- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-16
- Bylos Nr.
- e2A-2520-436/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00380-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Gintautas Koriaginas, Arūnas Rudzinskas (pran.)
- Atsakovas
- I. S., A. B. Č.
- Ieškovas
- Bankrutuojančios I
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininko), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko (pranešėjo), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. S. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-572-547/2015 pagal ieškovo Bankrutuojančios I. S. individualios įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Lexuna“, ieškinį atsakovams A. B. Č., I. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas bankrutuojančios I. S. IĮ bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia atsakovės I. S. 2013 m. balandžio 11 d. sudarytą dovanojimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė I. S. padovanojo atsakovei A. B. Č. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutartį pripažinus negaliojančia, taikyti restituciją ir grąžinti atsakovės I. S. nuosavybėn ginčo žemės sklypą. Priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė argumentais, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1967-260/2014 I. S. individualiai įmonei iškėlė bankroto bylą. Ieškovas yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, o jo savininkas yra atsakovė I. S.. Neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turtas yra neatskiriamas nuo įmonininko (savininko ar savininkų) turto. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratoriui įmonės turtas perduotas nebuvo, tačiau patikrinus įmonės sudarytus sandorius už 36 mėnesius, administratorius nustatė, kad atsakovė I. S. 2013-04-11 padovanojo atsakovei A. B. Č. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1502,84 Eur. Administratoriaus vertinimu, dovanojimo sutartimi perleidžiant turtą neatlygintinai atsakovui, buvo siekiama išvengti prievolės atsiskaityti su ieškovo kreditoriais, todėl sudarius šį sandorių nebeliko galimybės ne tik atsiskaityti su kreditoriais, bet ir vykdyti bankroto procesą. Ieškovo administratorius, vykdydamas įstatyminę prievolę ginti bankrutuojančios įmonės (ieškovo) bei visų jos kreditorių interesus (LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 14 p.), bankrutuojančios I. S. individualios įmonės vardu pareiškė actio Pauliana reikalavimą dovanojimo sutarčiai panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovė I. S. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sudarė sandorį su A. B. Č., kuriuo padovanojo jai, savo močiutei, dirbamos žemės sklypą (sklypo vertė buvo 5189 litų). Jį padovanojo, nes ketino išvažiuoti į užsienį uždarbiauti, turėdama tikslą grąžinti skolas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia atsakovės I. S. 2013 m. balandžio 11 d. sudarytą dovanojimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė I. S. padovanojo atsakovei A. B. Č. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); taikė restituciją ir grąžino atsakovės I. S. nuosavybėn ginčo žemės sklypą. Teismas priteisė iš I. S. ir A. B. Č. solidariai 6,67 Eur pašto išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad bankrutuojančios I. S. IĮ buvusi savininkė I. S., įmonei esant nemokiai ir negalint atsiskaityti su kreditoriais, sudarė dovanojimo sutartį. Šia dovanojimo sutartimi ji neatlygintinai perleido jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą atsakovei. Ieškovo įmonėje nesant turto, už įmonės prievoles atsako atsakovė I. S. (įmonės savininkė) savo turtu (LR CK 2.50 str. 4 d.). Perleisdama asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą neatlygintinai, Atsakovė I. S. siekė sumažinti I. S. individualios įmonės kreditorių galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimus, taip pažeisdama kreditorių teises ir teisėtus interesus. Ne tik, kad siekė, tačiau Ieškovo kreditorių galimybę gauti savo reikalavimo patenkinimus sumažino iki minimumo, nes perleidus šį turtą atsakovė I. S. jokio kito registruotino turto neturi. Juo labiau, kad atsakovei I. S. sudaryti šį sandorį nebuvo nustatyta įstatymiškai ar kokiu teismo sprendimu, o tokio sandorio sudarymas yra išskirtinai vertintinas kaip atsakovės I. S. laisvos valios išraiška, dėl ko sektina išvada, kad objektyvių priežasčių minėto sandorio sudarymo būtinumui niekada nekilo. Nors viena iš būtinųjų actio Pauliana sąlygų yra skolininko nesąžiningumas, tačiau esant situacijai, kuomet yra actio Pauliana pagrindu ginčijamas sudarytas neatlygintinis sandoris, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (LR CK 6.66 str. 2 d.)
Nustatant ar nepraleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikytinas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas, pagal kurį administratorius apie sandorius sužino nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Taigi šiuo atveju CK 6.66 str. 3 d. nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Iš informacinės sistemos LITEKO matosi, kad Kauno apygardos teismo 2014-07-01 nutartis civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo I. S. IĮ įsiteisėjo 2014-07-14, o ieškinys Varėnos rajono apylinkės teismui pateiktas 2015-04-14, nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė I. S. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti pritaikius ieškinio senatį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas teismo sprendimas nepagrįstas, priimtas pažeidžiant CK 1.126 straipsnio nuostatas, kadangi baigiamųjų kalbų metu apeliantės atstovas prašė taikyti ieškinio senatį, tačiau teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties sandoriams ginčyti pagal CK 1.5 str., 1.81 str., 6.66 str. nuostatas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinio vienerių metų ieškinio senaties terminas yra praleistas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo bankrutuojančios I. S. IĮ bankroto administratorius prašo apeliacinį skundą atmesti, Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokios išlaidos susidarytų iki bylos išnagrinėjimo. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad ieškinio senaties klausimas pirmosios instancijos teisme nagrinėtas nebuvo, be to, atsakovė atsiliepime į ieškinį neprašė taikyti ieškinio senaties termino, o šis prašymas buvo pareikštas teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu. Baigiamųjų kalbų metų šalys negali remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo tiriamos nagrinėjant bylą iš esmės. Be to, nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu pareiškė bankroto administratorius, kuris iškėlus ieškovui bankroto bylą ir perėmus dokumentus, atliko sandorių patikrinimą ir nustatęs, kad ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovo kreditorių teises, nepraėjus metams kreipėsi į teismą su ieškiniu. Tai reiškia, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas šiuo atveju nėra praleistas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, formuodama Lietuvos Respublikos teismų praktiką nurodė, jog nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose, reiškia, kad <...> apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 10 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-522/2000). Kitoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, t. y. 1) pasisako dėl apskųstos sprendimo dalies; 2) pasisako dėl apelianto nurodytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 30 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-1109/2000).
Nagrinėjamoje byloje apeliantė savo skundą grindžia vienintele aplinkybe, kad teismo sprendimas nepagrįstas, nes akivaizdžiai praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas sandoriui ginčyti, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, pasisakys tik dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, bankroto administratoriui ginčijant sandorį actio Pauliana pagrindu.
Ieškinio senaties instituto tikslas – tiek sudaryti realią galimybę asmeniui per tam tikrą laiką apginti savo pažeistą teisę, tiek ir skatinti asmenis kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, taip užtikrinant civilinių santykių stabilumą. Ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti, nes, praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. Taigi ieškinio senaties institutas atitinka tiek ieškovo, tiek atsakovo interesus.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1967-260/2014 I. S. individualiai įmonei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Lexuna“. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ši nutartis įsiteisėjo 2014 m. liepos 14 d. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Vykdydamas įstatymu nustatytus įpareigojimus, bankroto administratorius įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo patikrino įmonės ir jos savininkės atsakovės I. S. sudarytus sandorius už 36 mėnesius, administratorius ir nustatė, kad atsakovė I. S. 2013-04-11 padovanojo atsakovei A. B. Č. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Bankroto administratorius, manydamas, kad šis sandoris pažeidė ieškovo kreditorių teises ir gindamas visų kreditorių interesus, 2015 m. balandžio 14 d. kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą dėl prieš tai minėto dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.
Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises. Pažymėtina, kad informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB bankas v. G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-297/2013; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. G. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-455/2013; 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. G. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-41/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-684/2015).
ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nustatant, ar nepraleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikytinas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas, pagal kurį administratorius apie sandorius sužino nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Taigi šiuo atveju CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Teismas prieš tai nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2014-07-01 nutartis civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo I. S. IĮ įsiteisėjo 2014-07-14, o ieškinys Varėnos rajono apylinkės teismui pateiktas 2015-04-14. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju vienerių metų ieškinio senaties terminas tokiam ieškiniui pareikšti nėra praleistas, todėl apeliantės argumentas, kad ieškinio senaties terminas byloje akivaizdžiai praleistas, atmestinas kaip nepagrįstas.
Įrodymai apie ieškovo apeliacinio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikti, todėl šiuo klausimu kolegija nepasisako.
Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovės I. S. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.