Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „EN GROUP“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Tytus“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. A. dėl uždarosios akcinės bendrovės „EN GROUP“ bankroto pripažinimo tyčiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „EN GROUP“ bankroto administratorius UAB „Tytus“ pateikė teismui prašymą pripažinti UAB „EN GROUP“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad 2013-07-11 Šiaulių apygardos teisme UAB „EN GROUP“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tytus“. Nurodė, kad bankroto administratorius vykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – LR ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas pareigas, patikrinęs UAB „EN GROUP“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatė, kad 2008-12-31 įmonės direktoriui V. A. buvo suteikta paskola. UAB „EN GROUP“ 2013-06-01 - 2013-06-30 periodo balanse užfiksuota, kad negrąžintos paskolos dydis nurodytu laikotarpiu buvo 466014,24 Lt. 2013-11-12 priėmimo - perdavimo aktu bankroto administratoriui buvo perduota UAB „EN GROUP“ 2013-06-28 įsakymo Nr. 2013-06-28 kopija, kurioje nurodoma, kad įmonės direktoriui V. A. už 2013 m. birželio mėnesį buvo apskaičiuotas 542758,50 Lt vertės atlyginimas, kuris tuo pačiu raštu buvo užskaitytas kaip jo skola įmonei pagal 2008-12-31 paskolos sutartį Nr. 1. Šis įsakymas sukėlė akivaizdžiai nenaudingas teisines pasekmes UAB „EN GROUP“ bei pažeidė jos kreditorių interesus, nes jo pagrindu įmonės įsipareigojimai, jai esant nemokiai, buvo daugiau nei du kartus padvigubinti. Tokiais vadovo neteisėtais veiksmais buvo iššvaistytas įmonės turtas, jai sukelta nepagrįstai didelė finansinė našta, taip siekiant ją visiškai sužlugdyti. Bankroto administratorius taip pat nustatė, kad bankrutuojanti įmonė 2013-04-15 sudarė paskolos sutartį su UAB „Lietbioma“, pagal kurią perdavė skolininkui 29300,00 Lt sumą. 2013-05-07 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 171 UAB „EN GROUP“ savo reikalavimo teisę UAB „Lietbioma“ dėl 29300,00 Lt paskolos grąžinimo perleido UAB REIKALAVIMAS.LT. Sutarties 2 punkto pagrindu reikalavimo įgijėjas įsipareigojo sumokėti UAB „EN GROUP“ 80 procentų pagrindinio reikalavimo sumos 2.1 ir 2.2 punktuose numatyta tvarka. 2013-06-07 sutikimu - prašymu UAB „EN GROUP“ sutiko su UAB REIKALAVIMAS.LT ir UAB „Gražulas“ 2013-06-07 sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi, kuria UAB „Gražulas“ 6324,29 Lt skolos reikalavimo teisė iš UAB „EN GROUP“ buvo perleista UAB REIKALAVIMAS.LT. To paties rašto pagrindu, UAB „EN GROUP“ prašymu, UAB REIKALAVIMAS.LT naudai mokėtini pinigai pagal 2013-06-07 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 181 ir UAB „EN GROUP“ naudai mokėtini pinigai pagal 2013-05-07 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 171 buvo įskaityti kaip vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai. Administratoriaus vertinimu UAB REIKALAVIMAS LT perleidus 29300,00 Lt reikalavimo teisę dėl UAB „Lietbioma“ suteiktos paskolos grąžinimo, UAB „EN GROUP“ atsisakė 20 procentų jai grąžintinos sumos, t.y. 5860,00 Lt, buvo pažeisti kitų kreditorių interesai, nes buvo sumažintas UAB „EN GROUP“ iš skolininko gautinas turtas, kuris galėjo būti panaudotas įmonės kreditoriniams reikalavimams tenkinti. Be to atliktų lėšų įskaitymu UAB REIKALAVIMAS.LT buvo suteikta pirmenybė prieš kitus bankrutuojančios įmonės kreditorius taip pažeidžiant jų teises. Administratorius pažymėjo, kad įmonė jau nuo 2012 metų turėjo finansinių sunkumų, nuo 2013 m. balandžio mėnesio visi įmonės darbuotojai, išskyrus įmonės vadovą V. A., buvo atleisti, 2013-06-30 balanso duomenimis UAB „EN GROUP“ buvo nemoki, nes mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus sudarė 454748,00 Lt ir viršijo įmonės turimą turtą (46611,00 Lt), nuosavas kapitalas 2013 metų birželį buvo neigiamas, nesudarė 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, įstatinis kapitalas nebuvo atkurtas, taip pat nebuvo imtasi veiksmų dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - LR ABĮ) 59 straipsnio 11 dalyje nurodytų sprendimų priėmimo (įstatinio kapitalo sumažinimo, įmonės pertvarkymo ar likvidavimo). Įmonės vadovas V. A. nepaisydamas aplinkybių, aiškiai liudijančių apie įmonės nemokumą bei veiklos nevykdymą nuo 2013 metų balandžio mėnesio, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu savo neveikimu toliau sąmoningai didino įmonės įsiskolinimą kreditoriams. Bankroto administratoriaus teigimu išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „EN GROUP“ vadovo neteisėtas veikimas ir neveikimas buvo tiesioginė įmonės bankroto priežastis. Neteisėtas V. A. neveikimas pasireiškė tuo, kad jis, suvokdamas, jog įmonė yra nemoki, įmonės darbuotojai atleisti, todėl ji nebevykdo veiklos, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat įmonės nuosavam kapitalui esant neigiamam nevykdė LR ABĮ 59 straipsnyje numatytų pareigų. Neteisėtais UAB „EN GROUP“ vadovo veiksmais (reikalavimo perleidimo sutarties sudarymu su UAB REIKALAVIMAS.LT, UAB „EN GROUP“ ir UAB REIKALAVIMAS.LT priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, 542758,50 Lt vertės darbo užmokesčio pasiskyrimu bei įmonės ir savo priešpriešinių reikalavimų įskaitymu) buvo dar labiau pabloginta įmonės turtinė padėtis. Pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju UAB „EN GROUP“ bankrotas pripažintinas tyčiniu, nes, įvertinus įmonės vadovo veiksmų visumą, matyti, kad bendrovės vadovas, būdamas pakankamai išsilavinęs ir turintis tokios veiklos organizavimo patirties, nevykdė Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - LR CK) 2.87 straipsnyje, bendrovės įstatuose bei LR ABĮ įtvirtintų bendrųjų juridinio asmens organų pareigų ir veikė priešingai bendrovės interesams, taip pat vadovo neteisėtas veikimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktus tyčinio bankroto požymius (1-4 b.l.). Bankroto administratorius nesutiko su kreditoriaus UAB „REIKALAVIMAS.LT“ pozicija, kad UAB „EN GROUP“ nemokumas atsirado tik dėl 2013-06-28 direktoriaus V. A. įsakymo, kuriuo jam buvo išmokėtas darbo užmokestis ir dėl to susidariusių mokėtinų sumų SODRAI ir VMI, kadangi Šiaulių apygardos teismas 2014-01-22 įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-537-124/2014 nustatė, kad įskaitymo atlikimo metu įmonė buvo nemoki (89-91 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl UAB „EN GROUP“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkintinas.

Pažymėtina, kad 2013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 pakeitus LR ĮBĮ, nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojo teisinio reguliavimo pakeitimai, susiję ir su tyčiniu bankrotu. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „EN GROUP bankroto administratoriaus pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu Šiaulių apygardos teisme gautas 2013 m. lapkričio 19 d., ginčui spręsti taikytinos naujos LR ĮBĮ redakcijos nuostatos. Aktualioje LR ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalies redakcijoje nurodyta, kad teismas, gavęs kreditoriaus (kreditorių) arba administratoriaus prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, apie gautą prašymą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos praneša kitiems įmonės kreditoriams ir administratoriui (jeigu prašymą pateikė ne administratorius). Pranešime teismas nurodo, kad kreditoriai ir administratorius per teismo nustatytą, ne trumpesnį kaip 14 ir ne ilgesnį kaip 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, terminą turi teisę pateikti jiems žinomą informaciją, galinčią turėti reikšmės šio straipsnio 2 dalyje nurodytų tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu. Kol nėra išnagrinėtas prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu, negali būti atliekami šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyti patikrinimai. Teismas gali šioje dalyje nurodytą pranešimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pripažinti bankrotą tyčiniu gavimo dienos pateikti administratoriui (neatsižvelgiant į tai, ar prašymą pateikė kreditorius (kreditoriai) ar administratorius) ir pavesti jam ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo teismo pranešimo gavimo dienos pranešti kreditoriams apie teismo gautą prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu ir kreditorių teisę pateikti teismui šioje dalyje nurodytą informaciją per teismo nustatytą terminą. Teismas, gavęs prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos prašymo kopiją ir kitus prie prašymo pridėtus dokumentus persiunčia netekusiems įgaliojimų įmonės valdymo organams ir kitiems šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims, kurie gali būti pripažinti kaltais dėl tyčinio bankroto.

Vadovaujantis LR ĮBĮ 20 straipsnio nuostatomis, teisme iškėlus įmonei bankroto bylą, kreditoriai ir paskirtas bankroto administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (LR ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant LR CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (LR ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad LR ĮBĮ 20 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013, išaiškinta, kad, vertinant teisinio reglamentavimo raidą, įstatymų leidėjas LR ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės ir iki tol buvo remiamasi teismų praktikoje.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto sąvokos, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013). Taigi tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai. Kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tyčinio įmonės bankroto požymiai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste. Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

Nagrinėjamu atveju aiškinantis ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Iš bylos duomenų matyti, kad bankroto administratoriaus prašymas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu grindžiamas, tuo, kad įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei esant nemokiai sudarė ekonomiškai nenaudingą UAB „Lietbioma“ reikalavimo perleidimo sutartį, sutiko su UAB REIKALAVIMAS.LT ir UAB „Gražulas“ reikalavimo perleidimo sutartimi ir reikalavimų įskaitymu, priėmė neteisėtą įsakymą dėl 542758,50 Lt darbo užmokesčio už 2013 metų birželio mėnesio priskaičiavimo ir šios sumos užskaitymo kaip mokėtiną įmonei paskolą bei veikė priešingai įmonės interesams. Teismas įvertinęs administratoriaus bei kitų suinteresuotų asmenų nurodytas aplinkybes, pateiktus duomenis, turi pagrindo sutikti, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo bei veikiant priešingai įmonės veiklos tikslams.

Pagal LR CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų išrašo ir 2011 m. finansinės atskaitomybės sutrumpinto aiškinamojo rašto matyti, kad UAB „EN GROUP“ įregistruota 2006 m. spalio 19 d. kaip individuali įmonė, 2009-08-11 pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas V. A.. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2013-05-27 UAB „Emora“ kreipėsi į teismą pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „EN GROUP“ (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-391-440/2014). Nurodė, kad atsakovė jai yra skolinga 2119,63 Lt už parduotas prekes ir 656,77 Lt delspinigių, skola susidarė 2012 metais bei pažymėjo, kad 2013 m. vasario 19 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę nurodydama, kad jeigu per 30 dienų nebus sumokėtas įsiskolinimas, kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2013-06-06 UAB REIKALAVIMAS.LT pateikė teismui prašymą dėl įtraukimo bendraieškiu ir bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „EN GROUP“, nurodė, kad pagal 2013 m. gegužės 2 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 167 atsakovė UAB „En Group“ jai yra skolinga 4224,95 Lt bei, kad 2013 m. gegužės 8 d. atsakovei įteikė Pranešimą reikalavimą, kuriame nurodė, jog atsakovei nepadengus viso įsiskolinimo per 30 kalendorinių dienų, kreipsis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-898-440/2013). 2013-06-07 UAB „Conlex“ kreipėsi į teismą prašymu dėl įtraukimo bendraieškiu byloje dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „EN GROUP“ bei nurodė, kad pagal 2013 m. gegužės 21 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/03/21-1 atsakovė jai yra skolinga 1460,47 Lt ir 6 procentų dydžio metines palūkanas (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-899-440/2013). 2013-07-11 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-391-440/2014 UAB „EN GROUP“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Tytus“. Spręsdamas dėl įmonės nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo teismas nustatė, kad UAB „EN GROUP“ balanso 2013-06-30 dienai duomenimis atsakovė turėjo turto už 46611,00 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 454748,00 Lt. Įmonės pradelstos skolos kreditoriams siekė 108190,35 Lt, įmonė darbo užmokesčio įsiskolinimo darbuotojams neturėjo. Teismas remdamasis UAB „EN GROUP“ pateiktos 2013-06-30 pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis nustatė, kad 2012 metais UAB „EN GROUP“ dirbo nuostolingai ir patyrė 8214,00 Lt nuostolių, 2013 pirmąjį pusmetį atsakovės vykdoma veikla taip pat buvo nuostolinga, įmonė patyrė 723161,00 Lt nuostolių. UAB „EN GROUP“ skola Šiaulių apskrities VMI 2013-05-31 buvo 13455,73Lt, įsiskolinimas VSDFV Šiaulių skyriui 2013-05-31 sudarė 2388,12 Lt. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „EN GROUP“ nekilnojamojo turto ir registruotinų transporto priemonių neturėjo, įmonės pradelstos skolos viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, be to buvo susidariusi nemaža ir uždelsta mokestinė nepriemoka VMI bei įsiskolinimas VSDFV Šiaulių skyriui, įmonė nebevykdė sandoriais prisiimtų įsipareigojimų (Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-882-440/2013). 2013-09-12 nutartimi bankroto byloje teismas patvirtino UAB „EN GROUP“ kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 350240,73 Lt sumai, tame tarp 219402,96 Lt dydžio kreditoriaus VSDFV Šiaulių skyriaus ir 114224,26 Lt kreditoriaus VMI prie LR FM kreditorinius reikalavimus. 2013-11-19 UAB „EN GROUP“ atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo 2013-06-28 UAB „EN GROUP“ vadovo V. A. įsakymą Nr. 2013-06-28 bei pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento UAB „EN GROUP“ įsakymo Nr. 2013-06-28 pagrindu atliktą UAB „EN GROUP“ vadovui V. A. paskirto darbo užmokesčio ir jam 2008-12-31 Paskolos sutarties Nr. 1 pagrindu suteiktos paskolos sumos 466 014,24 Lt įskaitymą, priteisti 466 014,24 Lt. 2014-01-22 Šiaulių apygardos teismas sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-537-124/2014, tenkino bankrutuojančios UAB „EN GROUP“ ieškinį atsakovui V. A. dėl įmonės vadovo įsakymo, įskaitymo panaikinimo bei restitucijos taikymo - pripažino negaliojančiu 2013-06-28 UAB „EN GROUP“ vadovo V. A. įsakymą Nr. 2013-06-28, pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento UAB „EN GROUP“ įsakymo Nr. 2013-06-28 pagrindu atliktą UAB „EN GROUP“ vadovui V. A. paskirto darbo užmokesčio ir jam 2008-12-31 Paskolos sutarties Nr. 1 pagrindu suteiktos paskolos sumos 466014,24 Lt įskaitymą, priteisė iš V. A. 466 014,24 Lt ieškovei bankrutuojančiai UAB „EN GROUP“. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2014-02-24. Minėtame sprendime teismas konstatavo, kad pateikti įmonės buhalteriniai dokumentai patvirtina, kad 2008-12-31 V. A. įmonė suteikė 466014,24 Lt dydžio paskolą, kurios atsakovas pagal buhalterinius dokumentus negrąžino iki civilinės bylos teisme iškėlimo. Iš UAB „EN GROUP“ pateikto V. A. pasirašyto 2012-06-28 įsakymo Nr. 2013-06-28 teismas nustatė, kad V. A. nusprendė įmonės direktoriui V. A. priskaityti 542758,50 Lt kaip pajamas natūra, užskaitant jo skolą įmonei pagal 2008-12-31 paskolos sutartį Nr.1. Šiuo įsakymu buvo atliktas V. A. skolos įmonei užskaitymas. Tokius įmonės vadovo veiksmus teismas vertino kaip neteisėtus, pažeidžiančius ir prieštaraujančius juridinio asmens veiklos tikslams, įmonės siekiui gauti pelną, pažeidžiančius LR CK 2.87 straipsnio nuostatas. Teismas pripažino, kad ginčijamu įsakymu atliktas paskirto darbo užmokesčio ir įmonės vadovo negrąžintos paskolos įmonei įskaitymo sandoris yra neteisėtas , nes pažeidžia įmonės bei jos kreditorių teises, dėl ko įmonė tapo nemokia ir negalėjo atsikaityti su kreditoriais. Taip pat Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-537-124/2014 nusprendė, kad buhalteriniai UAB „EN GROUP“ dokumentai patvirtina, kad įskaitymo atlikimo metu įmonė buvo nemoki, sandorio sudarymas buvo sąlygojamas interesų konflikto, nes jį sudarė įmonės vadovas savo paties atžvilgiu, t.y. veikė nesąžiningai ir neteisėtai, piktnaudžiaudamas teise, pažeisdamas bendrovės, kreditorių teises. Teismas preziumavo šalių nesąžiningumą, nes sandoris buvo atliktas tarp juridinio asmens ir jo vadovo (LR CK 6.67 straipsnio 3 dalis) bei padarė išvadą, kad atlikdamas savo paskolos įskaitymą esant įmonės nemokumo būsenai, esant pradelstiems kreditoriniams įsiskolinimams 108190,35 Lt, V. A. suteikė pirmumo teisę sau prieš kitus kreditorius. Taip pat kitų UAB „EN GROUP“ kreditorių teisės ir interesai buvo pažeisti tuo, kad iš įmonės vadovo grąžintinų paskolos lėšų, įvertinus patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą, buvo galima visiškai padengti bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą, tačiau dėl V. A. veiksmų kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus iš įmonei grąžintinos paskolos sumos. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pranešimo matyti, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-00328-13 dėl to, kad UAB „EN GROUP“ direktorius V. A. dėl įmonės sunkios ekonominės padėties neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno ir dėl to galimai padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, dėl galimai apgaulingai vestos UAB „EN GROUP“ buhalterinės apskaitos bei dėl to, kad UAB „EN GROUP“ direktorius sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir padarė didelės turtinės žalos jos kreditoriams. 2014-06-13 duomenimis, ikiteisminis tyrimas byloje tebetęsiamas, procesinis sprendimas joje nepriimtas.

Iš 2011-2-12-31 balanso duomenų matyti, kad 2010 m. įmonės turtą sudarė 349935,00 Lt, iš šios sumos per vienerius metus gautinos sumos sudarė 348284,00 Lt, likęs turtas sudarė 1651,00 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 128532,00 Lt. 2011 m. įmonės turtą sudarė 541815,00 Lt, iš šio turto per vienerius metus gautinos sumos sudarė 527846,00 Lt, likęs turtas sudarė 13969,00 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 134939,00 Lt. Iš 2011 m. finansinės atskaitomybės sutrumpinto aiškinamojo rašto matyti, kad 2011 metais iš per vienerius metus gautinos sumos (527846,00 Lt) kitos skolos sudarė 475945,00 Lt. Iš 2013-07-04 balanso duomenų matyti, kad 2012 metais įmonės turtas iš viso sudarė 461947,00 Lt, iš šios sumos per vienerius metus gautinos sumos sudarė 454113,00 Lt, likęs turtas sudarė 7834,00 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 148007,00 Lt. 2013 metais birželio mėnesio 30 dieną UAB „EN GROUP“ turtas sudarė 46611,00 Lt, per vienerius metus gautinos sumos sudarė 34714,00 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 454748,00 Lt. Iš išplėstinio balanso už laikotarpį nuo 2013-06-01 iki 2013-06-30 matyti, kad per vienerius metus gautinos sumos iš viso sudarė 423884,88 Lt, iš šios sumos paskola V. A. sudarė 466014,24 Lt, paskola UAB „Lietbioma“ sudarė 29300,00 Lt, gautinas PVM – 488,26 Lt, atskaitingam V. A. (7 b.l.). Iš UAB „EN GROUP“ direktoriaus V. A. įsakymo Nr. 2013-06-28 matyti, kad direktoriui priskaitytos pajamos natūra užskaitytos kaip jo skola įmonei pagal 2008-12-31 paskolos sutartį Nr. 1 (14 b.l.). 2013-11-20 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1228-124/2013 V. A. įpareigotas pateikti teismui 2008-12-31 paskolos sutartį Nr. 1, sudarytą tarp UAB „EN GROUP“ ir V. A., tačiau šio įpareigojimo V. A. neįvykdė. Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo šio rašytinio įrodymo taip pat nepateikė, todėl teismas remiasi civilinėje byloje Nr. 2-537-124/2014 nustatytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad vadovaujantis LR CPK 182 straipsnio 2 dalimi, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (LR CPK 279 straipsnio 4 dalis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. rugsėjo mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012). Teismas įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes daro išvadą, kad pateikti finansiniai įmonės dokumentai patvirtina, kad įmonės vadovas V. A. iš UAB „EN GROUP“ nuo 2008-12-31 buvo pasiskolinęs ne mažiau kaip 466014,24 Lt dydžio paskolą, 2011 m., 2012 m., 2013 m. balansų duomenimis daugiau nei 90 procentų įmonės turto sudarė įmonės akcininkui ir vadovui V. A. suteikta paskola, iki 2013-04-15 paskolos UAB „Lietbioma“ suteikimo, likęs įmonės turtas sudarė iki 10000,00 Lt, o įmonės įsipareigojimai viršijo 120000,00 Lt sumą. Suinteresuotas asmuo V. A. nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad iš įmonės paimtą paskolą dengė dalimis bei, kad turėjo realias galimybes ją grąžinti. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog V. A. nepateikus įrodymų, kad jis turėjo galimybę sugrąžinti skolą UAB „EN GROUP“, nuo 2011 m. įmonės turto vertė, vertinant likvidumo aspektu, neatitiko realios įmonės situacijos, į UAB „EN GROUP“ balansą įrašyto turto vertė neužtikrino kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, įmonės pradelsti įsipareigojimai daugiau nei 10 kartų viršijo įmonės turimą turtą. Be to atkreiptinas dėmesys, kad 2012 m. balanso duomenimis įmonei turint tik 1852,00 Lt likvidaus turto (piniginių lėšų), bei 2013 m. pradžioje kreditoriams jau kreipusis į įmonę dėl skolų gražinimo kartu įspėjant, kad skolų negrąžinus bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos UAB „EN GROUP“ iškėlimo (Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-882-440/2013, Šiaulių apygardos teismo 2014-01-22 sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-537-124/2014), įmonės vadovas 2013-04-15 suteikė 29300,00 Lt paskolą UAB „Lietbioma“ (18 b.l.) ir šią skolą, nesuėjus net pirmam skolos dalies mokėjimo terminui už 80 procentų pagrindinio reikalavimo sumos perleido UAB REIKALAVIMAS.LT (16-17 b.l.). Tokie įmonės vadovo V. A. veiksmai ir sprendimai teismo vertinimu pripažintini įmonei ekonomiškai nenaudingais sandoriais, kadangi šią sumą būtų buvę galima panaudoti UAB „EN GROUP“ ūkinėje - komercinėje veikloje, arba sumažinti bedrovės pradelstas skolas, o tuo pačiu bent iš dalies atsiskaityti su bankroto bylą inicijavusiais kreditoriais. Paminėtina, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-503-291/2014 pagal UAB „EN GROUP“ bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ ieškinį atsakovams UAB „Lietbioma“ ir UAB REIKALAVIMAS.LT dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, atsižvelgiant į tai teismas nagrinėjamu atveju plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako, kadangi tai yra kitos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Vertindamas aplinkybę, kad įmonei esant nemokiai įmonės vadovas suteikė 29300,00 paskolą UAB „Lietbioma“ (kas sudarė ketvirtadalį 2012 metų balanse nurodytų įmonės skolų sumos (128532,00 Lt)), teismas turi pagrindo išvadai, kad V. A. įmonės lėšas naudojo neekonomiškai, neatsižvelgdamas į įmonės kreditorių interesus, kadangi rūpestingas ir apdairus vadovas pirmiausia būtų atsiskaitęs su įmonės kreditoriais ir tik po to laisvas lėšas naudojęs kitiems įmonės tikslams bei tolesnei veiklai vykdyti. Teismo vertinimu įmonės vadovo veiksmai atitinka LR ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį, t. y. įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Pripažintina, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, kas atitinka LR ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį. Be to bylos duomenys ir įsiteisėjęs sprendimas už akių, priimtas civilinėje byloje Nr. Nr. 2-537-124/2014 patvirtina, kad įmonės vadovas ir toliau tęsė veiklą prieštaringą įmonės tikslams, 2013-06-30 priėmė įsakymą, kuriuo sau priskaičiuotą 542758,50 Lt dydžio darbo užmokestį užskaitė kaip savo paskolos įmonei grąžinimą. Tokiu būdu elgdamasis nesąžiningai, pažeisdamas kitų įmonės kreditorių teises siekė imituoti savo paskolos įmonei grąžinimą bei išvengti savo prievolės įvykdymo ateityje, tokiu būdu iš esmės sumažindamas bendrovės turimo turto apimtį, kad turėjo esminės įtakos bendrovės nemokumui. Teismo vertinimu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad įmonei esant faktiškai nemokiai, sąmoningais įmonės vadovo ir vienintelio akcininko veiksmais buvo dar labiau bloginama įmonės turtinė padėtis – sudaromas finansiškai nepagrįsti (nuostolingi) sandoriai bei priimami nesąžiningi ir įmonei veiklai prieštaraujantys sprendimai. Tokios išvados darytinos įvertinus tai, kad įmonei veikiant nuostolingai, įmonės vadovui ir akcininkui negrąžinant įmonei nuo 2008 metų pasiskolintų piniginių lėšų, įmonės vadovas V. A. savo mokėtiną paskolą deklaravo kaip įmonės turimą turtą (sudarantį daugiau nei 90 procentų viso įmonės turimo turto), vėliau nesąžiningais veiksmais siekė išvengti paskolos grąžinimo įmonei, kitiems kreditoriams jau kreipusis į įmonę su įspėjimu dėl bankroto bylos kėlimo bei įmonei neturint apyvartinių lėšų suteikė paskolą kitam juridiniam asmeniui. Nurodytos aplinkybės teismo vertinimu patvirtina, kad tokiais veiksmais įmonės vadovas ir direktorius siekė naudos sau, o ne įmonei, įmonei esant nemokiai nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo bei toliau siekė išvengti savo įsipareigojimų vykdymo ir atsiskaitymo su kitais kreditoriais.

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis bei įrodymais teismas konstatuoja, kad byloje pakanka įrodymų, liudijančių apie tyčinį blogą UAB „EN GROUP“ valdymą, ydingą įmonės veiklą, blogą vadovavimą įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymą ir neatlikimą ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina buvo atlikti konkrečioje situacijoje. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad UAB „EN GROUP“ bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o netinkama bendrovės vadovo veikla - tyčiniai įmonės vadovo V. A. veiksmai skolinantis iš įmonės piniginių lėšų, vėliau siekiant išvengti paskolos grąžinimo priimant fiktyvius įmonės vidaus dokumentus, sudarant įmonei nenaudingus ir nuostolingus sandorius. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, bankroto administratoriaus prašymas pripažinti UAB „EN GROUP“ bankrotą tyčiniu tenkintinas.

Pažymėtina, kad teismui pripažinus, kad įmonės bankrotas buvo tyčinis, administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos privalo patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikoma, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos (LR ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, teismas

nutaria:

Tenkinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „EN GROUP“ bankroto administratoriaus prašymą ir pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „EN GROUP“ bankrotą tyčiniu.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiųsti Šiaulių apygardos prokuratūrai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiųsti Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos.

Šios nutarties kopijas išsiųsti suinteresuotam asmeniui V. A. ir bankroto administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Tytus“.

Įpareigoti bankroto administratorių apie šios nutarties priėmimą informuoti visus įmonės kreditorius.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.