Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei D. J. dėl turto padalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Kauno energija“.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovei D. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovui V. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteisti ieškovui iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį ieškovas grindė tokiomis aplinkybėmis:

1.1. Ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, ji buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Santuokos metu sutuoktiniai įgijo du nekilnojamojo turto vienetus: 1993 m. gegužės 14 d. mainų sutarties pagrindu buvo įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas ieškovo vardu; 1994 m. lapkričio 17 d. pagal turto pardavimo iš varžytinių aktą buvo įgytas butas (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas atsakovės vardu. Šie santuokoje įgyti butai nutraukiant santuoką (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu nebuvo padalyti, t. y. liko įregistruoti kiekvieno sutuoktinio vardu. Nutraukus santuoką ieškovas liko gyventi mainų sutarties pagrindu įgytame bute (duomenys neskelbtini), o atsakovė liko gyventi savo bute (duomenys neskelbtini), t. y. kiekvienas buvęs sutuoktinis liko gyventi viešajame registre išviešintame bute, atitinkamai ir kiekvienas iš buvusių sutuoktinių rūpinosi savo vardu įregistruotais butais. Kauno apylinkės teismo 1999 m. liepos 12 d. nutartimi byloje Nr. 2-3168/99 D. J. ir V. J. tarpusavio susitarimu išsprendė vaikų gyvenamosios vietos klausimą ir susitarė dėl turto pasidalijimo – sutarė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra D. J. nuosavybė, kuriame ji ir gyvena, o butas (duomenys neskelbtini), yra V. J. asmeninė nuosavybė. Papildomai ieškovas atsakovei sumokėjo 2 000 JAV dolerių kompensaciją ir atsakovė raštu tai patvirtino.

1.2. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovo asmeninė nuosavybė, nes buvo įgytas pagal mainų sutartį už asmenine nuosavybe turėtą turtą. Kadangi viešajame registre butai buvo įregistruoti atskirai kiekvieno iš buvusių sutuoktinių vardu, ieškovas manė, kad nebuvo būtina atilikti papildomų veiksmų. Šiuo metu nustatyta, kad atsakovė turi įsiskolinimų už butą (duomenys neskelbtini), todėl vykdomosiose bylose Nr. 0090/18/01279 ir Nr. 0090/19/01371 antstolė pagal Kauno apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus civilinėse bylose Nr. 2-1942-717/2018 ir Nr. e2‑7311‑1085/2019 vykdo skolos išieškojimą iš skolininkės D. J. išieškotojos AB „Kauno energija“ naudai. Vykdymo procese antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo ir Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP‑8126-1085/2023 pareiškėjos AB „Kauno energija“ prašymą tenkinto bei nustatė, kad atsakovei priklauso 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas šią nutartį skundė apeliacine tvarka, bet Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1417-921/2023 nutarė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Dėl tokios turto dalies nustatymo gali būti pradėtas priverstinis atsakovės turto dalies pardavimas, todėl ieškovas siekia įrodyti, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), o ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso visas butas, esantis (duomenys neskelbtini).

2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad ji yra šalpos pensijos gavėja nuo 2024 m. rugsėjo 10 d., turi skolų ir ieškinį laiko nepagrįstu, nes 2023 m. rugpjūčio 4 d. turtas tarp buvusių sutuoktinių jau buvo padalytas po 1/2 dalį, 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi ši nutartis palikta galioti Kauno apygardos teismo nutartimi.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Kauno energija“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. birželio 12 d. sprendimu tenkino ieškovo ieškinį, pripažino, kad atsakovei D. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o V. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovui iš atsakovės 876 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovės 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl turto, priklausančio buvusiems sutuoktiniams, padalijimo. Byloje nėra ginčo, kad dviejų ginčo butų įsigijimo metu (1993 m.ir 1994 m.) ieškovas ir atsakovė buvo sutuoktiniai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad byloje, sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės klausimą, turi būti vadovaujamasi 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis.

6. Teismas nustatė, kad ieškovas, siekdamas įrodyti, jog butas (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė, pateikė bylai įrodymus, patvirtinančius buto įsigijimo aplinkybes – iki santuokos sudarymo ieškovas gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas jo vardu. 1986 m. šis butas mainų sandorio pagrindu buvo pakeistas į butą (duomenys neskelbtini). 1992 m. gegužės 6 d. sutartis Nr. 14-3119 patvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas ieškovo lėšomis – už butą sumokėta 23 220 rublių, iš jų 2 832 rubliai (12,33 procentai) grynaisiais pinigais ir 20 388 rubliai (87,67 procentai) ieškovui priklausiusiais investiciniais čekiais. 1993 m. gegužės 14 d. mainų sutarties Nr. 10-1531 pagrindu butas (duomenys neskelbtini), su 2 000 JAV dolerių priemoka buvo pakeistas į butą (duomenys neskelbtini). Atsakovė šių aplinkybių neneigė, įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, nepateikė. Byloje ieškovas ir atsakovė patvirtino aplinkybes, kad atsakovė, būdama santuokoje, 1994 m. iš varžytynių pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini).

7. Teismas nustatė, kad nutraukus šalių santuoką 1996 m., šalims priklausantis turtas nebuvo padalytas, tačiau tarp buvusių sutuoktinių susiklostė faktinis naudojimasis įgytu nekilnojamuoju turtu – ieškovas naudojosi jo vardu įregistruotu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), o atsakovė – butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad šalys dėl nekilnojamojo turto ir naudojimosi juo susitarė – 1999 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismas nutraukė civilinę bylą dėl turto pasidalijimo, nes D. J. atsisakė ieškinio reikalavimų. Ieškovas nurodė, kad tuo metu jau buvo nusistovėjęs faktinis butų valdymas, be to, siekiant sulyginti buvusiems sutuoktiniams tenkančio turto vertes, atsakovei buvo sumokėta 2 000 JAV dolerių kompensacija už jai priklausančią dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurią gavusi atsakovė 1999 m. liepos 22 d. pasirašė, kad jokių finansinių pretenzijų ateityje dėl šio buto neturės. Taip buvo įtvirtinta jau ir iki tol nusistovėjusi faktinė naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo deklaruota ieškovo ir buvusių sutuoktinių vaikų gyvenamoji vieta. Atsakovė prieštaravimų dėl nusistovėjusio faktinio butų valdymo nereiškė, nenurodė, kad toks faktinis naudojimosi pasidalijimas būtų buvęs ydingas, pažeistų jos teises ar teisėtus interesus, neprieštaravo, kad jis yra nusistovėjęs.

8. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ieškinys negali būti tenkinamas, nes 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2VP‑8126‑1085/2023 turtas (abu butai) tarp buvusių sutuoktinių jau buvo padalytas po 1/2 dalį, o minėta nutartis palikta galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi. Pažymėta tai, kad, kaip nurodoma minėtoje Kauno apygardos teismo nutartyje, pagal pareiškimą, paduotą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio pagrindu, vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje tam, kad iš jos būtų galima išieškoti vykdymo procese.

9. Teismas įvertino ieškovo poziciją, kad jis pretenzijų į atsakovei pagal ieškinio reikalavimą atiteksiantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), neturi ir ateityje neturės; nepriklausomai nuo šio buto įsigijimo aplinkybių, jis pripažįsta, kad minėtu butu nuo pat santuokos nutraukimo naudojasi atsakovė, todėl prašo, kad šis būtų pripažintas asmenine atsakovės nuosavybe. Atsakovė šiems argumentams neprieštaravo, įrodymų, kurie paneigtų ieškovo poziciją, nepateikė.

10. Teismas nusprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog prezumpcija, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įrodžius, jog tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė, gali būti paneigta. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai yra pakankami, siekiant pagrįsti jo reiškiamą reikalavimą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes, todėl ieškovo ieškinys pripažintas pagrįstu ir tenkintas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys būtų atmestas; priteisti iš ieškovo valstybės naudai jos patirtas atstovavimo išlaidas apeliacijos procese. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

11.1. Teismo sprendimas motyvuojamas išimtinai ieškovo paaiškinimais, kurie iš dalies melagingi. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia tik dalį faktinių aplinkybių, kurias ieškovas dėsto jam naudinga linkme ir sąmoningai nutyli reikšmingus faktus.

11.2. Teismo sprendimo 15 punkte nurodoma, kad 1986 m. butas mainų sandorio pagrindu buvo pakeistas į butą (duomenys neskelbtini). Jokių dokumentų, įrodančių šį mainų faktą, byloje nepateikta. Atsakovė sutinka su aplinkybe, kad 1986 m. ieškovui priklausęs butas (duomenys neskelbtini), buvo išmainytas į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tik papildomai nurodo, jog keičiant minimą butą atsakovė sumokėjo 5 000 rublių priemoką. Pinigus atsakovei padovanojo jos tėvai. Atsakovė tvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas ir valdytas jos ir ieškovo bendrai gyvenant santuokoje ir ją nutraukus, todėl turi būti padalytas tiek ieškovui, tiek atsakovei po 1/2 dalį.

11.3. Atsakovė su ieškovu nesugyveno, jis smurtavo prieš ją, neduodavo pinigų net maistui. Esant tokioms aplinkybėms 1994 m. lapkričio mėnesį už savo asmenines ir skolintas lėšas atsakovė įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kad esant reikalui turėtų galimybę gyventi atskirai. 1996 metais šalių santuoka buvo nutraukta, tačiau turtas liko nepadalytas. Po skyrybų ieškovas išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), o atsakovė su vaikais liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat turėjo ir rūpinosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Nors faktiškai atsakovė su vaikais gyveno bute (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas vengė įregistruoti atsakovės ir vaikų gyvenamąsias vietas tuo adresu. Todėl 1999 m. atsakovė kreipėsi į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir šalių turto padalijimo. Kai buvo iškelta byla, ieškovas įkalbėjo atsakovę atsiimti ieškinį, pažadėdamas butą, esantį (duomenys neskelbtini), padovanoti vaikams.

11.4. Teismo sprendimo 10 punkte klaidingai nurodyta, jog Kauno apylinkės teismo 1999 m. liepos 12 d. nutartimi byloje Nr. 2-3168/99 šalys tarpusavio susitarimu išsprendė vaikų gyvenamosios vietos klausimą ir taikiai išsprendė turto padalijimo klausimą. Teismas klaidingai nurodo, kad neva tinkamai nustatė, jog klausimas dėl nekilnojamojo turto pasidalijimo buvo išspręstas bendru sutarimu nutraukus bylą dėl šios dalies ir buvę sutuoktiniai susitarė dėl turto pasidalijimo – butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra atsakovės nuosavybė, o butas (duomenys neskelbtini), yra ieškovo asmeninė nuosavybė; o ieškovas sumokėjo atsakovei 2 316,96 Eur (2 000 JAV dolerius, arba pagal tuometinį valiutos kursą 8 000 Lt) už jam tenkantį nekilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė faktines aplinkybes ir jų pagrindu padarė neteisingas išvadas. Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3168/99 įrodo, kad atsakovė kreipėsi į teismą nutraukti civilinę bylą dėl turto padalijimo. Atsakovė taip pasielgė, nes patikėjo ieškovo pažadu padovanoti jam tenkančią turto dalį vaikams. 1999 m. liepos 22 d. atsakovė pasirašė raštelį, kad gavo iš ieškovo 2 000 JAV dolerių su pažadu, jog abu butus šalys padovanos vaikams. Dėl to atsakovė atsiėmė ieškinį dėl šalių santuokinio turto padalijimo. Raštelis patvirtina faktą, kad atsakovė pinigus gavo ir jokių kitų piniginių reikalavimų ieškovui nereikš, tačiau atsakovė neatsisakė savo dalies bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

11.5. Pažymi tai, kad teismas, priimdamas nutartį nutraukti bylą, šalims išaiškino pasekmes, jog vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Ieškovo ieškinys, dėl kurio priimtas skundžiamas teismo sprendimas, yra pareikštas būtent tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, dėl kurio jis kreipėsi priešieškiniu į teismą 1999 metais toje pačioje byloje.

11.6. Atsakovė patvirtina, kad ji su vaikais gyveno bute (duomenys neskelbtini), ir juo faktiškai naudojosi nuo 1999 m. iki 2010 m., kai vasaros metu jai išvykus atostogauti pas tėvus, ieškovas neleido sugrįžti į butą. Kadangi minėtame bute liko gyventi šalių vaikai, o ieškovas tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), atsakovė nesiekė teisiškai įforminti turto atskirumo.

11.7. Teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotų ir CPK numatytų įrodymų vertinimo taisyklių, išskirtinai vadovavosi tik ieškovo pozicija, bet ne atsakovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir byloje nustatytais faktais. Teismas šališkai vertino ieškovo nurodytas aplinkybes, nors jos nurodytos klaidingai ir neatitinka realios padėties. Ginčo situacijos faktines aplinkybes atsakovė išsamiai išdėstė teikdama savo paaiškinimus teismo posėdyje, todėl jų apeliaciniame skunde nekartoja. Teismas netinkamai įvertino atsakovės pateiktus paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus, dėl to netinkamai pritaikė teisės normas, padarydamas proceso ir materialinės teisės normų pažeidimą.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir ieškovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

12.1. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovė pirmosios instancijos teisme dalyvavo be advokatų pagalbos, todėl turėjo vienodas galimybes teisminei gynybai. Atsakovė pateikė rašytinį atsiliepimą, bet nepateikė jokių įrodymų savo pozicijai pagrįsti. Atsakovė teismo posėdžiuose dalyvavo asmeniškai ir teismas ne kartą jai siūlė pasinaudoti teisine pagalba. Atsakovė teismo procese elgėsi nepagarbiai, neatsakingai, nurodė, kad jai ši byla „antraeilė“, dėl netinkamo elgesio buvo įspėta, kad teismas gali jai skirti baudą. Po to į du kitus teismo posėdžius atsakovė neatvyko. Dėl ieškovo pateiktų papildomų argumentų ji nepasisakė ir pasirūpino tinkamu atstovavimu tik gavusi jai nepalankų teismo sprendimą.

12.2. Atsakovės skundas yra nepagrįstas, nes ji nepateikia naujų įrodymų ir klaidingai aiškina teisės normas. Atsakovės teiginys, kad teismas netinkamai paneigė CK 3.87 straipsnio 1 dalies prezumpciją, yra nepagrįstas, nes ieškovas įrodė: 1) turtas įgytas už asmenines lėšas; 2) šalių valia išreikšta pagal turto registraciją ir dėl ieškovo atsakovei sumokėtos 2 000 JAV dolerių kompensacijos. Pareiga įrodyti asmeninės nuosavybės statusą tenka ieškovui ir ji įvykdyta. Atsakovės argumentas apie nepakankamą valios išreiškimą paneigiamas, nes butas buvo įregistruotas ieškovo vardu, privatizuotas jo lėšomis, o ieškovo ir atsakovės 1999 m. susitarimas (su kompensacija) patvirtina šalių valią kiekvieną butą laikyti asmenine nuosavybe (taip kaip išviešinta viešajame registre).

12.3. Teismas tinkamai įvertino įrodymus. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo poziciją, o jos nurodoma finansinė padėtis (šalpos pensija) neturi reikšmės sprendžiant nuosavybės teisės klausimą.

12.4. Nuo (duomenys neskelbtini) santuoka buvo nutraukta, nuo to laiko šalys gyvena atskirai, kiekvienas savo vardu registruotuose būstuose, t. y. faktiškai buvo įgyvendintas turto pasidalijimas natūra, bet teismo sprendimu tai nebuvo patvirtinta. Šalys po santuokos nutraukimo tarpusavyje susitarė, kad kiekvienam priklausys po vieną atskirą butą. Be to, ieškovas atsakovei papildomai sumokėjo 2 000 JAV dolerių (apie 8 000 Lt (t. y. 2 316,96 Eur)) kompensaciją, už kurią atsakovė raštu patvirtino, kad jokių finansinių pretenzijų ateityje neturės. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad šį raštą ji pasirašė ir pinigus gavo. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovo nuosavybė – 1992 m. jis buvo privatizuotas išskirtinai ieškovo lėšomis, o vėliau su priemoka įgytas dabartinis turtas. Atsakovė už tai gavo tiek kompensaciją, tiek kitą butą – (duomenys neskelbtini) (jai atiteko ir ieškovo dalis). Net darant prielaidą, kad 2 832 rubliai, sumokėti grynaisiais, būtų laikytini bendrąja jungtine nuosavybe, tai sudarytų tik 12,33 proc. visos buto kainos, iš kurių atsakovei priklausytų tik pusė – 1 416 rublių. Pagal Lietuvos banko vertinimus, 1 416 rublių šiandien atitiktų apytiksliai 4 Eur. Už mainų sutartimi įgytą butą ieškovas sumokėjo 2 000 JAV dolerių priemoką, iš kurios teoriškai atsakovei galėtų priklausyti tik 50 proc. – t. y. 1 000 JAV dolerių, kuriuos ji jau gavo. Todėl atsakovei tinkamai atlyginta už visas galimas pretenzijas dėl bendro turto ir nėra teisinio pagrindo vertinti, kad atsakovė turi teisių į butą (duomenys neskelbtini). Formaliai ieškovas galėtų pretenduoti į 1/2 dalį atsakovės vardu įregistruoto buto ((duomenys neskelbtini)), tačiau, atsižvelgiant į šalių susitarimą dėl turto padalijimo natūra, tokios pretenzijos nereiškiamos. Atsakovė dėl šio susitarimo atsidūrė palankesnėje padėtyje – gavo visą butą ir papildomą piniginę kompensaciją.

12.5. Atsakovė 1988–2010 m. nedirbo, neturėjo pajamų, neprisidėjo prie vaikų ar buto išlaikymo, tai rodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), išlaikytas tik ieškovo lėšomis. Vyriausias sūnus visą laiką gyveno ir gyvena šiame bute, kuris jam paskirtas. Tik dėl atsakovės kaltės susidarė būsto (duomenys neskelbtini), išlaikymo skolos. Ilgą laiką tarp buvusių sutuoktinių susiklostė faktinis turto valdymas – kiekvienas iš buvusių sutuoktinių turėjo ir prižiūrėjo tik savo būstą, atitinkamai ir atsakingi už butų išlaikymo mokesčius. Atsakovė gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir atsakinga už jo skolas. Jokių reikalavimų ieškovui, pavyzdžiui, iš AB „Kauno energija“ nebuvo pateikta. Ieškovui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei niekada nebuvo perduotas, ji jame negyveno, nebuvo ten deklaruota ir jo neprižiūrėjo. Suprantama, kad kai kada atsakovė galėjo lankytis minėtame bute, galėjo aplankyti vaikus, bet tai nerodo šio buto faktinio valdymo. Minėtas butas faktiškai yra ieškovo asmeninė nuosavybė, o atsakovė į jį neturi jokių pagrįstų teisių ar reikalavimų. Atsakovės argumentai apie procesines klaidas nepakankamai konkretūs, nepagrįsti įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

15. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto, priklausančio buvusiems sutuoktiniams, padalijimo. Apeliacine tvarka keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį ir pripažino, jog atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).

16. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia esminiais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pažeidė materialinės teisės normas. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo poziciją, o teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

17. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra buvę sutuoktiniai – ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini), o šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad šalys santuokos metu įgijo du nekilnojamojo turto objektus: 1) 1993 m. gegužės 14 d. mainų sutarties pagrindu buvo įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jis viešajame registre buvo įregistruotas ieškovo vardu; 2) 1994 m. lapkričio 17 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu buvo įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jis viešajame registre buvo įregistruotas atsakovės vardu. Šalių santuoką nutraukus, santuokoje šalių įgytas nekilnojamasis turtas nebuvo padalytas ir butai liko įregistruoti kiekvieno iš buvusių sutuoktinių vardu. Gyventojų registro 2023 m. rugsėjo 8 d. pažymos duomenimis, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. buvo deklaruota šalių vaikų ir ieškovo gyvenamoji vieta.

18. Bylai pateikta Kauno apylinkės teismo 1999 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2‑3168/99 pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui V. J. bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl turto padalijimo, kuria, teismui priėmus šalių atsisakymus nuo ieškinio ir priešieškinio, buvo nutarta bylą nutraukti. Taip pat bylai pateiktas atsakovės D. J. pasirašytas 1999 m. liepos 22 d. raštelis, kuriame nurodyta, kad iš savo buvusio vyro V. J. ji gavo 2 000 JAV dolerių (8 000 Lt (t. y. 2 316,96 Eur)) už jai priklausiusią buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir ateityje dėl šio buto finansinių pretenzijų nereikš.

19. Byloje nustatyta, kad antstolės R. G. kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos Nr. 0090/18/01279 ir Nr. 0090/19/01371, kuriose vykdomas skolų išieškojimas iš skolininkės D. J. išieškotojos AB „Kauno energija“ naudai. Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-8126-1085/2023, patenkinus pareiškėjos AB „Kauno energija“ prašymą, nustatyta, jog atsakovei priklauso 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S‑1417‑921/2023 Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. nutartis palikta nepakeista.

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo

20. Apeliaciniame skunde atsakovė remiasi argumentais, kad ji ginčo situacijos faktines aplinkybes išdėstė teikdama paaiškinimus teismo posėdyje, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės pateiktus paaiškinimus ir išskirtinai vadovavosi ieškovo pozicija, o ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia tik dalį faktinių aplinkybių, jas, apeliantės vertinimu, ieškovas dėsto jam naudinga linkme ir sąmoningai nutyli reikšmingus faktus. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad atsakovės argumentai apie procesines klaidas yra nekonkretūs ir nepagrįsti įrodymais.

21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių santuokoje įgyto turto teisinio režimo ir nuosavybės klausimus, pagrįstai vadovavosi 2000 m. CK nuostatomis.

22. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).

23. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo tiek abiejų sutuoktinių, tiek vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn. Pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį, faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

24. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑137‑378/2018, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-1075/2023, 42 punktas; kt.).

25. Pažymėtina tai, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). CPK 177 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas įrodinėjimo priemonių, kuriomis nustatomi faktiniai duomenys, sąrašas nėra baigtinis. Šalių tiesiogiai ar per atstovus pateikti paaiškinimai yra viena iš įrodinėjimo priemonių civilinėje byloje (CPK 177 straipsnis 1 ir 2 dalys). Taigi tiek ieškovo, tiek atsakovės bylos nagrinėjimo metu duoti paaiškinimai yra laikytini viena iš įrodinėjimo priemonių.

26. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Klausimas, ar šalis, kuriai tenka atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo našta, įvykdė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, yra sprendžiamas pagal jos pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal kitos šalies pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-701/2024, 61 punktas). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (CPK 176, 185 straipsniai). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

27. Nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovė bylą pirmosios instancijos teisme vedė patys, ne per atstovus. Susipažinus su byloje vykusių pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašais nustatyta, kad abiem šalims buvo išaiškinta procesinė teisė kreiptis dėl teisinio atstovavimo byloje, dėl šios priežasties parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas, taip pat šalims buvo išaiškinta teisė pateikti įrodymus, susijusius su byla (2024 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 20 sek. – 6 min.; 17 min. – 19 min. 30 sek.). Nustatyta, kad atsakovei net keletą kartų skirtingų teismo posėdžių metu buvo išaiškinta jos procesinė teisė turėti šioje byloje atstovą ir išsamiai išaiškinta galimybė kreiptis dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo; atsakovė patvirtino, kad tokią savo procesinę teisę suprato ir teismo posėdžių metu pateikė savo poziciją šiuo klausimu; pirmosios instancijos teismas aiškinosi atsakovės poziciją dėl ieškinio reikalavimų ir, atsižvelgdamas į atsakovės procesinį elgesį, įspėjo atsakovę dėl pareigos pasirūpinti asmens dokumentu bei išaiškino teisę kreiptis dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo, jei neturima galimybės kreiptis į privatų advokatą (2024 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min.; 17 min.; 2025 m. vasario 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 min. iki 8 min.; 10 min.; nuo 17 min. iki 19 min.). Atsakovė į vėliau vykusius 2025 m. balandžio 17 d. ir 2025 m. gegužės 20 d. teismo posėdžius neatvyko, apie posėdžių laikus ir vietą jai pranešta laiku ir tinkamai, byla minėtuose posėdžiuose nagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

28. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, taip pat pirmosios instancijos teismas aiškinosi atsakovės poziciją dėl ieškinio reikalavimų, atsakovė byloje teikė tam tikrus paaiškinimus šiuo klausimu. Tačiau iš anksčiau nurodytų duomenų apie bylos proceso eigą taip pat nustatyta, kad atsakovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iš esmės buvo pasyvus.

29. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su nekilnojamojo turto įgijimu ir naudojimusi šiuo turtu. Apeliaciniame skunde atsakovė laikosi pozicijos, kad butas (duomenys neskelbtini), yra įgytas ir valdytas atsakovės ir ieškovo bendrai gyvenant santuokoje ir ją nutraukus, todėl turi būti padalytas tiek ieškovui, tiek atsakovei po 1/2 dalį. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad šalys po santuokos nutraukimo tarpusavyje susitarė, jog kiekvienam priklausys po vieną atskirą butą, o ieškovas atsakovei papildomai sumokėjo 2 000 JAV dolerių (apie 8 000 Lt (t. y. 2 316,96 Eur)) kompensaciją, už kurią atsakovė raštu patvirtino, kad jokių finansinių pretenzijų ateityje neturės. Ieškovas nurodo, kad net darant prielaidą, jog 2 832 rubliai, sumokėti grynaisiais, būtų laikytini bendrąja jungtine nuosavybe (tai sudarytų tik 12,20 proc. visos buto kainos), atsakovei priklausytų tik pusė – 1 416 rublių, o už mainų sutartimi įgytą butą ieškovas sumokėjo 2 000 JAV dolerių priemoką, iš kurios atsakovei teoriškai galėtų priklausyti tik pusė, t. y. 1 000 JAV dolerių, kuriuos ji jau gavo, dėl to atsakovei tinkamai atlyginta už visas galimas pretenzijas dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini).

30. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas, siekdamas įrodyti, jog butas (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė, pateikė įrodymus, patvirtinančius buto įsigijimo aplinkybes – iki santuokos sudarymo ieškovas gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas jo vardu. Nustatyta, kad 2025 m. vasario 25 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino ieškovo teiginius, jog ieškovas iki santuokos sudarymo turėjo 2 kambarių kooperatinį butą (2025 m. vasario 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 20 sek. – 16 min. 46 sek.). Iš atsakovės apeliacinio skundo argumentų matyti, kad ji iš esmės neginčija aplinkybės, jog ieškovas turėjo butą, adresu (duomenys neskelbtini).

31. Ieškovas 2025 m. gegužės 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 1986 m. butas, esantis (duomenys neskelbtini), mainų sandorio pagrindu buvo pakeistas į butą (duomenys neskelbtini), taip pat įregistruotą ieškovo vardu. Ieškinyje ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas nurodė, kad minėto sandorio dokumentų archyve nepavyko rasti, tačiau teigė, kad akivaizdu, jog po mainų ieškovui priklausė pastarasis butas.

32. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde atsakovė, viena vertus, nurodo, jog jokių dokumentų, įrodančių minėtas aplinkybes apie ieškovo nurodytą butų mainų 1986 m. faktą byloje nepateikta, tačiau, kita vertus, apeliantė sutinka su aplinkybe, jog 1986 m. ieškovui priklausęs butas (duomenys neskelbtini), buvo išmainytas į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi apeliantė iš esmės neginčija faktinės aplinkybės, kad ieškovo butas adresu (duomenys neskelbtini), 1986 m. buvo išmainytas į butą, esantį (duomenys neskelbtini).

33. Apeliaciniame skunde atsakovė papildomai nurodo aplinkybes, kad keičiant minėtą butą tuo metu atsakovė sumokėjo 5 000 rublių priemoką, taip pat nurodo, jog pinigus atsakovei padovanojo jos tėvai. Tačiau teisėjų kolegija įvertina tai, kad atsakovė iš esmės remiasi savo paaiškinimais ir nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų jos nurodomas aplinkybes, kad ieškovo butas adresu (duomenys neskelbtini), 1986 m. buvo išmainytas į butą, esantį (duomenys neskelbtini), sumokant priemoką, kad priemoką sumokėjo atsakovė, taip pat įrodymų, kurie pagrįstų apeliantės nurodomą aplinkybę, jog atsakovės tėvai dovanojo atsakovei konkretaus dydžio pinigines lėšas priemokai už minėtą butą sumokėti. Taigi apeliantė savo nurodomų aplinkybių nepagrindė šias aplinkybes pagrindžiančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Atsakovės nurodytų aplinkybių nepagrindžia ir byloje esantys duomenys. Įvertinus byloje esančius įrodymus, apeliantės nurodytos aplinkybės pripažintinos byloje neįrodytomis (CPK 176–178 ir 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė aplinkybę, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovas gyveno iki santuokos, 1986 m. mainų sandorio pagrindu buvo išmainytas į butą, esantį (duomenys neskelbtini).

34. Byloje esančios 1992 m. gegužės 6 d. sutarties Nr. 14-3119 duomenys patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas ieškovo – už butą sumokėta 23 220 rublių, iš jų 2 832 rubliai (12,20 procentai) grynaisiais pinigais ir 20 388 rubliai (87,80 procentai) valstybės vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis (ieškovui priklausiusiais investiciniais čekiais). Iš 1993 m. gegužės 14 d. mainų sutarties Nr. 10-1531 duomenų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), su 2 000 JAV dolerių priemoka, kurią sumokėti turėjo ieškovas, buvo išmainytas į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pastarasis butas viešajame registre įregistruotas ieškovo vardu. Apeliantė šių aplinkybių neginčija.

35. CK 3.123 straipsnyje reglamentuojami kriterijai, sudarantys pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai byloje nustatyta, jog dalis šalių buto kainos apmokėta vieno iš sutuoktinių investiciniais čekiais, o dalis – iš santuokinių lėšų grynaisiais pinigais, atsižvelgiant į tai, kad butas pirktas lengvatinėmis sąlygomis (privatizuotas), o ne rinkos kaina, sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimą, taikytinas ne kompensavimo sutuoktiniui, panaudojusiam savo asmenines lėšas turtui įgyti, mechanizmas, bet CK 3.123 straipsnio nuostatos, pirmiau nurodytą aplinkybę vertinant kaip pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2007; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑368/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-943/2025, 43 punktas).

36. Taigi, pagal bylos duomenis, pradinis butas, kuriame ieškovas gyveno iki santuokos, buvo išmainytas į kitą butą, kuris 1992 m. buvo privatizuotas didžiąją dalimi (87,80 procentai) ieškovo lėšomis (ieškovo investiciniais čekiais), ir išmainius šį butą mainų sutarties pagrindu su 2 000 JAV dolerių priemoka buvo įgytas butas (duomenys neskelbtini). Nors ieškovas byloje pateiktais įrodymais nepaneigė butui įsigyti panaudotų grynųjų pinigų priskyrimo bendrajai jungtinei nuosavybei prezumpcijos (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), tačiau toks šios lėšų dalies vertinimas nereiškia, kad ieškovui, pasibaigus bendrajai jungtinei nuosavybei, neturi būti kompensuojama už prisidėjimą prie bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimo asmeninėmis lėšomis.

37. Kartu byloje reikšminga įvertinti ir tai, kad iš ieškovo ir atsakovės nurodytų aplinkybių nustatyta, jog šalims būnant santuokoje atsakovės vardu 1994 m. lapkričio 17 d. iš varžytynių buvo įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad minėtas butas įgytas šalių santuokos metu iš varžytynių iš bendrų lėšų, t. y. butas (duomenys neskelbtini), buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad 1994 m. lapkričio mėnesį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ji įsigijo už savo asmenines ir skolintas lėšas, kad, esant reikalui, turėtų galimybę gyventi atskirai. Tačiau atsakovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nurodomas aplinkybes, jog šalių santuokos metu butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas išimtinai už atsakovės asmenines lėšas (CPK 178 straipsnis). Taigi atsakovė nepaneigė minėto buto priskyrimo bendrajai jungtinei nuosavybei prezumpcijos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

38. Kaip nustatyta anksčiau, atsakovei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo sudarytos procesinės prielaidos efektyviai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis įrodinėjimo procese, sudarytos galimybės pateikti savo poziciją dėl byloje ieškiniu reiškimų reikalavimų ir įgyvendinti procesinę teisę bei pareigą pateikti įrodymus byloje. Atsakovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų savo nurodomoms aplinkybėms pagrįsti (CPK 178 straipsnis, 306 straipsnio 4 dalies, 314 straipsniai).

39. Svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog, atsižvelgus į šalių susitarimus po santuokos nutraukimo, tarp šalių nėra ginčo, kad visas butas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo yra atsakovės nuosavybė ir ieškovas neprieštarauja, kad visas minėtas butas būtų priteistas atsakovei. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodo, kad formaliai ieškovas galėtų pretenduoti į 1/2 dalį atsakovės vardu įregistruoto buto ((duomenys neskelbtini)), tačiau, atsižvelgiant į šalių susitarimą dėl turto padalijimo natūra, tokios pretenzijos nereiškiamos.

40. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu abi šalys nurodė aplinkybes, jog 1999 m. šalys kreipėsi į teismą ir buvo kilęs ginčas dėl santuokoje įgyto turto, tačiau byla nebuvo išnagrinėta iš esmės. Kaip minėta, Kauno apylinkės teismo 1999 m. liepos 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2‑3168/99 pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui V. J. bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl turto padalijimo, teismui priėmus šalių atsisakymus nuo ieškinio ir priešieškinio, byla nutraukta.

41. Apeliaciniame skunde atsakovė remiasi argumentais, kad ieškovo ieškinys, dėl kurio yra priimtas skundžiamas teismo sprendimas, yra pareikštas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, dėl kurio jis su priešieškiniu kreipėsi į teismą 1999 m., nors teismas, priimdamas nutartį nutraukti bylą, išaiškino pasekmes, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

42. Vertinant nurodytus apeliacinio skundo argumentus, pirma, reikšminga pažymėti tai, kad apeliantė nepateikė konkrečių duomenų, kokie tikslūs šalių reikalavimai buvo reikšti minėtoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2‑3168/99. Antra, svarbu įvertinti tai, kad Kauno apylinkės teismo 1999 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑3168/99 priimta iki 2000 m. CK įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato, kad esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Santuokos nutraukimą reglamentuojančiose CK normose imperatyviai nurodoma, kad teismui nutraukiant santuoką, išsprendžiami sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimai (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Pagal CK 3.116 straipsnio 1 dalį, vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Byloje nėra ginčo, kad šalių santuoką nutraukus, santuokoje šalių įgytas nekilnojamasis turtas nebuvo padalytas. Iš šalių pozicijų byloje taip pat matyti, kad tarp šalių faktiškai yra ginčas dėl turto padalijimo. Šiuo atveju ieškovas, įsigaliojus 2000 m. CK, įgyvendina savo teisę santuoką nutraukusių buvusių sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdu atitinkamą turtą pripažinti kaip asmenine šalių nuosavybę.

43. Apeliantė nurodo, kad skundžiamame teismo sprendime klaidingai nurodyta, jog Kauno apylinkės teismo 1999 m. liepos 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3168/99, šalys tarpusavio susitarimu išsprendė vaikų gyvenamosios vietos klausimą ir taikiai išsprendė turto padalijimo klausimą. Apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės nesutinka, kad klausimas dėl nekilnojamojo turto pasidalijimo buvusių sutuoktinių buvo išspręstas bendru sutarimu.

44. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad atsakovė neginčija aplinkybės, jog Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3168/99 įrodo, kad atsakovė prašė nutraukti civilinę bylą dėl turto padalijimo. Apeliantė taip pat neginčija aplinkybės, kad ji po to pasirašė 1999 m. liepos 22 d. raštelį ir gavo iš ieškovo 2 000 JAV dolerių. Nors apeliantė nurodo, kad ieškinį dėl santuokinio turto padalinimo atsiėmė dėl ieškovo pažado padovanoti jam tenkančią turto dalį vaikams, o 1999 m. liepos 22 d. raštelį pasirašė esant pažadui, kad abu butus šalys padovanos vaikams, tačiau tokio pobūdžio aplinkybės nei Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. liepos 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-3168/99, nei 1999 m. liepos 22 d. raštelyje neužfiksuotos, bylai taip pat nepateikta tokias susitarimo aplinkybes pagrindžiančių kitų objektyvių duomenų (CPK 178 straipsnis).

45. Apeliantė patvirtina, kad 1999 m. liepos 22 d. raštelis pagrindžia faktą, jog atsakovė nurodytą pinigų sumą gavo, apeliantė taip pat nurodo, jog jokių kitų piniginių reikalavimų ieškovui nereiškia. Tačiau apeliantė teigia, kad ji neatsisakė savo dalies bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 1999 m. liepos 22 d. raštelyje, kurį atsakovė patvirtina pasirašiusi, aiškiai nurodytas atsakovės patvirtinimas, jog ji iš savo buvusio vyro (ieškovo) gavo 2 000 JAV dolerių (8 000 Lt (t. y. 2 316,96 Eur)) pinigų sumą būtent už jai priklausiusią buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, raštelyje taip pat patvirtinama, kad atsakovė ateityje dėl šio buto finansinių pretenzijų nereikš.

46. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad ji su vaikais gyveno bute (duomenys neskelbtini), ir juo faktiškai naudojausi nuo 1999 m. iki 2010 m., kai, atsakovei vasaros metu išvykus atostogauti, ieškovas neleido sugrįžti į minėtą butą. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovė kai kada galėjo lankytis minėtame bute, galėjo aplankyti vaikus, bet tai nerodo šio buto faktinio valdymo, nes minėtas butas atsakovei niekada nebuvo perduotas, ji jame negyveno, nebuvo ten deklaruota ir jo neprižiūrėjo. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad apeliantės teiginiai, jog ji tam tikrą laikotarpį gyveno minėtame ginčo bute, vertinti kartu su kitais įrodymais bylos faktinių duomenų visumos kontekste.

47. Iš bylos duomenų visumos matyti, kad po santuokos nutraukimo 1999 m. šalys tarėsi klausimais, susijusiais su nekilnojamuoju turtu, tokias aplinkybes pagrindžia šalių paaiškinimai, Kauno apylinkės teismo 1999 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2‑3168/99, kuria byla nutraukta, bei 1999 m. liepos 22 d. raštelio duomenys. Šiuo aspektu papildomai įvertintina ir tai, kad iš byloje esančios Gyventojų registro 2023 m. rugsėjo 8 d. pažymos apie gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovės gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota, jame atitinkamais laikotarpiais buvo deklaruota šalių vaikų ir ieškovo gyvenamoji vieta. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad po santuokos nutraukimo, ginčo butai liko įregistruoti kiekvieno iš buvusių sutuoktinių vardu. Nors apeliantė teigia, kad tam tikrą laikotarpį po 1999 m. ji gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė nenurodė, kad reiškė prieštaravimus dėl buto valdymo ir naudojimosi juo po 2010 m. Be to, ieškovas į teismą su ieškiniu dėl turto padalijimo kreipėsi 2024 m., atsakovė iš esmės neneigia, kad butų, įregistruotų šalių vardu, atitinkamas valdymas tarp šalių buvo aptartas ir nusistovėjęs.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas byloje tarp šalių kilusį ginčą, pagrįstai atsižvelgė į 1999 m. liepos 22 d. raštelyje užfiksuotus duomenis ir šiuos bylos duomenis įvertino kartu su visuma kitų byloje esančių faktinių duomenų apie bylai teisingai išspręsti reikšmės turinčias aplinkybes. Atsakovės pasirašyto 1999 m. liepos 22 d. raštelio duomenys pagrindžia, kad atsakovei ieškovas sumokėjo kompensaciją pinigais už jai priklausiusią buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, jog ateityje nekiltų finansinių pretenzijų dėl šio buto. Pirmosios instancijos teismas, pagal byloje esančius duomenis, turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad taip tarp šalių buvo įtvirtinta iki tol nusistovėjusi faktinė naudojimosi įgytu nekilnojamuoju turtu tvarka, kai ieškovui naudotis teko jo vardu įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovei – butas, esantis (duomenys neskelbtini).

49. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančių įrodymų visumą. Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančius duomenis ir šalių paaiškinimus, nenustatyta pagrindo vertini, kad šalių (buvusių sutuoktinių) faktinis naudojimosi kiekvieno iš jų vardu įregistruotu butu pasidalijimas konkrečiu atveju iš esmės pažeistų buvusių sutuoktinių teises ar teisėtus interesus. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, šalių paaiškinimus ir kitų byloje esančių įrodymų visumą, nenustatė pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines įrodinėjimo ir įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 183, 185 straipsniai). Apeliacinio skundo argumentai, įvertinus byloje esančius įrodymus, nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas nei padarytos priimant skundžiamą teismo sprendimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo ieškinio reikalavimus.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamos bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, teisingai taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas bei materialinės teisės normas, priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir ieškinį atmesti, dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Apeliantei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. liepos 7 d. sprendimu teikiama antrinė teisinė pagalba, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis – 100 procentų. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, valstybei bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis). Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų, dėl to tokių išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.