- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-05
- Bylos Nr.
- e2S-340-589/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00056-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- G. Z.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kogus“
- Kategorijos
- 3.1.18.1Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Z. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. Z. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kogus“ dėl valdybos sprendimo pripažinimo negaliojančių ir kitų reikalavimų, ir
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti 2019 m. spalio 24 d. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kogus“ ( toliau – UAB) valdybos posėdžio sprendimą neteisėtu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento ir šį valdybos sprendimą panaikinti, pripažinti niekiniu ir panaikinti 2019 m. spalio 24 d. atsakovės valdybos posėdžio protokolą, pripažinti, kad valdybos sprendimas atleisti ieškovą G. Z. iš direktoriaus pareigų yra neteisėtas, pripažinti, kad UAB „Kogus“ valdybos sprendimu D. H. buvo neteisėtai paskirtas į UAB „Kogus“ direktoriaus pareigas. Taip pat ieškovas prašo grąžinti jį į direktoriaus pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, priteisti neturtinę žalą ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. sustabdyti UAB „Kogus“ direktoriaus įgaliojimų ir funkcijų vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje, laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje paskirti G. U. uždarosios akcinės bendrovės „Kogus“ turto administratoriumi, nustatant šiam turto administratoriui 1000 Eur atlyginimą; uždrausti UAB“Kogus“ perleisti jos vardu registruotą turtą ( transporto priemones, įrenginius ir mechanizmus, nekilnojamąjį turtą ir kt.), uždrausti VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registre atlikti bet kokius registravimo veiksmus, susijusius su UAB „Kogas“ valdybos akcininkų susirinkimų nutarimais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2020 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – atmetė.
4. Teismas pažymėjo, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, vertinama grėsmės rizika, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas pažymėjo, kad galiojo sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Teismas sprendė, jog byloje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą. Teismo nuomone, vien ieškovo teiginiai, kad atsakovė veikė galimai nesąžiningai bei prielaidos dėl galimų nesąžiningų atsakovės veiksmų, negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Kogus“ direktoriaus įgaliojimų ir funkcijų vykdymo sustabdymą, laikinai paskiriant turto administratorių, uždrausti atsakovei UAB „Kogus“ perleisti jos vardu įregistruotą turtą ( transporto priemones, įrenginius ir mechanizmus, nekilnojamąjį ir kitą turtą), uždrausti VĮ „ Registrų centre“ Juridinių asmenų registre atlikti bet kokius registravimo veiksmus, susijusius su UAB „Kogus“ valdybos ir akcininkų susirinkimų nutarimais ar sprendimais iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos. Teismas sprendė, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos siekiant užtikrinti reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą ir negalima taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, siekiant apsaugoti reikalavimus , kurie nebuvo pareikšti byloje ir kurie gali atsirasti ateityje. Šiuo atveju, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurie nėra pareikšti civilinėje byloje.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė teismui pakankamai įrodymų, kurių turinys aktualus sprendžiant prašymo pagrįstumą, nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, patvirtinančių realią grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovo prašyme nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvai išeina už pareikšto ieškinio reikalavimo ribų, todėl pripažino, jog šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas arba pasidarys neįmanomas.
a. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas G. Z. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-991-844/2020 ir išspręsti klausimą iš esmės - tenkinti byloje pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš anksto nepranešus atsakovui UAB „Kogus“ taikyti ir pavesti skubiai vykdyti laikinąsias apsaugos priemones:
Žemesnės instancijos teismas
a. taikyti UAB „Kogus“ direktoriaus D. H. įgaliojimų ir funkcijų vykdymo sustabdymą UAB „Kogus“ iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo;
b. laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje, atlygintinai paskirti G. U. ( sąrašo eilės Nr. B-FA310, adresas (duomenys neskelbtini)) uždarosios akcinės bendrovės „Kogus“ turto administratoriumi, nustatant šiam turto administratoriui 1000 Eur dydžio atlyginimą;
c. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje taikyti atsakovui UAB „Kogus“ draudimą perleisti UAB „Kogus“ vardu registruotą turtą ( transporto priemones, įrenginius ir mechanizmus, nekilnojamąjį turtą ir kitą turtą);
d. iki teismo įsiteisėjimo šioje byloje , taikyti draudimą VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registre atlikti bet kokius registravimo veiksmus, susijusius su UAB „Kogus“ valdybos ir akcininkų susirinkimų nutarimais/ sprendimais.
Šalies argumentai
9. Ieškovas prašo prijungti prie atskirojo skundo nagrinėjimo 2020 m. vasario 4 d. trumpąją žinutę, nes šio įrodymo prijungimo būtinybė iškilo vėliau, t.y. jau po skundžiamos nutarties priėmimo.
10. Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad remiantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktika, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėja ieškinio ( pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teismo atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas nėra vykdomas ta pačia apimtimi kaip yra sprendžiama dėl ieškinio pagrįstumo išnagrinėjus bylą iš esmės. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi ta pačia apimtimi kaip ir išnagrinėjus bylą iš esmės vertinti kartu su ieškiniu pateiktu įrodymų ir spręsti dėl jų įrodomosios reikšmės. Skundžiamoje 2020 m. sausio 29 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas deramai nepasisakė dėl ieškinio prima facie pagrįstumo, o tik aprašė pirmą būtiną laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą.
11. Nurodo,jog ieškovo ieškinys yra prima facie pagrįstas, kadangi ieškovo ieškinio reikalavimą patvirtina ieškinyje nurodytos aplinkybės, taip pat teismui buvo pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Ieškovas pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, kuris numatytas įstatyme. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti net prielaidą, jog reiškiamas reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas. Ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus.
12. Pažymi, kad vien iš apelianto pareikšto ieškinio bei pateiktų įrodymų galima spręsti, jog atsakovas yra nesąžiningas. Ieškovas buvo neteisėtai ir nepagrįstai atleistas iš užimamų pareigų, jam nebuvo tinkamai ir įstatymų nustatyta tvarka pranešta apie įvyksiantį 2019 m. spalio 24 d. bendrovės valdybos posėdį. Pirmosios instancijos teismas, nurodė jog ieškovas privalėjo pateikti pakankamai įrodymų, tačiau nenurodė kokius įrodymus ieškovas turėtų pateikti.
13. Ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi su ieškovu kaip akcininku ir valdybos nariu nėra tinkamai bendradarbiaujama, atsakovas siekia neteisėtais būdais pakeisti ir įregistruoti naujus įstatus, inicijuoti valdybos narių pakeitimą.
14. Nurodo, kad UAB „Kogus“ direktorius D. H. elgesio negalima apibūdinti kaip rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio, kas patvirtina jo nesąžiningumą ir daromą žalą UAB „Kogus“. D. H., būdamas S. G. ir L. H. sūnumi, gali nevaržomai perleisti ir iššvaistyti bendrovei „Kogus“ priklausantį turtą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, bendrovei gali būti padaryta žala. Nurodo, kad UAB „Kogus“ direktorius neįgyvendina ir realiai neatlieka kasdienės bendrovės veiklos organizavimo, o daugiau rūpinasi savo asmeniniais reikalais. Todėl, ieškovo nuomone, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti direktoriaus įgaliojimus.
15. Sustabdžius direktoriaus įgaliojimus, apeliantas prašo skirti UAB „Kogus“ turto administratoriumi atlygintinai G. U..
16. Nurodo, jog apeliantas įrodė būtiną laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – jog nepritaikius byloje prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar pasidarys neįmanomas, taip pat pateikė pakankamai argumentų, įrodančių atsakovo nesąžiningumą.
17. Nurodo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra racionalios ir protingos, taikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones UAB „Kogus“ veikla nebus sutrikdyta, nes bus paskirtas turto administratorius, be to, taikius laikinąsias apsaugos priemones bus užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas bei bus išvengta žalos padarymo, užkirstas kelias naujų ginčų kilimui.
18. Prašo prijungti naujai teikiamą įrodymą pagal LR CPK 314 straipsnio nuostatas, kadangi būtinybė pateikti iškilo vėliau, jau po 2020 m. sausio 29 d. nutarties priėmimo.
19. Atsiliepimo į ieškovo G. Z. atskirąjį skundą atsakovė UAB „Kogus“ nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
21. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo pirmosios instancijos teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
22. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – trumpąją sms žinutę, nes šio įrodymo prijungimo būtinybė iškilo vėliau, t.y. po skundžiamos nutarties priėmimo.
23. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Nagrinėjamu atveju, nors sms žinutė gauta po skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau šiuo įrodymu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra grindžiama šalių pozicija bylos nagrinėjimo metu, todėl naujai pateiktas įrodymas atsisakomas prijunti prie bylos ir nevertinamas.
24. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pagrindo nėra.
25. Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje, t.y. spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų bei šalių interesų pusiausvyros. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų.
26. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamos nutarties išvadai, jog ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindas, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes, pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus.
27. Ieškovas šiuo atveju prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti UAB „Kogus“ direktoriaus įgaliojimų ir funkcijų vykdymą bei paskirti turto administratorių iki įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, nes teismo nuomone, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama apsaugoti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti byloje ir ieškovas nepateikė įrodymų dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
28. Pažymėtina, kad įstatymas reikalauja, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, atitiktų ekonomiškumo ir proporcingumo kriterijus ( CPK 145 straipsnio 2 dalis), todėl vien ta aplinkybė, kad ieškinys yra preliminariai (tikėtina) pagrįstas, savaime neįrodo, esant pagrindą tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
29. Turto administravimas ( turto administratoriaus paskyrimas) yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių ( CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kuria siekiama suteikti laikiną teisinę apsaugą ginčo dalykui, jei nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinąja apsaugos priemone teismas gali skirti tik paprastą turto administravimą ( CPK 744 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 6 dalis )( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013).
30. Ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – direktoriaus įgaliojimų ir funkcijų sustabdymas ir turto administratoriaus skyrimas, teismų praktikoje vertinama kaip išimtinė, itin griežta ir ribojanti kitų asmenų teises laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, todėl būtina labai atidžiai analizuoti tiek jos taikymo pagrindą, tiek ir ryšio tarp taikytos priemonės bei byloje pareikštų materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimų buvimą. Valstybės taikomos poveikio priemones turi būti proporcingos ( adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti ( Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-512/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1183-943/2016). Pagal formuojamą teismų praktiką, paprastasis turto administravimas neapima pačios įmonės veiklos organizavimo ir jos vykdymo, o skirtas apsaugoti įmonės turtą nuo praradimo.
31. Pažymėtina, jog nors ieškovas teigia, kad paskirtojo UAB „Kogus“ direktoriaus veiksmais yra daroma žala bendrovei, nes paskirtasis vadovas neturi vadovavimo patirties , bendrovės direktorius gali perleisti turtą ir pan. ,tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais galimos žalos atsiradimo bendrovei pagrindų. Ieškovo nurodomi argumentai, kad paskirtasis bendrovės direktorius neturi vadovavimo patirties, gali perleisti bendrovės turtą ar netinkamas bendradarbiavimas su UAB „Kogus“ klientais, grindžiami ieškovo nuomone dėl galimos bendrovės veiklos. Kaip nurodyta teismų praktikoje, paprastasis turto administravimas neapima pačios įmonės veiklos organizavimo ir jos vykdymo, o yra skirtas apsaugoti įmonės turtą nuo praradimo. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje nesant jokių įrodymų apie neteisėtą dabartinio bendrovės vadovo veikimą prieš bendrovę ir sustabdžius jo įgaliojimus bei paskyrus turto administratorių, susidarytų tokia situacija, jog UAB „Kogus“ liktų be vadovo – asmens atsakingo už įmonės veiklos organizavimą, privalomų dokumentų rengimą, jų teikimą registrams ir kitoms kompetentingoms institucijoms, bendrovė negalėtų vystyti veiklos, kas galimai sukeltų ekonomines pasekmes bendrovės stabilumui ir rentabilumui. Už netinkamą pareigų vykdymą bendrovės vadovui gali būti taikoma materialinė, civilinė, administracinė, baudžiamoji atsakomybė.
32. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, todėl egzistuoja sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir ši sąlyga yra įrodyta. Vien tikėtinai pagrįsto ieškinio pateikimas nelaikytinas pagrindu prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Be to, pagal šiuo metu ieškovo suformuluotus reikalavimus pateiktame ieškinyje darytina išvada, kad ieškovas nesutinka su jo atleidimu iš direktorius pareigų bei ginčija būtent UAB „ Kogus“ valdybos posėdžio sprendimą, kur buvo sprendžiamas jo atleidimo bei naujojo direktoriaus skyrimo klausimas. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės peržengia pareikšto ieškinio reikalavimo ribas. Kaip jau buvo minėta, taikant ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų ribojama bendrovės veikla, kas galimai lemtų ne tik ekonomines pasekmes, bet dėl tokių priemonių taikymo atsakovas patirtų neproporcingus suvaržymus ar nuostolius, kurie ieškinio atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginami, laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, jei net ir egzistuotų ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
33. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje ginčo stadijoje ieškovas neįrodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, yra proporcingos bei leidžiančios pasiekti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslą. Ieškovo prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės suvaržytų įmonės veiklą, kas galimai sukeltų ekonomines pasekmės.
34. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
35. Pažymėtina, kad pasikeitus situacijai ar atsiradus naujoms aplinkybės, ieškovas turi teisę teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
36. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.