- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-17
- Bylos Nr.
- eA-332-463/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07032-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Jolanta Malijauskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnybai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. K. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. spalio 19 d. raštu Nr. 1S-4056 „Dėl sumokėjimo už pavadavimą“ priimtą sprendimą (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Kalėjimų departamentą (dabar – Lietuvos kalėjimų tarnyba) per 10 darbo dienų išnagrinėti pareiškėjo J. K. 2022 m. rugsėjo 23 d. prašymą Nr. LV-5379 „Dėl sumokėjimo už pavadavimą“ iš naujo ir dėl jo priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą bei pateikti jį pareiškėjui J. K. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą su 2022 m. rugsėjo 23 d. prašymu Nr. LV-5379 „Dėl sumokėjimo už pavadavimą“, prašydamas jam, kaip Kalėjimų departamento Personalo valdymo skyriaus patarėjui sumokėti už pavadavimą 2022 m. liepos 4 ir 5 dienomis, vykdant Personalo valdymo skyriaus vedėjos funkcijas. Kalėjimų departamentas 2022 m. spalio 19 d. raštu Nr. 1S-4056 „Dėl sumokėjimo už pavadavimą“ priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo. Sprendime nurodoma, kad Kalėjimų departamento Personalo valdymo skyriaus patarėjo pareigybės aprašyme numatyta funkcija skirstyti skyriui pavedamas atlikti personalo valdymo srities užduotis šioje veiklos srityje dirbantiems skyriaus darbuotojams, atlikti paskirstytų užduočių stebėseną, kontrolę, koordinuoti skyriui pavestų uždavinių ir pavedamų atlikti užduočių personalo valdymo srityje įgyvendinimą. Vadinasi, jog šią pareigybės aprašyme numatytą funkciją Personalo valdymo skyriaus patarėjui gali būti pavedama atlikti ir ne Personalo valdymo skyriaus vedėjos atostogų metu. Taigi, Kalėjimų departamentas vertina, kad 2022 m. liepos 4 ir 5 dienomis pareiškėjui teko vykdyti pareigybės aprašymo 25 punkte nurodytas funkcijas, susijusias su skyriui pavedamų užduočių skirstymu ir už pareigybės aprašyme numatytų funkcijų vykdymą yra mokamas atlyginimas, todėl prašymas sumokėti už pavadavimą 2022 m. liepos 4 ir 5 dienomis nėra pagrįstas ir netenkintas.
2.2. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ, Valstybės tarnybos įstatymas) 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priemokos; 3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas); 4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojui skiriamos šios priemokos: 1) už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), formuodamas oficialiąją konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, yra konstatavęs, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra svarbi prielaida įgyvendinti daugelį kitų konstitucinių teisių, be kita ko viena svarbiausių prielaidų įgyvendinti Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą teisę į nuosavybę; asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas); ši asmens teisė (remiantis ir Konstitucijos 23 str.) yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė; pagal Konstituciją negali būti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestą darbą, už šį darbą nebūtų mokama, būtų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis išleistus kitus teisės aktus; tokia teisinė situacija reikštų, kad sudaromos teisinės prielaidos teisės aktais pažeisti ir konstitucinę nuosavybės teisę.
2.3. Pareigybės aprašymo 2 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas yra tiesiogiai pavaldus skyriaus vedėjui, tačiau pareiškėjo pareigybės aprašyme nėra tokios funkcijos, kad nesant skyriaus vedėjo jis jį pavaduoja. Pareiškėjo neturinčio pavaldžių, kaip ir Personalo valdymo skyriaus vedėjo, pareigybės aprašymuose nesant nustatyto skyriaus vedėjo pavadavimo, Kalėjimų departamento direktorius nagrinėdamas pareiškėjo prašymą privalėjo taikyti VTĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas arba skundžiamą sprendimą motyvuotai pagrįsti faktiniais ir teisiniais pagrindais, nustatančiais arba įpareigojančiais šių įstatymo nuostatų netaikyti. Šiuo atveju paneigiamas ir skundžiamo sprendimo netinkamas vertinimas, kad 2022 m. liepos 4 ir 5 dienomis pareiškėjui teko vykdyti pareigybės aprašymo 25 punkte nurodytas funkcijas, susijusias su skyriui pavedamų užduočių skirstymu.
2.4. Kalėjimų departamento Dokumentų valdymo sistemos (toliau – ir DVS) 2022 m. liepos 4 ir 5 dienų duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, atlikdamas Personalo valdymo skyriaus vedėjos funkcijas, kaip tiesioginis vadovas suderino darbuotojų V. V. K, E. B., J. M., E. G.ir kitų darbuotojų atostogų prašymus, vykdė paprastojo remonto darbų pastate (duomenys neskelbtini), ir kitų dokumentų derinimą, taip pat vykdė ir kitas užduotis priskirtas išimtinai Personalo valdymo skyriaus vedėjo funkcijoms ir šios aplinkybės paneigia sprendimo argumentus, kad pareiškėjas tik skirstė užduotis. Personalo valdymo skyriaus vedėjos atostogų dienomis būtent pareiškėjui, neturinčiam pavaldžių, raštu buvo pavesta pavaduoti vedėją bei atlikti Personalo valdymo skyriaus vedėjos funkcijas (pareigas). Nagrinėjamu atveju yra rašytinis pavedimas, patvirtinantis, kad pareiškėjo darbo krūvis paminėtomis dienomis buvo didesnis nei įprastai pareiškėjui atliekant tik patarėjo funkcijas, už ką pareiškėjui turi būti sumokamas teisingas darbo užmokestis.
2.5. Personalo valdymo skyriaus vedėjai atostogaujant nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. Kalėjimų departamento direktorius 2022 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-379 pavedęs atlikti Kalėjimų departamento Personalo valdymo skyriaus vedėjos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas E. Ž. skyrė ir atitinkamą pareiginės algos dydžio priemoką už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. įskaitytinai. Kalėjimų departamentas, atsisakydamas sumokėti pareiškėjui už pavadavimą, šiuo konkrečiu atveju pažeidė ir konstitucinį lygiateisiškumo principą. Kalėjimų departamentui nurodžius dar ir žinomai neteisingus faktinius pagrindus bei nenurodžius sprendimo teisinio pagrindo nemokėti pareiškėjui už pavadavimą (nemotyvavus ir kodėl netaikomos VTĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos) ir nesusiejus jo su teisingomis faktinėmis aplinkybėmis, skundžiamas raštas kaip nemotyvuotas bei neatitinkantis imperatyvių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, turėtų būti panaikintas, o Kalėjimų departamentas įpareigotas išnagrinėti iš naujo pareiškėjo prašymą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Tarnyba atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
3.1. VTĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojui skiriamos priemokos už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį pareigybei nustatytas funkcijas ar profesinės karo tarnybos kario pareigybei nustatytas funkcijas, išskyrus funkcijas, kurių valstybės tarnautojas negali atlikti dėl profesinės karo tarnybos specifikos. Priemokos už pavadavimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų ir didesnė kaip 40 procentų pareiginės algos. Kalėjimų departamento direktorius 2019 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-158 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos darbo užmokesčio priemokų nustatymo, pašalpų ir premijų skyrimo bei skatinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Kalėjimų departamento darbo užmokesčio priemokų nustatymo, pašalpų ir premijų skyrimo bei skatinimo tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas), nustatantį sprendimų dėl kai kurių laikino pobūdžio darbo užmokesčio priemokų nustatymo bei materialinių pašalpų ir premijų skyrimo Kalėjimų departamento darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, karjeros valstybės tarnautojams ir pataisos pareigūnams, derinimo ir priėmimo procedūrų vykdymo Kalėjimų departamente tvarką, kurios 5.1 ir 5.2 papunkčiuose nustatyta, kad darbuotojams priemokos gali būti skiriamos už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės arba už papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą. Tvarkos aprašo 14 punkte nurodyta, kad tarnybinius pranešimus, dėl kurių pagrįstumo ar priemokos mokėjimo pagrindo direktoriui kyla abejonių, jis paveda nagrinėti Kalėjimų departamento darbo užmokesčio priemokų, pašalpų ir premijų svarstymo komisijai.
3.2. Už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos, valstybės tarnautojams mokama priemoka. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu. Priemoka yra privalomai mokama tik jeigu egzistuoja VTĮ 26 straipsnio dalies 2 punkte įtvirtintas mokėjimo pagrindas, t. y. kai valstybės tarnautojui pavedama atlikti papildomas užduotis. Vadovaujantis VTĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priemoka už pavadavimą valstybės tarnautojui yra skiriama kai raštu pavedama atlikti ir kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo pareigybei nustatytas funkcijas ir kai tokios užduotys yra suformuluotos raštu. Šiuo atveju Personalo valdymo skyriaus vedėja D. K. 2022 m. liepos 1 d. DVS pateikė kasmetinių atostogų prašymą Nr. LV- 3379 (atostogos suteiktos nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. liepos 5 d.) ir DVS kortelės skiltyje „Pastabos“ nurodė pastabą, kad atostogų metų ją pavaduos J. K. Pareiškėjas su vedėjos atostogų prašymu bei DVS kortelėje pateikta pastaba apie užduočių paskirstymą vedėjos atostogų metu buvo supažindintas, prašymą suderino ir derinimo metu jokių pretenzijų ar prašymų skirti jam priemoką nereiškė. Kalėjimų departamento direktorius taip pat nepriėmė įsakymo dėl Personalo valdymo skyriaus vedėjos funkcijų pavedimo pareiškėjui.
3.3. Siekiant išsiaiškinti pareiškėjo vykdytų funkcijų apimtis 2022 m. liepos 4 ir 5 dienomis, elektroniniu paštu buvo kreiptasi į vedėją D. K. su prašymu pateikti informaciją, ar minėtomis dienomis pareiškėjui be skyriaus darbuotojams pavedamų užduočių skirstymo, teko vykdyti kitas Personalo valdymo skyriaus vedėjos funkcijas. Vedėja, atsakydama į paklausimą, paaiškino, kad tomis dienomis pareiškėjui nebuvo pavesta vykdyti kitų vedėjos pareigybei priskirtų funkcijų, o tik skirstyti užduotis. Iš DVS išrašo matyti, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 4 ir 5 dienomis paskirstė 28 užduotis, kurių didžioji dalis buvo užduotys, skirtos susipažinti ir nereikalavo didelių pareiškėjo darbo bei laiko sąnaudų. Be to, pareiškėjas gautas užduotis paskirstė kitiems asmenims, vykdymas savo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas.
3.4. Pareiškėjas užduotį suderinti paprastojo remonto darbus pastate turėjo atmesti, kaip nepriskirtiną vedėjos veiklos sričiai arba nesant tam tikram dėl užduoties, ją paskirti atlikti vedėjai. E. Ž. Kalėjimų departamento direktoriaus 2022 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. P-379 buvo nustatyta priemoka už Personalo valdymo skyriaus vedėjos pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų atlikimą, nes ji vykdė ne jai priklausančias Teisės skyriaus vedėjos funkcijas, bet Personalo valdymo skyriaus vedėjos funkcijas, kurios nėra numatytos Teisės skyriaus vedėjos pareigybės aprašyme. Dėl šios priežasties, priemoka buvo paskirta, nes E. Ž. atitiko VTĮ 30 straipsnyje 1 dalies 1 punkte keliamus reikalavimus ir vykdė kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo funkcijas rašytiniu įstaigos direktoriaus pavedimu. Skirtingai nei E. Ž., pareiškėjas vykdė jo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas ir turėjo skirstyti tik užduotis, todėl skundo motyvai dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo yra nepagrįsti ir atmestini.
3.5. Pareiškėjas, tvirtindamas, kad padidėjo jo įprastas darbo krūvis, nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, todėl šie pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti.
3.6. Skundžiamas raštas yra priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų ir išsamiai išnanalizavus situaciją bei byloje esančius duomenis. Aplinkybė, kad priimtas raštas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jį panaikinti. Raštas atitinka administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, juo pareiškėjui buvo paaiškintos sąlygos dėl papildomų funkcijų atlikimo apmokėjimo. Rašte išaiškinta, kodėl pareiškėjo prašymas negali būti patenkinamas, nurodyta jo apskundimo tvarka. Šios aplinkybės patvirtina, kad jis yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis.
3.7. Pareiškėjas šioje ir kitose bylose piktnaudžiauja savo teise kreiptis teisminės gynybos siekdamas tik formalaus bylinėjimosi, tačiau ne pažeistų teisių gynimo. Pareiškėjas, kaip asmuo užimantis Personalo valdymo skyriaus patarėjo pareigas bei susipažinęs su vedėjos atostogų prašymo langelyje nurodyta pastaba skirstyti užduotis, žinojo ir suprato, jog jam buvo priskirta skirstyti užduotis, o ne jas atlikti. Pareiškėjas žinojo, kad jo pareigybės aprašymo 25 punkte taip pat yra nurodyta, kad jis atsakingas už užduočių paskirstymą, tačiau vistiek kreipėsi į teismą su skundu dėl savo teisių pažeidimo.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 31 d. sprendimu atmetė pareiškėjo J. K. skundą.
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ėjo Kalėjimų departamento (dabar – Lietuvos kalėjimų tarnyba) Personalo valdymo skyriaus patarėjo pareigas. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 23 kreipėsi į atsakovą su prašymu Nr.LV-5379 „Dėl sumokėjimo už pavadavimą“, prašydamas jam sumokėti už pavadavimą 2022m. liepos 4 ir 5 dienomis. Atsakovas 2022 m. spalio 19 d. raštu Nr.1S-4056 „Dėl sumokėjimo už pavadavimą“ netenkino pareiškėjo prašymo. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą per 10 darbo dienų išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 23 d. prašymą iš naujo bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą ir pateikti jį pareiškėjui.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymėjo, jog pagal VTĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punktą valstybės tarnautojui skiriamos priemokos už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei nustatytas funkcijas, ar profesinės karo tarnybos kario pareigybei nustatytas funkcijas, išskyrus funkcijas, kurių valstybės tarnautojas negali atlikti dėl profesinės karo tarnybos specifikos. Priemokos dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė nei 10 procentų ir didesnė kaip 40 procentų pareiginės algos. Už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos, valstybės tarnautojams mokama priemoka, papildomos užduotys turi būti suformuluotos raštu. Pareiškėjo pareigybės aprašymo 25 punkte nurodyta, kad asmuo, atliekantis šias pareigas skirsto skyriui pavedamas atlikti personalo valdymo srities užduotis šioje veiklos srityje dirbantiems skyriaus darbuotojams, atlieka paskirstytų užduočių stebėseną, kontrolę, koordinuoja skyriui pavestų uždavinių ir pavedamų atlikti užduočių personalo valdymo srityje įgyvendinimą.
7. Teismas, įvertinęs ginčo faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjui iš esmės buvo pavesta tik skirstyti užduotis, o ne jas atlikti arba derinti. Kitas užduotis, kurios neatitiko pareiškėjo pareigybės aprašymo, jis galėjo paskirti Personalo valdymo skyriaus vedėjai iki jos atostogų pabaigos, o ne jas atlikti. Pareiškėjas užduotį suderinti paprastojo remonto darbus pastate turėjo atmesti, kaip nepriskirtiną vedėjos veiklos sričiai arba ją paskirti atlikti vedėjai. Teismas vertino, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog minėtomis dienomis padidėjo jo darbo krūvis.
8. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistas lygiateisiškumo principas. Paaiškino, jog E. Ž. įsakymu buvo nustatyta priemoka, nes ji vykdė ne jai priklausančias Teisės skyriaus vedėjos funkcijas, bet Personalo valdymo skyriaus vedėjos funkcijas, kurios nėra numatytos Teisės skyriaus vedėjos pareigybės aprašyme. Teismas pripažino, jog šiuo atveju priemoka buvo paskirta, nes pavaduojantis asmuo vykdė kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo funkcijas rašytiniu įstaigos vadovo įsakymu bei atitiko VTĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte keliamus reikalavimus.
9. Teismas sprendė, jog skundžiamas raštas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, rašte pateikta informacija yra tiksli ir aiški, nurodytas aiškus rašto priėmimo teisinis pagrindas. Raštas pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.
III.
10. Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniuose teismuose bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais, kai bylą leidžiama nagrinėti vienam teisėjui. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento raštu priimto sprendimo bei įpareigojimo Kalėjimų departamentą išnagrinėti iš naujo pareiškėjo prašymą ir dėl jo priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą ir pateikti jį pareiškėjui, tačiau bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo viena teisėja, o ne trijų teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas nagrinėjamu atveju konstuotinas besąlyginis teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
11.2. Individualaus akto priėmimo motyvų nurodytas teisminio proceso metu negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, nes reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį aktą. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus, kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas ir motyvuotas. Teismas nagrinėjamu atveju nepasisakė dėl pareiškėjo paaiškinimų, jo klausimų ir atsakovo atstovo atsakymų teismo posėdyje, dėl pareiškėjo prašyme nurodyto teisinio pagrindo bei pridėtų rašytinių įrodymų, o sprendimas iš esmės su tomis pačiomis klaidomis iš atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo skundą yra perkeltas į sprendimą.
11.3. Su Kalėjimų departamento 2022 m. birželio 20 d. įsakymu yra pateikti trys patarėjų pareigybių aprašymai ir nėra jokių įrodymų, kada ir su kuriuo aprašymu buvo supažindintas pareiškėjas, todėl šiuo aspektu teismo išvados yra nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjo ir vedėjos pareigybės aprašymuose nėra nustatyto skyriaus vedėjos pavadavimo funkcijos, todėl pareiškėjas byloje įrodinėdamas atsakovo raštu priimto sprendimo neteisėtumą, teismo prašė iš atsakovo išreikalauti Personalo valdymo skyriaus vedėjos pareigybės aprašymą, taip pat dokumentų derinimo ir kitų užduočių priskirtų Personalo valdymo skyriaus vedėjos funkcijoms vykdymą patvirtinančius visus duomenis, susijusius su pareiškėjo vykdytomis ir atliktomis užduotimis. Teismas dėl šių pareiškėjo prašymų nepasisakė, jų neišsprendė ir prašomų išreikalauti įrodymų iš atsakovo neišreikalavo.
Žemesnės instancijos teismas
11.4. Teismas neįvertinęs skundžiamo sprendimo padarė netinkamas išvadas dėl šio rašto atitikties VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintiems reikalavimams, todėl raštas turėtų būti panaikinamas.
Atsiliepimas
12. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
13. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. Byloje kilo ginčas dėl Kalėjimų departamento direktoriaus raštu priimto sprendimo dėl sumokėjimo už pavadavimą, todėl vadovaujantis ABTĮ 43 straipsnio 1 dalimi, tokios kategorijos byla turėjo būti nagrinėjama vieno teisėjo. Pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus ir nepagrįstai teigia, kad byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.
13.2. Paaiškinimai apie tai, kokiu būdu pareiškėjas buvo supažindintas su pareigybės aprašymu, buvo pateikti teismo posėdyje. Atsakovas teismui papildomai pateikė išrašą iš DVS, kuris įrodo, kad pareiškėjas buvo supažindintas su pareigybės aprašymu ir žinojo, kad viena iš jo atliekamų funkcijų yra skyriui pavedamų atlikti užduočių paskirstymas. Teismo posėdyje pareiškėjui buvo išaiškinta pagal kurį pareigybės aprašymą dirba pareiškėjas, jis šių aplinkybių nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neginčijo.
13.3. Atsakovas pateikė visus įrodymus, susijusius su pareiškėjo Personalo valdymo skyriaus vedėjos atostogų metu vykdytomis užduotimis, iš kurių matyti ir pareiškėjo darbo krūvis. Pareiškėjas paskirstė 28 užduotis, iš kurių didžioji dalis buvo užduotys, skirtos susipažinti, jos nereikalavo didelių žmogiškųjų išteklių bei laiko sąnaudų. Pareiškėjas gautas užduotis paskyrė kitiems asmenims. Pareiškėjas nepaneigė atsakovo pateiktų paaiškinimų ir įrodymų, kad jam vedėjos pavadimo laikotarpiu padidėjo darbo krūvis ar jis vykdė kitas, nei pareigybės aprašyme numatytas funkcijas.
13.4. Teismas tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus bei visas su ginču susijusias aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog skundžiamas raštas atitinka esminius teisės aktų keliamus reikalavimus, sprendime pateikta informacija yra tiksli ir aiški, nurodytas aiškus sprendimo priėmimo teisinis pagrindas. Raštas yra pagrįstas ir motyvuotas. Tai, kad teismas sutiko su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių klausimų, todėl teismo sprendimas neturėtų būti naikinamas.
13.5. Pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis turėtų būti sumažinamas, atsižvelgiant į tai, jog byla nėra sudėtinga ir nereikalauja specifinių žinių bei didelių laiko sąnaudų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Ginčas byloje kilo dėl priemokos pareiškėjui neskyrimo už pavadavimą 2022 m. liepos 4 ir 5 dienomis, vykdant Personalo valdymo skyriaus vedėjos funkcijas, pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad atsakovo raštas, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas jam sumokėti už pavadavimą 2022 m. liepos 4 ir 5 dienomis, vykdant Personalo valdymo skyriaus vedėjos funkcijas, yra pagrįstas ir teisėtas.
16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinus sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas pareiškėjo skundas. Pareiškėjo vertinimu, teismo sprendimas priimtas neteisėtos sudėties teismo, o skundžiamas atsakovo raštas nepagrįstai pripažintas pagrįstu ir teisėtu.
17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
18. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.
19. Remiantis bylos rašytiniais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas ėjo Kalėjimų departamento (dabar – Lietuvos kalėjimų tarnyba) Personalo valdymo skyriaus patarėjo pareigas. Pareiškėjo pareigybės aprašymo 25 punkte nustatyta, kad Personalo valdymo skyriaus patarėjas, be kita ko, skirsto skyriui pavedamas atlikti personalo valdymo srities užduotis šioje veiklos srityje dirbantiems skyriaus darbuotojams, atlieka paskirstytų užduočių stebėseną, kontrolę, koordinuoja skyriui pavestų uždavinių ir pavedamų atlikti užduočių personalo valdymo srityje įgyvendinimą. Pareiškėjas 2022 m. liepos 4 ir 5 dienomis pavadavo Personalo valdymo skyriaus vedėją D. K. jos atostogų metu. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 23 d. prašymu Nr. LV-5379 „Dėl sumokėjimo už pavadavimą“ kreipėsi į atsakovą, prašydamas jam sumokėti už pavadavimą 2022 m. liepos 4 ir 5 dienomis, vykdant Personalo valdymo skyriaus vedėjos D. K. funkcijas. 2022 m. spalio 17 d. įvyko nuotolinis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos darbo užmokesčio priemokų, pašalpų ir premijų svarstymo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdis, kuriame buvo svarstyta dėl priemokos Personalo valdymo skyriaus patarėjui J. K. skyrimo. Komisijos nariai, susipažinę su pareiškėjo prašymu ir įvertinę prašyme išdėstytas aplinkybes vienbalsiai nusprendė nepritarti priemokos pareiškėjui skyrimui. Atsakovas 2022 m. spalio 19 d. raštu Nr.1S-4056 „Dėl sumokėjimo už pavadavimą“ netenkino pareiškėjo prašymo dėl priemokos skyrimo, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjui 2022 m. liepos 4 ir 5 dienomis teko vykdyti jo pareigybės aprašymo 25 punkte nurodytas funkcijas, susijusias su skyriui pavedamų užduočių skirstymu ir už pareigybės aprašyme numatytų funkcijų vykdymą pareiškėjui buvo mokamas atlyginimas. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo raštu, kuriuo netenkinas pareiškėjo prašymas dėl priemokos jam skyrimo, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti šį raštą ir įpareigoti atsakovą per 10 darbo dienų išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 23 d. prašymą iš naujo bei dėl jo priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą ir pateikti jį pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 31 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtina netinkamos sudėties teismo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsakydama į šį pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, pirmiausiai pažymi, jog, pagal ABTĮ 43 straipsnio 1 dalį administraciniuose teismuose bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, o to paties straipsnio ir dalies 5 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą.
21. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl priemokos pareiškėjui neskyrimo už pavadavimą 2022 m. liepos 4 ir 5 dienomis, vykdant Personalo valdymo skyriaus vedėjos funkcijas, t. y. byloje yra kilęs tarnybinis ginčas, todėl, vadovaujantis ABTĮ 43 straipsnio 1 dalimi, tokios kategorijos byla, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, turėjo būti išnagrinėta ne trijų teisėjų kolegijos, o vieno teisėjo, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, todėl nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, t. y., kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo netinkamos sudėties teismas.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad su Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2022 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-192 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. V-171 „Dėl personalo valdymo skyriaus karjeros valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo pateikti trys Personalo valdymo skyriaus patarėjų pareigybių aprašymai ir nėra byloje įrodymų, patvirtinančių, kada ir su kuriuo aprašymu konkrečiai buvo supažindintas pareiškėjas, o tai patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su minėtu pareigybės aprašymu.
23. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais. Byloje yra pateiktas išrašas iš atsakovo vidinės dokumentų valdymo sistemos, kuriame užfiksuota, kad pareiškėjas su pareigybės aprašymu buvo supažindintas 2022 m. birželio 20 d. Be to, teismo posėdyje, vykusiame pirmosios instancijos teisme, teismui ir kitoms proceso šalims buvo paaiškinta pagal kurį konkrečiai pareigybės aprašymą savo funkcijas atlieka pareiškėjas. Pareiškėjas šių aplinkybių nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neginčijo, todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad teismas nežinojo su kuriuo pareigybės aprašymu buvo supažindintas pareiškėjas arba, kad pareiškėjas iš viso nebuvo supažindintas su minėtu pareigybės aprašymu. Šios aplinkybės patvirtintos ne tik byloje esančiais rašytiniais įrodymais, bet ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
24. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jam pavaduojant Personalo valdymo skyriaus vedėją jos atostogų metu padidėjo jo darbo krūvis. Pareiškėjas teigia anksčiau Personalo valdymo skyriaus vedėjos D. K. nurodymu užduočių niekada neskirstęs, todėl jo darbo krūvis padidėjo ir už tai jam turėjo būti sumokėta priemoka.
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama šiuos pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausiai pažymi, jog, pagal VTĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punktą valstybės tarnautojui skiriamos priemokos už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį pareigybei nustatytas funkcijas ar profesinės karo tarnybos kario pareigybei nustatytas funkcijas, išskyrus funkcijas, kurių valstybės tarnautojas negali atlikti dėl profesinės karo tarnybos specifikos. Priemokos už pavadavimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų ir didesnė kaip 40 procentų pareiginės algos. Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-158 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos darbo užmokesčio priemokų nustatymo, pašalpų ir premijų skyrimo bei skatinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Kalėjimų departamento darbo užmokesčio priemokų nustatymo, pašalpų ir premijų skyrimo bei skatinimo tvarkos aprašo 5.1 ir 5.2 papunkčiuose nustatyta, kad darbuotojams priemokos gali būti skiriamos už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės arba už papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą.
26. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Personalo valdymo skyriaus vedėja D. K. 2022 m. liepos 1 d. vidinėje įstaigos dokumentų valdymo sistemoje pateikė prašymą atsakovui suteikti kasmetines atostogas Nr. LV- 3379 (atostogos skyriaus vedėjai suteiktos nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. liepos 5 d.). Prašyme pateikta pastaba, kad Personalo valdymo skyriaus vedėjos atostogų metu ją pavaduos (užduočių skirstymą atliks) J. K. Pareiškėjas su minėtu prašymu ir jame pateikta pastaba buvo supažindintas 2022 m. birželio 30 d., prašymas suderintas. Pareiškėjas jokių priekaištų arba prašymų skirti jam priemoką nereiškė. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjui raštu (Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu) nebuvo pavesta atlikti Personalo valdymo skyriaus vedėjos D. K. aprašyme nurodytų funkcijų, raštu nebuvo suformuluotos papildomos arba pareiškėjo įprastą darbo krūvį viršijančios užduotys. Iš byloje esančių dokumentų valdymo sistemos išrašų matyti, kad pareiškėjas Personalo valdymo skyriaus vedėjos D. K. pavadavimo metu paskirstė 28 užduotis, iš kurių didžioji dalis užduočių buvo skirtos susipažinti ir nereikalavo didelių pareiškėjo laiko ir darbo sąnaudų. Likusias 18 užduočių perskirstė Personalo valdymo skyriaus vedėja D. K., grįžusi iš atostogų. Kaip jau minėta, siekiant išsiaiškinti pareiškėjo vykdytų funkcijų apimtis skyriaus vedėjos pavadavimo metu, buvo kreiptasi į ją. Ji patvirtino, kad pareiškėjui neteko vykdyti kitų Personalo valdymo skyriaus vedėjos pareigybei priskirtų funkcijų, kad pareiškėjas paskirstė 28 užduotis, iš kurių dauguma buvo užduotys, skirtos susipažinti ir nereikalavo didelių darbo bei laiko sąnaudų, be to, 18 likusių užduočių ji paskirstė pati.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą, sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas gautas užduotis perskirstydamas kitiems asmenims susipažinti, vykdė pareiškėjo pareigybės aprašymo 25 punkte numatytas funkcijas. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepatvirtino ir nepagrindė objektyviais įrodymais aplinkybių, kad Personalo valdymo skyriaus vedėjos D. K. pavadavimo laikotarpiu padidėjo jo įprastas darbo krūvis, arba, kad jis vykdė kitas, nei pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, už kurias jam turėjo būti sumokėta priemoka. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Sprendimas, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl priemokos jam už pavadavimą skyrimo, yra pagrįstas ir teisėtas. Ginčijamas aktas atitinka visus, tokiam dokumentui keliamus reikalavimus.
28. Pažymėtina, jog atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo nekeičia ir pareiškėjo nurodytas atvejis dėl E. Ž. išmokėtos priemokos, kadangi nagrinėjamo ir kito pareiškėjo nurodomo atvejo faktinės aplinkybės skiriasi. E. Ž. vykdė ne jai priklausančias Teisės skyriaus vedėjos, bet Personalo valdymo skyriaus vedėjos funkcijas, kurios nėra numatytos jos pareigybės aprašyme. Be to, priemoka Teisės skyriaus vedėjai buvo paskirta, nes ji vykdė kito valstybės tarnautojo funkcijas rašytiniu įstaigos direktoriaus pavedimu.
29. Įvertinusi byloje kilusį ginčą, byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė priežasčių (tokių priežasčių nenurodė ir pareiškėjas), dėl kurių turėtų būti panaikintas pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.