reikalavimas) prašoma iš atsakovų priteisti suma. Teismas sprendžia, kad bankroto byloje patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas neatima ir nepanaikina ieškovės teisės pareikšti reikalavimą atsakovams kaip laiduotojams, nes tokia teisė ieškovei numatyta CK 6.6 straipsnio 4 dalyje (Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1554-260/2016). Priteisimas įsiskolinimo iš laiduotojų, esant patvirtintam kreditoriniam reikalavimui iš pagrindinio skolininko, nesudaro pagrindo gauti priteistas sumas iš kelių asmenų, nes priteisiama skola (pareiga sumokėti) yra solidari ir jeigu šią solidarią prievolę įvykdo vienas iš skolininkų (ar pagrindinis skolininkas, ar laiduotojai), tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (ieškovei) (CK 6.6 str. 7 d.).

Nėra pagrindo sutikti su atsakovų argumentu, kad atsakovų laidavimas yra pasibaigęs CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes pagrindiniam skolininkui iškelta bankroto byla. Šioje įstatymo normoje numatyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės <...> (CK 6.87 str. 4 d.). Teismas pažymi, kad, šiuo atveju, nėra pagrindinės laidavimo pasibaigimo sąlygos, t. y. prievolės iš esmės pasikeitimo. Bankroto bylos iškėlimas skolininkui niekaip nekeičia prisiimtų įsipareigojimų tiek pagal Kredito limito sutartį, tiek pagal Lizingo sutartis (toliau – sutartys), o tik iš esmės patvirtina faktą, jog pagrindinis skolininkas neturi galimybės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Be to, atsakovai (akcininkas ir direktorius - laiduotojai) yra tie asmenys, kurie geriausiai žinojo (turėjo žinoti) pagrindinio skolininko (BUAB „Amovita“) finansinę padėtį (naudojosi pagal sutartis gautu turtu), pasirašė sutartis, nuo jų priklausė pagrindinio skolininko ūkinės veiklos sėkmė, todėl jų bandymas pašalinti savo atsakomybę pagal laidavimo sutartis, prisidengiant bankroto bylos iškėlimu pagrindiniam skolininkui (jų valdomai įmonei), laikytinas nesąžiningu elgesiu.

Dėl delspinigių dydžio

Atsakovai prašo Lizingo sutartyse numatytus delspinigius (0,1 proc. už kiekvieną dieną nuo laiku nesumokėtos sumos) pripažinti per dideliais. Lizingo sutarčių 7.4 punkte numatyta, kad už laiku nesumokėtus bet kokius mokėjimus pagal sutartį <...> klientas įsipareigoja mokėti 0,1 proc. delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną.

Kasacinio teismas yra pasisakęs, kad sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra ir civilinės atsakomybės forma. Teismų praktikoje pasisakyta, kad sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į CK 6.223 straipsnio nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas CK 6.228 straipsnyje. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Šis straipsnis kartu su CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Pakeista sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis). Netesybos negali būti sumažintos tiek, jog taptų mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar nuostoliais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Teismas nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad netesybos atsirado iš šalių sutartinių santykių, sutarčių šalys yra verslo subjektai (laiduotojai yra asmenys, turintys patirties verslo srityje ir laidavę už verslo subjektus), galintys numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas, sprendžia, kad nustatytos 0,1 proc. netesybos (delspinigiai) nėra aiškiai per didelės ir laikytinos atitinkančiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.) bei teisminę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 2-1335-241/2016 ). Laiduotojai (akcininkas ir direktorius), nors ir yra fiziniai asmenys, tačiau suprato, kad laiduoja už verslo subjektą ir suprato galimas pasekmes, todėl nėra pagrindo jiems (kaip laiduotojams) mažinti sutartyse nustatytų netesybų dydžio.

Dėl baudos dydžio

Ieškovė prašo iš atsakovų priteisti pagal dvi Lizingo sutartis po 7 228,07 Eur dydžio baudas. Šis reikalavimas grindžiamas Lizingo sutarčių 8.8 punktu, kuriame yra numatyta, kad nutraukus lizingo sutartį, lizingo gavėjas turi pareigą grąžinti lizingui lizingo objektą, sumokėti bankui skolas, kurių sumokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, taip pat sumokėti 30 procentų neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudą.

Atsakovai prašo šį reikalavimą atmesti (arba sumažinti netesybas), nes didžioji dalis prievolės ieškovei yra įvykdyta, t. y. ieškovei sumokėta dalis įmokų, transporto priemonės grąžintos (likę įsiskolinimai pagal Lizingo sutartis tik šiek tiek virš 3 000 Eur).

Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, mažinti nustatytų netesybų nėra pagrindo. Kaip matyti 30 proc. bauda yra apskaičiuojama nuo neapmokėtos lizingo objekto vertės, todėl papildomai mažinti šalių sutartimi susitartą baudos dydį nėra pagrindo. Pažymėtina, kad prievolių teisėje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.). Dėl to, esant šalių sutartiniams santykiams, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad Lizingo sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CPK 178 str.). Netesybų dydis - 30 procentų bauda nuo neapmokėtos lizingo objekto vertės – teisminėje praktikoje nelaikytinas aiškiai per dideliu (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-953/2013).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovų ieškovei priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis – 426 Eur, t. y. iš kiekvieno po 213 Eur (CPK 93 str.). Taip pat iš atsakovų priteistinos 12,29 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 88 str. 1 d., 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB DNB bankas, į. k. (duomenys neskelbtini), 13 774,75 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2016-06-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB DNB bankas, į. k. (duomenys neskelbtini), 9,1 proc. dydžio metines palūkanas pagal 2015 m. kovo 20 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1.3 p., kredito limito bendrosios dalies 9 p., skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos (12 990,42 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2016-06-01) iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Amovita“ įsiteisėjimo dienos (2016-06-21).

Priteisti solidariai iš atsakovų R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB DNB bankas, į. k. (duomenys neskelbtini), 18 938,69 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2016-06-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB DNB bankas, į. k. (duomenys neskelbtini), po 213 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovų R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po 6,15 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.