- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2023-06-08
- Bylos Nr.
- AN2-142-1049/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00226-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Audrius Meilutis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. J.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Albertas Kručkauskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. J. įgalioto atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 21 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 21 d. nutarimu A. J. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 400,00 eurų dydžio bauda už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), vadovu, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tai yra žinodamas, kad bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, po mokestinės nepriemokos susidarymo datos laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d., vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnės eilės kreditoriais ir tuo pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kaip kreditorės teises. Tokiais veiksmais A. J. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
2. Apeliaciniu skundu asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – A. J., įgaliotasis atstovas advokatas Albertas Kručkauskas, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 21 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
2.1. Skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra formalus, vienpusiškas ir nemotyvuotas, nes nepagrįstai suteikiama pirmenybė tik vienos pusės argumentams neatsakant į kitos. Teismas neatskleidė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės – veikos, bei subjektyviosios pusės požymio – kaltės. Iš skundžiamo nutarimo turinio ir motyvų matyti, kad teismas nesuprato kokią reikšmę buhalterinėje apskaitoje atlieka avansinės apyskaitos, kas jose fiksuojama. Skirtingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nebuvo nei veikos, nei padarinių, nei priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių.
2.2. Taip pat skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje pažymima, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti vien tik CK 6.930¹ straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Skundo autorius pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ginčijo, kad jo veiksmais nebuvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas, nes VMI pareiškime nurodytose avansinėse apyskaitose fiksuoti ne bendrovės mokėjimai, o išaugusi skola A. J. dėl jo asmeninėmis lėšomis darytų mokėjimų. Bendrovė mokėjimo eiliškumą galėjo pažeisti tik savo, t. y. bendrovės lėšas, nukreipus kitiems kreditoriams. Jei už bendrovę skolą padengia kitas asmuo ne iš bendrovės lėšų, mokėjimo eiliškumas nėra pažeidžiamas. Įgaliotojo atstovo įsitikinimu, A. J. negali būti traukiamas atsakomybėn už bendrovės kreditorių eiliškumo pažeidimą, nes mokėjimus, kuriuos mini VMI pareiškime, atliko ne bendrovė, o A. J. iš savo asmeninių lėšų. A. J. kaip fizinis asmuo, nėra saistomas mokėjimo eiliškumo ir yra laisvas savo asmenines lėšas naudoti ir skirti savo nuožiūra. Kadangi bendrovės lėšos areštuotos, A. J., nori užbaigti verslo projektą, parduoti bendrovei priklausančius namus ir atsiskaityti su VMI, tam būtina atlikti tam tikrus mokėjimus kitiems kreditoriams. Kadangi bendrovė neturi teisės atsiskaityti su minėtais kreditoriais iki kol nebus padengta mokestinė prievolė, tiems mokėjimams A. J. naudojo savo asmenines lėšas. Šiuo atveju jis sumokėjo iš savo asmeninių – ne bendrovės – lėšų kreditoriams, o avansinėse apyskaitose tiesiog fiksuojama bendrovės skola A. J. ir jos atsiradimo pagrindai. Šiuo atveju faktiškai įvykdavo kreditoriaus pasikeitimas – subrogacija, t. y. bendrovė buvo skolinga konkrečiam kreditoriui, šią skolą iš asmeninių lėšų apmokėjo A. J., dėl to įgydavo regreso teisę į bendrovę.
2.4. Įgaliotasis atstovas pažymi, kad faktinės aplinkybės, kurias nurodė pareiškime VMI, neturi ANK 120 straipsnio 1 dalies požymių – veikos ir kaltės. A. J. ne pažeidė mokėjimo eiliškumą ir bendrovės lėšų nenaudojo jokiems mokėjimams, o pats, iš savo asmeninių lėšų dengė bendrovės skolas, dėl ko įvykus subrogacijai įstatymo numatyta tvarka jis įgijo regreso teisę į bendrovę, t. y. atsirado bendrovės skola A. J. (vietoje skolų kitiems kreditoriams), kuri fiksuojama buhalterinėje apskaitoje, bet šiai dienai nėra padengta ir nebus dengiama iki bus atsiskaitoma su VMI. Taigi pagal nustatytas aplinkybes, pasikeitė bendrovės kreditoriai (vietoje kelių buvusių tiekėjų, atsirado A. J., nes jis padengė jų skolas). Bendrovės turtas nesumažėjo ir nepasikeitė.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į A. J. įgaliotojo atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinį skundą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizacijos skyriaus (toliau – ir Institucija) patarėja Daiva Šavenienė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 21 d. nutarimą nepakeistą.
3.1. Institucijos atstovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais nurodo, kad vertinamu atveju buvo pažeistos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, nes faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, jog tikrinimo laikotarpiu A. J. dalinius atsiskaitymus su kreditoriais atliko ne kaip paprastas fizinis asmuo, o kaip Bendrovės atskaitingas asmuo ir veikė įmonės vardu. Be to, A. J. nepateikė jokių įrodymų, kad mokėjimus atliko iš savo asmeninių lėšų ir savo, o ne Bendrovės vardu ir tokių duomenų administracinio nusižengimo byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Institucijos atstovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad A. J., laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d., būdamas Bendrovės vadovu ir atsakingas už Bendrovės atliekamus atsiskaitymus, atsiskaitymų prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne VMI, jis atsiskaitė su kitais kreditoriais, nors kiti pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio prasme buvo žemesnės eilės kreditoriais, nei VMI. Įgaliotojo atstovo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia ir A. J. deklaruojamo nekaltumo nepagrindžia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – A. J. įgaliotojo atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinis skundas netenkinamas.
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Skunde A. J. įgaliotasis atstovas, nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, nurodo, kad A. J. negali būti traukiamas atsakomybėn už bendrovės kreditorių eiliškumo pažeidimą, nes mokėjimus, kuriuos mini VMI pareiškime, atliko ne bendrovė, o A. J. iš savo asmeninių lėšų. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje esančių avansinių apyskaitų, nenustatė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviosios pusės bei A. J. kaltės.
5. Vertinant apylinkės teismo priimto nutarimo pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad remiantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
6. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 21 d. nutarimu A. J. pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas ir formalus, tačiau apygardos teismas sprendžia, jog administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad A. J. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, yra įrodyta. Skundžiamas nutarimas yra iš esmės motyvuotas, su jame padarytomis išvadomis apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti, jų detaliai nebekartoja.
7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Aptariamo nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimu A. J., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad padarė vieną iš šioje ANK normoje išvardytų alternatyvių veikų – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.
8. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, joje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši norma teisės subjektams yra privaloma.
9. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis rašytiniais bylos duomenimis, nustatė, kad Bendrovė yra VMI skolininkė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 17 d. duomenis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 42 308,69 eurų, o 2023 m. kovo 7 d. duomenimis 41 970,59 eurų. 2022 m. lapkričio 21 d. – gruodžio 14 d. buvo atliktas Bendrovės operatyvinis patikrinimas, kurio metu buvo patikrinta Bendrovės mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas per laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d. Šio patikrinimo metu buvo vertinti duomenys užfiksuoti Bendrovės atsiskaitomoje sąskaitoje, Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės pateikti dokumentai, taip pat ir apeliaciniame sekunde akcentuojamos avansinės apyskaitos bei A. J. paaiškinimai. Siekiant išieškoti susidarius mokestines nepriemokas, Bendrovės atžvilgiu VMI priėmė šešis nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės sąskaitos, o 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką ir bendrovės turto.
10. Iš 2022 m. gruodžio 16 d. operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, Bendrovės bako sąskaitos piniginių lėšų likutis 2021 m. lapkričio 1 d. buvo 11 062,58 eurų, įplaukos 10 450,00 eurų, iš kurių 20 479,28 eurų buvo nurašyti VMI mokestinės nepriemokos padengimui. Taip pat iš minėtos pažymos matyti, kad buvo patikrinta ir Bendrovės kasa. Šio patikrinimo metu nustatyta, kad pinigų likutis kasoje 2021 m. lapkričio 1 d. buvo 633,76 eurų, per tikrinamą laikotarpį į kasą buvo gauta 7 650,00 eurų pajamų, o išlaidos sudarė 8 283,76 eurų iš jų: 2021 m. gruodžio 31 d. A. J. išmokėta 569,61 eurų darbo užmokesčio ir 2022 m. birželio 30 d. išduotas 7619,15 eurų avansas atskaitingam asmeniui A. J..
11. Apeliaciniame skunde įgaliotasis atstovas akcentuoja, kad A. J. atsiskaitydamas su kreditoriais veikė kaip fizinis asmuo, tai yra mokėjimus vykdė iš savo asmeninių lėšų, todėl neturėjo pareigos laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų. Apygardos teismo nuomone, tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (t. y. direktorius) yra A. J.. Bendrovės vadovas atstovauja įmonei be atskiro įgaliojimo, o jo veiksmai laikomi paties juridinio asmens veiksmais. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-12-628/2019, 2AT-28-303/2020). Įmonė pati savaime savo veiksnumo nerealizuoja, tai jos vardu daro jos valdymo organas (organai), pareiga užtikrinti visų įmonės veikloje reikšmingų teisės aktų reikalavimų laikymąsi tenka jos vadovui, šiuo konkrečiu atveju – direktoriui A. J.. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už kreditorių teisių pažeidimą administracinėn atsakomybėn yra traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo.
12. Remiantis bylos duomenimis 2021 m. lapkričio 11 d. Bendrovė atskaitingam asmeniui A. J. (vadovas) buvo skolinga 678,16 eurų, tačiau iki 2022 m. lapkričio 18 d. Bendrovės skola išaugo iki 29 766,72 eurų. Per laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d. atskaitingas asmuo gavo 20 357,76 eurų (pajamas sudarė: 2021 m. gruodžio 31 d. atskaitingo asmens nuosavų lėšų įnešimas - 828,09 eurų, 2022 m. balandžio 30 d. skolos iškėlimas asmens nuosavų lėšų įnešimas - 8025,12 eurų, 2022 m. birželio 30 d. atskaitingo asmens lėšų įnešimas – 11 504,55 eurų), išleido 50124,48 eurų. Didžiausios išlaidos, atsiskaitymai pagal įsiskolinimą nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d.: 470,10 eurų sumokėta (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 4 d. sumokėta 3 360,00 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. balandžio 4 d. sumokėta 1028,50 eurų Advokatų profesinė bendrija (duomenys neskelbtini)., 2022 m. balandžio 30 d. sumokėta 749,75 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. gegužės 12 d. sumokėta 2 631,75 eurų Advokatų profesinė bendrija (duomenys neskelbtini)., 2022 m. gegužės 13 d. sumokėta 4 235,00 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. birželio 8 d. sumokėta 3 300,00 eurų MB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. rugpjūčio 9 d. sumokėta 1 500,00 eurų MB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. – 2022 m. rugsėjo 19 d. sumokėta 3 418,75 eurų MB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. rugsėjo 20 d. sumokėta 1 300,00 eurų už suteiktas paslaugas (seminaras) R. L., 2022 m. spalio 17 d. sumokėta 670,11 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. lapkričio 15 d. sumokėta 2 093,40 eurų MB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2022 m. lapkričio 18 d. sumokėta 1 790,00 eurų MB „(duomenys neskelbtini)“. Apygardos teismo vertinimu, būtent šie atsiskaitymai neabejotinai patvirtina, kad Bendrovės direktorius, žinodamas, jog bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, turėdamas galimybę ją jei ne visiškai pašalinti tai bent reikšmingai sumažinti, to nepadarė. Apygardos teismas pažymi, kad avanso apyskaitoje nurodomos būtent kokios išlaidos buvo patirtos įmonės naudai ir pagal šį dokumentą pinigai išmokami atskaitingam asmeniui. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apygardos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog A. J. mokėjimus kreditoriams atliko savo asmeninėmis lėšomis kaip fizinis asmuo. Pagal administracinio nusižengimo byloje esančias Bendrovės avanso apyskaitas atskaitingas asmuo yra ne kas kitas, o direktorius, todėl nekyla abejonių, kad A. J. atsiskaitymus su kreditoriais atliko veikdamas ne kaip fizinis asmuo, o kaip bendrovės vadovas ir jos interesais. Kad A. J. veikė ne kaip fizinis asmuo patvirtina ir ta aplinkybė, kad atliktus mokėjimus įtraukdavo į avansines apyskaitas taip didindamas Bendrovės įsiskolinimus, kas tik patvirtina jo veikimą šios bendrovės vardu ir interesais, o tai, kad formaliai jis atitinkamus mokėjimus atliko iš savo, kaip fizinio asmens sąskaitos atsakomybės dėl to neeliminuoja ir esminių pirmosios instancijos teismo nustatytų administracinio nusižengimo aplinkybių nekeičia.
13. Taip pat apygardos teismas sprendžia, kad nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį veikus tyčia – A. J., kaip bendrovės vadovas, žinodamas apie bendrovės įsiskolinimą valstybės biudžetui, taip pat kad bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, jos nemažino (priemoka buvo sumažinta priverstinai VMI nuo Bendrovės sąskaitos nurašant ten esančias pinigines lėšas), o sąmoningai pasirinko kitokią schemą, kuomet atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais esą savo lėšomis ir be bendrovės intereso, tačiau taip visgi neužtikino CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą daro išvadą, kad materialiosios teisės norma – ANK 120 straipsnio 1 dalis – apelianto padarytam pažeidimui pritaikyta tinkamai.
14. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepažeisdamas ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, paskyrė adekvačią ir proporcingą mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali, baudą, todėl naikinti skundžiamos apylinkės teismo nutarimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgalioto atstovo skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra. Be to, pareiškėjo skunde jokių naujų argumentų, dėl kurių nebūtų pasisakęs apylinkės teismas, nėra pateikta, todėl A. J. įgalioto atstovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – A. J. įgaliotojo atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.