Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kalėjimų departamento direktorius 2019-04-05 įsakymu Nr. V-158 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos darbo užmokesčio priemokų nustatymo, pašalpų ir premijų skyrimo bei skatinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Kalėjimų departamento darbo užmokesčio priemokų nustatymo, pašalpų ir premijų skyrimo bei skatinimo tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas), kuris nustato sprendimų dėl kai kurių laikino pobūdžio darbo užmokesčio priemokų nustatymo bei materialinių pašalpų ir premijų skyrimo Kalėjimų departamento darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, karjeros valstybės tarnautojams ir pataisos pareigūnams, derinimo ir priėmimo procedūrų vykdymo Kalėjimų departamente tvarką, kurios 5.1 ir 5.2 papunkčiuose nustatyta, kad Darbuotojams priemokos gali būti skiriamos už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės arba už papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą. Tvarkos aprašo 14 punkte nurodyta, kad tarnybinius pranešimus, dėl kurių pagrįstumo ar priemokos mokėjimo pagrindo direktoriui kyla abejonių, jis paveda nagrinėti Kalėjimų departamento darbo užmokesčio priemokų, pašalpų ir premijų svarstymo komisijai.

Kalėjimų departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012-08-28 įsakymu Nr. 1R-58 (2022-07-01 aktuali suvestinė redakcija), 17.5. p. numatyta, kad Kalėjimų departamento direktorius spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, leidžia įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, pasirašo įgaliojimus, kitus vidaus administravimo dokumentus.

Kalėjimų departamento darbo reglamento, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-01-27 įsakymu Nr. 4/07-31 (2022-07-02 aktuali suvestinė redakcija) (toliau – Darbo reglamentas), 7 p. numatyta, kad Departamento direktorius priima ir pasirašo įsakymus ir nutarimus. Prireikus departamento direktorius gali priimti bendrus įsakymus su kitų įstaigų vadovais. Darbo reglamento 89 p. nustatyta, kad Departamente pavedimus duoti turi teisę direktorius, o 90 p. nustatyta, kad direktoriaus pavedimai gali būti duodami įsakymų, rašytinių pavedimų, rezoliucijų Dokumentų valdymo sistemoje, kitokia rašytine ar žodine forma. Už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos, valstybės tarnautojams mokama priemoka. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu. Minėta priemoka yra privalomai mokama tik jeigu egzistuoja Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio dalies 2 punkte įtvirtintas mokėjimo pagrindas ( aktuali redakcija VTĮ 30 str. 1 d. 1 p.), t. y. kai valstybės tarnautojui paskiriama atlikti papildomas užduotis. Išnykus minėtam pagrindui (valstybės tarnautojui nebeatliekant papildomų užduočių), priemokos mokėjimas turi būti nutraukiamas. Kalėjimų departamento Personalo valdymo patarėjo pareigybės, patvirtintos Kalėjimų departamento 2022-06-20 įsakymu Nr. V-192 (pareiškėjas su pareigybės aprašymu supažindintas vidinėje Kalėjimų departamento dokumentų valdymo sistemoje 2022-06-20), 25 p. nustatyta, kad asmuo atliekantis šias pareigas skirsto skyriui pavedamas atlikti personalo valdymo srities užduotis šioje veiklos srityje dirbantiems skyriaus darbuotojams, atlieka paskirstytų užduočių stebėseną, kontrolę, koordinuoja skyriui pavestų uždavinių ir pavedamų atlikti užduočių personalo valdymo srityje įgyvendinimą. Pareiškėjas skunde teigia, kad valstybės tarnautojui skiriamą priemoką už pavadavimą, įstatymų leidėjas išskyrė iš kitų ir ją įtvirtino išimtinai įstatymu (VTĮ 30 str. 1 d. 1 p.). Taigi, pareiškėjo pareigybės aprašyme nesant nustatytoms Personalo skyriaus vedėjo pavadavimo funkcijoms, Kalėjimų departamento direktorius nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą šiuo konkrečiu atveju privalėjo taikyti būtent įstatymu nustatytas aukštesnės teisinės galios VTĮ 30 str. 1 d. 1 p. 3 nuostatas ir atitinkamai sumokėti už pavadavimą, nes pareiškėjas akivaizdžiai vykdė jo įprastą darbo krūvį viršijančias papildomas funkcijas. Pažymi, kad vadovaujantis VTĮ 30 str. 1 d. 1 p., priemoka už pavadavimą valstybės tarnautojui yra skiriama kai raštu pavedama atlikti ir kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo pareigybei nustatytas funkcijas ir kai tokios užduotys yra suformuluotos raštu. Kaip matyti iš ginčijamos situacijos ir pateiktų dokumentinių įrodymų, Personalo valdymo skyriaus (toliau – PVS) vedėja D. K. 2022-07-01 Kalėjimų departamento vidinėje dokumentų valdymo sistemoje (toliau – DVS) pateikė kasmetinių atostogų prašymą Nr. LV- 3379 (atostogos suteiktos nuo 2022-07-04 iki 2022-07-05) ir pildant DVS kortelės skiltis, DVS kortelės skiltyje „Pastabos“ nurodė pastabą, kad „Atostogų metu pavaduos (užduočių skirstymą atliks) J. K.“. Su minėtu PVS vedėjos atostogų prašymu bei DVS kortelėje pateikta pastaba apie užduočių skirstymą PVS vedėjos atostogų metu, pareiškėjas DVS sistemoje buvo supažindintas 2022-06-30, prašymą suderino ir derinimo metu jokių pretenzijų ar prašymų skirti jam priemoką nereiškė. Kalėjimų departamento direktorius taip pat nepriėmė įsakymo dėl PVS vedėjo funkcijų pavedimo pareiškėjui. Šiuo atveju, pareiškėjui raštu (Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu) nebuvo pavesta atlikti PVS vedėjo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų, raštu nebuvo suformuluotos papildomos užduotys, o tik įrašyta pastaba (PVS vedėjos atostogų prašymo DVS kortelėje), kad Kalėjimo departamento darbuotojams būtų aišku ir nedviprasmiška, kad užduočių skirstymą, PVS vedėjos atostogų laikotarpiu, atliks pareiškėjas (atliks pareiškėjo pareigybės aprašymo 25 punkte (skirsto skyriui pavedamas atlikti personalo valdymo srities užduotis šioje veiklos srityje dirbantiems skyriaus darbuotojams, atlieka paskirstytų užduočių stebėseną, kontrolę, koordinuoja skyriui pavestų uždavinių ir pavedamų atlikti užduočių personalo valdymo srityje įgyvendinimą) nurodytą funkciją). Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, kaip PVS skyriuje dirbantis patarėjas, kuris pagal pareigybės aprašymą atlieka su personalo valdymu susijusias funkcijas, turi būti puikiai susipažinęs su priemokų skyrimo Kalėjimų departamente tvarka, todėl, jeigu jo manymu, suderinant minėtą PVS vedėjos atostogų prašymą ir DVS kortelės skiltyje „Pastabos“ nurodant, kad pareiškėjas atliks užduočių skirstymo funkcijas 2022 m. liepos 4-5 d. buvo pavesta atlikti kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas, bet ne pagal pareiškėjo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir už tai turėjo būti jam skirta priemoka, pareiškėjas turėjo tokį prašymą atmesti, ir ne jį suderinti, o nurodyti, kad, pareiškėjo manymu, už pavadavimą (kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytų funkcijų atlikimą) turėtų būti skirta priemoka. Tokiu atveju užduočių skirstymo funkcija būtų pavesta kitam PVS darbuotojui. Pažymi, kad vadovaujantis Tvarkos aprašu, pareiškėjo Prašymą nagrinėti buvo pavesta priemokų ir priedų komisijai (toliau – Komisija), tad siekiant išsiaiškinti pareiškėjo vykdytų funkcijų apimtis 2022 m. liepos 4 – 5 dienomis, 2022-10-17 el. paštu buvo kreiptasi į PVS vedėją D. K. su prašymu pateikti informaciją ar 2022 m. liepos 4-5 dienomis pareiškėjui be skyriaus darbuotojams pavedamų užduočių skirstymo, teko vykdyti kitas PVS vedėjo funkcijas. PVS vedėja, atsakydama į paklausimą, 2022-10-17 el. paštu paaiškino, kad 2022 m. liepos 4-5 dienomis pareiškėjui nebuvo pavesta vykdyti kitų PVS vedėjo pareigybei priskirtų funkcijų, o tik užduočių skirstymas. Iš teismui pateikto DVS išrašo, matyti, kad 2022 m. liepos 4 – 5 dienomis pareiškėjas paskirstė 28 užduotis, iš kurių dauguma buvo užduotys, skirtos susipažinimui ir nereikalavo didelių žmogiškųjų išteklių bei laiko sąnaudų. Taip pat, kaip matyti iš pateikto DVS išrašo, pareiškėjas gautas užduotis paskyrė kitiems asmenims taip vykdydamas savo pareigybės aprašymo 25 p. numatytas funkcijas. Pažymėtina, kad pasibaigus D. K. atostogų laikotarpiui, kaip matyti iš DVS išrašo, 18 užduočių paskirstyta nebuvo ir jai grįžus iš atostogų, šias užduotis vedėjai teko paskirstyti pačiai. Komisija, vadovaujantis paminėtu, vienbalsiai nusprendė pareiškėjo Prašymo netenkinti (2022-10-18 protokolas) ir nenustatyti priemokos. Pareiškėjas taip pat skunde teigia, kad jam teko ne tik skirstyti užduotis, bet ir vykdyti tas, kurios priskirtinos PVS vedėjo pareigybei (suderinti atostogų prašymai). Pažymi, jog pareiškėjui buvo pavesta tik skirstyti užduotis, tačiau ne jas atlikti ar derinti, vykdyti kitas funkcijas, nenurodytas PVS patarėjo pareigybės aprašyme, ir pareiškėjas su tuo buvo susipažinęs DVS sistemoje. Minėtas užduotis pareiškėjas galėjo paskirti PVS vedėjai iki jos atostogų pabaigos (vedėjos atostogų trukmė - 2 d.), tačiau ne jas atlikti. Dėl pareiškėjo teiginio, kad jam teko užduotis suderinti paprastojo remonto darbus pastate, pažymi, kad šią užduotį pareiškėjas turėjo atmesti, kaip nepriskirtiną PVS veiklos sričiai arba nesant tikram dėl užduoties, ją paskirti atlikti vedėjai. Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad Kalėjimų departamentas pareiškėjui atsisakydamas sumokėti už pavadavimą, pažeidė lygiateisiškumo principą, nes PVS vedėjai atostogaujant nuo 2022-11-03 iki 2022-11-09, Kalėjimų departamento direktorius 2022-10-27 įsakymu Nr. P-379 pavedęs atlikti PVS vedėjo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, Kalėjimų departamento Teisės skyriaus patarėjai, atliekančiai Teisės skyriaus vedėjos funkcijas, E. Ž. skyrė ir atitinkamą pareiginės algos dydžio priemoką už pavadavimą, tačiau pareiškėjui priemoka už pavadavimą, skiriama nebuvo. Pažymi, kad E. Ž. Kalėjimų departamento direktoriaus 2022-10-27 įsakymu Nr. P-379 buvo nustatyta priemoka už Personalo valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, D. K. kasmetinių atostogų metu (laikotarpiu 2022-11- 03 iki 2022-11-09), atlikimą, nes ji vykdė ne jai priklausančias Teisės skyriaus vedėjo funkcijas, bet Personalo valdymo skyriaus vedėjo funkcijas, kurios nėra numatytos Teisės skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme. Dėl šios priežasties, priemoka buvo skiriama, nes pavaduojantis asmuo atitiko VTĮ 30 str. 1 d. 1 p. keliamus reikalavimus ir vykdė kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo funkcijas rašytiniu įstaigos direktoriaus pavedimu (2022-10-27 įsakymas Nr. P-379). Tiek pareiškėjo, tiek E. Ž. atliekamos funkcijos pavadavimo metu skyrėsi. Pažymi, kad skirtingai nei E. Ž., pareiškėjas vykdė jo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas (25 p.) ir tik turėjo atlikti su personalo valdymu susijusių užduočių skirstymą, tad skundo motyvai dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo turi būti atmesti. Pareiškėjo Prašyme nurodyta, jog 2022 m. liepos 4-5 d. jam padidėjo darbo krūvis, todėl ir šiuo pagrindu turėtų būti skiriama priemoka (pareiškėjas Prašyme vadovaujasi VTĮ 30 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybę, kad buvo viršijamos pareiškėjo pareigybės aprašyme nurodytos funkcijos, įrodyti ir pateikti tai patvirtinančius duomenis turi pareiškėjas (LVAT 2019 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3748-492/2019). Šiuo atveju, pareiškėjas tik teigia, kad jo įprastas darbo krūvis padidėjo, tačiau nepateikia tai pagrindžiančių dokumentų, kurie leistų ištirti, ar pareiškėjo darbo krūvis iš tiesų buvo viršytas, todėl minėti pareiškėjo argumentai atmestini, kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Nurodo, kad atsakovo skundžiamas sprendimas yra priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų bei išsamiai išanalizavus situaciją ir visus surinktus dokumentinius įrodymus. Vien tik ta aplinkybė, kad Skundžiamas sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo naikinti. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, jis atitinka VAĮ 10 str. 5 d. administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Skundžiamame Sprendime pareiškėjui buvo paaiškintos sąlygos dėl papildomų funkcijų atlikimo apmokėjimo. Sprendime pareiškėjui paaiškinta, kodėl jo Prašymas negali būti tenkinamas, nurodyta apskundimo tvarka ir kt. Šios aplinkybės patvirtina, kad Sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis. Dėl paminėto, pareiškėjo skundo argumentai dėl Sprendimo neatitikimo teisiniam reglamentavimui, turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta, jog administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Įstatymas numato galimybę asmenį, kuris sąžiningai siekia apginti savo teises bei išspręsti ginčą ir kurio turtinė padėtis yra sunki, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kartu įstatymas numato ir galimybę iš asmens, kuris pernelyg dažnai kreipiasi į teismą ir kurio kreipimaisi tokiu būdu iš esmės tampa vien tik formaliu bylinėjimusi, kai nebesiekiama sąžiningai apginti savo teises, o vien tik formaliai naudojamasi teisminės gynybos teise, pareikalauti sumokėti žyminį mokestį. Vadovaujantis ABTĮ, teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį. Pareiškėjas šioje ir kitose bylose akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teise kreiptis teisminės gynybos siekdamas tik formalaus bylinėjimosi, tačiau ne pažeistų teisių apgynimo. Pareiškėjas kaip asmuo užimantis Personalo valdymo skyriaus patarėjo pareigas bei susipažinęs su PVS vedėjos atostogų prašymo langelyje nurodyta pastaba pareiškėjui tik skirstyti užduotis, akivaizdžiai žinojo ir suprato, jog jam buvo priskirtas tik vedėjui pavestų užduočių skirstymas (tačiau ne jų atlikimas). Taip pat žinojo, kad jo pareigybės aprašymo 25 p. irgi yra nurodytas pavestų užduočių skirstymas, tačiau vis tiek kreipėsi į teismą su skundu dėl savo teisių pažeidimo, nors žinojo ir suprato, kad Kalėjimų departamentas viską atliko tinkamai bei vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais. Atsižvelgus į paminėtą, pareiškėjui turėtų būti taikomas žyminis mokestis dėl akivaizdaus piktnaudžiavimo teisminės gynybos teise.