Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. G. L, D. G., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimtas pareiškėjos G. L. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) d., mirties, pareiškėja priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

5. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas visiškai.

6. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja G. L. 1960 m. vasario 6 d. susituokė su S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. L. ir S. L., būdami susituokę, įsigijo butą (duomenys neskelbtini). S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) d. Testamentų registro išrašas patvirtina aplinkybę, jog palikimo priėmimo faktų po palikėjo S. L. mirties nėra registruota. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja po savo sutuoktinio mirties faktiškai rūpinosi ir prižiūrėjo jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą bei elgėsi kaip šio turto savininkė, spręsdama dėl šio turto tolimesnio valdymo. Pareiškėja, likdama gyventi bute (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius už jį, naudojausi visomis buto patalpomis, baldais, rakandais, namų apyvokos daiktais, kuriuos abu įgijo santuokoje, taip pat perėmė ir mirusio asmeninius daiktus, kurie liko mirus sutuoktiniui. Kiti įpėdiniai, galintys ar turintys teisę priimti palikimą po S. L. mirties, yra suinteresuoti asmenys A. G. L ir D. G.. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nepateikė.

8. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

9. P. S. L mirties dieną ((duomenys neskelbtini) d.) galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK), kurio 587 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK, 587 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK, 587 straipsnio 3 dalis).

10. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

11. Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).

12. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

13. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.

14. Iš byloje esančių įrodymų, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja po savo vyro mirties ir toliau liko gyventi jai ir sutuoktiniui priklausančiame bute, juo rūpinosi, mokėjo visus komunalinius mokesčius, investavo savo asmenines lėšas į smulkius remonto darbus taip prižiūrėdama ir valdydama tiek sau, tiek sutuoktiniui priklausiusią turto dalį. Tokiu būdu pareiškėja aktyviais veiksmais išreiškė aiškią savo valią valdyti butą kaip savo nuosavą (1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis). Kiti paveldėtojai – A. G. L, D. G. palikimo nepriėmė ir neprieštaravo, kad jų mama – pareiškėja priimtų palikimą pradėjus turtą faktiškai valdyti.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad G. L. po savo sutuoktinio S. L. mirties per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą, nustatant, kad Genovaitė priėmė savo mirusio sutuoktinio S. L. palikimą po jo mirties 1994 m. rugpjūčio 28 d., pradėjusi jo paliktą turtą faktiškai valdyti. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po S. L. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

16. Teismas sprendžia, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

17. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

18. Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi konstatavus, kad suinteresuoto asmens D. G. gyvenamoji ir darbo vietos nėra žinomos, todėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimo kopija civilinėje byloje Nr. 2YT-1082-1163/2025 įteikiama viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismų pranešimai“.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) d., mirties, jo palikimą priėmė sutuoktinė G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Suinteresuotam asmeniui D. G. Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimo kopija civilinėje byloje Nr. 2YT-1082-1163/2025 įteikiama viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismų pranešimai“:

„Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1082-1163/2025 patenkintas pareiškėjos G. L., gim. (duomenys neskelbtini) d., pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. G. , D. G., valstybės įmonė „Turto bankas“. Suinteresuoto asmens D. G., gim. (duomenys neskelbtini) d., gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimo kopija jai įteikiama viešo paskelbimo būdu. Su minėtu dokumentu galima susipažinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose Kęstučio g. 29, Kaunas. Ji informuojama, kad procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Ji per 30 (trisdešimt) dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos, nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimu, gali jį skųsti apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodamas per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Informacijos teirautis tel. 8 37 321 586“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.