Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

suinteresuoto asmens pareiškusio savarankiškus reikalavimus atstovei advokato padėjėjai Vilmai Šeperytei -Heinzelmann,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovui

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. U. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. J., notarei Daliai Labanauskienei, Valstybei atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir Valstybės įmonės (toliau VĮ) Turto bankas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu (panaikinimo) ir suinteresuoto asmens R. J. patikslintą pareiškimą pareiškus savarankiškus reikalavimus suinteresuotiems asmenims Valstybei atstovaujamai VĮ Turto bankas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, notarei Daliai Labanauskienei ir E. U. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, pareiškimo (prašymo) išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Pareiškėjas E. U. (toliau pareiškėjas) pateiktu patikslintu pareiškimu prašo atnaujinti jam terminą priimti palikimą pagal mirusios L. J. testamentą notarinio registro Nr.DŽM, 2009-04-20 ir panaikinti (pripažinti negaliojančiu) notarės Dalios Labanauskienės (toliau notarės) išduotą palikimo perėjimo Valstybei liudijimą notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2023-05-24.

Pareiškime pareiškėjas nurodo šias aplinkybes: Pareiškėjas E. U. gavo Marijampolės 1-ojo notaro biuro notarės Dalios Labanauskienės 2023-02-01 pranešimą Nr. 8, kuriuo buvo informuotas apie mirusios L. J. (duomenys neskelbtini) testamento, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarymo faktą. E. U. 2023-03-06 Marijampolės 1-ame notaro biure buvo supažindintas su testatorės, testamentu, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą daiktą: butą (duomenys neskelbtini) (toliau butą), visus namų apstatymo ir apyvokos reikmenis esančius šiame bute, bei visą kitą savo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kuris jai priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės, po savo mirties asmeninės nuosavybės teise paliko pareiškėjui. Nors pareiškėjui testamentu paliktas visas mirusiosios turtas, tačiau jam testamentas buvo paskelbtas nuo mirusios mirties praėjus daugiau kaip trijų mėnesių terminui (palikėja mirė (duomenys neskelbtini)), testamentas pareiškėjui paskelbtas (duomenys neskelbtini)). Todėl pareiškėjas nedelsiant 2023-03-15 kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Šios bylos nagrinėjimo metu suinteresuoto asmens VĮ Turto banko į bylą buvo pateiktas notarės D. Labanauskienės 2023-05-10 išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau liudijimas). Pagal 2023-05-24 testamentų registro išrašą matyti, kad palikimą 2023-05-10 priėmė Lietuvos valstybė. Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą palikimo priėmimo terminą bei panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Pareiškėjui testamentą notarė paskelbė tik 2023-03-06. Taigi pareiškėjas nei testatorės mirties dieną, nei per 3 mėnesius po jos mirties nežinojo apie jo vardu surašytą testamentą, o sužinojęs 2023-03-06 negalėjo priimti palikimo, nes įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas jau buvo praleistas. Pareiškėjas buvo sąžiningas, atidus ir rūpestingas. Gavęs notarės 2023-02-01 pranešimą nedelsiant grįžo iš užsienio (kur gyvena) ir atvyko pas notarę, tačiau notarė 2023-03-06 supažindinus pareiškėją su testamentu, pareiškėjui išaiškino, kad terminas palikimui priimti jau yra praleistas, ir, kad jis, norėdamas priimti palikimą, turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Pareiškėjas 2023-03-15 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad pareiškėjas E. U. elgiasi sąžiningai ir rūpestingai, aktyviais veiksmais siekia realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, objektyviai sutrukdžiusių priimti palikimą laiku. Todėl, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, CK 5.57 str. nustatyto 3 mėnesių palikimo priėmimo termino praleidimo priežastis pareiškėjas prašo pripažinti svarbiomis, ir terminą palikimo priėmimui atnaujinti.

Pagal CK 5.62 str. 1 d. valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Taigi Lietuvos valstybė yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose, kuriam palikimas pereina tik tokiu atveju, jeigu jo nepaveldi įstatyminiai ar testamentiniai įpėdiniai.

Šiuo atveju pareiškėjas yra įpėdinis pagal testamentą, jis palikimo priimti negalėjo dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių, todėl teismui šias priežastis pripažinus svarbiomis ir atnaujinus palikimo priėmimo terminą, pareiškėjas turėtų teisę priimti palikimą, kaip įpėdinis pagal testamentą.

Sprendžiant 2023-05-24 VĮ Turto bankui išduoto paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo klausimą yra būtina įvertinti priežastis ir aplinkybes kuriomis susidarė tokia situacija, jog palikimas įpėdinio pagal testamentą (pareiškėjo) nebuvo priimtas ir atiteko valstybei. Pažymėtina, kad šiuo atveju notarė testamentą pareiškėjui paskelbė tik 2023-03-06, t.y. po palikėjos mirties praėjus beveik (duomenys neskelbtini). Paskelbusi testamentą, nors pačiam pareiškėjui notarė išaiškino, kad jis jo priimti negali, bei pasiūlė kreiptis į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, tačiau vos po mėnesio, savo 2023-04-06 rašte VĮ Turto bankui nurodė, kad testamentinis įpėdinis į notaro biurą nesikreipė bei išdavė ginčijamą liudijimą.

Kasacinio teismo yra pasisakyta, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Šiuo atveju notarė, prieš išduodama ginčijamą liudijimą, net nepasidomėjo, ar pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Be to, VĮ Turto bankas byloje įtrauktas suinteresuotu asmeniu ir dar prieš išduodant ginčijamą liudijimą žinojo apie pareiškėjo siekį priimti palikimą. Faktiškai mirusios turtas nėra perėjęs Lietuvos valstybei, jis nėra perleistas ir tretiesiems asmenims, todėl ginčijamo liudijimo panaikinimas nesukels jokių neigiamų pasekmių Lietuvos valstybei. O palikimą priėmus pareiškėjui, būtų įgyvendinta mirusios valia, kuri norėjo, kad visas jos turtas atitektų pareiškėjui.

Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, notarės Dalios Labanauskienės išduotas 2023-05­24 palikimo perėjimo valstybei liudijimas, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principais, turėtų būti panaikintas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė patikslintą pareiškimą ir prašė jį tenkinti pilnai bei nesutiko su suinteresuoto asmens pareiškusio savarankiškus reikalavimus pareiškimo dalimi dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo, nes R. J. neįrodė jog jis priėmė palikimą faktiniais veiksmais, kadangi jis negyvena palikimą sudarančiame bute, juo naudojasi jo motina, kuri ir moka mokesčius, o R. J. gyvena ir dirba užsienyje ir po palikėjos mirties buvo tik trumpam laikui grįžęs į Lietuvą dėl palikėjos laidotuvių, sutinka su R. J. reikalavimu pripažinti negaliojančiu palikimo perėjimo valstybei liudijimą, nes toks liudijimas išduotas nepagrįstai ir tiek jis (E. U.), tiek R. J. šioje dalyje reiškia analogiškus reikalavimus.

Suinteresuotas asmuo atsiliepimu su pareiškėjo patikslintu pareiškimu sutiko iš dalies, tai yra sutiko dalyje, kad būtų panaikintas notaro išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kitoje dalyje nesutiko, nes palikimas, į kurį pretenduoja pareiškėjas, atsirado 2021 m. gegužės 10 d. (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas jį turėjo priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pareiškėjas kreipėsi 2023 m. kovo 13 d. t. y. beveik po (duomenys neskelbtini) mėnesių. Kaip vieną iš priežasčių pareiškėjui sutrukdžiusių įstatymo nustatytais terminais priimti palikimą pareiškėjas nurodo, kad jis nežinojo apie jo naudai sudarytą testatorės testamentą.

Suinteresuotas asmuo nesutinka su tokia pareiškėjo pozicija. Pareiškėjas apie jo naudai surašytą testamentą žinojo dar iki testatorės mirties. Be to, pareiškėjas žinojo ir apie L. J. mirtį.

Todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti buvus/egzistavus objektyvioms, svarbioms ir nuo pareiškėjo valios nepriklausomoms priežastims, sutrukdžiusioms per įstatymo nustatytą terminą imtis būtinų veiksmų palikimui, atsiradusiam po asmens mirties, priimti. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad pareiškėjas , turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą.

Pareiškėjas aktyvių veiksmų palikimui priimti ėmėsi tik tada, kai 2023 m. kovo 6 d. notarė supažindino pareiškėją su testamentu, pareiškėjui išaiškino, kad terminas palikimui priimti jau yra praleistas.

Pagal CK 5.33 straipsnį būtent palikimo atsiradimo vietos notarui, sužinojus apie testatoriaus mirtį tenka pareiga paskirti testamento paskelbimo dieną ir apie ją pranešti žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. Notaras, paskelbęs testamentą, privalo imtis priemonių nustatyti įpėdinių ir kitų suinteresuotų asmenų, nedalyvavusių paskelbiant testamentą, gyvenamąją vietą ir kiek įmanoma greičiau pranešti jiems apie testamento turinį. Šiuo atveju palikimo atsiradimo vietos ir testamento sudarymo faktą tvirtinęs notaras yra vienas ir tas pats notaras - Marijampolės 1-ojo notaro biuro notarė Dalia Labanauskienė. Šiai notarei teko pareiga pagal CK 5.33 straipsnį dėl testamento paskelbimo. Iš paveldėjimo bylos matyti, kad apie testatorės L. J. mirtį notarei tapo žinoma iš VĮ Turto banko notarei adresuoto 2021-08-25 prašymo dėl testamento paskelbimo. Tačiau testamentą notarė paskelbė tik 2023-03-06.

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad notarė turėjo pareigą paskelbti testatorės testamentą. Todėl netenkinus pareiškėjo prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo ir nustačius, kad palikimo atsiradimo vietos notarė netinkamai įvykdė CK 5.33 straipsnyje nustatytą pareigą, pareiškėjas įgytų teisę reikalauti žalos atlyginimo. Ir tokiu būdu, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, būtų apgintos pareiškėjo teisės ir interesai bei nepažeistos teisės ir interesai suinteresuoto asmens R. J..

Kasacinio teismo praktikoje yra nustatyta, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Suinteresuotas asmuo R. J. su termino atnaujinimu nesutinka, nes termino atnaujinimas pažeistų jo teises ir interesus. R. J. yra testatorės brolio V. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus, tai yra paveldint pagal įstatymą penktos eilės įpėdinis (CK 5.11 str.). Jis priėmė L. J. palikimą - butą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui suinteresuotas asmuo teismui yra pateikęs pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, kuris nagrinėjamas toje pačioje civilinėje byloje.

Suinteresuotas asmuo su šiuo pareiškėjo reikalavimu visiškai sutinka. 2023 m. birželio 8 d. suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas į civilinę bylą pateikė papildomus dokumentus, tik iš kurių ir tapo žinomos aplinkybės, jog suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas notarei pateikė 2023 m. gegužės 10 d. prašymą Nr. (16.6 Mr) SK4-5545 Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, po ko 2023 m. gegužės 24 d. notarė išdavė palikėjos palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kuris buvo išduotas neteisėtai, todėl turi būti panaikintas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė; valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis). Įstatyme nenustatytas terminas, per kurį valstybei atstovaujanti institucija privalo kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei fakto įforminimo, išduodant jai paveldėjimo teisės liudijimą. Tuo atveju, kai įpėdinių nėra, valstybei atstovaujanti institucija gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nelaukdama, kol sueis aštuoniolika mėnesių nuo palikėjo mirties. O kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Nagrinėjamu atveju notarė, prieš išduodama ginčijamą liudijimą, net nepasidomėjo, ar nėra užvestų civilinių bylų dėl asmens palikimo, nors iki šio liudijimo išdavimo į notarę dėl atitinkamų duomenų pateikimo jau anksčiau kreipėsi kita advokatė. Be to, VĮ Turto bankas byloje įtrauktas suinteresuotu asmeniu ir dar prieš išduodant ginčijamą liudijimą žinojo apie pareiškėjo E. U. siekį priimti palikimą bei siekį suinteresuoto asmens R. J. būti įtrauktam į civilinės bylos nagrinėjimą. Beje, analogišką reikalavimą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo yra pareiškęs ir suinteresuotas asmuo R. J.. Todėl notarės Dalios Labanauskienės išduotas 2023-05-24 palikimo parėjimo valstybei liudijimas turėtų būti panaikintas.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. J. palaikė savo pateiktą patikslintą pareiškimą su savarankiškais reikalavimais ir prašė jį tenkinti nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad jis priėmė palikimą po savo tetos L. J. mirties pradėdamas turtą faktiškai valdyti ir prašė pripažinti negaliojančiu palikimo perėjimo valstybei liudijimą, nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad jis (R. J.) nepriėmė palikimo ir negyveno bute, nes ta aplinkybė jog jo motina gyvena bute esančiame palikimo objektu, nereiškia jog bute negyvena jis, tai yra R. J., neneigia aplinkybės jog dirba užsienyje, tačiau grįžęs į Lietuvą bute gyvena ir reikalingus mokesčius moka jis arba motina, tačiau jo pinigais. Sužinojęs apie tetos mirtį iš karto grįžo į Lietuvą ir rūpinosi visais reikalais susijusiais su L. J. laidotuvėmis, pareiškėjo tėvui taip pat buvo pranešta apie šio asmens mirtį. Jis po tetos mirties kelis mėnesius gyveno ginčo bute, taigi priėmė palikimą faktiniais veiksmais, tai yra pradėjęs turtą faktiškai valdyti.

Pareiškime su savarankiškais reikalavimais R. J. nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. J., Suinteresuotas asmuo R. J. yra jos brolio V. J., mirusio (duomenys neskelbtini) sūnus, tai yra paveldint pagal įstatymą penktos eilės įpėdinis (CK 5.11 str.). Iš 2023 m. birželio 1 d. Gyventojų registro pažymų Nr. GR.3A-5019 ir Nr. GR.3A-5020 matyti, kad L. J. buvo netekėjusi, vaikų neturėjo. V. J. daugiau vaikų, išskyrus suinteresuotą asmenį R. J., neturėjo.

Po asmens mirties liko jos palikimas, kurį sudaro nekilnojamasis turtas - butas su rūsiu. Suinteresuotas asmuo R. J. iš karto, po asmens mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Bute gyvena kartu su savo mama J. J., kuri minėtame bute apsigyveno dar L. J. gyvai esant ir ją iki pat mirties prižiūrėjo bei slaugė. R. J. už butą moka mokesčius (už komunalinius patarnavimus, elektrą ir kt.). Suinteresuotas asmuo R. J. kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas suinteresuotam asmeniui R. J. sukels teisines pasekmes (CPK 444 str. 1 d.). Todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, teismine tvarka nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas.

2023 m. birželio 8 d. suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas į civilinę bylą pateikė papildomus dokumentus, tik iš kurių ir tapo žinomos aplinkybės, jog suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas notarei pateikė 2023 m. gegužės 10 d. prašymą Nr. (16.6 Mr) SK4-5545 Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, ir 2023 m. gegužės 24 d. notarė išdavė palikėjos palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo išduotas neteisėtai, todėl turi būti panaikintas. Suinteresuotas asmuo R. J. nebuvo atvykęs pas notarą ir nepateikęs notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar pareiškimo dėl palikimo atsisakymo. Suinteresuotas asmuo R. J. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytą paveldėjimo teisę įgyvendino kitu būdu - pradėdamas faktiškai palikimą valdyti ir neturėjo pareigos kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Atsižvelgiant į tai, kad po asmens mirties s R. J. palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, valstybė negalėjo perimti palikėjos turto, todėl palikimo perėjimo valstybei liudijimas pripažintinas negaliojančiu, kadangi šiuo atveju nebelieka CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Taigi, valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduotas ginčijamas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, nesusiklostė. Pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nebuvimas pats savaime patvirtina jo neteisėtumą, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Suinteresuotas asmuo notarė Dalia Labanauskienė pateiktame atsiliepime nurodė, kad Marijampolės 1-ame notaro biure Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų pranešimas gautas 2023-07-28 ir nepraleisdama nustatyto termino, teikiu atsiliepimą į jį. (duomenys neskelbtini) mirus L. J. ir palikimo atsiradimo vietos notarui sužinojus apie mirtį buvo patikrinti Gyventojų registro duomenys patvirtinantys mirties fakto įrašą bei Testamentų registro duomenys, patvirtinantys L. J. 2009-04-20 Marijampolės 1-ame notaro biure, testamento reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarymo faktą. Testamentiniam įpėdiniui pranešimai dėl testamento paskelbimo išsiųsti registruotais laiškais testamente nurodytais ir kitais žinomais adresais (duomenys neskelbtini).Testamentas buvo paskelbtas 2023-03-06 11.50 val. Testamentinis įpėdinis E. U. buvo informuotas, kad dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo turi kreiptis į teismą ir apie kreipimąsi pranešti notaro biurui per 14 dienų nuo testamento paskelbimo dienos. Apie tai, kad buvo 2023-03-15 kreiptasi į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo, nei pats testamentinis įpėdinis nei jo atstovė advokatė Andželika Vosyliūtė notaro biuro neinformavo.

VĮ Turto bankas apie tai, kad dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo pradėtas procesas teisme, notaro biuro taip pat neinformavo ir 2023-05-10 Nr. (16.6 Mr) SK4-5545 pareikalavo išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą mirusios L. J. turtui. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas 2023-05-24 reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad notaras pats savarankiškai negali patikrinti duomenų Lietuvos Respublikos teismų informacinėje sistemoje, kol nėra šalimi procese.

Išduodant palikimo perėjimo valstybei liudijimą man nebuvo žinoma, kad testamentinis įpėdinis E. U. kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, todėl liudijimas buvo išduotas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, atlikus visus būtinus veiksmus, surinkus bei patikrinus visus reikiamus dokumentus.

Pažymėtina, kad sprendžiant prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, būtina atsižvelgti ar tikrai terminas palikimui priimti atnaujinamas tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.

Teismo posėdžio metu notarė palaikė atsiliepimą ir nurodė jog jeigu būtų žinojusi iki palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo aplinkybę apie iškeltą civilinę bylą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ar turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo nebūtų išdavusi palikimo perėjimo valstybei liudijimo kol nesibaigs procesas civilinėje byloje ir pareiškimų tenkinimo klausimą paliko spręsti teismui. Notarė taip pat pasisakė jog laikėsi atlikdama notarinius veiksmus nusistovėjusios praktikos ir teisės normų reikalavimų bei neturėjo ir neturi jokio suinteresuotumo dėl palikėjos turto perėjimo vienam ar kitam įpėdiniui.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktu atsiliepimu nurodė, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjos turtą kaip savo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apie tinkamą valios išraišką, siekiant priimti palikimą, savo formuojamoje praktikoje ne vieną kartą konstatavo, kad savo esme palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes. Šiuo atveju sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidinės valios, būtina asmens valią išreikšti įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valią žinotų kiti asmenys. Tik toks valios išreiškimas gali sukelti civilines teisines pasekmes. Jeigu įpėdinis neatlieka veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko. Šiuo atveju palikėjos mirties momentu, galiojančiame CK 5.20 straipsnyje buvo nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau iki nurodyto termino R. J. nesikreipė dėl palikėjos palikimo priėmimo. R. J., prašydamas konstatuoti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikėjos palikimo priėmimo faktiniu valdymu, taip pat konkrečiai nenurodo kokius aktyvius veiksmus atliko po palikėjos mirties dėl jo ir visapusiškai nepaaiškina dėl kokių priežasčių nerealizavo savo paveldėjimo teisių į jį visa apimtimi per CK nustatytą laikotarpį ir jų neįregistravo Nekilnojamojo turto registre. Be to, iš šiuo metu į bylą pateiktų rašytinių įrodymų galima padaryti išvadą, kada jis tinkamai neišreiškė savo ketinimo paveldėti palikėjos palikimą, per CK nustatytą terminą (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). VĮ Turto bankas tik gavusi informaciją, jog dėl mirusiosios palikimo paveldėjimo niekas nesikreipė pradėjo palikėjos palikimo paveldėjimo procedūrą valstybei. Pagal tuo metu suformuotą Testamentų registro išrašą duomenų apie jame įregistruotą palikėjos palikimo priėmimą faktų nebuvo, todėl VĮ Turto bankas privalėjo atlikti jai teisės aktais nustatytas funkcijas ir kreiptis dėl L. J. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad VĮ Turto bankui 2023-05-24 palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo metu, nebuvo jokių konkrečių duomenų, kad įstatyminiai įpėdiniai buvo priėmę palikėjos palikimą, todėl yra akivaizdu, jog per CK nustatytą terminą, paveldėtojams pagal įstatymą nesikreipus dėl minėto turto paveldėjimo į notarą ir šio turto tinkamai nepriėmus faktiniu valdymu, mirusiosios turtą turėjo teisę paveldėti valstybė. Taigi 2023-05-24 palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Turto bankui, kaip valstybę atstovaujančiai institucijai, buvo išduotas pagrįstai (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). VĮ Turto bankas, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas (Taisyklių 10⁵ p.), neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti suinteresuoto asmens interesus. Kaip jau minėta, VĮ Turto banke buvo gauta informacija apie per įstatymo nustatytą terminą nepriimtą mirusiosios palikimą, todėl valstybę atstovaujanti institucija šiame paveldėjimo teisiniame santykyje turėjo atlikti jai teisės aktais priskirtas funkcijas. Apie suinteresuoto asmens sumokėtus mokesčius po palikėjos mirties vienareikšmiškų įrodymų šiuo metu į bylą pateikta irgi nėra, todėl yra akivaizdu, kad valstybę šiuose paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti VĮ Turto bankas tinkamai vykdė jai teisės aktais nustatytas funkcijas. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra vienas iš notarų atliekamų notarinių veiksmų. Visuma aptartų aplinkybių leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad suinteresuoto asmens ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, todėl teisinio pagrindo pripažinti notarės veiksmus neteisėtais nėra. Be to, jeigu byloje pareiškimas reikalavimas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, tai jis turėtų būti nagrinėjamas ginčo teisena ir įvertinus notarės argumentus nurodytu aspektu (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Prašo R. J. reikalavimų netenkinti.

Šis suinteresuotas asmuo teikė atsiliepimą ir dėl E. U. patikslinto pareiškimo bei prašė jo netenkinti, nes pareiškėjas neįrodė, kad terminą palikimui priimti pagal testamentą praleido dėl svarbių priežasčių bei, kad nuo palikėjos mirties nežinojo ir negalėjo susižinoti apie mirtį ir jo naudai sudarytą testamentą.

Suinteresuoto asmenes VĮ Turto bankas atstovė R. K. (toliau atstovė) palaikė pateiktą atsiliepimą ir nesutiko, kad būtų pripažintas negaliojančiu palikimo perėjimo valstybei liudijimas, nes valstybė palikimą priėmė laikydamasi įstatyme nustatytos tvarkos, gavusi pranešimą iš UAB „Litesko“ jog yra įsiskolinimas už suteiktas paslaugas ir tuo metu kai kreipėsi dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo nebuvo duomenų aiškių ir konkrečių jog yra asmenų priėmusių palikėjos palikimą, todėl jokio pagrindo naikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimo nėra, nes jis išduotas laikantis CK nustatytos tvarkos, nei E. U., nei R. J. savo reikalavimų neįrodė, prašo jų netenkinti ir atmesti abiejų asmenų pareiškusių reikalavimus pareiškimus.

Valstybę taip pat šioje byloje atstovavo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau VMI), kuri pateiktame atsiliepime nurodė jog nėra gavusi pranešimo dėl galimo palikėjos turto perėjimo valstybei ir palikimo priėmimo valstybės vardu procedūros nėra pradėjusi.

Šio suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, dalyvavimas nebuvo pripažintas privalomu ir byla buvo nagrinėjama atstovui nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti pareiškėjo su savarankiškais reikalavimais R. J. liudytojai.

Liudytoja J. J., buvusi R. J. sutuoktinė, paaiškino, kad apie palikėjos mirtį praneš buvusio vyro motina ir prašė pasirūpinti laidotuvėmis. Ji (liudytoja) apie palikėjos mirtį pranešė telefonu V. U. vyrui A. U., tai yra pareiškėjo tėvui, nes neturėjo E. U. kontaktų, niekas iš U. laidotuvėse nedalyvavo. Palikėjos laidotuvėmis rūpinosi R. J. ir ji. R. J. apsigyveno palikėjos bute, kuriame jau gyveno ir jo motina. Mokesčius mokėjo R. J.. Jų santuoka buvo nutraukta 2022 metais gruodžio mėn. nors nesutarė jau nuo 2020 metų. Buvo girdėjusi kalbas jog galimai yra testamentas E. U. naudai. Pinigus mokesčiams duoda R. J., o sumoka ir jis ir jo motina. Po palikėjos mirties R. J. nepertraukiamai bute gyveno apie mėnesį ar daugiau po to grįžo dirbti į užsienį, tačiau iš užsienio grįžęs, gyvendavo palikėjos bute. Ji žino jog tame bute gyvenamąją vietą yra deklaravusi R. J. motina, pats R. J. nedeklaravęs ten savo gyvenamosios vietos. Nrežino priežasčių, tačiau L. J. vengdavo kalbėti apie testamentą.

Liudytoja J. J., kuri yra R. J., motina, sutiko liudyti ir nurodė jog palikėjos bute apsigyveno pačios L. J. prašymu gal 2018 metais ir gyveno iki pastarosios mirties bei bute gyvena ir po palikėjos mirties. L. J. nekalbėjo apie testamentą, tačiau buvo girdėjusi kalbas jog testamentas yra E. U. naudai, kuris net laidotuvėse nedalyvavo. Rūpinosi laidotuvėmis R. J., gavo išmoką iš valstybės priklausančią žmogui mirus, o kiek trūko pridėjo R. J., kuris duoda ir pinigus mokesčiams už butą. Pareiškėjo tėvas tikrai žinojo iš karto apie palikėjos mirtį, o pareiškėjui ar buvo pranešta nežino, jai tėvas pareiškėjo kontaktų nedavė.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuoja:

Patikslintas pareiškimas netenkinamas, patikslintas pareiškimas su savarankiškais reikalavimais tenkinamas.

(duomenys neskelbtini) mirė palikėja L. J. (toliau palikėja), gyvenusi iki mirties (duomenys neskelbtini), tai yra jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Po palikėjos mirties atsirado palikimas, kurį iš esmės sudaro minėtas butas (toliau butas). Palikėja vaikų ir sutuoktinio neturėjo, jos tėvai mirę.

R. J. yra palikėjos brolio V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus, tai yra palikėjos sūnėnas ir pagal įstatymą paveldi penkta eile (CK 5.11 str. 1 d.).

E. U. nepatenka į asmenų, kurie paveldi pagal įstatymą ratą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.11 str. 1 d.

Palikėja 2009-04-20 testamentu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau testamentu), jai priklausantį turtą paliko E. U. (toliau pareiškėjui). Testamentas nenuginčytas, nepanaikintas ir nepakeistas.

Palikėjos palikimo įstatymo nustatytu terminu, tai yra per tris mėnesius nuo palikėjos mirties nepriėmė, paduodant pareiškimą notarui nei vienas asmuo, tai patvirtina byloje esantys Testamentų registro išrašai.

2023-05-24 Testamentų registro išraše yra duomenys, kad Valstybė priėmė palikėjo palikimą 2023-05-10 ir Valstybei yra išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2023-05-10 (toliau liudijimas).

Notarė pareiškėjui apie testamentą pranešė 2023-02-01 pranešimu Nr. 8 ir testamentas pareiškėjui buvo paskelbtas 2023-03-06. Pareiškėjas 2023-03-15 pateikė pareiškimą teismui dėl termino palikimui priimti pagal testamentą atnaujinimo.

Testamentą tvirtino, apie jį pareiškėjui pranešė bei palikimo perėjimo valstybei liudijimą išdavė ta pati notarė, tai yra Marijampolės pirmojo notaro biuro notarė Dalia Labanauskienė (toliau notarė).

Pranešime Nr. 8, 2023-02-01 (toliau pranešime), notarė nurodė, kad 2022-11-25 notaro biure gautas advokatės V. K. prašymas dėl liudijimo išdavimo dėl palikėjos L. J. ir notarei sužinojus apie palikėjos mirtį buvo patikrinti Gyventojų registro duomenys, patvirtinę mirties faktą bei Testamentų registro duomenys, patvirtinę 2009-04-20 testamento, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo faktą ir prašoma pareiškėjo šioje byloje kuo skubiau atvykti į notaro biurą susipažinti su testamento turiniu.

Notarė advokatei V. K. 2023-02-10 išdavė liudijimą dėl L. J. palikimo, kuriame nurodė, kad dėl šio asmens palikimo į notaro biurą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla neužvesta taip pat nurodė duomenis apie pareiškėjo naudai sudarytą testamentą (duomenys neskelbtini).

Byloje esantis 2023-03-06 pareiškimas patvirtina, kad pareiškėją notarė supažindino su testamento turiniu būtent 2023 m. kovo 6 dieną.

Byloje yra duomenys, kad R. J. buvo skirta antrinė teisine pagalba dėl palikimo priėmimo po L. J. mirties Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu (toliau VGTPT) 2022-11-23, kurią 2023-05-23 asmuo paprašė nutraukti ir teisinė pagalba buvo nutraukta VGTPT sprendimu 2023-05-24.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas teikė į bylą duomenis (DOK 25527, 2023-06-08), tai yra notarės raštą 2023-04-06 Nr. 29, kuriuo atsakė į VĮ Turto bankas raštą Nr. (16.6)SK4-10205, 2021-08-25. Notarė rašte nurodė, kad pagal 2021-08-25 prašymą dėl testamento paskelbimo, praneša, kad testamentas paskelbtas E. U. 2023-03-06 bei, kad testamentinis įpėdinis dėl palikimo į notaro biurą nesikreipė bei paveldėjimo byla neužvesta.

Taip pat teikė VĮ Registrų centras išrašą, kad bylai aktualus butas nuo 2023-05-31 registruotas Lietuvos Respublikos vardu nuosavybės teise pagal palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023-05-24, kurį taip pat pateikė teismui.

VĮ Turto bankas įrodinėjo, kad buvo skola dėl mokesčių už suteiktas paslaugas UAB „Litesko“ nemokėjimą ir teikė į bylą UAB „ Litesko“ raštą adresuotą VĮ Turto bankas ir notarei D. Labanauskienei dėl nepaveldėto nekilnojamojo turto 2021-06-03, kuriame yra duomenys, kad už butą, priklausantį palikėjai iki 2021-05-01, tai yra iki palikėjos mirties yra skola 43,25 EUR. Rašte taip pat nurodyta jog palikėja mirė (duomenys neskelbtini).

Pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo R. J. įrodinėjo ir rašytinais įrodymais, o būtent duomenimis, kad mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas bylai aktualiu laikotarpiu, tai yra tris mėnesius po palikėjos mirties, kad rūpinosi palikėjos palaidojimu, UAB „Sustojęs laikas“ sąskaita 2021-05-14 išrašyta jo tuometinei sutuoktinei, kremavimo paslaugomis (DOK 26464, 2023-06-14). Faktą, kad gyveno bute įrodinėjo ir prašymo dėl santuokos nutraukimo kopija, teisme registruoto (duomenys neskelbtini), kuriame jo gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), tai yra bute priklausančiame L. J. tuo metu, teikė advokatė V. K. tuo metu teikusios teisinę pagalbą R. J. pagal VGTPT sprendimą paklausimus notaro biurui bei VĮ Registrų centras dėl L. J., nurodant jog duomenys reikalingi civilinei bylai paveldėjimo tikslu užvesti.

Civilinėje byloje pateikta notarės paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau paveldėjimo byla) dėl L. J. kopija (DOK 27121. 2023-06-19), kurioje yra duomenys jog byla pradėta 2023-05-10, baigta 2023-05-24. Paveldėjimo byloje yra VĮ Turto bankas prašymas išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą (2023-05-10), raštas 16-6) SK4, 2021-08-25, kuriuo prašoma notarės CK 5.33 str. pagrindu imtis veiksmų dėl palikėjos testamento paskelbimo, testamento kopija, palikimo perėjimo valstybei kopija.

Dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo

Paveldėjimas tai yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 str. 1 d.). Įpėdinis paveldi ne tik turtą, bet ir turtines teises bei prievoles. Palikimas įpėdiniui pereina tokios būklės kokios buvo palikimo atsiradimo metu, tai yra palikėjo mirties momentu kaip vientisa teisių ir pareigų visuma.

Kad taptų įpėdiniu asmuo turi palikimą priimti, tai galioja tiek įstatyminiams įpėdiniams, tiek testamentiniams įpėdiniams.

Testamento buvimo nepakanka jog asmuo taptų įpėdiniu pagal testamentą. Asmuo turi palikimą pagal testamentą priimti, tai yra paduoti pareiškimą notarui, įstatymu nustatytu terminu, kad priima palikimą po testatoriaus mirties. Įstatymų leidėjas nustatęs tokį patį terminą palikimui priimti tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą.

Palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą jeigu jis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, padavė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, pradėjo turtą faktiškai valdyti arba priėmė palikimą pagal apyrašą (2 d. ir 3 d.). Įstatymu nustatytas terminas nėra naikinamasis ir teismas gali jį atnaujinti (pratęsti) jeigu nustato, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Įstatyme nenustatytas svarbių priežasčių sąrašas ir tai yra vertinamasis kriterijus.

Pagal suformuotą Kasacinio teismo praktiką yra svarbu nustatyti ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurias asmuo nurodo kaip svarbias priežastis, sutrukdžiusias priimti palikimą, nustačius jog jos buvo, reikalinga vertinti ar jos buvo svarbios ir pateisina termino praleidimą ir reikalinga išsiaiškinti kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl palikimo priėmimo ir termino atnaujinimo.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad termino palikimui priimti atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas vertinant ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai, ieškoti teisingo pareiškėjo ir kitų asmenų, kurių teises paveiktų toks atnaujinimas interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-695/2015.

Pareiškėjas svarbiomis priežastimis dėl kurių jis praleido terminą palikimui priimti pagal L. J. testamentą nurodo tai, kad jis apie testamentą pirmą kartą sužinojo iš notarės pranešimo 2023-02-01 dėl testamento turinio paskelbimo ir negalėjo priimti palikimo pagal testamentą nežinodamas jog toks testamentas yra sudarytas. Nurodo jog elgiasi sąžiningai ir rūpestingai, aktyviais veiksmais siekia realizuoti teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių objektyviai sutrukdžiusių priimti palikimą laiku.

Teismas sutinka jog byloje susidarė nestandartinė situacija kuomet ta pati notarė tvirtinusi testamentą 2009 metais, apie testatorės mirtį sužinojusi jau 2021-06-01 iš UAB „ Litesko“ rašto dėl nepaveldėto turto bei vėliau iš VĮ Turto bankas rašto 2021-08-25 testamentinį įpėdinį pakvietė susipažinti su testamento turiniu tik 2023-02-01 ir testamentą paskelbė (perskaitė) 2023-03-06, tačiau šios aplinkybės vienareikšmiškai nepatvirtina jog pareiškėjas iki 2023-02-01 tikrai nežinojo jog testatorė testamentu 2009 m. palieka jam turtą, kadangi pats pareiškėjas teismo posėdžio metu yra nurodęs aplinkybę, kad jam buvo žinoma apie testamento sudarymą ir, kad net jo motina dalyvavo sudarant t testamentą. Vėlesnių teismo posėdžių metu pareiškėjas šios aplinkybės jau neįvardino. Teismas vertina jog pareiškėjui buvo žinoma apie jo naudai sudarytą testamentą bei apie testatorės mirtį daug anksčiau nei buvo perskaitytas testamentas. Tokia išvada daroma jog, kaip minėta, pats pareiškėjas tai yra nurodęs viename iš pirmųjų teismo posėdžių, apie testatorės mirtį iš karto po jos mirties buvo pranešta pareiškėjo tėvui, byloje nėra duomenų jog pareiškėjas su tėvu nebendrauja ir vadovaujantis įrodymų pakankamumo taisykle galiojančia civiliniame procese labiau tikėtina jog pareiškėjas apie testatorės mirtį sužinojo iš karto po jos mirties, o apie testamentą žinojo ir iki testatorės mirties. Teismas sutinka, kad palikimas atsirado tik L. J. mirus, tai yra (duomenys neskelbtini), tačiau nesutinka su tuo jog pareiškėjas apie testamentą ir testatorės mirtį sužinojo tik iš notarės pranešimo 2023-02-01. Atidus ir rūpestingas asmuo gali kreiptis į notarą pagal palikimo atsiradimo vietą gauti informacijai apie testamento galiojimą, į VĮ Registrų centrą (gyventojų registrą) jei yra abejonės dėl asmens mirties. Pareiškėjas įrodymų jog tokius ar panašius veiksmus atliko nepateikė. Ta aplinkybė jos pareiškėjas gyvena užsienyje nevertinama kaip svarbi priežastis nulėmusi termino praleidimą, nes asmuo veikti gali ir per atstovą tiek dėl informacijos gavimo, tiek dėl kitų veiksmų atlikimo.

Pareiškėjas nurodo jog elgiasi sąžiningai, tačiau teismas nevisiškai su tuo sutinka, pirmiausia dėl to, kad pareiškėjas pradiniame pareiškime (2023-03-15), naudodamasis kvalifikuota teisininko pagalba, iš viso nenurodė suinteresuotų asmenų, šalindamas teismo nutartimi nustatytus trūkumus, jau nurodė suinteresuotu asmeniu Valstybę (DOK 13685, 2023-03-24), tačiau nenurodė penktos eilės įpėdinio pagal įstatymą R. J. apie kurio buvimą pareiškėjui tikrai buvo žinoma.

Suinteresuoti asmenys nesutinka, kad pareiškėjui būtų atnaujintas terminas palikimui pagal testamentą priimti, turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Aktyvus pareiškėjas buvo jau po testamento paskelbimo, tai yra iš karto kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti pagal testamentą atnaujinimo, tačiau reikšmingiausi pareiškėjo veiksmai yra tie kurie buvo ar turėjo būti atlikti terminui prasidėjus ir dar nepasibaigus ir šiuo terminu pareiškėjas jokių veiksmų neatliko, neįrodė, kad jie nebuvo atlikti dėl objektyvių priežasčių, neįrodė tokių svarbių priežasčių dėl kurių jis negalėjo veiksmų atlikti ir teismas pareiškimo šioje dalyje netenkina bei neatnaujina pareiškėjui termino palikimui pagal L. J. testamentą priimti (CPK 178 str.).

Teismas bylą nagrinėja pagal pareikštus reikalavimus ir byloje nėra pareikštų jokių reikalavimų dėl notarės D. Labanauskienės veiksmų, todėl teismas dėl jų detaliai nepasisako, pasisako tik tiek jog ta aplinkybė jog testamentas pareiškėjui buvo paskelbtas tik 2023-03-06 nors testatorė mirė (duomenys neskelbtini) gali būti laikoma viena iš priežasčių dėl kurių pareiškėjas nepriėmė palikimo pagal testamentą įstatymo nustatytu terminu, tačiau ji nėra pakankama terminui priimti palikimui pagal testamentą atnaujinti.

Teismas vertina jog pareiškėjui buvo žinomos faktinės aplinkybės, tai yra tai, kad palikimą sudarančiame bute gyvena R. J. ir jo motina ir jis ilgą laiką jokių veiksmų nesiėmė.

Dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo

Teismas pirmiausia pasisako, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 443 str. 1 d.) reglamentuoja, kad ypatingąja teisena bylos nagrinėjamos pagal bendras civilinio proceso taisykles su išimtimis ir papildymais , kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai.

To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nurodytas bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės . Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu CPK V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais, todėl teismas R. J. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais priėmė ir nagrinėjo toje pačioje byloje.

R. J. prašo nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad jis priėmė palikimą po tetos L. J. mirties, pradėdamas likusį turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjas E. U. ir Valstybę atstovaujanti VĮ Turto bankas su tuo nesutinka.

Palikimui įgyti įpėdinis (įpėdiniai) turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, tai yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas galinčias kilti iš palikimo. Svarbiausią reikšmę priimant palikimą turi valios priimti palikimą išreiškimas, o ne šios valios įforminimas ir veiksmai priimant palikimą, pradedant jį faktiškai valdyti turi būti aktyvūs, leidžiantys suprasti, kad įpėdinis pradėjo turtą valdyti kaip savo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

R. J. yra penktos eilės įpėdinis pagal įstatymą į palikimą , atsiradusį po L. J. mirties. Pirmesnių eilių įpėdinių pagal įstatymą nėra. E. U. palikėja paliko turtą testamentu (duomenys neskelbtini) m., tačiau per tris mėnesius nuo palikėjos mirties ir palikimo atsiradimo, E. U. palikimo nepriėmė, teismas šiuo sprendimu termino jam palikimui priimti neatnaujino.

Paveldėjimas, tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams, tačiau, kad tokias teises įpėdinis įgytų, jis turi priimti palikimą ir priėmusiu palikimą įpėdinis laikomas, kai jis padavė pareiškimą notarui arba pradėjo turtą faktiškai valdyti. Asmuo pradėjęs valdyti dalį palikėjo turto laikomas priėmusiu palikimą į visą palikėjo turtą, nes priimti palikimo iš dalies ar su sąlygomis neleidžiama.

Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad faktinis palikimo valdymas turi atitikti ta tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima laikyti priėmusius palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis valdymas yra tuomet kai įpėdinis atlieka ne bet kokius veiksmus, o tokius, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vertinti ar veiksmai atlikti reikia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai iš kurių matyti, kad perimtą turtą jis valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, tai yra tvarko turtą, juo naudojasi, moka mokesčius, palaiko tinkamą turto būklę, naudoja tam tikroje veikloje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje e3K-3-340-378/2020.

Ta aplinkybė, kad penktos eilės įpėdinis (R. J.) neįformino savo teisės paveldėti tetos turtą gana ilgą laikotarpį neturi esminės reikšmės sprendžiant palikimo priėmimo faktiniais veiksmais fakto nustatymą, tai yra nėra pagrindu išvadai, kad palikimas faktiniais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nebuvo priimtas (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje e2A-240-924/2023, 16 p.)

Pagal suformuotą Teismų praktiką civiliniame procese galioja įrodymų pakankamumo taisyklė, tai yra įrodymų turi būti byloje tiek, kad jų pakaktų konstatuoti aplinkybę labiau buvus nei nebuvus (CPK 178 str., 185 str.).

Suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais prašymu apklausti liudytojai, liudijo, kad R. J. po tetos (L. J.) mirties grįžo iš užsienio, kuriame dirba, ir apsigyveno palikimą sudarančiame bute, jis moka mokesčius, rūpinosi tetos laidotuvėmis ir ją palaidojo, šias aplinkybes patvirtina anksčiau aptarti rašytinai įrodymai, tai yra byloje yra duomenys, kad iš karto po L. J. mirties, tai yra terminu palikimui priimti – tris mėnesius, R. J. mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, bute gyveno, jį valdė bei juo rūpinosi. Aplinkybė jog bute deklaruota R. J. motinos, bet ne jo paties, gyvenamoji vieta nėra reikšminga sprendžiant palikimo priėmimo klausimą. R. J. motina palikimą sudarančiame bute apsigyveno dar 2018 metais palikėjos sutikimu ir jai gyvai esant. L. J. jokio patvarkymo, kad turtas liktų suinteresuoto asmens motinai nepadarė, ji nėra įpėdine nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, taigi nepriėmė ir negalėjo priimti palikimo po L. J. mirties. Paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės atsiradimo (įgijimo) pagrindų (CK 4.47 str. 2 p.) ir tai, kad bute panaudos teisėmis gyveno iki palikėjos mirties ir toliau gyvena J. J. nėra reikšminga sprendžiant palikimo priėmimo klausimus, nes kaip jau minėta ji nėra įpėdinė ir tai, kad R. J. pinigais ir pavedimu ji atlieka įmokas už komunalines paslaugas nepatvirtina jos siekio įgyti butą nuosavybės teise.

Teismas vertina, kad byloje esantys ir aptarti įrodymai patvirtina, kad R. J. atliko aktyvius, valinius veiksmus dėl tetos turto valdymo iš karto po jos mirties, tai yra mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, rūpinosi bei prižiūrėjo turtą, palikimui priimti aktualiu laikotarpiu gyveno bute sudarančiame palikimą ir įrodymu visuma leidžia daryti išvadą, kad palikimą po L. J. mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti priėmė R. J. (CPK 178 str., 185 str., 443 str. 1 d., 444 str. 2 d. 8 p.).

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu

Analogišką reikalavimą pripažinti L. J. palikimo perėjimo valstybei liudijimą notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2023-05-24 (toliau liudijimą), pareiškė tiek E. U., tiek R. J., todėl teismas dėl abiejų reikalavimų pasisako iš karto.

Priėmus palikimą įpėdiniams pagal testamentą ar pagal įstatymą yra išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas (CK 5.66 str. 1 d., 5.67 str. ), o priėmus palikimą Valstybei yra išduodamas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. CK 5.66 str. 2 d. nustato, kad tokia pat tvarka išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, kai paveldimas turtas pereina valstybei ar savivaldybei. Abu dokumentai patvirtina paveldėjimo procedūros pabaigą.

Kasacinis teismas yra suformavęs Teismų praktiką ir ne kartą pasisakęs, kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine prasme ir reikšme yra įpėdinio paveldėtą turtą ir jo dalis konkretizuojantis dokumentas, kurio pagrindu atliekama nuosavybės teisių į paveldėtą turtą registracija ir kurio išdavimas nekeičia nei nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei jų apimties. Nuosavybės teisė į paveldimą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173/916/2021).

Valstybei paveldimas (palikimas) turtas pereina CK 5.62 str. nustatyta tvarka, o būtent tuomet kai turtas testamentu paliekamas valstybei arba kai palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, kai nei vienas įpėdinis nepriima palikimo, iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.).

Byloje įrodinėjama, kad liudijimas valstybei buvo išduotas 2023-05-24, pažeidžiant įstatymo normas.

CK 5.8 str. reglamentuoja galimybę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Liudijimas išduotas 2023-05-24 ir terminas jam ginčyti nepraleistas.

Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė, paveldinti tik tuomet jeigu nėra įpėdinių arba nei vienas jų nepriėmė palikimo, arba kai turtas testamentu paliekamas valstybei, arba iš visų įpėdinių atimta teisė paveldėti tik tuomet turtas mirusiojo pereina valstybei paveldėjimo teise (CK 5.62 str.). Valstybė paveldi pagal įstatymą ir negali atsisakyti priimti palikimo, tačiau valstybė paveldi tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turinti veiksmas nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai, o būtent valstybė negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to Kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė kaip ir kiti įpėdiniai tam, jog įgytų palikimą turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai jog ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas kaip yra kitų įpėdinių atvejais, o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-7-18/2014).

Vertinant ar įvyko palikimo perėjimo valstybei juridinis faktas, reikalinga nustatyti ar nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar turtas paliktas testamentu valstybei, ar atimta iš visų įpėdinių paveldėjimo teisė ar aplamai nėra įpėdinių. Nagrinėjamai bylai aktualus situacija priėmė ar ne esantys įpėdiniai, tai yra fiziniai asmenys, palikėjos palikimą. E. U. yra testamentinis įpėdinis, jis praleido terminą palikimui priimti pagal testamentą, kurio terminas neatnaujinamas šiuo teismo sprendimu ir nors jis yra testamentinis įpėdinis, tačiau jis nėra priėmęs palikimo ir dėl jo turtas galėtų pereiti valstybei. Kitaip yra su penktos eilės įpėdiniu pagal įstatymą R. J., kuris taip pat įstatymu nustatytu terminu nepadavė pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo, tačiau šiuo teismo sprendimu nustatomas turintis juridinę reikšmę faktas, kad R. J. priėmė palikėjos palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti ir nors faktas nustatomas jau esant išduotam turto perėjimo valstybei liudijimui (2023-05-24), tačiau teismo vertinimu, sąlygos tokiam liudijimui išduoti nebuvo atsiradę, tai yra neįvyko turto perėjimo valstybei juridinis faktas, o būtent neatsirado situacija, kad nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, kadangi pagal CK palikimo atsiradimu laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5. 3 str. 1 d.) ir nepriklausomai nuo to kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusio asmens turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, tai yra nuo palikimo atsiradimo dienos, o būtent palikėjo m mirties momento.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą nuo tada kai jis atliko veiksmus išvardintus CK 5.50 str. 2 d., tai yra laikomas priėmusiu palikimą ir toks asmuo kuris pradėjo likusį palikėjo turtą faktiškai valdyti, tai yra priėmė palikimą vienu iš įstatymu nustatytų būdų ir asmuo laikomas priėmęs palikimą šiuo būdu ne nuo tos dienos kai nustatomas turintis juridinę reikšmę palimimo priėmimo faktas, o nuo palikimo atsiradimo momento, tai yra palikėjo mirties dienos ir nors šiuo atveju turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas šiuo sprendimu, teismas vertina jog R. J. palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, priėmė palikėjos mirties momentu, tai yra (duomenys neskelbtini), ir neatsirado sąlygos palikimui pereiti valstybei, tai yra neįvyko juridinis faktas, kad nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo nei prašymo išduoti turto perėjimo valstybei liudijimą, nei anksčiau ir todėl teismas detaliai nepasisako šioje sprendimo dalyje kokius veiksmus atliko valstybei, tai yra kiek ir kokių prašymų (pareiškimų) ją atstovaujančios institucijos VĮ Turto bankas darbuotojai teikė notarei, nes viena jie išvardinti sprendimo dalyje dėl faktinių aplinkybių šios bylos, antra tai nėra teisiškai reikšminga, kadangi, kaip jau minėta neatsirado sąlygų palikėjos turtui pereiti valstybei ir be pagrindo išduotas turto perėjimo valstybei liudijimas pripažįstamas negaliojančiu (CK 5.8str., 5.9str. 2 d., 5.50 str. 1 d., 1.80 str. 1 d.) , nes kaip jau minėta, yra įpėdinis pagal įstatymą priėmęs palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, R. J., kuris į paveldėjimo teisinius santykius yra įstojęs palikimo atsiradimo momentu ir iš jų nebuvo pasitraukęs.

Teismas dar pasisako, kad byloje kaip jau minėta nesprendžiamas notarės ar VĮ Tirto bankas darbuotojų veiksmų atlikimo ar atsakomybės klausimas ir todėl plačiau nepasisako dėl to, tik atkreipia dėmesį, kad Valstybę atstovaujanti institucija, tai yra VĮ Turto bankas apie iškeltą civilinė bylą žinojo jau 2023 m. kovo mėn., nes 2023-03-30, teikė atsiliepimą į E. U. pareiškimą ir tuomet nurodė, kad yra gavusi pranešimą apie galimą turto perėjimo valstybei, tačiau palikimo perėjimo valstybei liudijimas dar nėra išduotas, taigi Valstybė atstovaujama VĮ Turto bankas kreipėsi į notarą išduoti turto perėjimo valstybei liudijimą, žinodama apie iškeltą bylą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pagal E. U. reikalavimus ir esant nepriimtam procesiniam teismo sprendimui byloje, taigi nesant pagrindo tokiam prašymui teikti.

R. J. pareiškimo rezoliucinėje dalyje nurodo, kad prašo pripažinti negaliojančiu VĮ Turto bankas 2023-05-10 prašymą notarei dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo.

Teismo vertinimu teisinės pasekmės kyla iš turto perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, nes tik išdavus tokį liudijimą valstybė gali įforminti turtą savo vardu, tačiau šiuo atveju perėjimo valstybei liudijimas pripažįstamas negaliojančiu ir tuo pačiu pripažįstamas negaliojančiu ir 2023-05-10 prašymas išduoti turto perėjimo valstybei liudijimą, nes liudijimas buvo išduotas būtent šio prašymo pagrindu nors tokiam prašymui teikti teisinių pagrindų nebuvo.

Notarė suinteresuotu asmeniu byloje yra nuo pareiškimo su savarankiškais reikalavimais priėmimo momento ir išduodama turto perėjimo valstybei liudijimą galėjo nežinoti apie iškeltą civilinę bylą.

Teismas dar kartą pasisako dėl to, kad reikalavimą pripažinti turto perėjimo valstybei liudijimą nagrinėja ne pagal ieškinį (CK 5.8 str.), o pagal pareiškimą ir pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, o būtent jau minėta CPK 443 str. 7 d. reglamentuoja, kad nagrinėjant bylą ypatingąja teisena ir kilus ginčui dėl teisės, byla toliau nagrinėjama ypatingąja teisena ir be to net ir klaidingas procesinio dokumento pavadinimas nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus (CPK 115 str. 6 d.).

Dėl kitų dalyvaujančių byloje asmenų išsakytų motyvų teismas nepasisako kaip dėl neturinčių tiesioginės reikšmės reikalavimams spręsti ir sprendimui priimti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 443 str. 6 d. reglamentuoja, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Byloje tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais teikė įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas ir pareiškėjas prašo priteisti 4650 EUR (DOK 50176, 2023-11-14), asmuo pareiškęs savarankiškus reikalavimus teikė duomenis (mokėjimą patvirtinantį dokumentą) jog atstovei sumokėjo 450 EUR (DOK 44603, 2023-10-06 ).

Teismas vertina, kad byloje priešingas teisinis suinteresuotumas buvo dėl visų reikalavimų, nes R. J. ir Valstybė (VĮ Turto bankas) nesutiko, kad būtų atnaujintas terminas palikimui priimti pagal E. U. pareiškimą. Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu R. J. neprieštaravo ir reiškė iš esmės analogišką reikalavimą, Valstybė nesutiko. Dėl R. J. pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą nesutiko nei E. U., nei Valstybė, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, E. U. iš esmės sutiko, Valstybė nesutiko.

Valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas prašo nepriteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų (DOK 50648,2023-11-16).

Teismas pareiškėjo reikalavimų netenkina, R. J. reikalavimus pagal patikslintą pareiškimą su savarankiškais reikalavimais tenkina.

Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais R. J. nepateikė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos raštu prašymo jas priteisti, nepateikė turėtų išlaidų paskaičiavimo ir pagrindimo ir jos nepriteisiamos (CPK 98 str. 1 d.)

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu., 270 straipsniu, 448 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Patikslinto pareiškimo netenkinti.

Patikslintą pareiškimą su savarankiškais reikalavimais tenkinti.

Netenkinti pareiškėjo E. U. patikslinto pareiškimo dėl palikimo termino atnaujinimo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo (pripažinimo negaliojančiu.

Tenkinti patikslintą pareiškimą su savarankiškais reikalavimais ir paveldėjimo teisei realizuoti, nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą kad L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, sūnėnas R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pripažinti negaliojančiu 2023 m. gegužės 24 d. Marijampolės 1-ojo notaro biuro išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančiu 2023 m. gegužės 10 d. Valstybės įmonės Turto bankas Marijampolės 1-ojo notaro biurui pateiktą prašymą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo.

Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti (teikti) suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai per tris dienas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.