- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-05-15
- Bylos Nr.
- e1-481-791/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07391-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- D. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, nuo 2019 m. gruodžio 16 d. registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1. 2012 m. spalio 25 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams;
2. 2014 m. birželio 3 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams;
3. 2015 m. liepos 21 d. pagal BK 140 straipsnio 2, 3 dalis, taikant BK 63 straipsnio 1, 3 dalis, 64 straipsnio 1, 3 dalis, laisvės apribojimu 6 mėnesiams ir 8 MGL dydžio bauda;
4. 2015 m. gruodžio 18 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį ir 64 straipsnio 1, 3 dalis, laisvės apribojimu 7 mėnesiams ir 8 MGL dydžio bauda;
5. 2016 m. birželio 15 d. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, taikant BK 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 ir 2 dalis, 65 straipsnį, laisvės atėmimu 10 mėnesių 20 dienų; vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2017 m. gegužės 22 d. teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2016 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, bausmę atlikęs 2018 m. birželio 19 d.;
6. 2021 m. spalio 5 d. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2023 m. vasario 8 d. bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis D. K. 2023 m. vasario 28 d. nuo 0.48 val. iki 0.54 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,F. M.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir, būdamas sustabdytas policijos pareigūnų, apie 1 val. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Be to D. K. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę šiomis aplinkybėmis: žinodamas, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. spalio 5 d. nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams ir Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje 2021 m. lapkričio 17 d. būdamas supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmėmis, 2023 m. vasario 28 d. nuo 0.48 val. iki 0.54 val. (duomenys neskelbtini) gatve vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,F. M.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, o sustabdytas vengė neblaivumo patikrinimo.
Kaltinamasis D. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažįsta visiškai. Parodė, kad automobilis ,,F. M.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklauso A. L.. Teisės vairuoti transporto priemones jis neturi. 2023 m. vasario 27 d. jis pas draugą išgėrė 0.5 l alaus butelį ,,Wolfelgenhman“. Išgėręs alaus paprašė automobilio raktelių ir išvažiavo namo (duomenys neskelbtini). Jam išvažiavus į gatvę, kurios nurodyti negali, pamatė, kaip jo vairuojamą automobilį švyturėlių pagalba sustabdyti bandė policijos pareigūnai. Jam bandant sustoti, policijos pareigūnai pavažiavę į priekį užkišo tarnybinį automobilį ir, nespėjus jam sustoti, įvyko eismo įvykis. Priėję policijos pareigūnai išdaužė automobilio langą, pripurškė į automobilį dujų, jį ištraukė. Jis nesipriešino. Panaudoję fizinę jėgą, uždėjo jam antrankius ir nusivedė į policijos pareigūnų automobilį. Jam pūsti į alkotesterį nesiūlė. Nuvežti į ligoninę duoti kraujo taip pat nesiūlė, todėl ir neprisipažįsta kaltu. Jis jautėsi gerai ir neapsvaigęs, dėl to ir sėdo už automobilio vairo, nors gerai žinojo, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonės.
Apklaustas įtariamuoju 2023 m. balandžio 21 d. D. K. pareiškė, kad nesilaiko savo ankstesnių parodymų ir jų netvirtina. Šiuo metu viską gerai apgalvojęs duos naujus parodymus. Nori pasakyti, kad 2023 m. vasario 27 d. vakare, koks tiksliai buvo laikas, neatsimena, nuėjo pas A. L. į namus, kur išgėrė alkoholio. Koks tai buvo kiekis ir koks alkoholis, tiksliai nurodyti negali, kadangi neatsimena. Begeriant alkoholį jiems trūko alkoholio, jis norėjo sėsti į ,,F. M.“ automobilį ir nuvažiuoti iki parduotuvės, tačiau dėl neblaivumo to padaryti negalėjo. A. jam leido vairuoti transporto priemonę sakydamas ,,dar parvežk“. Todėl jis įsėdo į automobilį ir važiavo į (duomenys neskelbtini) esančius namus pasiimti alkoholio. Koks buvo laikas, neatsimena. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) jis užsuko į svečius prie (duomenys neskelbtini), tačiau jų nurodyti nenori, alkoholio ten nevartojo. Išvažiavus iš svečių, važiuojant (duomenys neskelbtini) pamatė, kaip jo vairuojamą automobilį švyturėlių pagalba pradėjo stabdyti policijos pareigūnai, kuriuos pamatė tik jiems bandant jį aplenkti. Jų duodamų nurodymų sustoti negirdėjo, kadangi grojo muzika. Jis nestojo pareigūnams galvodamas, kad sustos toliau, kur sausa. Jis pareigūnų tarnybinio automobilio netaranavo. Supranta, kad dėl jo tokių veiksmų, t. y. vairavimo motorinę transporto priemonę, jis sukėlė pavojų eismo dalyviams. Jam vairuojant ,,F. M.“, kuris priklausė ne jam, važiuojant Pievų gatve policijos tarnybinis automobilis išvažiavo į priekį ir užblokavo jam kelią. Dėl savo važiavimo greičio ir priekyje esančio tarnybinio automobilio jis galėjo sustoti į juos neatsitrenkdamas, nestojo tik dėl to, nes nenorėjo sustoti ten, kur šlapia, ir nenorėjo sukelti avarinės situacijos. Jam atsitrenkus į tarnybinį policijos pareigūnų automobilį ir sustojus, panaudoję spec. priemonę – lazdą, išdaužė automobilio vairuotojo stiklą ir naudodami fizinę jėgą prieš jį, ištraukę iš automobilio, paguldė jį ant žemės. Dėl fizinės jėgos naudojimo prieš jį pareigūnui yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Policijos pareigūnams nuvedus jį prie automobilio galo ir jam atsisėdus automobilio gale ant grindų, jis neatsimena pareigūnų sakytų žodžių ir ką jis jiems atsakė, kadangi buvo kruvinas, piktas, pasimetęs, išsigandęs. Ar jie jam siūlė nusistatyti girtumą, dėl įvykio metu patirtų išgyvenimų neatsimena. Ką sakė policijos pareigūnai, jis neatsimena, todėl ir jų žodžių dėl jo būsenos suprasti negalėjo. Atlikti neblaivumo testą, eiti linija, paliesti nosį nebuvo pasiūlyta, bent to jis, kaip minėjo, dėl savo būsenos neatsimena. Kadangi jį visą skaudėjo, jis nesutiko pasirašyti neblaivumo akte, kurį jam siūlė pasirašyti, tačiau kur tiksliai siūlė pasirašyti, nurodyti negali, nes neatsimena, tačiau kad siūlė, tikrai atsimena. Jam siūlė važiuoti į gydymo įstaigą dėl jo sužalojimų, tačiau vykti atsisakė, siūlė Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate. Transporto priemonę vairavo todėl, nes norėjo padaryti paslaugą draugui A.. Žino ir jam buvo pasirašytinai išaiškintos pasekmės dėl automobilio vairavimo neturint teisės vairuoti. Jis nusistatyti blaivumo nesutiko tikrintis iš principo, dėl policijos pareigūnų veiksmų. Dėl nosies sužalojimo galėjo pūsti, tačiau dėl įvykio su pareigūnu principingai nepūtė. Dėl tokių savo veiksmų labai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo D. K. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.
Policijos registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, jog buvo gautas A. L. pranešimas, kad pastebėjo, jog pavogtas jo automobilis ,,F. M.“, pilkos spalvos, stovėjęs (duomenys neskelbtini), rakteliai ir dokumentai buvo automobilyje; pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2023 m. vasario 27 d. 23.00 val.; į įvykio vietą nuvykusiems policijos pareigūnams A. L. paaiškino, kad dienos metu su pažįstamu asmeniu gėrė alkoholį, išlydėjęs sugėrovą pats apie 16 val. nuėjo miegoti, tuo metu automobilis dar stovėjo kieme, o apie 22 val. pabudęs pastebėjo, kad kieme nėra automobilio. Tikslinant aplinkybes nustatyta, kad automobilis, apie kurio dingimą pranešta, tai ,,F. M.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) registruotas S. S. vardu. A. L. nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartimi prieš du metus iš šio asmens yra įsigijęs minėtą automobilį.
Informacija apie kelių transporto priemones, pateikta iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės, ir 2020 m. gruodžio 12 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta, kad automobilio ,,F. M.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininkas - A. L., sutartyje nurodyta automobilio kaina - 300 eurų.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Reagavimo skyriaus tyrėjas R. D. 2023 m. vasario 28 d. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodė, kad 2023 m. vasario 28 d. dirbant ekipaže A 1701 su vyr. patrule J. B., apie 0.30 val. gavo Alytaus apskrities VPK vyresniojo tyrėjo T. K. nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), kadangi nurodytu adresu gyvena D. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra įtariamas automobilio ,,F. M.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vagyste, - reikalinga patikrinti informaciją, atlikti automobilio paiešką karštais pėdsakais. Važiuojant į nurodytą vietą, tarnybinį automobilį vairavo jis. Važiuojant (duomenys neskelbtini) kolegė J. B. tolumoje pastebėjo važiuojantį automobilį, kuris nuo (duomenys neskelbtini) gatvės nusuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Padidinęs greitį ir priartėjęs prie minėto automobilio pamatė, kad tai yra jų ieškomas automobilis ,,F. M.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) jo kairės pusės galinė dalis buvo apgadinta. Įjungęs spec. šviesų bei garso signalus pradėjo stabdyti automobilį, tačiau vairuotojas nepakluso, automobilio nesustabdė, važiavo toliau. Kelis kartus per tarnybinio automobilio garsiakalbį automobilio vairuotojui jis davė nurodymą sustabdyti automobilį, tačiau vairuotojas į teisėtus aiškiai išreikštus reikalavimus nereagavo, toliau važiavo. Po kurio laiko automobilis įvažiavo į kelyje esančią balą ir užklimpo, todėl jis su kolege pribėgo prie automobilio vairuotojo, bandė atidaryti duris, tačiau durys buvo užrakintos, vairuotojas į reikalavimus jas atidaryti nereagavo, akseleruodamas išvažiavo iš balos ir, padidinęs greitį, nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) kaimo. Jie jį persekiojo toliau, išplatėjus keliui bandė jį aplenkti ir blokuoti kelią, tačiau vairuotojas nesulėtino greičio, bandė atsitrenkti į tarnybinį automobilį. Eismo įvykio išvengti pavyko nusukant tarnybinį automobilį į pievą. Visą laiką apie persekiojamą automobilį radijo ryšio pagalba informavo Alytaus apskrities VPK budėtoją. Po kurio laiko privažiavo lygų lauką, todėl juo aplenkė ,,Ford“ automobilį ir lauko keliukų sankryžoje užblokavo kelią, tačiau vairuotojas automobilio nestabdė, tyčia trenkėsi į tarnybinio automobilio kairį šoną. Po smūgio buvo apgadinta tarnybinio automobilio kairė pusė, o ,,Ford“ automobilio dešinės pusės priekinė dalis, išlūžo dešinys ratas, todėl vairuotojas toliau važiuoti nebegalėjo. Po sukelto eismo įvykio kolegė J. B. pribėgo prie vairuotojo, bandė atidaryti duris, tačiau jos buvo užrakintos, vairuotojas į reikalavimus jas atidaryti nereagavo, bandė toliau važiuoti, tačiau dėl išlūžusio rato bei apgadinto priekio automobilis nevažiavo. Panaudojus spec. priemonę lazdą, kolegė išdaužė kairės pusės priekinį langą. Vairuotojas toliau nenurimo, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, pareikalavus nelipo iš automobilio, bandant atidaryti duris iš vidinės pusės, kirto jam per ranką, bandė sugriebti už jos, todėl, panaudojus fizinę prievartą, spec. priemones, dujas bei teleskopinę lazdą, asmenį pavyko ištraukti iš automobilio. Ištraukus asmenį paguldė ant žemės ir pareikalavo duoti rankas už nugaros, tačiau pilietis reikalavimų nevykdė, rankas kišo po savimi, jas stangino, šaukė, kad jie yra kūr***. Panaudojus prieš asmenį fizinę prievartą, jo rankas ištraukė, užlaužė bei uždėjo spec. priemonę antrankius. Po sulaikymo paaiškėjo, kad tai D. K., gim. (duomenys neskelbtini) Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, atsistojęs asmuo smarkiai svirduliavo. Asmens pareikalavus pasitikrinti neblaivumą ir atlikti neblaivumo testą, tai daryti atsisakė. Po eismo įvykio bei sulaikymo asmeniui kraujavo iš nosies, buvo ištinęs kairys skruostas, rankos, todėl asmeniui iškvietė GMP medikus. Po apžiūros asmuo vykti į ligoninę atsisakė, medikų pagalbos nepageidavo.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulės J. B. 2023 m. vasario 28 d. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo, kaip ir tyrėjo R. D. tarnybiniame pranešime, užfiksuotos tos pačios aplinkybės dėl 2023 m. vasario 28 d. vykdant apie 0.30 val. gautą Alytaus apskrities VPK vyresniojo tyrėjo T. K. nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur gyvena D. K., įtariamas automobilio ,,F. M.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vagyste, mėginimo sustabdyti (duomenys neskelbtini) k., Pievų gatve važiavusį ieškomą automobilį ,,F. M.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) bei šio automobilio vairuotojo atsisakymo tikrintis blaivumą - D. K. sulaikius ir nuvedus iki tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kameros, kur bandė nustatyti jam neblaivumą, kadangi nuo asmens sklido alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, paruošus neblaivumo nustatymo priemonę - alkotesterį ir išsakius reikalavimą, kad į vamzdelį pūstų 3 sekundes, nes būtų nustatomas neblaivumas, šis atsisakė.
2023 m. vasario 28 d. neblaivumo nustatymo akte pažymėti nustatyti D. K. neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nurodyta, kad D. K. vengė tikrintis neblaivumą, motyvų nenurodė.
2023 m. vasario 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele aprašyta įvykio vieta, kuri yra (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir įvykio vietoje stovintis pilkos spalvos automobilis ,,F. M.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) dešiniu šonu liečiantis policijos skiriamaisiais ženklais bei užrašu ,,A1701“ pažymėto automobilio ,,VW Transporter“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kairį šoną; abu automobiliai apgadinti.
Kitų objektų apžiūros protokole aprašyti vaizdo įrašai, padaryti policijos pareigūnų tarnybinio automobilio ir pareigūnų nešiojamais vaizdo registratoriais. Automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo įraše „A1701-(duomenys neskelbtini)Priekis_20230228004500_20230228020000_1“, kurio pradžios data ir laikas ,,2023 m. vasario 28 d. 00:45:00“, užfiksuota, kad policijos pareigūnai tolumoje pamatę važiuojančio automobilio šviesas, pasiveja šį automobilį ir važiuodami paskui šį automobilį, mėgina jį sustabdyti (nuo 4 min. 48 sek. iki 9 min. 20 sek. nuo įrašo pradžios) - įjungę specialias šviesos ir garso priemones, per garsiakalbį nurodo automobiliui sustoti dešiniame kelkraštyje, vairuotojui toliau važiuojant, pasako „Punia 1701, nestoja Fordas pilkos spalvos, (duomenys neskelbtini)“, ir per garsiakalbį kelis kartus pakartoja reikalavimą ,,F. M.“ vairuotojui sustoti dešiniame kelkraštyje, įspėja apie galimą šaunamojo ginklo panaudojimą; pasako ,,skaičiai 061“; pareigūnams mėginant dešine puse apvažiuoti priekyje važiuojantį ir nestojantį automobilį, šis automobilis išvažiuoja į priekį ir nuvažiuoja; persekiojamam automobiliui sustojus ir prie jo pribėgus policijos pareigūnams, automobilis vėl pradeda važiuoti pirmyn, policijos pareigūnai grįžta į savo automobilį ir važiuoja iš paskos; vėliau policijos pareigūnų automobilis nuvažiuoja nuo kelio į pievą dešinėje ir, važiuodamas pieva, aplenkęs persekiojamą automobilį, įvažiuoja į kelią ir sustoja. Automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)Galas_20230228004500_20230228020000_1“, kurio pradžios data ir laikas ,,2023 m. vasario 28 d. 01:51:57“, užfiksuoti policijos pareigūnai ir vyras (iš bylos duomenų žinoma - D. K.), kuris po policijos pareigūno pasiūlymo tikrintis blaivumą atsisako tai daryti. Policijos pareigūno nešiojamojo vaizdo registratoriaus vaizdo įraše „PSS20230228-005001UTC+0200“ užfiksuotas tas pats automobilio persekiojimas ir mėginimas jį sustabdyti; papildomai nustatyta, kad pareigūnei einant link kelyje sustojusio automobilio, jo galinė dalis yra apgadinta, matomas valstybinio numerio fragmentas - simboliai D ir 06, policijos pareigūnei paėmus už kairės pusės priekinių durelių rankenos ir bandant jas atidaryti, nurodžius ,,iš mašinos“, automobilis nuvažiuoja, pareigūnai grįžta į savo automobilį ir tęsia persekiojimą; policijos pareigūnų automobiliui sustojus, pareigūnė išlipa iš jo, pribėga prie persekioto automobilio kairės pusės priekinio lango; išdaužę šį langą pareigūnai atidaro vairuotojo dureles ir vairuotoją ištraukia iš automobilio. Policijos pareigūno nešiojamojo vaizdo registratoriaus vaizdo įraše „PSS-20230228-005304UTC+0200“ užfiksuota, kad pareigūnai išdaužia persekioto automobilio vairuotojo langą ir vairuotoją ištraukia iš automobilio. Vaizdo įraše „export-vfo88“ užfiksuotas vyro (D. K.) ir policijos pareigūnų bendravimas ir D. K. atsisakymas tikrintis blaivumą.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2023 m. kovo 3 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, nustatymo nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-07391-23 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo, dėl to, kad 2023 m. vasario 28 d. apie 1.10 val. (duomenys neskelbtini), D. K., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,F. M.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, ir sukėlė techninį eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas policijos pareigūnų tarnybinis automobilis ,,VW Transporter“ ROIK: 23199348394, nustatyta, kad įtariamasis D. K. nevykdo 2021 m. spalio 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, dėl ko vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta teisė vairuoti kelių transporto priemones 2 metus 6 mėnesius, todėl 2023 m. vasario 28 d. apie 1 val. 10 min. (duomenys neskelbtini) D. K. nevykdė teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, vairuodamas automobilį ,,F. M.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini)
2021 m. spalio 5 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, kad D. K. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir su bausme jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti, dvejiems metams šešiems mėnesiams.
2023 m. kovo mėn. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus rašte nurodyta, kad D. K. 2021 m. lapkričio 17 d. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis, atsakomybe už teismo nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas A. L., apklaustas ikiteisminiūo tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. vasario 27 d. jis buvo namuose (duomenys neskelbtini). Apie 14 val. pas jį į svečius atvažiavo pažįstamas D. K. ir jie abu gėrė alkoholinius gėrimus - degtinę, alų. Jiems geriant alkoholinius gėrimus, jis užmigo. Kai pabudo, D. jau nebuvo. Pažiūrėjęs per kambario langą kieme pamatė, kad nėra jam priklausančio automobilio. Dėl to paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir informavo policijos pareigūnus, kad dingęs jo automobilis ,,F. M.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Jam atvykus į policijos komisariatą, jį informavo, kad su jo transporto priemone sukeltas eismo įvykis. Kad D. K. paėmė jo automobilį, jis nežinojo. Automobilio raktelis buvo automobilyje, jis visada ten yra, jis jo neišima. Jeigu būtų žinojęs, jam vairuoti būtų neleidęs. Automobilis registruotas S. S. vardu, tačiau tik dėl to, kad nenuvyksta į ,,Regitra“ jo persiregistruoti. Automobilyje ,,F. M.“ yra pirkimo - pardavimo sutartis.
Liudytojas A. L., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad laikosi savo ankstesnių parodymų ir juos tvirtina.Art Papildomai nurodė, kad kai D. K. 2023 m. vasario 27 d. buvo pas jį namuose, jie gėrė alkoholinius gėrimus - kartu jie išgėrė 1 l degtinės ir 1 l alaus, po ko jis užmigo. Jis D. K. vairuoti jam priklausančios transporto priemonės tikrai neleido. Jeigu būtų norėjęs nusipirkti alkoholio, būtų paprašęs taksi vairuotojo ir jį būtų nuvežę nusipirkti.
Liudytojas R. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. vasario 28 d. jis dirbo ekipaže A1701 su Alytaus apskrities VPK vyriausiąja patrule J. B. ir vyriausiąja patrule M. B.. Apie 0.30 val. iš Alytaus apskrities VPK vyresniojo tyrėjo T. K. gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), kadangi buvo gautas pranešimas, kad pavogtas automobilis, todėl nurodytu adresu galėjo būti D. K., įtariamas automobilio ,,F. M.“ vagyste. Todėl buvo atliekamas patikrinimas karštais pėdsakais. Jam vairuojant automobilį, apie 0.50 val., (duomenys neskelbtini), kolegė J. B. tolumoje pastebėjo važiuojantį automobilį, kuris nuo (duomenys neskelbtini) gatvės nusuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Padidinęs greitį jis priartėjo prie to automobilio, pamatė, kad tai jų ieškomas automobilis ,,F. M.“. Automobilio kairės pusės galinė dalis buvo apgadinta - išdaužtas kairės pusės galinis žibintas. Įjungęs specialias šviesas bei garso signalus pradėjo stabdyti automobilį, tačiau vairuotojas nepakluso, automobilio nesustabdė. Jie automobilį sekė toliau, kelis kartus per tarnybinio automobilio garsiakalbį automobilio vairuotojui davė nurodymą sustabdyti automobilį, tačiau vairuotojas į teisėtus aiškiai išreikštus reikalavimus nereagavo, toliau važiavo. Po kurio laiko automobilis įvažiavo į kelyje esančią balą ir užklimpo, todėl jis su kolegėmis pribėgo prie automobilio vairuotojo lango. J. B. bandė atidaryti automobilio duris, tačiau durys buvo užrakintos, vairuotojas į reikalavimus jas atidaryti nereagavo, akseleruodamas išvažiavo iš balos ir, padidinęs greitį, nuvažiavo (duomenys neskelbtini). Priartėję prie automobilio jį persekiojo toliau, o išplatėjus keliui bandė jį aplenkti ir blokuoti kelią, tačiau vairuotojas nesulėtino greičio, bandė atsitrenkti į tarnybinį automobilį taip sukeldamas jam ir jo kolegėms realų pavojų gyvybėms ir sveikatai, kadangi jiems iš dešinės buvo griovys. Eismo įvykio išvengti pavyko jam paspaudus stabdžio pedalą. Visą laiką apie persekiojamą automobilį radijo ryšio pagalba informavo Alytaus apskrities VPK budėtoją. Po kurio laiko privažiavo lygų lauką, todėl juo aplenkė ,,F. M.“ ir lauko keliukų sankryžoje užblokavo kelią likus iki artėjančio automobilio maždaug 30 metrų, tačiau vairuotojas automobilio nestabdė, nors atstumas buvo pakankamas ,,F. M.“ vairuotojui sustoti, tyčia trenkėsi į tarnybinio automobilio kairį šoną. Po smūgio buvo apgadinta tarnybinio automobilio kairė pusė, o ,,Ford“ automobilio - dešinės pusės priekinė dalis, išlūžo dešinys ratas, todėl vairuotojas toliau važiuoti nebegalėjo, tačiau tai pastebėjo tik kai buvo sulaikytas asmuo. Po sukelto eismo įvykio, kolegė J. B. pribėgo prie vairuotojo, bandė atidaryti duris, tačiau jos buvo užrakintos, vairuotojas į reikalavimus jas atidaryt nereagavo, bandė toliau važiuoti, tačiau dėl išlūžusio rato (pastebėjo po įvykio) automobilis nevažiavo. Panaudojus spec. priemonę – lazdą, kolegė išdaužė kairės pusės, priekinį langą palikus nedidelę skylę bei panaudojo spec. priemonę dujas. Kadangi automobilio durelių stiklas buvo pilnai neišdaužtas, likę stiklo šukių, siekiant sulaikyti asmenį, buvo panaudotos spec. priemonė - teleskopinė lazda ir fizinė prievarta. Automobilio vairuotojas buvo ištrauktas iš automobilio ir sulaikytas. Tikrintis blaivumą atsisakė, vykti į ligoninę atsisakė. Asmuo atrodė akivaizdžiai neblaivus atsisakė atlikti neblaivumo testą, nebendravo, šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius. Papildomos apklausos metu patikslino, kad kai D. K. liepė nusistatyti neblaivumą, kažkuris iš jų laikė rankose alkoholio kiekio matuoklį, jis D. K. liepdamas ,,pūsti, prasipūsti“ davė aiškiai suprasti, kad reikia nusistatyti neblaivumą. D. K. iš laikomo alkoholio kiekio matuoklio aiškiai galėjo suprasti jo išreikštus žodžius. Jam būnant apklausos kambaryje su D. K. buvo užpildytas neblaivumo nustatymo aktas, asmuo buvo su juo supažindintas, buvo išaiškinta, jog nuo D. K. sklinda stiprus alkoholio kvapas, jo kalba nerišli, elgsena neadekvati, dėl ko šie požymiai nurodo, kad asmuo neblaivus, tačiau D. K. kategoriškai atsisakė pasirašyti. Todėl jam buvo pasiūlyta vykti į ligoninę atlikti tyrimui neblaivumo nustatymui. Asmuo tai daryti atsisakė. Jam buvo išaiškinta, jog yra baudžiamoji atsakomybė. Jis pasirašė neblaivumo nustatymo akte, jog asmuo atsisako pasirašyti. Kabinete yra vaizdo stebėjimo kameros. Nešiojamas vaizdo registratorius buvo įjungtas. Kada jis išsijungė, jis nepastebėjo ir kodėl neužfiksavo, nurodyti negali, kadangi pats nešiojamojo vaizdo registratoriaus neišjungė. Jeigu gerai pamena, tai įvykio vietoje D. K. išaiškino, kad jeigu nenusistatys alkoholio kiekio matuokliu neblaivumo, už tai bus baudžiamoji atsakomybė, be to, tai pakartojo pildant neblaivumo nustatymo aktą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato skyriuje. Asmeniui neblaivumą tikrintis alkoholio kiekio matuokliu buvo siūlyta įvykio vietoje. Taip pat būnant Alytaus apskrities VPK asmeniui buvo pasiūlyta atlikti neblaivumo testą, t. y. priliesti nosį, eiti tiesia linija, tačiau įtariamasis naudojo necenzūrinius žodžius ir atsisakė. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus specialistas, kuris tiksliai, nežino, iškvietė greitąją medicininę pagalbą dėl D. K. fizinės būsenos. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, medikai jį apžiūrėjo, norėjo vežti apžiūrai į ligoninės priėmimo skyrių, tačiau D. K. atsisakė.
Liudytoja J. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. vasario 28 d. ji dirbo ekipaže A1701 su Alytaus vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju R. D.. Būnant Alytaus apskrities VPK patalpose, Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas T. K. davė nurodymą važiuoti karštais pėdsakais patikrinti D. K., kadangi vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo dingusio automobilio numerius, bei nurodė, kad dingusį automobilį galimai vairavo D. K.. Kadangi nei ji, nei kolega tyrėjas R. D. nežinojo tikslios jo gyvenamosios vietos, su vyr. tyrėju T. K. dirbusi kolegė Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė M. B. nurodė, kad žino, kur gyvena D. K., todėl prisijungė prie jų ekipažo ir važiavo patikrinti informacijos. Jiems važiuojant (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad keliu važiuoja automobilis, matėsi automobilio šviesos. Tyrėjas R. D. padidino tarnybinio automobilio greitį ir artėjo link minėto automobilio. Automobilis pasuko iš (duomenys neskelbtini). Jiems priartėjus prie automobilio pamatė, kad tai minėtas automobilis. Tyrėjas R. D. davė nurodymus minėtam automobiliui sustoti, tačiau šis nestojo, važiuojant juos taranavo sukeldamas pavojų jų gyvybėms. Jam užstrigus kelyje ji pribėgo prie automobilio, jis spaudė greičio pedalą. Ji bandė atidaryti priekines vairuotojo dureles, tačiau jos buvo uždarytos. Vairuotojui akseleruojant greičio pedalą, šis išvažiavo. Ji atsisėdo į tarnybinį automobilį, jį sekė toliau. Tyrėjas R. D. padidinęs tarnybinio automobilio greitį minėtą lengvąjį automobilį aplenkė ir sustojo, leidžiant jam sustoti, tačiau vairuotojas atsitrenkė į tarnybinio automobilio kairę pusę. Jiems išlipus iš tarnybinio automobilio ir pribėgus prie lengvojo automobilio, vairuotojo durys buvo užrakintos. Panaudoję spec. priemones ir išmušę stiklą pamatė, kad tai įtariamasis D. K.. Tyrėjas R. D., atidaręs automobilio duris, panaudojęs fizinę jėgą ištraukė jį iš automobilio ir paguldė ant žemės. Ji uždėjo spec. priemonę antrankius. Asmenį nuvedė ir pasodino tarnybinio automobilio gale ant grindų. Tyrėjas R. D. laikė alkotesterį bei prašė jo pasitikrinti girtumą. Tyrėjui R. D. pasiteiravus, kodėl D. K. atsisako nusistatyti girtumą, šis nurodė, kad nenori. Jiems bendraujant su D. K., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Automobilyje buvo rastas alaus butelis. Grįžus į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, įėjus į koridorių tyrėjas R. D. pasiteiravo, ar D. K. sutinka vykti į ligoninę pasitikrinti neblaivumo, tačiau šis atsisakė.
Liudytoja M. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad iš 2023 m. vasario 27 d. į 2023 m. vasario 28 d. ji dirbo ekipaže A1706 su Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju T. K.. Vasario 27 d., tiksliai nurodyti negali kada, tačiau gavo pranešimą, kad pavogtas ,,F. M.“. Vyr. tyrėjas T. K. priėmė iš asmens, kuris kreipėsi, pareiškimą dėl dingusio automobilio. Asmens, kuris kreipėsi, nei vardo, nei pavardės ji nežino, tačiau šis nurodė, kad prieš dingstant automobiliui gėrė su D. K.. Vyresnysis tyrėjas T. K. nurodė Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus tyrėjui R. D. ir vyriausiajai patrulei J. B. nuvykti karštais pėdsakais patikrinti galimo įtariamojo D. K. adreso. Kadangi nei tyrėjas R. D., nei vyresnioji patrulė J. B. nežinojo, kur jie gyvena, ji atsisėdo su jais į ekipažą, kadangi ji žinojo jo gyvenamąją vietą. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), vyr. patrulė J. B. pamatė tolumoje automobilio šviesas. Priartėję pamatė, kaip automobilis nusuko iš (duomenys neskelbtini). Važiuojant paskui automobilį tyrėjas R. D. davė nurodymus automobiliui sustoti, tačiau šis nestojo ir važiavo toliau. Jiems sekant paskui jį, šis juos taranavo, jiems išvengus susidūrimo, nuvažiavo toliau. Tyrėjui R. D. automobilį aplenkus, šis atsitrenkė į tarnybinio automobilio kairę pusę. Tuo metu ji su kolegomis išlipo iš automobilio ir pribėgo prie juos taranavusio automobilio. Tyrėjas R. D. su vyr. patrule J. B., panaudoję spec. priemones ir fizinė jėgą, asmenį ištraukė iš automobilio ir paguldė ant žemės, uždėjo spec. priemonę antrankius. Asmuo pasodintas tarnybinio automobilio gale ant grindų R. D. nurodė, kad atsisako pūsti į alkotesterį sakydamas, kad nepūs. Sustabdžius automobilį vairavusį vyrą paaiškėjo, kad tai D. K.. Su juo bendraujant, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, dėl to buvo nustatyta, kad jis neblaivus.
2023 m. gegužės 3 d. akistatos protokole užfiksuoti į akistatą suvestų liudytojo A. L. ir įtariamojo D. K. paaiškinimai. A. L. nurodė, kad 2023 m. vasario 27 d. pas jį į svečius atvyko D. K., su kuriuo jis vartojo alkoholinius gėrimus ir užmigo, prabudus namuose D. K. nerado ir per langą pastebėjo, kad dingo jo automobilis ,,F. M.“, dėl to iš karto jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė policijos pareigūnams; jis neleido D. K. važiuoti su automobiliu. D. K. nurodė, kad 2023 m. vasario 27 d. jis nuvyko pas A. L. į namus (duomenys neskelbtini), ir su A. L. vartojo alkoholinius gėrimus, A. L. norėjo važiuoti alkoholio, bet jis A. L. perkalbėjo, kad nevažiuotų, nes buvo stipriai apgirtęs, tačiau pokalbio metu A. L. pasakė ,,nuvažiuosi, nueisi žinai, kur, kaip pas ką“, tačiau tiksliai nurodymų kuo važiuoti nebuvo pasakyta, jis A. L. žodžius suprato kaip leidimą važiuoti su automobiliu.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo D. K. kaltė dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra įrodyta.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis D. K. vairavo motorinę transporto priemonę ir, būdamas sustabdytas policijos pareigūnų, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.
Kaltinimas pagal BK 243 straipsnį taip pat yra įrodytas. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, yra sistemingumas ir piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254-511/2018, Nr. 2K-201-895/2020, Nr. 2K-45-942/2021, Nr. 2K-72-976/2022). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. K. įsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti, 2 metams 6 mėnesiams, ir jis, būdamas probacijos tarnybos supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinėmis pasekmėmis, vairavo kelių transporto priemonę ir, būdamas sustabdytas policijos pareigūnų, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam ir neblaivumo patikrinimo vengimas paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad D. K. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, sudėties požymiai. Todėl tokie kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-976/2021).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiama bauda arba areštu. Tai įvertinus, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, tai yra procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo ir sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi (areštu) bei jos trukme, nurodė baudžiamojo įsakymo neskųsiantis.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Kaltinamasis D. K. įvykdė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kita (BK 243 straipsnis) – baudžiamiesiems nusižengimams (BK 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis). Jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, būdamas pirmiau jau nuteistas už analogišką nusikaltimą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, taigi, šiuo atveju BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo atžvilgiu yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir ši aplinkybė sunkina kaltinamojo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat kaltinamojo atsakomybę BK 243 straipsnio atžvilgiu sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis teisiamas septintą kartą, daug kartų buvo baustas administracine tvarka ir visiškai sumokėjęs tik dvi iš jam skirtų baudų, taigi kaltinamasis išvadų iš paskirtų poveikio priemonių nedaro. D. K. niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Į Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas, bet lankėsi dėl sutrikimų vartojant alkoholį, 2023 m. kovo 17 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo D. K. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus jam už abi nusikalstamas veikas straipsnių sankcijose numatytą bausmę – areštą. Kadangi abi kaltinamajam D. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, tai yra kaltinamasis viena veika tuo pačiu laiku padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose, už jų padarymą kaltinamajam paskirtos bausmės subendrinamos, taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Kaltinamojo D. K. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į bausmę kaltinamajam įskaitytinas laikinajame sulaikyme 2023 m. vasario 28 d. nuo 1.10 val. iki 11.44 val. išbūtas laikas (1 diena), prilyginant jį 1 parai arešto.
BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Kaltinamasis D. K. pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme, tačiau du kartus buvo nubaustas laisvės atėmimu ir bausmės vykdymas jam buvo atidėtas ir vėliau panaikintas dėl pažeidimų, teismas sprendžia, jog jis nėra vertas pasitikėjimo ir šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).
Prokurorė siūlo kaltinamajam D. K. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kartu su bausme skirti ir baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams ir turto konfiskavimą, išieškant iš kaltinamojo konfiskuotino turto – automobilio ,,F. M.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 300 eurų.
BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs D. K. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes – vairavo motorinę transporto priemonę ir, būdamas sustabdytas policijos pareigūnų, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, automobilį neblaivus vairavo ne pirmą kartą, sprendžia, kad tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams.
Be to, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Kaltinamasis nurodė, jog begeriant kartu su A. L. jiems trūko alkoholio, todėl A. L. jam leido vairuoti transporto priemonę, sakydamas ,,dar parvežk“. Liudytojas A. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su D. K. 2023 m. vasario 27 d. jie išgėrė 1 l degtinės ir 1 l alaus, dėl ko jis užmigo. Jis D. K. vairuoti jam priklausančios transporto priemonės tikrai neleido. Byloje esančia informacija apie kelių transporto priemones, pateikta iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės, ir 2020 m. gruodžio 12 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta, kad automobilio ,,F. M.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) savininkas - A. L., sutartyje nurodyta automobilio kaina - 300 eurų. VšĮ ,,Emprekis“ 2023 m. vasario duomenimis, automobilio ,,F. M.“, universalo, su mechanine pavarų dėže, 2002 m., 85 kW (116 AG) kaina su PVM – 1 200 eurų. Taigi, konfiskuotinas turtas šiuo atveju nėra kaltinamojo nuosavybė ir byloje nenustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant galėtų būti konfiskuotas kitam asmeniui priklausantis turtas. Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 300 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismas vadovaujasi būtent šia pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio verte. Automobilis ,, F. M.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) jo užvedimo raktelis grąžinti A. L..
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė panaikinama pradėjus arešto bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 straipsniais,
nusprendžia:
D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.
D. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 25 (dvidešimt penkioms) paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, D. K. paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 140 straipsnio 13 dalimi, įskaityti D. K. į bausmės laiką jo laikino sulaikymo 2023 m. vasario 28 d. nuo 1.10 val. iki 11.44 val. laiką (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Arešto bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo D. K. sulaikymo dienos, vykdant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.
Išaiškinti D. K., kad jis ne vėliau kaip per 7 dienas po šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą (Alytus, Ulonų g. 8A) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą, jis privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.
Pradėjus vykdyti arešto bausmę, panaikinti D. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant tokią specialią teisę įgyti, 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, skirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš D. K. valstybės naudai konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 300 Eur (tris šimtus eurų).
Išaiškinti nuteistajam D. K., jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu nuteistasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jeigu nuteistasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam D. K..