Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų ieškinį atsakovei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai .

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė pripažinti negaliojančiais 2023 m. spalio 17 d. atsakovės Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (toliau – asociacija) visuotinio narių susirinkimo sprendimą, kuriuo nutarta:

1.1. nustatyti, jog kiekvieno asociacijos nario mokėtina suma padengiant asociacijos veiklos išlaidas per 2023 m. ir padengiant asociacijos metinių renginių 2021–2023 m. organizavimo išlaidas yra lygi 5 714,29 Eur;

1.2. nustatyti, jog asociacijos narių iki šio nutarimo dienos sumokėtos įmokos, skirtos padengti asociacijos veiklos išlaidas per 2023 m. ir asociacijos metinių renginių 2021–2023 m. organizavimo išlaidas, įskaitomos į nurodytą 5 714,29 Eur sumą;

1.3. nustatyti, kad anksčiau nurodytas sumas asociacijos nariai turi sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

2. Pripažinti negaliojančiu 2023 m. lapkričio 16 d. asociacijos prezidiumo sprendimą, kuriuo nutarta nutraukti bet kokį įmanomą Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio rūmų bendradarbiavimą su ieškove.

3.1. Iš asociacijos gavo pranešimą apie šaukiamą neeilinį visuotinį narių susirinkimą. Ieškovė paprašė pateikti šaukiamo asociacijos neeilinio visuotinio susirinkimo visų siūlomų svarstyti klausimų medžiagą ir nurodyti šių klausimų įtraukimo į neeilinio visuotinio susirinkimo darbotvarkę priežastis ir tikslus, tačiau jokia medžiaga susirinkimo darbotvarkės 1 ir 2 klausimais ar nutarimų projektai jam nebuvo pateikti. 2023 m. spalio 17 d. įvyko asociacijos neeilinis visuotinis narių susirinkimas, kuriame buvo svarstytas klausimas „dėl asociacijos narių tikslinės įmokos, jos dydžio ir mokėjimo tvarkos nustatymo asociacijos patirtų išlaidų kompensavimui klausimas“ ir priimtas sprendimas nustatyti, jog kiekvieno asociacijos nario mokėtina suma padengiant asociacijos veiklos išlaidas per 2023 m. ir padengiant asociacijos metinių renginių 2021–2023 m. organizavimo išlaidas yra lygi 5 714,29 Eur, taip pat nuspręsta, kad asociacijos narių iki šio nutarimo dienos sumokėtos įmokos, skirtos padengti asociacijos veiklos išlaidas per 2023 m. ir asociacijos metinių renginių 2021–2023 m. organizavimo išlaidas, įskaitomos į nurodytą 5 714,29 Eur sumą; nurodytas sumas asociacijos nariai turi sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Teigia, jog ieškovė iš asociacijos gavo 2023 m. spalio 31 d. pranešimus apie tikslinius įnašus, iš kurių matyti, jog į tikslinį įnašą yra įtrauktos asociacijos 2021 bei 2022 m. renginių organizavimo išlaidos. Ieškovės nuomone, esant aiškiai išreikštai jos, kaip asociacijos narės, valiai susipažinti su šaukiamo neeilinio asociacijos visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės medžiaga, tačiau asociacijai tokios galimybės jai nesuteikus, ieškovės teisė į informaciją buvo pažeista.

3.2. Asociacijos 2021 m., 2022 m. finansinės ataskaitos buvo nustatyta tvarka patvirtintos ir ieškovė neturi jokios informacijos apie tai, jog asociacijai trūko finansinių išteklių 2021 ir (ar) 2022 m. veiklos išlaidoms padengti. Ieškovės teigimu, yra visiškai nesuprantama, dėl kokių priežasčių asociacijos neeiliniame visuotiniame narių susirinkime yra priimtas sprendimas, įpareigojantis asociacijos narius dengti asociacijos praeitų finansinių laikotarpių veiklos išlaidas bei reprezentacines išlaidas. Ieškovės nuomone, skundžiamas 2023 m. spalio 17 d. sprendimas yra nepagrįstas jokiais finansiniais duomenimis, yra akivaizdžiai neteisėtas, sukeliantis neigiamus padarinius bei nepagrįstą papildomą finansinę naštą ieškovei.

3.3. Asociacijos prezidiumas 2023 m. lapkričio 16 d. posėdyje nutarė nutraukti bet kokį įmanomą Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų bendradarbiavimą su ieškove. Ieškovės nuomone, asociacijos prezidiumo 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalis, kuria nutarta nutraukti bendradarbiavimą su ieškove, prieštarauja asociacijos įstatams, protingumo ir sąžiningumo principams ir sukelia neigiamų padarinių ieškovei, t. y. asociacijos prezidiumas, neturėdamas jokių įgaliojimų, priėmė sprendimą išimtinai dėl kitų savarankiškų juridinių asmenų veiklos. Ieškovės teigimu, kiekvienas juridinis asmuo turi teisę priimti savarankišką sprendimą dėl bendradarbiavimo ar nebendradarbiavimo su kitu juridiniu asmeniu ir ši teisė kito juridinio asmens valdymo organų sprendimu negali būti apribota. Pasak ieškovės, nesuprantama, kuo remiantis teigiama, kad ieškovė, nebūdama asociacijos narė, negali tikėtis likusių atsakovės narių bendradarbiavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus apylinkės teismas 2024 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino negaliojančiu 2023 m. lapkričio 16 d. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidiumo sprendimą, kuriuo nutarta nutraukti bet kokį įmanomą Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio rūmų bendradarbiavimą su Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmais, taip pat paskirstė byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

5.1. Nurodė, kad asociacijos visuotinis narių susirinkimas balsų dauguma nusprendė dėl tikslinio 5 714,29 Eur narių įnašo ir jo mokėjimo tvarkos, todėl padarė išvadą, kad toks sprendimas visiškai atitinka asociacijos įstatytus. Pažymėjo, kad ieškovė savo esminį nesutikimą su sprendimu nustatyti minėtą įnašą iš esmės grindžia neatitiktimi protingumo ir teisingumo principams, tačiau teismas nesutiko su tokiu ieškovės vertinimu. Sutiko su ieškove, kad jai prieš asociacijos visuotinį narių susirinkimą nebuvo suteikta visa prašyta informacija apie jame planuojamus svarstyti klausimus, tačiau konstatavo, jog vien tai negali būti pagrindu pripažinti sprendimą negaliojančiu. Pažymėjo ir tai, kad ieškovė pati pasirinko būti pasyvi ir nedalyvavo visuotiniame narių susirinkime, kuriame galėjo užduoti papildomus klausimus dėl svarstomų sprendimų.

5.2. Teigia, kad į bylą pateikti dokumentai patvirtina, jog susirinkime patvirtintas tikslinio įnašo dydis pagrįstas realiais asociacijos renginiams patirtų išlaidų skaičiavimais, todėl yra adekvataus dydžio ir negali būti laikomas neprotingu ar neteisingu. Pažymėjo, kad pagal asociacijos įstatus visuotinis susirinkimas nariams gali nustatyti įvairius mokėjimus, kurių dydžio ir tikslingumo nustatymo klausimas nėra detalizuotas. Įstatymai ar asociacijos įstatai nedraudžia nustatyti mokesčius, pagrįstus ankstesniais laikotarpiais patirtomis išlaidomis, taip pat nesieja tokių mokėjimų nustatymo su asociacijos patiriamais nuostoliais. Nurodė, kad šiuo atveju visi asociacijos nariai, išskyrus ieškovę, pritarė tikslinio 5 714,29 Eur įnašo poreikiui ir jo mokėjimui, todėl mano, jog nėra jokio teisinio pagrindo 2023 m. spalio 17 d. atsakovės visuotinio narių susirinkimo sprendimą, kuriuo nutarta dėl minėto įnašo mokėjimo, pripažinti negaliojančiu.

5.3. Nurodė, kad iš asociacijos įstatų 3.3–3.5 punktų matyti, jog dėl narystės asociacijoje sprendžia asociacijos prezidiumas. Atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju prezidiumas ne tik išsprendė ieškovės narystės klausimą, t. y. nutraukė ieškovės narystę asociacijoje jos pačios prašymu, tačiau taip pat priėmė sprendimą kitų savo narių atžvilgiu, t. y. nutraukė bet kokį įmanomą Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio rūmų bendradarbiavimą su ieškove. Teismas vertino, kad nei Asociacijų įstatymas, nei asociacijos įstatai nesuteikia teisės asociacijai, tuo labiau jos prezidiumui, priimti sprendimus, susijusius ne su asociacijos, o su atskirų jos narių veikla. Pažymėjo, kad nors atsakovės atstovas teismo posėdyje aiškino, kad ieškovė, nutraukusi narystę asociacijoje, neturi pagrindo tikėtis tokio paties lygio bendradarbiavimo su asociacija, koks buvo iki tol, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog ginčijamu sprendimu buvo nuspręsta nutraukti ne asociacijos bendradarbiavimą su ieškove, o konkrečių atskirų asociacijos narių bet kokį bendradarbiavimą su ieškove. Toks sprendimas iš esmės reiškia, jog asociacijos nariai nebegali bendradarbiauti su ieškove net ne asociacijos lygmeniu. Padarė išvadą, kad toks sprendimas prieštarauja asociacijos įstatams, kurie nesuteikia asociacijai teisių spręsti dėl kitų savarankiškų juridinių asmenų veiklos, todėl pripažino negaliojančiu (Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.84 straipsnio 4 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jos reikalavimas, ir priimti naują sprendimą – šį ieškovės reikalavimą tenkinti.

7.1. Nurodė, kad asociacija yra viešasis juridinis asmuo ir turi pareigą veikti skaidriai, atsakingai ir teisėtai, o visi asociacijos valdymo organų sprendimai, įskaitant kitų įmokų asociacijos nariams nustatymą, turi būti aiškiai motyvuoti, pagristi ir proporcingi. Pažymėjo, jog asociacija apeliantei nepateikė jokio paaiškinimo ir pagrindimo, kodėl reikia papildomų įmokų, kokiam tikslui jos bus skirtos ir kodėl tai naudinga bei reikalinga asociacijai ir jos nariams. Teigia, kad „2023 m. spalio17 d. asociacijos visuotiniame susirinkime, kuriame buvo priimtas ginčijamas sprendimas, buvo taip pat svarstytas klausimas dėl asociacijos nario mokesčio nustatymo ir nutarta: Nustatyti, kad Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (toliau – LPPARA) metinio nario mokesčio dydis yra lygus LPPARA metinių nario organizuojamose SMEunited ir Association of European Chambers of Comerce and lndustry (Eurochambres) mokesčių sumai, padalintai iš LPPARA narių skaičiaus.“ Šiame susirinkime buvo nustatytas asociacijos nario mokestis ir apeliantė šio asociacijos visuotinio susirinkimo sprendimo neginčijo. Tačiau akcentuoja, kad šiame asociacijos visuotiniame susirinkime priimant ginčijamą sprendimą apeliantei ne tik nebuvo pateikta prašoma informacija tuo akivaizdžiai pažeidžiant jo teisę gauti informaciją, tačiau net ir nebuvo paaiškinta, kodėl, be nario mokesčio, reikia nustatyti ir papildomas įmokas asociacijos nariams, kokiam tikslui jos bus skirtos, kodėl tai naudinga bei reikalinga asociacijai, kaip bus panaudotos lėšos.

7.2. Nurodė, kad asociacijos 2021 m., 2022 m. finansinės ataskaitos buvo nustatyta tvarka patvirtintos. Teigia, jog nėra jokių duomenų apie tai, kad asociacijai trūko finansinių išteklių 2021 ir (ar) 2022 metų veiklos išlaidoms padengti. Tokių aplinkybių nenustatyta. Pažymėjo, kad iš 2023 m. spalio 31 d. pranešimo apie tikslinį įnašą matyti, jog tikslinis įnašas už 2021–2023 metų renginių išlaidas yra 4 094,11 Eur ir jį sudaro: tikslinis įnašas už 2021 m. renginį – 1 251,79 Eur, tikslinis įnašas už 2022 m. – 1 294,12 Eur ir tikslinis įnašas už 2023 m. – 1 548,20 Eur. Atsižvelgiant į tai, apeliantei yra visiškai nesuprantama, dėl kokių priežasčių asociacijos neeiliniame visuotiniame narių susirinkime yra priimtas ginčijamas sprendimas, įpareigojantis asociacijos narius dengti asociacijos praeitų finansinių laikotarpių veiklos išlaidas. Ieškovė akcentavo ir tai, jog asociacija atsakydama į jos paklausimą dėl 2023 m. spalio 31 d. pranešime apie tikslinį įnašą TSI Nr. 2023024 nurodytos 405,40 Eur sumos, paaiškino: ,,Patiksliname informaciją dėl išlaidų 405,4 Eur sumai. Ją sudaro trys pridedamos sąskaitos. ARTIS sąskaita yra už renginio organizuoto kartu su Turkijos ambasada ir organizacija KOSGEB išlaidas. Dvi UAB „Begalybės valdymo“ sąskaitos yra už dovanas Klaipėdos PPAR prezidentui ir Panevėžio PPAR prezidentui jubiliejinių gimtadienių proga.“ Teigia, kad, atsižvelgiant į tai, apeliantei yra visiškai nesuprantama, kuo grindžiamas sprendimas, įpareigojantis asociacijos narius padengti asociacijos patirtas reprezentacines išlaidas.

7.3. Pažymi, kad ieškovė gavo asociacijos pranešimą apie tikslinį įnašą – dėl asociacijos metinio renginio „Lietuvos eksporto prizas 2021“, renginio ,,Lietuvos metų verslininkė /vadovė 2021“ išlaidų padengimo. Ieškovė 2022 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 01-5-/045 asociacijai nurodė, kad šiame posėdyje ieškovės atstovas nedalyvavo. Kaip matyti iš pateikto protokolo, posėdyje nutarta, jog 2022 m. balandžio 7 d. vykusio asociacijos metinio renginio organizavimo bendras išlaidas, kurių suma, pagal renginio sąmatą, sudaro 6 470 Eur, lygiomis dalimis apmoka visi penki Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Ieškovė šiuo raštu informavo asociaciją, jog kategoriškai nesutinka apmokėti jokių šio renginio išlaidų. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. kovo 29 d. vykusiame ieškovės tarybos posėdyje buvo nutarta asociacijos organizuojamo konkurso „Eksporto prizas 2021“ didįjį eksporto prizą įteikti ieškovės generalinės asamblėjos metu ir asociacijos metiniame renginyje nedalyvauti. Ieškovė šame rašte nurodė, jog asociacijos įstatų 9.7 punkte nustatyta, jog asociacijos valdybos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, skirti užtikrinti lengvesnį asociacijos narių veiklos koordinavimą bei sklandesnį bendradarbiavimą. Mano, kad ieškovė neturi jokių turtinių įsipareigojimų asociacijai, išskyrus pareigą mokėti nario mokestį bei kitus mokėjimus, jei tokie yra nustatyti (asociacijos įstatų 3.6 punktas). Atkreipė dėmesį į tai, kad asociacijos įstatų 4.2 punkte nustatyta, jog nario mokestį ir kitus narių mokėjimus, jų dydį ir mokėjimo tvarką nustato asociacijos visuotinis narių susirinkimas, o ne asociacijos valdyba ar kiti valdymo organai. Šiuo raštu ieškovė asociacijai nurodė, jog ieškovė kategoriškai nesutinka apmokėti jokių šio renginio išlaidų, ir pranešimą apie tikslinį įnašą grąžino asociacijai.

7.4. Pažymi, jog apeliantė iš asociacijos 2020 m. rugsėjo 13 d. gavo Pranešimą apie šaukiamą neeilinį visuotinį narių susirinkimą. Susipažinusi su gautu pranešimu ieškovė 2023 m. rugsėjo 26 d. raštu „Į 2023 m. rugsėjo 13 d. pranešimą apie šaukiamą neeilinį visuotinį narių susirinkimą“ informavo, jog jokia medžiaga šiais siūlomais asociacijos neeilinio visuotinio susirinkimo darbotvarkės klausimais ieškovei nėra pateikta: 1) dėl asociacijos narių tikslinės įmokos, jos dydžio ir mokėjimo tvarkos nustatymo Asociacijos patirtų išlaidų kompensavimui; 2) dėl asociacijos nario mokesčio dydžio nustatymo. Teigia, jog šiuo raštu apeliantė išreiškė nuostabą dėl tokios asociacijos visuotinio susirinkimo sušaukimo tvarkos, kai asociacijos nariui nėra pateikiama neeiliniame visuotiniame susirinkime visų siūlomų svarstyti klausimų medžiaga, nėra nurodomos šių klausimų įtraukimo į neeilinio visuotinio susirinkimo darbotvarkę priežastys ir tikslai. Pažymėjo, jog dėl šios priežasties šių klausimų net neturi galimybės apsvarstyti taryboje ir pareikšti savo pozicijos. Atsižvelgiant į tai, ieškovė paprašė jai pateikti šaukiamo asociacijos neeilinio visuotinio susirinkimo visų siūlomų svarstyti klausimų medžiagą ir nurodyti šių klausimų įtraukimo į neeilinio visuotinio susirinkimo darbotvarkę priežastis ir tikslus. Apeliantės nuomone, yra akivaizdu, kad jos kaip asociacijos narės teisė į informaciją buvo pažeista, ji šio klausimo net neturėjo galimybės apsvarstyti taryboje ir negalėjo pareikšti savo pozicijos.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9.1. Nurodė, jog ieškovė apeliaciniame skunde ginčija 2023 m. spalio 17 d. atsakovės visuotiniame susirinkime nustatytos įmokomos adekvatumą, nurodydama, kad tokia įmoka negali būti laikoma nei protinga, nei teisinga. Pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, siekiant išsiaiškinti ginčo ribas, ieškovės atstovei buvo užduoti klausimai, ar ginčija tai, kad atsakovė realiai patyrė tokio dydžio išlaidas, dėl kurių yra priimtas 2023 m. spalio 17 d. atsakovės visuotinio susirinkimo sprendimas dėl išlaidų dengimo nario įmokomis. Teigia, kad 2024 m. balandžio 17 d. teismo posėdžiu metu ieškovės atstovė nurodė: ,,<...> Jeigu pateiktos sąskaitos, tai asociacija, jas matyt, patyrė, manom, kad asociacija jas apmokėjo <...>“ (garso įrašas nuo 00:33.30 iki 00:35.40). Taigi, ieškovė pirmosios instancijos teisme neginčijo ir pripažino, jog atsakovė realiai buvo surengusi renginius ir patyrė 2021 m. eksporto prizo renginio organizavimo, 2022 m. eksporto prizo renginio organizavimo, 2023 m. eksporto prizo renginio organizavimo išlaidas, 2023 metų narystės tarptautinėse organizacijose SMEunited, EUROCHAMBERS apmokėjimo išlaidas, kitų reprezentacinių išlaidų, kurios buvo detalizuotos ieškovei ir kurios sudaro 2023 m. spalio 17 d. atsakovės visuotiniame susirinkime nustatytą kiekvieno nario 5 714,29 Eur įmoką.

9.2. Teigia, kad apeliacijos dalyko nesudaro atsakovės patirtų išlaidų, kurioms padengti priimtas ginčijamas atsakovės visuotinio narių susirinkimo sprendimas, realumas, pagrįstumas, adekvatumas, nes šiomis aplinkybėmis ieškovė nesirėmė pirmosios instancijos teisme. Pažymi, kad atsakovė apeliaciniame skunde ginčija visą nustatytą 5 714,29 Eur tikslinę įmoką, net ir tą dalį, kurią sudaro kiekvieno asociacijos nario dalis sumokant už 2023 metų narystę tarptautinėse organizacijoje SMEunited, suma – 484 Eur, ir organizacijoje EUROCHAMBERS (EPE Contribution) – 730,78 Eur. Mano, kad šios aplinkybės taip pat patvirtina ieškovės apeliacinio skundo nepagrįstumą.

9.3. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punkte, asociacijos įstatų 3.7.2 punkte numatyta asociacijos nario teisė susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą. Teigia, jog nors ieškovė nurodo, kad buvo pažeista teisė į informaciją, tačiau pats nuostatų turinys nėra imperatyvus atsižvelgiant į šio ginčo reikalavimą panaikinti 2023 m. spalio 17 d. atsakovės visuotinio susirinkimo sprendimą, net jeigu būtų nustatytas šių nuostatų pažeidimas, jos negalėtų lemti asociacijos organo sprendimo panaikinimo. Teigia, jog faktinės aplinkybės patvirtina, kad asociacija 2023 m. spalio 12 d. raštu Nr. P7/23-062 atsakė į ieškovės 2023 m. rugsėjo 26 d. rašto Nr. 01-5/097 paklausimą pateikdama paaiškinimus ieškovės keliamais klausimais. Atkreipia dėmesį į tai, jog jokių kitų paklausimų iki asociacijos visuotinio narių susirinkimo ieškovė nebuvo pateikusi. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė, nenurodydama priežasčių, nedalyvavo 2023 m. spalio 17 d. atsakovės visuotiniame narių susirinkime, aktyviai nesidomėjo sprendžiamais klausimais, todėl mano, kad jeigu ieškovei kilo neaiškumų ar klausimų, toks ieškovės pasyvus elgesys laikytinas neatitinkančiu protingumo, sąžiningumo principų, ką sprendime pagrįstai konstatavo ir teismas (sprendimo 17 pastraipa).

9.4. Atkreipė dėmesį į tai, kad visiems atsakovės nariams tretiesiems asmenims visuotiniame susirinkime sprendžiami klausimai buvo aiškūs, informacijos priimti sprendimus pakako, todėl net jei ieškovė ir būtų dalyvavusi visuotiniame susirinkime, ieškovės sprendimas nebūtų turėjęs jokios lemiamos įtakos 2023 m. spalio 17 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams ir jie būtų buvę tokie patys. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovės reikalavimas dėl 2023 m. spalio 17 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu yra formalus, neproporcingas ir pažeistų kitų atsakovės narių trečiųjų asmenų balsų proporciją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2023 m. spalio 17 d. atsakovės visuotinio narių susirinkimo sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

13. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė iki 2024 m. sausio 18 d. buvo asociacijos narė. 2024 m. rugsėjo 13 d. ieškovė gavo iš asociacijos pranešimą apie šaukiamą neeilinį visuotinį narių susirinkimą. Pranešime buvo nurodyta, jog, be kitų klausimų, bus sprendžiamas klausimas dėl asociacijos narių tikslinės įmokos, jos dydžio ir mokėjimo tvarkos nustatymo asociacijos patirtoms išlaidoms kompensuoti. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. 01-5/097 paprašė jai pateikti šaukiamo asociacijos neeilinio visuotinio susirinkimo visų siūlomų svarstyti klausimų medžiagą ir nurodyti šių klausimų įtraukimo į neeilinio visuotinio susirinkimo darbotvarkę priežastis ir tikslus. Asociacija 2023 m. spalio 12 d. raštu Nr. P7/23-062 nurodė: „LPPARA įstatai nenumato, jog LPPARA nariams turėtų būti iš anksto pateikiama visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės klausimų medžiaga, tačiau LPPARA, atsakydami į Raštą, geranoriškai teikia Vilniaus PPAR informaciją dėl priežasčių, kodėl į Susirinkimo darbotvarkę buvo įtraukti atitinkami klausimai. <...> LPPARA, vykdo savo įstatuose numatytas funkcijas, kurių įvykdymui yra patiriamos atitinkamos išlaidos, tačiau nei LPPARA nario mokestis, nei kiti narių mokėjimai, skirti kompensuoti LPPARA veiklos išlaidas, iki šiol nėra nustatyti. Atsižvelgiant į tai, į Susirinkimo darbotvarkę buvo įtraukti klausimai dėl LPPARA narių tikslinės įmokos, jos dydžio ir mokėjimo tvarkos nustatymo LPPARA patirtų išlaidų kompensavimui bei dėl LPPARA nario mokesčio dydžio nustatymo.“

14. 2023 m. spalio 17 d. įvyko asociacijos neeilinis visuotinis narių susirinkimas, kuriame dalyvavo visi nariai, išskyrus ieškovę. Visuotinio narių susirikimo metu, pritariant visiems susirinkime dalyvavusiems asociacijos nariams, buvo priimtas ieškovės ginčijamas sprendimas nustatyti, kad kiekvieno asociacijos nario mokėtina suma padengiant asociacijos veiklos išlaidas per 2023 m. ir padengiant asociacijos metinių renginių 2021–2023 m. organizavimo išlaidas yra lygi 5 714,29 Eur. Taip pat nuspręsta nustatyti, kad nurodytas sumas asociacijos nariai turi sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos, o asociacijos narių iki šio nutarimo dienos sumokėtos įmokos, skirtos padengti asociacijos veiklos išlaidas per 2023 m. ir asociacijos metinių renginių 2021–2023 m. organizavimo išlaidas, įskaitomos į nurodytą 5 714,29 Eur sumą.

15. Pagal Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžtį, asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas yra koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus (Asociacijų įstatymo 14 straipsnis). Taigi asociacija savo veiklą vykdo taip, kad būtų tenkinami jos narių interesai, o asociacijos nariai, reguliuodami ir vykdydami jų interesais veikiančių asociacijų veiklą, turi teisę savarankiškai spręsti dėl jiems rūpimų klausimų.

16. Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asociacija veikia laikydamasi Konstitucijos, CK, bei kitų teisės aktų reikalavimų, veiklą grindžia savo įstatais. Asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Reikalavimai įstatų turiniui nustatyti asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje – įstatuose, be kita ko, turi būti nustatyti asociacijos veiklos tikslai, narių teisės ir pareigos, naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos, visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka (4, 5, 7, 8 punktai). Visuotiniame narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi asociacijos nariai (nurodyto straipsnio 4 dalis).

17. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarką reglamentuojančioje CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Taigi šioje teisės normoje įtvirtinti trys juridinių asmenų organų (tiek valdymo organų, tiek visuotinio akcininkų susirinkimo) sprendimų peržiūrėjimo pagrindai: prieštaravimas imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sąžiningumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-438-421/2017, 41 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl juridinio asmens organų sprendimų negaliojimo dėl jų prieštaravimo protingumo ir sąžiningumo principams sąžiningumo principas vertintinas tuo aspektu, ar priimdamas sprendimą juridinio asmens organas veikė gera valia (lot. bona fide), o protingumo principas – ar juridinio asmens organo sprendimas buvo pakankamai pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2017, 44, 46 punktai).

18. Teise ginčyti juridinio asmens valdymo organų sprendimus yra siekiama ginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos atitinkamais juridinio asmens valdymo organo sprendimais, interesus bei viešąjį interesą, o detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas (baigtinis nuginčijimo pagrindų sąrašas, trumpi senaties terminai) leidžia daryti išvadą, kad siekiama užtikrinti ir tai, kad juridinio asmens organų sprendimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiam juridiniam asmeniui, nei jos dalyviams ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2006). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindas taikyti sprendimo negaliojimą, kaip gynimo būdą, yra ne bet koks, o nemažareikšmis teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008).

19. Apeliaciniu skundu nurodoma, kad asociacija apeliantei nepateikė jokio paaiškinimo ir pagrindimo, kodėl reikia papildomų įmokų, kokiam tikslui jos bus skirtos ir kodėl tai naudinga bei reikalinga asociacijai ir jos nariams. Akcentavo, kad minimame asociacijos visuotiniame susirinkime priimant ginčijamą sprendimą apeliantei ne tik nebuvo pateikta prašoma informacija tuo akivaizdžiai pažeidžiant jos teisę gauti informaciją, tačiau net nebuvo paaiškinta, kodėl, be nario mokesčio, reikia nustatyti ir papildomas įmokas asociacijos nariams, kokiam tikslui jos bus skirtos, kodėl tai naudinga bei reikalinga asociacijai, kaip bus panaudotos lėšos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Akcentuotina, kad asociacijos įstatų 3.7.2 punkte nustatyta, jog asociacijos narys turi teisę susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti asociacijos turimą informaciją apie jos veiklą. Analogiška asociacijos nario teisė nustatyta ir Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 3 punkte.

20. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės prašymą pateikti ieškovei šaukiamo asociacijos neeilinio visuotinio susirinkimo visų siūlomų svarstyti klausimų medžiagą ir nurodyti šių klausimų įtraukimo į neeilinio visuotinio susirinkimo darbotvarkę priežastis ir tikslus, pažymi, kad nors atsakovė 2023 m. spalio 12 d. raštu Nr. P7/23-062 ir nurodė, jog LPPARA įstatai nenumato, kad LPPARA nariams turėtų būti iš anksto pateikiama visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės klausimų medžiaga, tačiau, atsakydama į raštą, geranoriškai teikė ieškovei informaciją dėl priežasčių, kodėl į susirinkimo darbotvarkę buvo įtraukti atitinkami klausimai. Minėtu raštu atsakovė, be kita ko, nurodė, jog LPPARA vykdo savo įstatuose numatytas funkcijas, kurioms įvykdyti yra patiriamos atitinkamos išlaidos, tačiau nei LPPARA nario mokestis, nei kiti narių mokėjimai, skirti kompensuoti LPPARA veiklos išlaidas, iki šiol nėra nustatyti. Atsižvelgiant į tai, į susirinkimo darbotvarkę buvo įtraukti klausimai dėl LPPARA narių tikslinės įmokos, jos dydžio ir mokėjimo tvarkos nustatymo LPPARA patirtoms išlaidoms kompensuoti ir dėl LPPARA nario mokesčio dydžio nustatymo.

21. Akcentuotina, jog ieškovė savo procesiniuose dokumentuose neginčijo aplinkybių, kad atsakovė, vykdydama savo įstatuose numatytas funkcijas, patiria atitinkamas išlaidas. Be to, ieškovė, gavusi atsakovės 2023 m. spalio 12 d. raštą Nr. P7/23-062, jokių aplinkybių, ar šiuo raštu pateikta informacija yra pakankama ir ar ieškovei reikia papildomos informacijos, nenurodė. Svarbu pažymėti ir tai, kad 2023 m. spalio 17 d. vykusiame neeiliniame visuotiniame narių susirinkime ieškovė būtų galėjusi užduoti klausimus atsakovei dėl jai rūpimų klausimų ar pasitikslinti jai neaiškią informaciją, tačiau ieškovė šiame susirinkime nedalyvavo ir savo teise užduoti papildomus klausimus ar prašyti konkretesnės informacijos nepasinaudojo. Vertinant nurodytas aplinkybes atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė, prašydama pateikti visų siūlomų svarstyti klausimų medžiagą ir nurodyti šių klausimų įtraukimo į neeilinio visuotinio susirinkimo darbotvarkę priežastis, nedetalizavo, kokią konkrečiai reikalingą informaciją atsakovė turi pateikti, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė, gavusi atsakovės 2023 m. spalio 12 d. rašte Nr. P7/23-062 pateiktą informaciją ir neprašydama jos patikslinti bei nedalyvaudama organizuotame neeiliniame visuotiniame susirinkime, nesudarė pagrindo abejoti atsakovės pateikto atsakymo išsamumu ar būtinumu teiktiną informaciją papildyti.

22. Atsakovės įstatų 2.6 ir 2.7 punktuose nurodyti asociacijos veiklos tikslai ir funkcijos, t. y. asociacijos tikslas yra užtikrinti rūmų veiklos koordinavimą ir tarpusavio bendradarbiavimą, garantuoti nuolatinį pasikeitimą patirtimi ir siekti vieningos visų rūmų pozicijos visais rūmų veiklą liečiančiais klausimais verslo srityje (įstatų 2.6.1 papunktis); atstovauti asociacijos bei rūmų interesams Lietuvos Respublikos Seime, Vyriausybėje, kitose valstybinės valdžios ir valdymo institucijose, tarptautinėse organizacijose (įstatų 2.6.4 papunktis); atstovauti rūmams tarptautinėse parodose, konferencijose ir kituose renginiuose (įstatų 3.7.4 papunktis) ir kt. Taip pat atsakovės įstatų 4.1.1 punktas numato, kad asociacijos lėšas sudaro asociacijos narių įnašai ir kiti nustatyti narių mokėjimai.

23. Vertinant ieškovės procesinių dokumentų turinį nustatyta, jog ieškovei yra žinoma apie atsakovės 2021–2023 metais organizuotus renginius (pvz., „Lietuvos eksporto prizas 2021“, ,,Lietuvos metų verslininkė / vadovė 2021“), taip pat yra žinoma apie patirtas reprezentacines išlaidas, kurios, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra tiesiogiai susijusios su atsakovės įstatuose nurodytais asociacijos tikslais ir funkcijomis. Akcentuotina ir tai, kad aplinkybės dėl atsakovės patiriamų išlaidų organizuojant renginius ir šių išlaidų apimtys ieškovei buvo žinomos dar iki ginčijamo visuotinio narių susirikimo sušaukimo. Šias išvadas patvirtina pačios ieškovės 2022 m. gegužės 16 d. raštas Nr. 01-5/045, iš kurio matyti, kad ieškovė gaudavo asociacijos valdybos pranešimus apie tikslinius įnašus dėl išlaidų asociacijos renginių organizavimui dengimo. Nors minėtu raštu ieškovė nesutiko apmokėti jokių renginio išlaidų, tačiau nei išlaidų dydžio, nei pagrįstumo faktų minėtu raštu neginčijo, o atsisakymo sumokėti nurodytą sumą pagrindu nurodė aplinkybę, jog nario mokestį ir kitus narių mokėjimus ir jų dydį nustato asociacijos visuotinis narių susirinkimas, o ne asociacijos valdyba ar kiti valdymo organai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovė iš esmės nesutiko sumokėti jai pateikto įnašo, kadangi sprendimas sumokėti tokį įnašą buvo priimtas to valdymo organo (asociacijos valdybos), kurio kompetencijai tokie klausimai nebuvo priskirti. Minėta, kad ieškovė nei išlaidų dydžio, nei pagrįstumo faktų 2022 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 01-5/045 neginčijo, todėl įvertinus tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog ieškovei buvo ne tik paaiškintos asociacijos neeilinio visuotinio susirinkimo klausimų įtraukimo į darbotvarkę priežastys ir tikslai, tačiau ieškovė buvo supažindinta ir su siūlomų svarstyti klausimų medžiaga.

24. Ginčydama atsakovės nustatytą asociacijos nario mokesčio pagrįstumą, ieškovė teigia, kad asociacijos 2021 m., 2022 m. finansinės ataskaitos buvo nustatyta tvarka patvirtintos. Taip pat nurodė, jog nėra jokių duomenų apie tai, kad asociacijai trūko finansinių išteklių 2021 ir (ar) 2022 metų veiklos išlaidoms padengti, todėl apeliantei yra visiškai nesuprantama, dėl kokių priežasčių asociacijos neeiliniame visuotiniame narių susirinkime yra priimtas ginčijamas sprendimas, įpareigojantis asociacijos narius dengti asociacijos praeitų finansinių laikotarpių veiklos išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip teisingai skundžiamu sprendimu nurodė pirmosios instancijos teismas, į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad susirinkime patvirtintas tikslinio įnašo dydis pagrįstas realiais asociacijos renginiams patirtų išlaidų skaičiavimais, todėl yra adekvataus dydžio ir negali būti laikomas neprotingu ar neteisingu (apeliantė šių argumentų neginčija). Taip pat sutiktina, kad pagal asociacijos įstatus visuotinis susirinkimas nariams gali nustatyti įvairius mokėjimus, kurių dydžio ir tikslingumo nustatymo klausimas nėra detalizuotas. Įstatymai ar asociacijos įstatai nedraudžia nustatyti mokesčius, pagrįstus ankstesniais laikotarpiais patirtomis išlaidomis, taip pat nesieja tokių mokėjimų nustatymo su asociacijos patiriamais nuostoliais, todėl nėra teisinio pagrindo 2023 m. spalio 17 d. atsakovės visuotinio narių susirinkimo sprendimą, kuriuo nutarta dėl minėto įnašo mokėjimo, pripažinti negaliojančiu.

25. Nors, ieškovės nuomone, tai, kad visi asociacijos nariai pritarė tikslinio 5 714,29 Eur įnašo poreikiui ir jo mokėjimui, nereiškia, jog priimtas sprendimas yra teisėtas, tačiau ši aplinkybė juolab nesuponuoja tokio sprendimo neteisėtumo. Ieškovės nuomone, ginčijamas atsakovės visuotinio narių susirinkimo sprendimas prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl juridinio asmens organų sprendimų negaliojimo dėl jų prieštaravimo protingumo ir sąžiningumo principams sąžiningumo principas vertintinas tuo aspektu, ar priimdamas sprendimą juridinio asmens organas veikė gera valia (lot. bona fide), o protingumo principas – ar juridinio asmens organo sprendimas buvo pakankamai pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2017, 44, 46 punktai). Ieškovė, keldama klausimą dėl sprendimo nustatyti pareigą kiekvienam asociacijos nariui padengti asociacijos veiklos išlaidas per 2023 m. ir padengti asociacijos metinių renginių 2021–2023 m. organizavimo išlaidas teisėtumo, be savo deklaratyvių teiginių, nenurodė jokių objektyvių argumentų, leidžiančių abejoti 2023 m. spalio 17 d. atsakovės visuotinio susirinkimo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, nenustatė jokių aplinkybių, jog asociacijos veiksmai, organizuojant renginius, skirtus patiems asociacijos nariams, nebūtų suderinami su asociacijos gera valia ar toks sprendimas būtų nepakankamai pagrįstas, juolab kad, be ieškovės, visi kiti asociacijos nariai jokių ginčų dėl asociacijos veiklos ne tik nereiškė, tačiau ir vienbalsiai (išskyrus ieškovę) pritarė asociacijos visuotiniame susirinkime iškeltiems klausimams.

26. Apibendrindamas tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovės neeiliniame visuotiniame susirinkime nustatyti įpareigojimai, jog kiekvieno asociacijos nario mokėtina suma padengiant asociacijos veiklos išlaidas per 2023 m. ir padengiant asociacijos metinių renginių 2021–2023 m. organizavimo išlaidas yra lygi 5 714,29 Eur ir asociacijos narių iki šio nutarimo dienos sumokėtos įmokos, skirtos padengti asociacijos veiklos išlaidas per 2023 m. ir asociacijos metinių renginių 2021–2023 m. organizavimo išlaidas, įskaitomos į nurodytą 5 714,29 Eur sumą, neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo ar sąžiningumo principams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio ieškinio reikalavimo netenkino.

27. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai jas ištyrė, tinkamai vertino įrodymus ir tinkamai kvalifikavo ginčą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

30. Atsakovo atstovas advokatas M. B. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, juo prašė priteisti atsakovei iš ieškovės 1 996,50 Eur dydžio išlaidas, patirtas sumokant už advokato suteiktas teisines paslaugas, ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. 2024 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV-2024/888 ir teisinių paslaugų suteikimo aktą, taip pat pateikė 2024 m. liepos 8 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, jog atsakovė sumokėjo advokatui pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. ADV-2024/888 ir Nr. ADV-2024/887 3 448,50 Eur sumą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, atsakovės atstovo atliktus veiksmus, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, taip pat į tai, kad apeliacinis skundas buvo atmestas, konstatuoja, kad atsakovo prašoma priteisti 1 996,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl atsakovei priteistina iš ieškovės (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

31. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai iš ieškovės Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų 1 996,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.