Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios I. S. IĮ bankroto administratoriaus atstovui Nerijui Strikuliui, atsakovės A. B. Č. atstovui advokato padėjėjui Artūrui Melisiakui, atsakovei I. S., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo Bankrutuojančios I. S. individualios įmonės atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Lexuna“ ieškinį atsakovams: . A., B. Č., I. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, o jo savininkas yra atsakovė I. S. Neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turtas yra neatskiriamas nuo įmonininko (savininko ar savininkų) turto. Taigi jeigu įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka šios įmonės turto, už jos prievoles atsako įmonininkas (savininkas ar savininkai) savo turtu. Dėl šios priežasties už ieškovo neįvykdytas prievoles taip pat atsako ir ieškovo savininkė (atsakovė I. S.) savo turtu (LR CK 2.50 str. 4 d.).

Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui ir bankroto administratoriui pradėjus vykdyti paskirtąsias funkcijas tapo žinoma, kad ieškovas jokio viešai registruotino turto neturi. Ieškovo bankroto administratoriui taip pat nebuvo perduotas joks kitas ieškovui priklausantis ilgalaikis ar trumpalaikis turtas.

Dėl šios priežasties ieškovo bankroto administratoriui pradėjus tikrinti ne tik pačio ieškovo sudarytus sandorius per ne trumpesnį nei 36 mėnesių iki bankroto bylos iškėlimo dienos laikotarpį, tačiau taip pat ir ieškovo savininko (trečiojo asmens) sudarytus sandorius. Patikrinus šiuos sandorius ir ieškovo bankroto administratoriui gavus iš VĮ Registrų centro Kauno filialo pažymą tapo žinoma, jog 2014 m. balandžio 11 d. atsakovė I. S. sudarė žemės sklypo dovanojimo sutartį bei minėtos sutarties pagrindu padovanojo atsakovei A. B. Č. asmeninės nuosavybės teise atsakovei I. S. priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) atsakovės Dovanojimo sutarties sudarymo dieną nurodė, kad dovanojamojo daikto vertė sudaro 5 189,00 Lt, kas atitinka 1 502,84 Eur sumą.

Remiantis aukščiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis paskirtasis bankrutuojančios I. S. individualios įmonės administratorius mano, jog asmeninės nuosavybės teise atsakovei I. S. priklausęs turtas, kurį neatlygintinai atsakovė I. S. perleido atsakovei A. B. Č., pažeidė neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (ieškovo) kreditorių interesus bei laikosi pozicijos, kad Dovanojimo sutartimi perleidžiant turtą neatlygintinai atsakovui, buvo siekiama išvengti prievolės atsiskaityti su ieškovo kreditoriais, todėl sudarius šį sandorių nebeliko galimybės ne tik atsiskaityti su kreditoriais, bet ir vykdyti bankroto procesą. Ieškovo administratorius, vykdydamas įstatyminę prievolę ginti bankrutuojančios įmonės (ieškovo) bei visų jos kreditorių interesus (LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 14 p.), bankrutuojančios I. S. individualios įmonės vardu reiškia actio Pauliana reikalavimą dovanojimo sutarčiai panaikinti.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Nerijus Strikulys papildomai nurodė, kad atsakovė I. S., žinodama savo nemokumą ir padovanodama žemės sklypą A. B. Č., veikė norėdama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Bendra skola siekia 12 470,96 Eur. Jokio kito turto įmonė neturėjo ir neturi. Mano, kad, ginant kreditorių interesus, reikalinga sandorį pripažinti negaliojančiu LR CK 6.66 str. 2 d. pagrindu.

Teismo posėdžio metu atsakovė I. S. nurodė, kad 2006 m. močiutė jai padovanojo žemės sklypą ir ji su vyru dirbo tą žemę. Vėliau su vyru išsiskyrė ir nebegalėjo jos dirbti. Su vyru oficialiai išsiskyrė 2013-03-12, bet su juo nebegyvena jau nuo 2011 metų. 2013 metais gimė sūnus, todėl ir dėl šių priežasčių ji negalėjo dirbti žemės. Močiutės sveikata buvo stabili. Ji nutarė neprieštarauti močiutei, kai išgirdo apie nuobaudas už žemės nedirbimą. Patvirtino, kad už žemės nedirbimą nuobauda nebuvo skirta. Žemę padovanojo močiutė jai, nes ji neturi nei tėvo, nei mamos. Vėliau, močiutei pareikalavus, sakant, kad ji turi ir daugiau anūkų, sutiko ir padovanojo jai žemę atgal. Atsakovė nurodė, kad jai buvo šokas, nes žuvo jos draugas, kai ji laukėsi, tuo metu jai viskas buvo tas pats. Jai priklausanti parduotuvė veikė iki 2013 m. liepos pabaigos, o 2013 m. rugpjūčio 1 d. uždarė kasą. Patvirtino, kad jai yra skambinęs (duomenys neskelbtini) ir klausęs ar ji sumokėsianti skolą ir sakė, kad jie kels bankroto bylą. Jie skambino 2013 metų pabaigoje, bet jie buvo skambinę ir anksčiau. Dėl mokėjimų skambino (duomenys neskelbtini) IĮ ir teiravosi ar mokėsiu skolą. Nurodė, kad A. B. Č. – jos močiutė, jos mamos – mama. Močiutė tą žemę dabar jau pati išnuomojusi. Tos žemės ji parduoti nebandė, galvojo išvykti į užsienį ir užsidirbti pinigų skoloms grąžinti, bet neturėjo kam palikti įmones.

Teismo posėdžio metu atsakovės A. B. Č. atstovas, advokato padėjėjas Artūras Melisiakas nurodė, kad tai senelės ir anūkės santykiai. Č. nusprendė padovanoti žemę anūkei 2006 m. Po skyrybų su savo vyru S. susirado kitą žmogų, laukėsi vaiko ir negalėjo tos žemės dirbti, todėl ir pareikalavo grąžinti žemę. Apie skolas Č. nieko nežinojo. Jis mano, kad šį sandorį nuginčyti būtų neteisinga. Č. žemę susigrąžinti nori todėl, kad netinkamai ją prižiūri. Močiutei pareikalavus anūkė žemę ir grąžino. Patenkinus ieškinį jos padėtis pablogėtų, nes netektų žemės. Jis mano, kad sandoris gali būti, bet neprivalo būti pripažintas neteisėtu ir prašė netaikyti actio Pauliana.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje įtvirtintas vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų – kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius – actio Pauliana. Tai specialus, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą.

Actio Pauliana - tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad actio Pauliana institutas skirtas kreditoriaus teisėms apginti nuo tokio nesąžiningo skolininko, kuris, perleidęs savo turtą trečiajam asmeniui, tampa nemokus, todėl negali vykdyti savo prievolės kreditoriui ir taip pažeidžia kreditoriaus teises. Kreditorius, reikšdamas actio Pauliano ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Atkūrus pažeistą skolininko mokumą, padidėja kreditoriaus šansai, kad skolininkas visiškai arba bent iš dalies įvykdys savo prievolę. Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų (LAT 2008-09-21 Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga Nr. 29). Kaip nurodoma LR Civilinio kodekso 6.66 straipsnyje, sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai dėl šio sandorio nebeturi realios galimybės atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti sutartinių įsipareigojimų; arba yra reali grėsmė, kad dėl sudaryto sandorio sutartiniai įsipareigojimai nebus įvykdyti.

Dėl actio Pauliana taikymo bankroto bylose

Įmonių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu.

Nagrinėjamu atveju, Bankrutuojančios I. S. IĮ buvusi savininkė I. S., įmonei esant nemokiai ir negalint atsiskaityti su kreditoriais, sudarė dovanojimo sutartį. Šia dovanojimo sutartimi ji neatlygintinai perleido jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą atsakovei. Ieškovo įmonėje nesant turto, už įmonės prievoles atsako atsakovė I. S. (įmonės savininkė) savo turtu (LR CK 2.50 str. 4 d.). Perleisdama asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą neatlygintinai, Atsakovė I. S. siekė sumažinti I. S. individualios įmonės kreditorių galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimus, taip pažeisdama kreditorių teises ir teisėtus interesus. Ne tik, kad siekė, tačiau Ieškovo kreditorių galimybę gauti savo reikalavimo patenkinimus sumažino iki minimumo, nes perleidus šį turtą atsakovė I. S. jokio kito registruotino turto neturi.

Juo labiau, kad atsakovei I. S. sudaryti šį sandorį nebuvo nustatyta įstatymiškai ar kokiu teismo sprendimu, o tokio sandorio sudarymas yra išskirtinai vertintinas kaip atsakovės I. S. laisvos valios išraiška, dėl ko sektina išvada, kad objektyvių priežasčių minėto sandorio sudarymo būtinumui niekada nekilo.

Nors viena iš būtinųjų actio Pauliana sąlygų yra skolininko nesąžiningumas, tačiau esant situacijai, kuomet yra actio Pauliana pagrindu ginčijamas sudarytas neatlygintinis sandoris, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (LR CK 6.66 str. 2 d.)

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai.

Be to, prieš sudarydamos ginčijamus sandorius, jų šalys suderina savo valią dėl būsimų sandorių rūšies, sąlygų ir atsižvelgdamos į jiems reikšmingas aplinkybes, konkrečiu atveju renkasi tam tikrą sutarties rūšį. Ginčo turtą perleido skolininkė savo močiutei. Tai – asmenys, LR CK 6.67 straipsnio 1 punkte įvardyti kaip artimieji giminaičiai. Jie derino savo valią dėl sandorių sudarymo, sąlygų, atsižvelgdami į tam tikras jų pasirinkimą lėmusias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos turto įgijėjų sąžiningumui vertinti. Vertinant įgijėjų sąžiningumą, būtina atsižvelgti į asmenų, dalyvavusių sudarant ginčo sandorį, artimus ryšius, atitinkančius įtvirtintus CK 6.67 straipsnio 1 punkte. Atsakovė I. S., būdama skolininku, sudarė ginčo sandorį kaip turto perleidėja, padovanodama žemės sklypą turto įgijėjai – savo močiutei. Tokie artimi su skolininku ginčo sandorį sudariusių asmenų tarpusavio ryšiai padidina nesąžiningumo kreditoriaus atžvilgiu galimybes, nes sudaro sąlygas jais susijusių asmenų artimam bendravimui, tarpusavio pasitikėjimui. Tai sukuria prielaidas tarpusavyje keistis neviešintina informacija, tokia kaip asmens finansinė padėtis, kylančios šio pobūdžio problemos ir jų sprendimo būdai. Tikėtina, kad anūkė ir močiutė, būdamos susiję artimais ryšiais, gali būti suinteresuotos išsaugoti ir šiuo tikslu nuslėpti nuo kreditorių turtą bei sudaryti tariamąjį sandorį. Dėl to faktas, kad ginčo sandorį sudarę asmenys, susiję artimais ryšiais, neatitinkančiais nurodytų CK 6.67 straipsnio 1 punkte, gali būti vertinamas ne kaip pagrindas preziumuoti ginčo sandorius sudariusių šalių nesąžiningumą, bet kaip vienas sandorio šalių nesąžiningumo požymių. Teismas, vertindamas šias aplinkybes, būtent ir pažymi, kad tokie atsakovės I. S. veiksmai – dovanojimo sandoris – savo močiutei, vertintini kaip nesąžiningi kreditorių atžvilgiu. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu ir ištirtus rašytinius įrodymus, pagrindas taikyti LR CK 6.66 str. yra, nes dėl sudaryto sandorio sumažėjo atsakovės I. S. galimybė atsiskaityti su kreditoriais, t. y. pakito atsakovės turto masė. Šiuo atveju tai buvo vienintelis jo turėtas turtas, kurį ji neatlygintinai padovanojo savo močiutei. Jokio kito viešai registruotino turto neturi, tai patvirtinama VĮ Registrų centro, dėl nekilnojamojo turto, išrašo kopija bei VĮ „Regitra" Kauno filialo dėl registruotų transporto priemonių išrašo kopija. Ieškovo bankroto administratorius patvirtinęs, jog jam taip pat nebuvo perduotas joks kitas ieškovui, bankrutuojančios I. S. IĮ priklausantis ilgalaikis ar trumpalaikis turtas.

Taigi atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog, atsakovė I. S. sudarydama neatlygintinį sandorį dėl nekilnojamojo turto perleidimo atsakovės A. B. Č. nuosavybėn, elgėsi nesąžiningai, ženkliai sumažino atsakovės I. S. mokumą bei finansines galimybes atsiskaityti su Ieškovo bankrutuojančios I. S. IĮ kreditoriais, taigi, tokiais savo veiksmais pažeidė ieškovo, bankrutuojančios I. S. IĮ Ieškovo kreditorių interesus.

Ieškovė, bankrutuojančios I. S. individualios įmonės administratorius, atstovaudamas kreditorių interesus, pateiktu ieškiniu ginčija įmonės sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu. Šiuo atveju, nustatant ar nepraleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikytinas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas, pagal kurį administratorius apie sandorius sužino nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Taigi šiuo atveju CK 6.66 str. 3 d. nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Iš informacinės sistemos LITEKO matosi, kad Kauno apygardos teismo 2014-07-01 nutartis civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo I. S. IĮ įsiteisėjo 2014-07-14, o ieškinys Varėnos rajono apylinkės teismui pateiktas 2015-04-14, nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino.

Teismas daro išvadą, jog įvertinus nurodytą bei vadovaujantis LR CK 6.66 straipsnio nuostatomis, sektina išvada, jog yra pagrindas 2013-04-11 Žemės sklypo dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia bei taikyti restituciją ir taip sukurti prielaidas, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje Ieškovo bankroto byloje bent dalinai būtu patenkinti ieškovo kreditorių finansiniai reikalavimai iš turto, kurį atsakovė I. S. neteisėtai (pažeisdama ieškovės kreditorių turtinius interesus) perleido atsakovei A. B. Č..

Atsakovės atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodyti argumentai apie žemės perleidimo sandorį, nepatvirtinti jokiais įrodymais, todėl teismas jais vadovautis negali. CPK 178 str. nurodoma, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi šalys į bylą nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas.

Iš atsakovių priteistinos išlaidos dėl procesinių dokumentų siuntimo valstybei ( CPK 96 str.1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančia atsakovės I. S. 2013 m. balandžio 11 d. sudarytą dovanojimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė I. S. padovanojo atsakovei A. B. Č. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).;

Taikyti restituciją ir grąžinti atsakovės I. S. nuosavybėn žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 6,67 Eur (šešis euro 67 euro centus) pašto išlaidų valstybei.

Pašto išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo būtina pristatyti į Varėnos rajono apylinkės teismo raštinę (111 kab.).

Palikti galioti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-04-15 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.