Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. S., jos atstovui advokatui Raimondui Simonavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. sausio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-994-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas S. S. skundas, kuriuo ji prašo priimtą nutarimą pakeisti ir padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį ir paskirti ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią baudą – 150 Eur bei jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, neskirti. O netenkinus pirmo reikalavimo, prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, neskirti. Skunde nurodo, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, su padarytu administraciniu nusižengimu sutinka, kaltę pripažįsta, kad kirto dvigubą ištisinę liniją, tačiau nesutinka su jai inkriminuotu nusižengimu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, nes nepagrįstai buvo nustatyta chuliganiškos paskatos. Yra įsitikinusi, jog jos veika atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėtį. Taip pat nesutinka su paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu (teisė vairuoti transporto priemones) 12 mėn., kadangi teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas tokiam terminui yra per griežta administracinio poveikio priemonė, neproporcinga padarytam nusižengimui, neatitinka siekiamus tiesėtus ir visuotinai svarbius tikslus bei varžo ją akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Byloje nėra nustatytų aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl jos chuliganiškų paskatų buvimo, be to, Institucijos priimtame nutarime, net nėra konkretizuota būtent kokiais veiksmais bei kokiais įrodymais vadovaujantis buvo daroma išvada dėl chuliganiškų paskatų. Vien deklaratyvūs teiginiai dėl ta pačia kryptimi važiuojančios automobilių kolonos apvažiavimo bei išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą, kertant dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją bei įspėjamojo posūkio šviesos signalo neparodymas, negali būti vertinami kaip pakankami chuliganiškoms asmens paskatoms konstatuoti. Pažymi, jog automobilių kolonos apvažiavimo tikslas buvo ne demonstruoti išskirtinumo ar niekinamo požiūrio į kitus eismo dalyvius ar pan., o tai buvo būtinasis reikalingumas dėl dukros pablogėjusios sveikatos būklės, dėl ko skubėjo pas dukrą į ugdymo įstaigą. Persirikiavimo manevru jos tikslas buvo ne apvažiuoti koloną, taip demonstruojant niekinamą požiūrį į aplinkinius ir pan., kas leistų konstatuoti jos chuliganiškas paskatas, tačiau jos tikslas buvo pasiekti į trečią eismo juostą, iš kurios turėjo sukti į kairę. Pažymi, jog jos atliekamo apvažiavimo manevro metu, priešinga eismo juosta buvo tuščia, nebuvo jokio automobilio srauto, ir net jai baigus manevrą, apvažiavimo manevras buvo atliktas tik įsitikinus, kad realus pavojaus jos veiksmai eismo saugumui nesukėlė, kitų asmenų rimtis taip pat nebuvo sutrukdyta. Nurodo, kad augina mažametę dukrą A. S., kuri turi sveikatos problemų bei kuriai nuolat reikia vežti į gydymo įstaigas, pas psichologus. Pritaikius administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisė vairuoti transporto priemonę) 12 mėn. bus apsunkinta jos dukros teisė gauti sveikatos priežiūrą. Be to, dukra lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją ir, kad ją saugiai pasiektų, veža dukrą automobiliu, kadangi nuo jų faktinės gyvenamosios vietos , adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda iki (duomenys neskelbtini) progimnazijos ne mažas atstumas (4,4 km). Taip pat augina ir rūpinasi sūnumi A. S., kuris šiuo metu lanko Klaipėdos lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Minėtos atsakomybės tenka jai, nes jos vyras A. S., dirbantis įmonėje UAB „I.“, vykdančio vadovo pareigose, dažnai komandiruojamas į kitas šalis (Suomiją, Vokietiją) ir komandiruočių trukmė būna iki 90 dienų. Dėl šios priežasties, sutuoktinis negali pasirūpinti vaikais kiekvieną dieną. Vairuotojo pažymėjimas yra būtinas ir darbo funkcijos atlikti, dirba UAB „I. G.“ kompetencijų vystymo vadovės pareigose. Neturint šios galimybės jai grėstų atleidimas iš darbo, o tai įtakuotų asmens finansinę padėtį – netektų pajamų, dėl ko prarastų galimybę išlaikyti savo mažametę dukrą. Asmeniškai turi finansinių įsipareigojimų pagal finansinio lizingo Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį, pagal kurią likęs įsipareigojimų likutis 28 677,35 Eur. Pažymi, jog toks administracinis nusižengimas padarytas pirmą kartą, administracinio nusižengimo metu galiojančių nuobaudų neturėjo.

Administracinėn atsakomybėn patraukta S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo kaltę dėl nusižengimo pripažįsta. Nuoširdžiai gailisi. Papildomai paaiškino, kad nusižengimas buvo padarytas dėl būtinojo reikalingumo, nes jai važiuojant pasiimti dukros iš mokyklos, jai paskambino dukra ir pasakė, kad blogai jaučiasi, ją pykina, svaigsta galva bei dėl silpnumo negali atsistoti, sėdi ant laiptų prie mokyklos. Ji tuo metu stovėjo kamštyje prie Jaunystės, Artojų ir Liepos gatvių sankryžos. Apie 20 min. stovėjo kamštyje, antra juosta visai nejudėjo ir ji niekaip negalėjo pasiekti nusukimo į kairę. Pamatė, kad dega žalia ir už sekančio automobilio jau prasideda punktyrinė linija ir nusprendė aplenkti, kertant dvigubą ištisinę liniją, tam, kad pasukti į kairę. Ji žinojo, jog degant žaliai šviesoforo šviesai, priešpriešais automobiliai neatvažiuos. Prašė netaikyti jai administracinio poveikio priemonės – teisių atėmimo, nes ji yra atsakinga už savo vaikų logistiką bei vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbo funkcijoms vykdyti.

Advokatas Raimundas Simonavičius teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti. Policijos pareigūnai priimdami nutarimą neatsižvelgė į administracinio nusižengimo aplinkybes bei jo klientės paaiškinimus. Pateiktoje vaizdo medžiagoje nesimato, kas iš tikrųjų vairavo automobilį. Jo klientė galėjo nurodyti, kad ji nevairavo automobilio bei nurodyti kitą asmenį, tačiau ji to nepadarė, o sąžiningai pripažino savo kaltę. Klientė vyko pasiimti savo vaiko, nusižengimas padarytas dėl būtinojo reikalingumo. Klientė priėmė spontanišką sprendimą. Tačiau jos nusižengimas nesukėlė jokių padarinių, niekam nereikėjo persirikiuoti, viešasis eismas sutrikdytas nebuvo. Chuliganiškų paskatų tikrai nebuvo, dėl to prašo nusižengimą perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį, bei netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisių atėmimo.

Į bylos nagrinėjimą Institucijos atstovas neatvyko. Esant atitinkamam Institucijos prašymui bei neprieštaraujant pareiškėjui, byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, S. S. nubausta už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje 450 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimu – teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių už tai, kad ji 2024 m. rugsėjo 4 d., apie 16:17 val., adresu Liepų g. Klaipėda, chuliganiškai vairavo transporto priemonę, t. y. norėdama greičiau pravažiuoti susidariusią spūstį, apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančią automobilių koloną iš kairės pusės, išvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą ir kirsdama dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus. Persirikiuodama neparodė kairės pusės įspėjamojo posūkio šviesos signalo.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šis administracinės teisės pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia ir jo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos.

Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018, e2AT-54-1214/2024 ir kt.).

Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017)

Tiek skunde, tiek ir teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta S. S. pripažino, kad 2024 m. rugsėjo 4 d., apie 16:17 val., adresu Liepų g. Klaipėda, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdama dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, ir apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius iš kairės pusės, taip aplenkdama kamštyje stovėjusias transporto priemones, tačiau nurodė, kad ji tai darė dėl būtinojo reikalingumo, nes jai paskambino dukra ir pasakė, kad jai bloga, ją pykina, jai svaigsta galva bei dėl silpnumo negali atsikelti. Kamštyje ji stovėjo jau 20 minučių, o ir antroje justoje automobiliai nejudėjo. Su skundu pareiškėja pateikė ir išrašą iš www.esveikata.lt portalo, kuris patvirtina, kad administracinio nusižengimo dieną, t. y. 2024 m. rugsėjo 4 d. dėl A. S. būklės pablogėjimo konsultuota telefonu. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytu administracinio nusižengimo motyvu.

ANK IV skyriaus nuostatos (12-21¹ straipsniai) nurodo, kad tam tikrais atvejais ANK specialios dalies nuostatų pažeidimai gali būti pripažinti nepavojingais, pateisinamais ar net socialiai vertingais. Pagal ANK 16 straipsnio 1 dalies (būtinasis reikalingumas) nuostatą, asmuo neatsako už ANK numatytus nusižengimus, kuriuos jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Būtinasis reikalingumas tai tokia situacija, kurioje tam tikram įstatymo saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad taikant būtinojo reikalingumo nuostatas (ANK 16 straipsnis), turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms, o būtent: 1) pačiam asmeniui, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-61-495/2022). Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-65-719/2022).

Įvertinęs išvardintų sąlygų ir byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad tiriamo įvykio metu A. S. sveikatai iš tikrųjų galėjo grėsti pavojus, kuris buvo realus ir akivaizdus, tačiau nagrinėjamoje situacijoje jis (pavojus) galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, nepažeidžiant ANK saugomų vertybių, pavyzdžiui, susisiekus su mokyklos administracija arba klasės mokytoja, nes kaip pati pareiškėja nurodė, kad jos dukra sėdėjo ant mokyklos laiptų arba iškvietus greitąją pagalbą. Visgi, pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą nustatyta aplinkybė gali būti pripažinta pareiškėjos atsakomybę lengvinančia.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai). Tačiau sprendimas dėl administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo priimamas, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės sušvelninimo arba pernelyg švelnios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, naudai. Taip pat ne kartą yra pažymėta, jog darbo pobūdis ar šeiminiai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.

S. S. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – nesant būtinojo reikalingumo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdama dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, ir apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius iš kairės pusės, taip aplenkdama kamštyje stovėjusias transporto priemones, tokiu elgesiu sukeldama akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengusi rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Teismo vertinimu, S. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą teisėtai ir pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda 450 eurų bei privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam sankcijoje nustatytam terminui, 12 mėnesių.

Kita vertus, S. S. administracinio nusižengimo surašymo metu ir teisme nevengė atsakomybės. Teismo posėdžio metu paaiškino nusižengimo padarymo aplinkybes. Tiek teismo posėdžio metu, tiek pateikdama skundą teismui, S. S. nurodė, kad ilgą laiką netekusi vairuotojo pažymėjimo, ji negalės atlikti pagrindinių darbo funkcijų bei rūpintis vaikų logistika.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašų matyti, kad S. S. už analogiškus ar šiurkščius, pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebausta. S. S. dirba, jos darbinė veikla tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu. Nors pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusiam asmeniui darbinių funkcijų atlikimui yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, ar šeiminė situacija nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos.

Teismas nustatė, kad pareiškėja kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino visiškai ir Institucija teisingai įvertino tai, kaip pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas nustatė dar vieną lengvinančią aplinkybę – administracinis nusižengimas padarytas peržengiant būtinojo reikalingumo ribas (ANK 35 straipsnio 1 dalies 6 punktas). S. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių Institucija išnagrinėjusi bylą nenustatė. Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, taip pat nenustatė pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju itin svarbu įvertinti ir pačio nusižengimo padarymo aplinkybes. Neabejotina, kad S. S. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto priemonių eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. S. S. padarytas nusižengimas buvo spontaniškas ir atsitiktinis elgesys, neturintis ypatingai įžūlaus pobūdžio.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką, teisingumo bei protingumo kriterijus, padaryto pažeidimo turinį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pačios pareiškėjos jau padarytas reikalingas išvadas – yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir S. S. skirti trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, jo dydį nustatant pagal padaryto pažeidimo turinį ir visas reikšmingas aplinkybes. Dėl to įvertinus neteisėtos veikos trukmę, pažeidimo vietą ir laiką, pažeidėjos asmenybę ir padarytas išvadas, kaltės pripažinimą ir lengvinančias atsakomybę aplinkybes teismas pripažįsta, kad teisingas ir protingas privalomos administracinio poveikio priemonės terminas gali būti išimties būdu sumažintas nuo 12 (dvylikos) mėnesių iki 3 (trijų) mėnesių. Teismo įsitikinimu toks teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, o skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-994-2025 keistinas, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nustatant S. S. trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminą, nei ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos S. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-994-2025, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinti S. S. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 (trijų) mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.