- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-05
- Bylos Nr.
- 2S-56-372/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- E. N.
- Išvadą teikia
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 3.1.18.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. L. ir atsakovo E. N. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13244-446/2021 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui E. N. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. V. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. N. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismo prašė: 1) nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą jo nepilnametei neįgaliai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 450,00 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; 3) priteisti vaiko išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. balandžio mėn. po 450,00 Eur (9000,00 Eur); 4) gaunamų lėšų vaiko išlaikymui uzufrukto teise paskirti vaiko motiną; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą mokėti po 450,00 Eur vaiko išlaikymui skiriamų lėšų nuo ieškinio padavimo iki sprendimo įsiteisėjimo dienos.
3. Ieškovė nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo, jo nelanko, nesistengia padėti, nereaguoja į sudėtingą situaciją, vaiko išaugusius lūkesčius, ligas, skiriamus vaistus, o byla, jei atsakovas nesutiks su didesniais vaiko poreikiais, gali užtrukti, yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovą mokėti po 450,00 Eur vaiko išlaikymui skiriamų lėšų nuo ieškinio padavimo iki sprendimo įsiteisėjimo dienos.
4. Ieškovė pažymėjo, jog tokia suma yra grindžiama tuo, jog vaikui yra nustatyti specialūs poreikiai, vaikas serga (duomenys neskelbtini); vaiko niekada negalima palikti vieno, vaikui reikalinga speciali apranga, batai, masažas, todėl ieškovė neturi galimybės dirbti bei kurti stabilaus gyvenimo, vaiko leisti į darželį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi nutarta ieškovės prašymą tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovo E. N. laikiną išlaikymą dukrai L. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos – 2021 m. lapkričio 5 d. – iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos; nustatyti, kad lėšas, skirtas dukros L. N. išlaikymui, uzufrukto teise valdys ir tvarkys vaiko motina V. L..
6. Teismas nurodė, kad išlaikymas mažametei dukrai yra reikalingas ir bylos nagrinėjimo metu, todėl, siekdamas užtikrinti mažametės dukros teises ir teisėtus interesus, pripažino būtinu šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną materialinį išlaikymą.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė išsamių duomenų, reikalingų tokios kategorijos bylos išnagrinėjimui, todėl, atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į šalių nepilnamečio vaiko sveikatos būklę, sprendė, kad priteisus laikiną išlaikymą šalių vaikui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bus išlaikyta pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir tėvo galimybių, bus patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai ir tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką.
III. Atskirųjų skundų argumentai
8. Atskirajame skunde dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties ieškovė (apeliantė) V. L. prašo pakeisti skundžiamą nutartį – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovą mokėti po 450,00 Eur vaiko išlaikymui skiriamų lėšų nuo ieškinio padavimo iki sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Rūpintis vaiku, jo pilnavertišku vystymuisi, užtikrinti vaiko integraciją į visuomenę yra vienos ieškovės pareiga. Vaikas yra neįgalus, jam nustatyta (duomenys neskelbtini), vaikas reikalauja nuolatinės specifinės priežiūros, jam reikalingas masažas, vaistai, sanatorijos, specifiniai įtvarai, batai ir kt., o tai kainuoja ir finansiškai, ir laiko atžvilgiu. Teismas visiškai nesigilino į pateiktų dokumentų turinį, kuriuose buvo viskas nurodyta, kokie vaistai reikalingi, kiek dažnai reikia vykti į klinikas, ligonines, kokie reikalingi specifiniai įtvarai ir pan. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė negali dirbti, negali samdyti auklės, negali vaiko vesti į darželį, nuolat skolinasi ir prašo pagalbos iš tėvų, kadangi iš laikinos bedarbio pašalpos bei paskirtos globos išmokų išgyventi sudėtinga.
14.2. Teismas priteisė tik po 250,00 Eur, o tai sudaro mažiau, nei nustatoma suma sveiko vaiko poreikiams tenkinti. Individualūs vaiko poreikiai, o nagrinėjamu atveju specialūs vaiko poreikiai, kylantys dėl jo ligų, lemia reikalingą išlaikymo dydį, kuris paprastai yra didesnis už išlaikymą būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti. Nuo 2021-01-01 minimali mėnesinė alga yra 642,00 Eur. Vaikui yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), vaikui rekomenduojama tęsti reabilitacinį gydymą, kas savaitę vyksta užsiėmimai, į kuriuos vaiką reikia nuolat vežioti, o tai taip pat kainuoja. Akivaizdu, kad tokio vaiko auginimas ir priežiūra reikalauja daugiau pastangų ir išlaidų, negu būtų visai sveiko vaiko atveju. Be to, neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų ir pateikti jas patvirtinančių įrodymų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan. Nustatytų ligų gydymui ir vaiko gabumų lavinimui yra reikalingos lėšos, kurios laikytinos protingomis, nėra per didelės, yra įrodytos.
2. Atskirajame skunde dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nutarties atsakovas (apeliantas) E. N. prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir sumažinti priteistą laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 250,00 Eur iki 150,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos 2021-11-05 iki teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Teismas netinkamai taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo teisės normas, visapusiškai neištyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių, tinkamai neįvertino atsakovo turtinės padėties bei gaunamų pajamų. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, neturi transporto priemonių, gyvenamojo būsto, atsakovo gaunamos pajamos yra darbo užmokestis. Per paskutinius metus atsakovas buvo nedarbingas, gaudavo ir ligos išmokas, ir nedarbo draudimo išmokas. Atsakovas taip pat privalo mokėti priteistą išlaikymą kitam nepilnamečiam vaikui po 150,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis.
15.2. Ieškovė nenurodė gaunamų vaikui išmokų dydžio, socialinių išmokų, savo visų pajamų. Neaišku, ar pati ieškovė turi materialinę galimybę teikti tokį išlaikymą, kiek priteista iš atsakovo. Teismas neįvertino ieškovės gaunamų vaiko pinigų ir kitų socialinių išmokų, taip pat neįvertino formuojamos teisminės praktikos. Vaikai privalo gauti vienodą išlaikymą, tad vienam iš vaikų skiriamas išlaikymas negali būti žymiai didesnis už kitam vaikui skiriamą išlaikymą, net ir įvertinus vaiko neįgalumą. Atsakovas sutinka mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai po 150,00 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės ir atsakovo (apeliantų) atskirieji skundai netenkintini.
3. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
4. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
5. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms.
7. Skųsdamos pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartį, šalys iš esmės nesutinka su teismo procesiniu sprendimu dėl nepilnamečiam vaikui laikino išlaikymo (jo dydžio) priteisimo.
Dėl laikino išlaikymo priteisimo
8. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.
9. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaikų poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus.
10. Proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas privalo užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aplinkybių, kad vaiko poreikių patenkinimui reikalingos lėšos, įrodinėti nereikia, tad ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai laikiną išlaikymą yra pagrįstas.
12. Ieškovė nurodė, kad šalių vaikas yra neįgalus, jam nustatyta (duomenys neskelbtini), vaikas reikalauja nuolatinės specifinės priežiūros, jam reikalingas masažas, vaistai, sanatorijos, specifiniai įtvarai, batai ir kt., o tai kainuoja ir finansiškai, ir laiko atžvilgiu. Ieškovė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė tik po 250,00 Eur, o tai sudaro mažiau, nei nustatoma suma sveiko vaiko poreikiams tenkinti (nuo 2021-01-01 minimali mėnesinė alga yra 642,00 Eur).
13. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).
14. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, susijusius su šalių galimybėmis teikti išlaikymą (duomenis apie turtą, gaunamas pajamas), šalių išlaikytinių skaičių, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis apie nepilnamečio vaiko neįgalumą bei su tuo susijusias ligas, vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko poreikius, taip pat vaiko specialiuosius poreikius, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteisto laikino išlaikymo dydis yra protingo ir racionalaus dydžio, pakankamas tam, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų nepilnamečio vaiko poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai. Apeliacinio teismo vertinimu, 250,00 Eur per mėnesį suma nagrinėjamu atveju yra pakankama būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti ir specialiesiems poreikiams užtikrinti, o priteisto išlaikymo dydžio mažinimas šiuo atveju neužtikrintų būtiniausių vaiko poreikių.
15. Atsakovas atskirajame skunde nurodė, jog teismas netinkamai taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo teisės normas, visapusiškai neištyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių, tinkamai neįvertino atsakovo turtinės padėties bei gaunamų pajamų (atsakovas neturi nekilnojamojo turto, neturi transporto priemonių, gyvenamojo būsto, atsakovo gaunamos pajamos yra darbo užmokestis, per paskutinius metus atsakovas buvo nedarbingas, gaudavo ir ligos išmokas, ir nedarbo draudimo išmokas, privalo mokėti priteistą išlaikymą kitam nepilnamečiam vaikui po 150,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis). Be to, ieškovė nenurodė gaunamų vaikui išmokų dydžio, socialinių išmokų, savo visų pajamų, todėl yra neaišku, ar pati ieškovė turi materialinę galimybę teikti tokį išlaikymą, kiek priteista iš atsakovo.
16. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaiko tėvai tenkina savanoriškai ir pan.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687-2020).
18. Teisę ir pareigą auklėti savo vaikus turi abu tėvai, o teismo pareiga yra užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai bei išlaikyta vaikų tėvų interesų pusiausvyra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, besąlygiškai vadovavosi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą.
19. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas, kaip jau minėta, į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirųjų skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju buvo taikyta tinkama ir pagrįsta laikinoji apsaugos priemonė, kuri subalansuoja ieškovės ir atsakovo teisių ir pareigų pusiausvyrą nepilnamečio vaiko atžvilgiu, taip pat apsaugo nepilnamečio vaiko teises bei interesus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
21. Ieškovė atskirajame skunde prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
23. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).
24. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).
25. Apeliacinės instancijos teismas, atžvelgdamas į nurodytas CPK teisės normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuoja, kad kol bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.