Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., D. G., I. G., A. A., (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

11. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).

13. Nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo išieškojimą iš skolininko (apelianto) vykdomosiose bylose Nr. 0010/18/03593 ir Nr. 0010/18/03592 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-30-255/2018 išieškotojų I. G. ir A. A., atstovaujamų (duomenys neskelbtini), naudai.

14. Antstolis 2018-11-16 turto arešto aktais Nr. S1c-95330 ir Nr. S1c-95344 areštavo pinigines lėšas, skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį ir (ar) patenkantį į sutuoktinės D. G. vardu atidarytas banko sąskaitas. Apeliantas argumentuoja, jog sutuoktinės banko sąskaita yra jos asmeninė, nuosavybė yra neliečiama pagal Konstitucijos 23 straipsnį, todėl išieškojimas negali būti nukreiptas į kitam asmeniui priklausantį turtą. Apelianto argumentai pripažintini nepagrįstais.

15. Nuosavybės teisių apribojimai ir suvaržymai galimi įstatymais, taip pat teismų sprendimais bei nuosprendžiais. Tinkamam Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos nuosavybės apsaugos užtikrinimui CPK griežtai reglamentuotas vykdymo procesas. Išieškojimas laikantis nustatytos tvarkos pagal vykdomuosius dokumentus, nagrinėjamu atveju – įsiteisėjusį procesinį teismo sprendimą baudžiamojoje byloje, kuris yra privalomas visiems asmenims, institucijoms ir pareigūnams, nėra Konstitucijos 23 straipsnio pažeidimas.

16. Pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai ieškojimas nukreipiamas į skolininko dalį bendrojoje dalinėje ir (ar) jungtinėje nuosavybėje (CK 3.110 straipsnis, CPK 666 straipsnio 1 dalis).

17. Pagal CK 3.88 straipsnio nuostatas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kad santuoka būtų nutraukta ar sutuoktiniai būtų sudarę turto pasidalijimo sutartį, todėl jų turtui taikytinas įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, reiškiantis, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis).

18. Nustatyta ir pats apeliantas nurodo, jog jokio turto ir pajamų neturi, todėl antstolis areštavo pareiškėjo ir jo sutuoktinės bendrą turtą ir 2018-11-16 pasiūlė pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (vykdomoji byla Nr. 0010/18/03593, b. l. 48). Vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad skolininkas būtų pateikęs antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo sutartį, todėl, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, išieškojimas iš pareiškėjo sutuoktinės sąskaitose esančių piniginių lėšų realiai dar nevyksta.

19. Pareiškėjui argumentuojant, kad turto jis neturi, pajamų negauna, nes yra įkalinimo įstaigoje, todėl vykdymo veiksmai turi būti nutraukti ar sustabdyti, pažymėtina, jog vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai įtvirtinti CPK 626–627 straipsniuose, o vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai įtvirtinti CPK 629 straipsnyje. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė nėra įtvirtinta nė viename iš šių straipsnių ir nėra pagrindas sustabdyti ar nutraukti vykdomąją bylą.

20. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog taikos sutarties pasiūlymo iniciatyva turi kilti iš skolininko, o ne antstolio, antstolis neturi pareigos siūlyti vykdymo proceso šalims sudaryti taikos sutartį (CPK 595 straipsnis). Pažymėtina, jog tiek patvarkymuose priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, tiek raginimuose įvykdyti sprendimą antstolis nurodė skolininko teisę sudaryti taikos sutartį.

21. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl plačiau nenagrinėjami. Pareiškėjo subjektyvus teisės normų suvokimas ir interpretavimas nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo jo skundą dėl antstolio veiksmų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

22. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines ir materialines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir jame keliamus argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Vykdomąsias bylas Nr. 0010/18/03593 ir Nr. 0010/18/03592 perduoti Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-846-513/2019 nagrinėjimui.