- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-13
- Bylos Nr.
- e2A-433-560/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02504-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Ieškovas
- D. U.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. U. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2. Nurodė, kad 2024 m. balandžio 12 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai ieškovės atžvilgiu išdavė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo ieškovę laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie savo nepilnametės dukters U. U. 100 m atstumu bei su ja nebendrauti, o taip pat įpareigojo ieškovę neieškoti jokių ryšių su nepilnamete dukterimi. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis ieškovės atžvilgiu buvo išduotas po to, kai 2024 m. balandžio 12 d. grįžusi namo iš Klaipėdos, ieškovė namuose nerado savo dukros, dėl ko, susisiekusi su savo buvusiu sutuoktiniu, su kuriuo santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu, tačiau su kuriuo po santuokos nutraukimo, tam, kad dukrai netektų gyventi skyriumi nuo tėvo, ieškovė liko ir toliau kartu gyventi, ieškovė sužinojo, jog jų duktė, dėl nenoro gyventi kartu su mama, išėjo gyventi pas savo močiutę – ieškovės motiną D. T.. Ieškovė nuvyko pas savo mamą į namus išsiaiškinti ir pasikalbėti su dukra, tačiau ieškovės motina jos neįsileido ir U. U. pasikalbėti su ieškove taip pat nepakvietė, dėl to, norėdama įsitikinti ar jos dukra iš tikrųjų yra savo močiutės namuose ir ar yra saugi, ieškovė pasiėmė tuo metu koridoriuje rastą šluotos kotą ir ėmė su juo belsti į buto duris, tokiu būdu tikėdamasi, jog jos dukra galiausiai prieis pasikalbėti bent per pravertą durų plyšį, tačiau vietoje to, ieškovei tebebeldžiant į buto duris, prie ieškovės mamos namo atvažiavo policijos ekipažas, kuris tinkamai neišsiaiškinęs susiklosčiusios situacijos aplinkybių ieškovės atžvilgiu surašė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi 2024 m. balandžio 12 d. apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis buvo panaikintas. Minėtąja nutartimi orderio išdavimo pagrįstumo/nepagrįstumo klausimą nagrinėjęs teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta nei viena aplinkybė ar faktas, kad tą dieną (2024 m. balandžio 12 d.) prieš U. U. jos mama naudojo fizinį ar psichologinį smurtą. Teismas nustatė, jog pareigūnai iki galo neišsiaiškinę visų reikšmingų aplinkybių ir neatlikę pavojaus rizikos vertinimo, nepagrįstai tarpusavyje nusprendė, kad toks apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis D. U. atžvilgiu vis dėl to bus išduotas ir nepagrįstai iš anksto bandė nustatyti, kokie vertinimo kriterijai leis tokį orderį išduoti, tačiau, teismo vertinimu, visos nustatytos aplinkybės iš tikrųjų patvirtino, kad situacija iš pareigūnų pusės nebuvo analizuojama objektyviai, o padarytos išvados dėl orderio išdavimo, tikėtina, buvo nulemtos išankstinio pareigūnų nusistatymo, bet ne realiai buvusios (susiklosčiusios) faktinės situacijos.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti.
5. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas (toliau – ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas) ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. birželio 20 d. priimtas įsakymas Nr. 5-V-506 ,,Dėl Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje ir sprendimo dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio priėmimo, jo vykdymo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Policijos departamento įsakymas Nr. 5-V-506) numato kada, kaip ir kokius veiksmus turi atlikti pareigūnai. Įvykyje dalyvavę policijos pareigūnai visus veiksmus atliko pagal teisės aktų reikalavimus. Policijos pareigūnė I. K., išdavusi apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, vykdė savo, kaip policijos pareigūnės, funkcijas. Duomenų, kad policijos pareigūnai, vykdydami jiems priskirtas funkcijas, viršijo jiems suteiktus įgaliojimus, aplaidžiai vykdė pareigas ar nesilaikė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pateikta nėra. Nors ieškovė ieškinį išimtinai grindžia Tauragės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi, ji ikiteisminio tyrimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės skundas ir panaikintas policijos pareigūnų išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad policijos pareigūnų veiksmai, išduodant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, buvo neteisėti. Skirtingas Tauragės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutarties ir policijos pareigūnų įvykio aplinkybių vertinimas, išduodant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, nesudaro pagrindo vertinti policijos pareigūnų veiksmus neteisėtais ar aplaidžiais.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pavojaus rizikos vertinimo klausimyną policijos pareigūnai užpildė po pokalbio su abiem konflikto pusėmis ir su išduotu orderiu supažindino abi konflikto puses. Pareigūnai, pildydami klausimyną, surinko 6 teigiamus atsakymus pagal vertinimo kriterijus. Atsakymai „TAIP” buvo gauti remiantis pokalbiais su U. U. ir D. U., kurie užfiksuoti policijos pareigūnų naudotomis BODY kameromis. Tai, kad policijos pareigūnai I. K. ir V. J. dar neatlikę pildymo PRĮR, apsitarė dėl vertinimo kriterijų, nes vienas bendravo su ieškovės dukra ir jos močiute (ieškovės mama), o kitas su ieškove, nedaro pareigūnų veiksmų neteisėtais ar aplaidžiais. Įvykio dieną policijos pareigūnai dirbo su Lietuvos policijos mokyklos kursantais L. B. ir M. U.. Ši aplinkybė papildomai lėmė, kad pareigūnai, raštu dar neatlikę pavojaus rizikos vertinimo, apsitarė dėl vertinimo kriterijų pagal nustatytas aplinkybes. Policijos įstaiga nėra atsakinga už tai, kad pavojų patyrusi mergina buvo nepilnametė, ir kad SKPC nepateikė ekspertinio vertinimo. Nėra aišku ir ieškovė nenurodo, kaip ekspertinio vertinimo pažymos nepateikimas ir kokie policijos pareigūnų neteisėti veiksmai sudarė prielaidas jos patirtą neturtinę žalą skundo nagrinėjimo metu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei D. U. iš atsakovės Lietuvos Respublikos 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė.
8. Teismas nurodė, kad 2024 m. balandžio 12 d. Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK pareigūnai ieškovės – D. U., atžvilgiu išdavė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo ieškovę laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie savo nepilnametės dukters U. U. 100 m atstumu bei su ja nebendrauti, o taip pat įpareigojo ieškovę neieškoti jokių ryšių su nepilnamete dukterimi U. U.. Tauragės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) minėtasis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės D. U. pareikštą skundą buvo panaikintas.
9. Teismas sprendė, kad ieškovės D. U. atžvilgiu apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis buvo išduotas pažeidžiant LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo bei LR vidaus reikalų ministro 2023 m. kovo 29 d. priimto įsakymo Nr. 1V-171 „Dėl smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijų nustatymo“ nuostatas, dėl ko tokius Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK pareigūnų veiksmus – ieškovės atžvilgiu (nesant tam pagrindo) nusprendus išduoti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, yra pagrindas pripažinti neteisėtais. Teismas nurodė, jog išdavus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį D. U. pasijautė itin pažeminta, ji patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, neteisybės bei bejėgiškumo jausmą, todėl ieškovė patyrė neturtinę žalą, kurią šiuo atveju privalo atlyginti valstybė. Ieškovė nurodė, kad policijos pareigūnai, atvykę į vietą, elgėsi su ja nepagarbiai, jai buvo liepiama pūsti į alkotesterį, o gavus neigiamą atsakymą, liepta pūsti vėl. Į alkotesterį ieškovė pūtė 7-8 kartus, jai pasidarė silpna, jai į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji pagalba. Dėl šių Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK pareigūnų veiksmų ieškovė patyrė didžiulius išgyvenimus ir nusivylimą Lietuvos Respublikos teisėsaugos sistema, patyrė pažeminimą, neteisybės ir bejėgiškumo jausmą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Pasinaudojęs išduotu orderiu, ieškovės buvęs sutuoktinis (duomenys neskelbtini) daugiau nebeįleido ieškovės į savo namus, nebeatidavė jos daiktų, ieškovė atšilus orams vaikščiojo su šiltais batais ir šiltais drabužiais. Teismo vertinimu tai, kad byloje nėra pateikta medicininių dokumentų (gydytojų išrašų) apie pablogėjusią emocinę būklę, sveikatą, nereiškia, kad asmuo negalėjo išgyventi tokios būsenos. Tarp ieškovei padarytos neturtinės žalos ir tarp kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas konstatavo, kad ieškovės patirta neturtinė žala įvertinama 5 000 Eur suma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.
11. Nurodė, kad teismas parašė abstrakčiai ir net nenurodė, kokias Įsakymo nuostatas, atlikdami smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimą, pažeidė policijos pareigūnai. Teismas nei teismo posėdžio metu aiškinosi, nei sprendime motyvavo, kuo pasireiškė įgaliojimų viršijimas, kokius teisės aktus pažeidė pareigūnai. Policijos pareigūnai visus veiksmus atliko taip kaip numatyta Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje ir sprendimo dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio priėmimo, jo vykdymo ir kontrolės tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 5-V-506 „Dėl Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje ir sprendimo dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio priėmimo, jo vykdymo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu 2011 m. gegužės 26 d. Nr. XI-1425 (su vėlesniais pakeitimais). Atlikdami pavojaus rizikos vertinimą ir pildydami klausimyną vadovavosi įsakymu ir jame nurodytais kriterijais. Įvykyje dalyvavę Tauragės aps. VPK Šilutės r. PK pareigūnai visus veiksmus atliko pagal teisės aktų reikalavimus. Policijos pareigūnė I. K., išdavusi apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, neviršijo įgaliojimų ir vykdė savo, kaip policijos pareigūnės, funkcijas. Pavojaus rizikos vertinimo klausimyną reagavę į įvykį pareigūnai užpildė po pokalbio su abiem konflikto pusėmis ir su išduotu orderiu supažindino abi konflikto puses. Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo ne paviršutiniškai konstatuoti civilinės atsakomybės taikymo faktą, bet ir nagrinėti ir išsiaiškinti ar valstybei turi būti taikoma civilinė atsakomybė po to, kai buvo panaikintas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, ar yra tam visos sąlygos ir ar ieškovė įrodė pareigūnų neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ieškovei ir ar yra priežastinis ryšys tarp prašomos atlyginti žalos ir atliktų neteisėtų veiksmų, jei tokie buvo atlikti.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas turėjo išsiaiškinti ar pareigūnai, išduodami apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį elgėsi neteisėtai, kaip pasireiškė neteisėti veiksmai, koks tų veiksmų intensyvumas, kokios konkrečios teisės normos buvo pažeistos, ar būtent dėl tų pareigūnų atliktų veiksmų buvo panaikintas smurto orderis. Teismas, nagrinėdamas bylą, visiškai nesigilino į ginčo pobūdį, nesiaiškino ir neanalizavo ar šioje byloje yra visos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Teismo panaikintas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis savaime nėra pripažįstama pagrindu preziumuoti, kad policijos pareigūnų veiksmai išduodant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį buvo neteisėti. Pareigūnams reagavimas į smurto artimoje aplinkoje įvykius vyksta kasdien, jiems Įsakymas ir jame numatyti kriterijai jau yra žinomi daugumai atmintinai, todėl logiška, kad pareigūnai tarpusavyje dar iki klausimyno pildymo pasidalina gauta ir surinkta informacija ir kokiais kriterijais remiantis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis bus išduotas ar neišduotas. Teisės aktai nedraudžia ir nėra numatyta, kad pareigūnai tarpusavyje iš anksto negali apsitarti ar diskutuoti dėl vertinimo kriterijų, kurie leis išduoti ar neišduoti orderio. Pareigūnų veiksmai buvo atlikti pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, SKPC buvo informuotas, o policijos įstaiga nėra atsakinga už tai, kad pavojų patyręs asmuo buvo nepilnametis ir kad Specializuotas kompleksinės pagalbos centras nepateikė ekspertinio vertinimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė ir nemotyvavo, kaip SKPC ekspertinio vertinimo pažymos nepateikimas yra susijęs su pareigūnų neteisėtais veiksmais.
13. Pareigūnės I. K. kūno kamera užfiksuotas vaizdo įrašas įrodo, kad ieškovė nurodė, jog ji su sveikatos sutrikimais susidūrė gerokai anksčiau, dar iki įvykio, tačiau pirmosios instancijos teismas nesigilino į pateiktą vaizdo medžiagą. Pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti ar tikrai ieškovės nurodomas emocinės būklės ir psichinės sveikatos būklės pablogėjimas yra tikras ir ar buvo nulemtas ir įtakotas pareigūnų atliktų veiksmų, o ne ankstesnio jos gyvenimo ar buvusių situacijų ar įvykių. Ieškovė ir ieškinyje, ir teismo posėdžio metu nurodė, kad iš darbo išėjo vasario mėnesį, teismo posėdžio metu akcentavo, kad jos prašomą priteisti neturtinę žalą sudaro ir prarastos pajamos, t. y. negautas darbo užmokestis, nes būtų uždirbusi kas mėnesį po 1 200 – 1 300 eurų. Teismas neišsiaiškino ar pajamų netekimas nuo vasario mėnesio yra susijęs su 2024 m. balandžio 12 d. išduoto apsaugos nuo smurto orderio ir ar toks reikalavimas pagrįstas. Teismo posėdis teisme buvo paskirtas 2024 m. lapkričio 12 d., sprendimą byloje teismas paskelbė 2024 m. lapkričio 14 d., toks teismo skubėjimas priimti sprendimą rodo, kad teismas nesigilino ir paviršutiniškai nagrinėjo bylos aplinkybes. Teismo posėdžio metu nei teismas, nei bylos šalys nekėlė klausimų apie medicininių dokumentų pateikimą, o susipažinus su minima teismų praktika, akivaizdu, kad ji neatitinka šios bylos pobūdžio ir aplinkybių. Teismas nevertino nei prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio, nei vykusio teismo posėdžio trukmės, tiesiog priteisė 50 procentų prašomos priteisti neturtinės žalos ir 50 procentų prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat yra nepagrįstas ir neteisingas.
Atsiliepimas
14. Ieškovė D. U. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti.
15. Nurodė, kad nurodytos faktinės aplinkybės turėjo būti filmuojamos pareigūno BODY kamera, tačiau pirmosios instancijos teismui šis vaizdo įrašas pateiktas nepilnas. Ieškovės atstovė 2024 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje prašė pirmosios instancijos teismą įpareigoti atsakovę pateikti likusią įrašo dalį, tačiau atsakovės atstovė nurodė, kad vaizdo įrašas nebus išsaugotas, dėl ko ieškovės atstovės prašymas buvo atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nurodytų aplinkybių negalėjo įrodyti ne dėl savo kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovės paaiškinimais, konstatuodamas patirtus ieškovės išgyvenimus. Ieškovė sutinka, kad ji patyrė stresą ir išgyvenimus dėl konfliktinės situacijos su dukterimi, tačiau tai nereiškia, kad dėl policijos pareigūnų veiksmų, ji streso nepatyrė. Neteisybės jausmas, pažeminimas dėl ieškovei išrašyto smurto artimoje aplinkoje orderio, kurio pagrindu ji pripažinta kaip smurtautoja, nors 17 metų augino dukrą, ją prižiūrėjo, ja rūpinosi, su ieškove buvo nustatyta dukters gyvenamoji vieta, suponuoja pagrindą neturtinei žalai priteisti. Ieškovė buvo iškraustyta iš namų neteisėtai išduoto orderio pagrindu. Pareigūnų neteisėti veiksmai reikšmingai prisidėjo prie ieškovės stresinės situacijos, dėl ko ieškovei teko lankytis pas psichologus, priskirta gerti antidepresantus, iškraustant ieškovę iš namų, jai leista pasiimti vos kelis daiktus. Atšilus orams, ji vaikščiojo su šiltais batais ir šiltais drabužiais, 2024 m. balandžio 12 d. įvykiai sutrukdė ieškovės darbo paieškas, jai buvo sunku ieškoti darbo tiek dėl pablogėjusios psichinės sveikatos, tiek dėl to, kad negalėjo eiti pas darbdavį su žieminiais drabužiais šiltuoju laikotarpiu. Dvasiniai išgyvenimai, kuriuos patyrė ieškovė, nebuvo momentiniai.
16. Ieškovė nėra nei teista, nei bausta administracine tvarka. Policijos pareigūnų veiksmai, kuriais ji pripažinta smurtaujančiu asmeniu, iškraustymas iš namų, kuriuose ji gyveno, uždraudžiant prie jų artintis, jos pažeminimas, klausiant, ar ji eis į nakvynės namus, sukėlė jai didžiulius neigiamus išgyvenimus ir pažeminimą. Pareigūnų tendencingi ir šališki veiksmai pamynė ieškovės pasitikėjimą valstybės institucijomis. Vertinant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ir į tai, kad policijos pareigūnai ne sąžiningai klydo, o viską darė sąmoningai - pareigūnas V. J. vaizdo įraše aiškiai nurodo, kad dabar A. U. galės iškraustyti savo buvusią sutuoktinę. Bendras ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų dydis buvo ženkliai mažesnis nei nustatytas Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pusę šių išlaidų, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
17. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
18. Byloje nustatyta, kad 2024 m. balandžio 12 d. Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK pareigūnai ieškovės – D. U., atžvilgiu išdavė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo ieškovę laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie savo nepilnametės dukters U. U. 100 m atstumu bei su ja nebendrauti, o taip pat įpareigojo ieškovę neieškoti jokių ryšių su nepilnamete dukterimi U. U.. Tauragės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)) minėtasis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės D. U. pareikštą skundą buvo panaikintas.
19. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, nesigilino į ginčo pobūdį, nesiaiškino ir neanalizavo ar šioje byloje yra visos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ir juos detalizuojančiais apeliantės argumentais iš esmės sutinka.
20. Įrodinėjimo pareiga šioje byloje skirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsniu – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).
21. Su teismo pareiga tinkamai atlikti įrodymų tyrimą ir vertinimą betarpiškai susijusi jo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 2001 m. rugsėjo 27 d.). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 1994 m. balandžio 19 d., Series A n. 288, p. 20, par. 61). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (LAT 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 428/2014, ir kt.).
22. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, tačiau įvertinus patį sprendimą ir bylos medžiagą, yra pagrindas spręsti, kad skundžiamo sprendimo motyvai nėra pakankami ir yra prieštaringi. Šioje byloje yra nagrinėjamas ieškovės ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos Respublikos. CK 6.271 straipsnyje reglamentuota atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (LAT 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-969/2020).
23. Pritartina apeliantės apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino kokius neteisėtus veiksmus atliko policijos pareigūnai. Bylose dėl žalos atlyginimo ieškovas privalo įrodyti egzistuojant visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas byloje nesiaiškino, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko policijos pareigūnai. Teismas žalą ieškovei priteisė remdamasis tuo faktu, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis buvo panaikintas, tačiau ši aplinkybė pati savaime neįrodo policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo, šią aplinkybę privalo įrodyti ieškovė. Taip pat pirmosios instancijos teismas netyrė ir ieškovės nurodomos neturtinės žalos dydžio pagrįstumo. Teismas skundžiamame sprendime vienoje pastraipoje nurodė, jog ieškovė patyrė 10 000 Eur žalą, kitoje, kad ieškovės patirta žala įvertinama 5 000 Eur. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė nurodė, jog ji su sveikatos sutrikimais susidūrė gerokai anksčiau, dar iki galimai žalą sukėlusio įvykio, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė. Taip pat kritiškai vertinami teismo motyvai, susiję su žalos dydžiu dėl negauto darbo užmokesčio, kai bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė darbo neteko dar iki ginčijamo įvykio – teismas skundžiamame sprendime nemotyvavo kaip šios aplinkybės yra susijusios. Taigi skundžiamame teismo sprendime iš esmės nėra tirtos ir vertintos civilinės atsakomybės sąlygos.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks motyvų prieštaringumas ir nepakankamumas negali būti traktuojamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (LAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; kt.). Taigi, tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neišsami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo būti neteisinga išspręsta byla, ir kai pats negali ištaisyti šio pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį) turi naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis) (LAT 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).
25. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nagrinėjamu atveju aukščiau identifikuotas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nepakankamumas ir prieštaringumas yra vienas iš požymių, atskleidžiančių pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo ydingumą. Pirmosios instancijos teismas neatsakė į esminius šalių pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus, todėl liko neatskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti ir aiškintis, ar ieškovė įrodė egzistuojant visas civilinės atsakomybės sąlygas – vertinti ar policijos pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu (jei atliko – kokius konkrečiai), ar ieškovė įrodė patirtos žalos dydį, ar jis yra pagrįstas, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepateikė jų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog esant poreikiui turi būti pasiūlyta šalims pateikti papildomus įrodymus ir/ar paaiškinimus tiek nagrinėjamais, tiek kitais bylos teisingam išnagrinėjimui svarbiais klausimais.
26. Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, taip pat patikrinant absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių procesinės teisės normų pažeidimų, grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Šioje nutartyje nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją.
27. Atsižvelgdamas į šias ir aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.