- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- e2YT-26187-600/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31636-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Pareiškėjas
- E. M.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, S. S., M. S., G. N., J. B., S. B., B. K., J. S., L. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, S. S., M. S., G. N., J. B. (J. B.), S. B. (S. B.), B. K., J. S., L. P. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Pareiškėja E. M. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuosavybės teisę į teisiškai neįregistruotus ūkinius pastatus, pažymėtus indeksais (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17,98 kv. m. ploto, ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,29 kv. m. ploto, esančius (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį.
2. Nurodo, kad pareiškėjos senelis A. M. 1970 m. gruodžio 3 d. notarine pirkimo-pardavimo sutartimi nupirko iš A. B. 22/100 dalis gyvenamojo medinio namo, turinčio 157,2 kv. m. bendro naudingo ploto. Tuo metu kitos gyvenamojo namo dalys priklausė trims bendrasavininkams. Ūkiniais pastatais naudojosi visi gyvenamojo namo bendrasavininkai pagal žodinį susitarimą. Pareiškėjos seneliui A. M. taip pat buvo leista naudotis ūkiniu pastatu malkoms laikyti bei inventoriui susidėti. Pareiškėja nurodo, kad dokumentai dėl dalies ūkinių pastatų statybos nėra išlikę. Tai patvirtina 2017 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus regioninio valstybės archyvo išduotas pažymėjimas „Dėl A. B. ir A. M. sutarties“. Pažymėjime nurodyta, kad Vilniaus regioniniam valstybės archyvui saugoti perduotos Vilniaus rajono Avižienių Visorių (Višary) ūkinės knygos sudarytos iki 1966 m. imtinai. Pareiškėjos seneliui A. M. mirus, gyvenamojo namo dalį (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimo Nr. Nr. 1-1044, išduoto 2008 m. kovo 12 d., pagrindu paveldėjo pareiškėjos močiutė O. M., kuri naudojosi visais pagalbiniais pastatais. O. M. mirus, gyvenamojo namo dalį paveldėjo dukra E. M., o 2016 m. liepos 18 d. dovanojimo sutarties pagrindu Nr. 6819 22/100 pastato ir 1/5 kitų statinių savininke tapo E. M. dukra. Visą laikotarpį nuo gyvenamojo namo dalies įsigijimo 1970 metais, A. M. ūkinis pastatas, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), buvo eksploatuojamas, vėliau atnaujintas, suremontuotas, renovuotas bei rekonstruotas, pristatant priestatą, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini). Tuometinis vykdomasis komitetas, kurio kompetencijoje buvo statinių statybos kontrolė ir jų eksploatavimas, jokių pretenzijų dėl naudojamų statinių A. M. nereiškė, nereiškė jokių pretenzijų ir 2008 m. turtą ir statinius paveldėjusiai jo sutuoktinei O. M.. Teigia, kad pareiškėja šiuo metu naudojasi pastatais. Nepaisant neišlikusių statybos dokumentų, yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos, būtinos įgyjamosios senaties taikymui – ūkinius pastatus E. M. pradėjo valdyti sąžiningai, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų. Ūkiniai pastatai nėra registruoti kito asmens vardu, nuo pat pastatymo statiniai naudojami daugiau kaip 40 metų, valdoma teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukimai, kaip šių pastatų savininkai, nes jokie tretieji asmenys – tiek valstybės institucijos, tiek privatūs fiziniai bei juridiniai asmenys nepareiškė jokių teisių į šį nekilnojamąjį turtą.
3. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškimo netenkino.
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo, nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, ar statinių valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir ar pareiškėjos močiutės O. M. ir motinos E. M. bei pareiškėjos valdymo laikas galėtų būti skaičiuojamas kartu; teismas taip pat nenagrinėjo pareiškėjos ir jos artimų giminaičių ginčo statinių valdymo atitikimo kitoms nuosavybės teise įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui reikalingoms sąlygoms (nutarties 23 punktas).
5. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, suinteresuotas asmuo J. S. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su pareiškimu, nes:
5.1. Pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teises į statinius, neteisėtai pastatytus valstybinėje žemėje, kuriuos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija reikalauja nugriauti nuo 2016 metų;
5.2. Pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje 1970 m. gruodžio 3 d. tarp pareiškėjos senelio A. M. ir A. B., nurodoma, kad parduodamos tik 22/100 gyvenamojo namo dalys, be ūkinių pastatų, ir tokias aplinkybes patvirtina kitų namo bendraturčių duoti sutikimai parduoti turtą;
Šalies argumentai
5.3. Pareiškėjos nurodyti teiginiai, kad ūkiniais pastatais naudojosi visi gyvenamojo namo bendrasavininkai pagal žodinį susitarimą, kad pareiškėjos seneliui A. M. taip pat buvo leista naudotis ūkiniu pastatu malkoms laikyti bei inventoriui susidėti, kad dokumentai dėl dalies ūkinių pastatų statybos nėra išlikę, kad visą laikotarpį nuo gyvenamojo namo dalies įsigijimo A.M. ūkinis pastatas, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini) buvo eksploatuojamas, vėliau atnaujintas, suremontuotas, renovuotas, bei rekonstruotas, pristatant priestatą, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), nepatvirtina CK 4.68, 4.69, 4.70 straipsniuose nustatytų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto;
5.4. Atkreipė dėmesį į tai, kad LTSR Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2 buvo patvirtinta Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcija, kurios 16 punktas draudė savavališkai pastatytus pastatus registruoti. Be kita ko, LTSR Komunalinio ūkio ministerijos 1980 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 264 patvirtintų Teritorijų apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos metodinių nurodymų 36 punkte buvo nurodyta, kad savavališka statyba laikomi visi po 1958 m. rugpjūčio 1 d. be leidimo pastatyti ar perstatyti gyvenamieji namai, jų dalys, priestatai, antstatai, ūkio pastatai, kiemo rūsiai, šiltnamiai. Į bylą pateiktoje Namų valdos techninės apskaitos byloje ((duomenys neskelbtini)) statinių išdėstymo plane buvo pažymėtas statinys (duomenys neskelbtini) (3,10x5,80), esantis už 5898 kv.m. namų valdos (duomenys neskelbtini) ribų, ir 1980 m. rugsėjo mėn. uždėtas spaudas „Savavališkai įrengtas gyvenamasis plotas 47,33 kv.m. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“;
5.5. Teikiamoje Namų valdos techninės apskaitos byloje yra užfiksuoti duomenys ir apie 1986 m. atliktą inventorizaciją, ir matyti, kad 1986 m. sausio 23 d. ant 1980 m. rugsėjo mėn. spaudų uždėtas spaudas, kad panaikinta, tačiau ui-dėtas naujas 1986 m. sausio 23 d. spaudas „Savavališkai įrengtas gyvenamasis plotas – (duomenys neskelbtini)- 36,07 kv.m., (duomenys neskelbtini) – 38,08 kv.m.“ ir spaudas „savavališka statyba - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“;
5.6. Suinteresuotas prašo atkreipti dėmesį į tai, kad nei po vienos inventorizacijos statinys nebuvo įregistruotas, o Namų valdos techninės apskaitos bylos 1997 m. rugsėjo 28 d. duomenimis prie pagalbinių pastatų nurodyti pagalbiniai pastatai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos pateiktoje UAB „Ogrita“ 2017 m. rugpjūčio 30 d. kadastrinių matavimų byloje pažymėti indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) nepatvirtina nei šių pastatų statybos teisėtumo, nei teisių į statinius atsiradimo. Statinį (duomenys neskelbtini) pripažinus savavališku 1980 ir 1986 metais, šio statinio rekonstravimas bei priestato prie jo (duomenys neskelbtini) pristatymas yra neteisėtas, o toks statinių valdymo faktas neatitinka nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui reikalingoms sąlygoms;
5.7. Ginčo statiniai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra nesuformuotame valstybinės žemės sklype šalia (duomenys neskelbtini);
5.8. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2016 m. birželio 27 d. rašto žinoma, kad E. M. buvo surašytas savavališkos statybos aktas dėl savavališkai pastatyto pagalbinio ūkio paskirties pastato valstybinėje žemėje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bei 2016 m. birželio 28 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2018 m. balandžio 6 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus. Vėliau 2016 m. birželio 27 d. savavališkos statybos aktas ir 2016 m. birželio 28 d. privalomasis nurodymas panaikinti pasikeitus teisiniam reglamentavimui;
5.9. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. liepos 17 d. dovanojimo sutartis, kuria pareiškėjos motina E. M. padovanojo pareiškėjai 22/100 dalis gyvenamojo nam o, 1/5 kitų statinių (tvora, lauko tualetas) ir 265/5793 dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), sudaroma praėjus tik kelioms savaitėms po 2016 m. birželio 27 d. surašyto savavališkos statybos akto. 2017 m. gegužės 31 d. dovanojimo sutartimi perleido likusias 1009/5793 dalis žemės sklypo. Sutartyse nenurodyta apie kokias nors teises ginčo statinių atžvilgiu;
5.10. Pareiškėja nesinaudoja ginčo statiniais, nes nuo 2018 m. spalio 22 d. gyvena Čekijos Respublikoje, o nuo 2017 m. vasario 19 iki 2018 m. spalio 21 d. buvo išvykusi į Vokietiją, todėl mano, kad ji negalėjo ir negali naudotis ginčo statiniais taip kaip reikalauja įgyjamąją senatį reglamentuojančios normos;
5.11. Tiek pareiškėja, tiek jos mama, tiek jos močiutė ir senelis žinojo, jog egzistuoja kliūtys jiems teisėtai naudotis statiniais, todėl šiuo atveju nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti.
Atsiliepimas
6. Į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukta Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – Inspekcija) atsiliepimu prašė pareiškimo netenkinti. Inspekcija nurodė, kad:
6.1. Pagal valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenis 5791 kv.m. ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai E. M. (1001/5793 dalis), E. M. (91/1931 dalis), Lietuvos Respublikai (4250324/11182421 dalis), L. P. (405/5791 dalis), J. B. (637/11583 dalis), S. B. (637/11586 dalis), B. K. (637/5793 dalis), J. S. (638/5793 dalis);
6.2. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 22/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/5 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype;
Šalies argumentai
6.3. Pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jos nurodyti 1970 ir 1997 metais pastatyti pastatai buvo pastatyti teisėtai, nors nurodo, kad ūkinį pastatą, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), statybos metai 1970 m., turintį 17,98 kv.m. ploto, ir ūkinį pastatą, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), statybos metai 1997 m., turintį 5,29 kv.m. ploto, pradėjo valdyti sąžiningai, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, ūkiniai pastatai nėra registruoti kito asmens vardu, nuo pat pastatymo statiniai naudojami daugiau kaip 40 metų, valdo teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip šį pastatų savininkė, nes jokie tretieji asmenys – tiek valstybinės institucijos, tiek privatūs fiziniai bei juridiniai asmenys nepareiškė jokių teisių šį turtą;
6.4. Pažymėjo, kad daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Pirmiausia jis turi būti nuosavybės teisės objektu tai teisei neprieštaraujančiu būdu ar tvarka atsiradęs daiktas. Nekilnojamas daiktas gali atsirasti kaip naujo daikto sukūrimas ar esamo daikto rekonstrukcija statybos būdu (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Tuo atveju, jeigu objektas neatitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektu ir dėl to neatitinka CJ 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Esant nurodytam reglamentavimui, pripažinti, kad pareiškėja pagal įgyjamąją senatį įgijo nurodytus ūkinius pastatus, būtų galima tik tada, jei įvertinus visus pateiktus įrodymus būtų galima nustatyti, kada tenkinamos visos aukščiau paminėtos sąlygos. Ginčo byloje pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių nurodytų pastatų statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, dėl ko nėra CK 4.69-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų;
6.5. Inspekcija, kuriai yra priskirta vykdyti savavališkos statybos kontrolę, 2016 m. gegužės 26 d. raštu informavo Inspekciją, kad 2016 m. balandžio 26 d. atlikus žemės sklypo patikrinimą buvo nustatyta, kad valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pastatyti ūkiniai pastatai, kurių bendras užimamas plotas – 38 kv.m., bei stoginė, kurios užimamas valstybinės žemės sklypo plotas 14 kv.m. 2016 m. birželio 17 d. atlikus patikrinimą vietoje 2016 m. birželio 17 d. buvo surašytas Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. (23.31)FAK-1473, kuriuo užfiksuota, kad valstybinėje žemėje yra pastatytas medinio karkaso ūkinis pastatas su pavėsine, išmatavimai (3,4x8,78x2,9) (2,82x2,89x2,2), pavėsinė (3,42x4,06x2,2), sienos pakaltos lentomis, bendras ūkinio pastato užimamas plotas 38 kv.m. ir pavėsinės 14 kv.m., viso 52 kv.m. Inspekcija nustatė, kad minėtiems nesudėtingiems statiniams (pagalbinio ūkio paskirties pastatui ir pavėsinei) valstybinėje žemėje statyti buvo privaloma turėti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, kuris nebuvo pateiktas. Dėl nurodyto buvo surašytas pareiškėjos motinai E M. 2016 m. birželio 27 d. buvo surašytas Savavališkos statybos aktas ir 2016 m. birželio 28 d. Privalomasis nurodymas, kuriuo ji buvo įpareigota ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 28 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę;
6.6. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu byloje Nr. eI-3040-561/2017 privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2018 m. kovo 28 d.;
6.7. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Statybos įstatymo redakcijai, ginčo statinių statyba nelaikoma savavališka, tačiau vadovaujantis šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis statytojo teisė įgyvendinama, kai žemės sklypas, kuriame statomas statinys, valdomas nuosavybės teise ar kitais pagrindais. Ir pasikeitus reglamentavimui statant valstybinėje žemėje, kai nėra suformuoti žemės sklypai, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą. Priešingu atveju tokia statyba laikytina pažeidžiančia teisės aktų reikalavimus. Dėl nurodyto Inspekcijos viršininko 2018 m. balandžio 12 d. potvarkiu Nr. P1-27 „Dėl 2016-06-27 savavališkos statybos akto Nr.SSA-100-160627-00082 bei 2016-06-28 privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-100-160628-00075pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo“ buvo panaikinti 2016 m. birželio 27 d. savavališkos statybos aktas ir jo pagrindu 2016 m. birželio 28 d. surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius;
6.8. 2018 m. balandžio 16 d. Inspekcija surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)PN-456, kuriuo įpareigojo iki 2018 m. spalio 13 d. nugriauti medinį karkasinį ūkinį pastatą (užstatytas plotas apie 38 kv.m. ) ir medinę karkasinę pavėsinę (užstatytas plotas apie 14 kv.m.), pastatytą valstybinėje žemėje prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šiuo metu Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. A-3405-8202/2020 pagal E. M. ir E. M. apeliacinį skundą dėl Vilnius apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjų prašymas dėl termino privalomajam nurodymui įvykdyti buvo atmestas, panaikinimo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Inspekcija yra nustačiusi nurodytų statinių neteisėtos statybos faktą ir E. M. surašiusi privalomąjį nurodymą, kuris yra galiojantis ir vykdytinas.
7. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka vadovaujantis CPK 443 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
8. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuosavybės teisę į teisiškai neįregistruotus ūkinius pastatus, pažymėtus indeksais (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17,98 kv. m. ploto, ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,29 kv. m. ploto, esančius (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį.
9. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2017 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017; 2018 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti, jog ji pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į ūkinį pastatą, statinių išdėstymo plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 17,98 kv. m. ploto, ir ūkinį pastatą, statinių išdėstymo plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 5,29 kv. m. ploto, esančius, kaip nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, šalia (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų ir teismas nenustatė, kad šis turtas kam nors priklauso nuosavybės teise ar kas nors kitas jį teisėtai valdo.
12. Išanalizavus į bylą pateiktus įrodymus galima konstatuoti nustatytas tokias aplinkybes - pateiktoje namų valdos adresu (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos kortelėje 1997 m. rugsėjo 29 d. duomenimis (e. b. l. 8-11) yra nurodyti pagalbiniai pastatai – 17,98 kv.m. ir 5,29 kv. m. ploto, atitinkamai pažymėti indeksais (duomenys neskelbtini) (1970 m. statybos) ir (duomenys neskelbtini) (1997 m. statybos). Nekilnojamojo turto registro 1999 m. balandžio 27 d. išraše, grafoje „Kiti duomenys“ nurodyta, kad pagal kadastro matavimus yra statiniai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurie Nekilnojamojo turto registre neregistruoti (e.b.l. 14). 2019 m. gruodžio 11 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, 11 grafoje, nurodyta, kad į 4/5 dalis kiemo statinių nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos; kadastrinių matavimų, atliktų 1984 m. spalio 8 d. duomenimis, gyvenamas namas (duomenys neskelbtini) rekonstruotas (bendras plotas – 262,56 kv.m.), tačiau duomenys Nekilnojamojo turto registre nepatikslinti; pareiškėjai priklauso 22/100 dalys pastato (gyvenamojo namo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/5 dalių kitų statinių (kiemo statinių – tvora, lauko tualetas (3 vnt.)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 54). 2018 m. birželio 8 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašo duomenys patvirtina, kad pareiškėjai E. M. nuosavybės teise priklauso 1274/5793 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. liepos 18 d. dovanojimo sutartį Nr. 6819 ir 2017 m. gegužės 31 d. dovanojimo sutartį Nr. 14-2761 (e.b.l. 16-17).
13. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (e. b. l. 18-26), parengtoje UAB „Ogrita“ 2010 m. vasario 25 d., nurodyti pastatai statinių išdėstymo plane pažymėti atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (e.b. l. 20), neparodant šių statinių žemės sklypo, kuriame jie stovi, atžvilgiu. Pagalbinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenų 2017 m. sausio 2 d. pažymoje nurodyta, kad pagalbinio pastato, plane pažymėto (duomenys neskelbtini) statybos metai – 1970 metai, plotas 17,98 kv.m., o pagalbinio pastato, plane pažymėto (duomenys neskelbtini) statybos metai – 1997 metai, plotas 5,29 kv.m. (e.b. l. 25-26).
14. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui buvo pateikti papildomi įrodymai – Namų valdos techninės apskaitos byla Nr. 04344, adresas (duomenys neskelbtini), kurioje yra 1980 m. lapkričio mėn. data uždėtas spaudas „Savavališka statyba“ ir nurodytas vieno iš statinių indeksų „(duomenys neskelbtini)“. Kaip matyti iš statinių išdėstymo žemės sklypo atžvilgiu plane statinys, pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), nepatenka į namų valdai priskirtą žemės sklypą.
15. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija), kuri buvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, pateikė 2016 m. birželio 17 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (23.31)FAK-1473, kuriame nurodyta, kad „valstybinėje žemėje yra pastatytas medinio karkaso ūkinis pastatas su pavėsine, išmatavimai (3,4 x 8,78 x 2,9) (2,82 x 2,89 x 2,2), pavėsinė (3,42 x 4,06 x 2,2) apkaltos sienos medinėmis lentomis. Bendras ūkinio pastato užimamas plotas 38,0 kv. m ir pavėsinės 14 kv. m = 52 kv. m“. Inspekcija nustatė, kad minėtiems nesudėtingiems statiniams (pagalbinio ūkio paskirties pastatui ir pavėsinei) valstybinėje žemėje, esančioje šalia (duomenys neskelbtini), buvo privaloma turėti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą. Pareiškėjos motinai E. M., tuometinei gyvenamojo namo ir kiemo statinių adresu (duomenys neskelbtini), savininkei 2016 m. birželio 27 d. buvo surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-160627-00082 ir 2016 m. birželio 28 d. Privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-100-160628-00075, kuriuo ji buvo įpareigota ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 28 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2016 m. birželio 27 d. surašytas Savavališkos statybos aktas, padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje 23018 m. balandžio 11 d. akte Nr. (23.31)FAK-747 nurodyta, kad atlikus patikrinimą, nustatyta, kad pagalbinio ūkio paskirties statinys, pastatytas valstybinėje žemėje, greta sklypo (duomenys neskelbtini), nenugriautas, o situacija, aprašyta 2016 m. birželio 17 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1473, nepasikeitusi.
16. Statybos inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, E. M. 2018 m. balandžio 16 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)PN-456 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo įpareigojo iki 2018 m. spalio 13 d. „nugriauti medinį karkasinį ūkinį pastatą (užstatytas plotas apie 38 kv. m) ir medinę karkasinę pavėsinę (užstatytas plotas apie 14 kv. m), pastatytą valstybinėje žemėje prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas) ir apie įvykdymą informuoti Inspekciją. Vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2019 m. balandžio 12 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-3269-789/2019 pagal pareiškėjų E. M. ir E. M. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Inspekcijai, S. Ž. ir K. Ž. dėl Inspekcijos Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjų prašymo pratęsti Inspekcijos Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą netenkino. Šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. A-3405-822/2020 pagal E. M. ir E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimo panaikinimo.
17. Aukščiau nurodytos aplinkybės buvo nustatytos grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pagal įgyjamąją senatį nuosavybė gali būti įgyjama į nekilnojamąjį daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis), jeigu nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Kitokiu atveju pareiškėjo teisės negali būti ginamos, nes iš neteisės negali būti kildinama teisė ir jos teismas negina. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens Statybos inspekcijos atsiliepime bei suinteresuoto asmens J. S. atsiliepime nurodytais argumentais, kad daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu, ir turi būti nuosavybės teisės objektu tai teisei neprieštaraujančiu būdu ar tvarka atsiradęs daiktas; nekilnojamasis daiktas gali atsirasti kaip naujo daikto sukūrimas ar esamo daikto rekonstrukcija statybos būdu (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, nes neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
18. Nagrinėjimo metu nustatyta, kad nekilnojamojo daikto, kurį siekia įgyti pareiškėja įgyjamąja senatimi, statyba fiksuota kaip savavališka nuo 1980 m. lapkričio mėnesio. Pasikeitus statybos teisinius santykius reglamentuojantiems teisės aktams, 2018 m. balandžio 16 d. ginčo objektams buvo surašytas naujas privalomasis nurodymas dėl statybos nesilaikant teisės aktų reikalavimų, padarinių šalinimo. Bylos duomenimis, surašytas privalomasis nurodymas yra galiojantis ir vykdytinas. Nustatytos aplinkybės sąlygoja išvadą, kad konstatavus įgyjamąja senatimi siekiamo įgyti nekilnojamojo daikto statybą neatitinkančia nurodytai statybai nustatytų teisės aktų reikalavimų, nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina tai, kad nekilnojamas daiktas pastatytas valstybinėje žemėje neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo.
19. Vadovaujantis kasacinės instancijos teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, kad nesant bent vienos iš CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų, nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto konstatuoti negalima, teismas dėl kitų įgyjamosios senaties faktui konstatuoti reikalingų sąlygų nepasisako. Dėl nurodyto teismas atskirai nepataria suinteresuoto asmens J. S. bei Statybos inspekcijos išdėstytų argumentų dėl kitų sąlygų (ne)buvimo bei apeliacinės instancijos teismo nurodytų aiškintinų aplinkybių grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, teismui konstatavus CK 4.69 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos nebuvimą – daikto statybą nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Be to, pažymėtina tai, kad pareiškėjos veiksmai, teikiant teismui nepilnos apimties rašytinius įrodymus iš namų valdos techninės apskaitos bylos, t.y. juos teikiant selektyviai, nesuderinami su pareiškėjai keliamu sąžiningu elgesiu įrodyti jos sąžiningą elgesį visą daikto valdymo laikotarpį (CK 4.70 straipsnio 1 dalis). Teismas sutinka su suinteresuoto asmens J. S. nurodytais argumentais, kad nuosavybės teisių į pastatus patvirtinimas esant duomenims apie jų statybos neteisėtumą, neatitiktų įgyjamosios senaties instituto tikslų ir nesąžiningai pareiškėjai taptų įrankiu įtraukti į civilinę apyvartą statinius, apeinant jų, kaip nekilnojamojo turto objektų įteisinimo procedūras bei sudarytų galimybę neteisėtai naudotis valstybine žeme.
20. Teismo konstatuotos faktinės aplinkybės ir išdėstyti motyvai sąlygoja išvadą, kad pareiškėjos pareiškimas negali būti tenkinamas, todėl atmetamas.
21. Suinteresuotas asmuo J. S. pateikė prašymą atlyginti jai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, naudojantis advokato paslaugomis. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Esant nurodytam reglamentavimui suinteresuoto asmens J. S. prašymas atlyginti jos patirtas 1664,33 Eur bylinėjimosi išlaidas tenkinamas, išlaidas priteisiant iš pareiškėjos, nustačius šių asmenų interesų priešingumą byloje (CPK 93 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).
22. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš pareiškėjos į valstybės biudžetą priteistina 47,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 443 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), suinteresuot asmens J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1664,33 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš pareiškėjos E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 47,56 Eur teismo patirtų pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.