Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-2123-602/2021

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-20
Bylos Nr.: eA-2123-602/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01230-2020-3
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas pakeistas.

Teisėjai: Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
Atsakovas: Centrinė projektų valdymo agentūra
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė
Pareiškėjas: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eA-2123-602/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01230-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 29.8; 57.2.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui viešajai įstaigai „Centrinė projektų valdymo agentūra“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (toliau – ir atsakovas, CPVA) 2020 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. IT01 (toliau – ir 1 Sprendimas) ta apimtimi, kuria Administracijos įgyvendinto projekto atžvilgiu pritaikyta finansinė korekcija; 2) panaikinti CPVA 2020 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 2020-SF-2-145 „Grąžintinos lėšos“ (toliau – ir 2 Sprendimas); 3) panaikinti CPVA 2020 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 2020-SF-2-146 „Grąžintinos lėšos“ (toliau – ir 3 Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, jog 2020 m. kovo 2 d. 1 Sprendimu konstatuoti pareiškėjo įgyvendinamo projekto (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas) įvykdyti pažeidimai bei nustatyta 25 proc. dydžio nuo sutarties vertės finansinė korekcija. Valstybės kontrolė (toliau – ir VK) atliko auditą ir 2019 m. balandžio 30 d. raštu CPVA pateikė pastebėjimus EX.2 ir EX.3. 2019 m. liepos 3 d. CPVA buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01 ir pradėtas pažeidimo tyrimas. Tyrimas pradėtas atsižvelgiant į Valstybės kontrolės pateiktus pastebėjimus. Atlikus tyrimą buvo priimtas 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimas, kuriuo konstatuota, jog: 1) pareiškėjas, Pirkimo sąlygų 54 punkte nustatęs 2–4 pastabas, kuriose buvo nurodyta, kad pajėgumas bus vertinamas tik to ūkio subjektų grupės nario, kurio dalis yra didžiausia, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnio 1 dalį; 2) nėra pagrindo teigti, kad rangovas pakeitė pasiūlymą taip, kad jis iš neatitinkančio pirkimo sąlygas tapo atitinkančiu, todėl nėra pagrindo konstatuoti VPĮ 39 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Šiuo sprendimu nutarta taikyti 5 proc. finansinę korekciją nuo sutarties vertės, t. y. nuo 16 579 562,52 su PVM, kurią sudaro 828 978,13 Eur. Apie priimtas sprendime nurodytas išvadas buvo informuota ir VK, papildomi paaiškinimai dėl padarytų išvadų VK pateikti 2019 m. gruodžio 19 d. darbinio susitikimo VK metu. Šio susitikimo metu VK išreiškė nepritarimą sprendime pateiktoms išvadoms dėl jungtinės veiklos grupės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Rangovas) pasiūlymo vertinimo bei neatitikimų, susijusių su 2016 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjo su Rangovu sudarytos statybos rangos darbų sutarties (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) vykdymu. Susitikimo metu CPVA ir VK sutarė, kad CPVA atliks papildomą Projekto patikrą vietoje ir patikrins atskiruose pareiškėjos dokumentuose nurodytus defektus. Pareiškėjas šiame susitikime nedalyvavo, kviečiamas į jį nebuvo. Apie jo organizavimą duomenų neturėjo. 2019 m. gruodžio 19 d. susitikimo metu priimti sprendimai ir (ar) susitikimo protokolas pareiškėjui pateiktas nebuvo. VK pateiktas nepritarimas ir jo turinys pareiškėjui nepateikti ir nežinomi, galimybė pateikti savo poziciją dėl VK nepritarimo suteikta nebuvo.

3. Pareiškėjas nurodė, kad CPVA 2020 m. sausio 6 d. – 2020 m. sausio 8 d. atliko papildomą Projekto patikrą vietoje, įvertino nustatytus neatitikimus ir 2020 m. sausio 15 d. atnaujino pažeidimo tyrimą. CPVA sprendimas dėl pažeidimo tyrimo atnaujinimo pareiškėjui pateiktas nebuvo. CPVA 2020 m. sausio 16 d. raštu informavo pareiškėją apie priimtą atnaujintą sprendimą dėl to pažeidimo Nr. IT01, kuriuo nustatyta ta pati 5 proc. finansinė korekcija. Šiame sprendime CPVA papildomai argumentavo savo poziciją ir atmetė VK argumentus. Antrojo sprendimo išvados nesiskyrė nuo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo. Šis paskesnis sprendimas vėl buvo pateiktas VK. 2020 m. vasario 28 d. buvo pateiktas VK sprendimas, kuriuo VK informavo CPVA, jog nesutinka su CPVA paskesniame sprendime padarytomis išvadomis, savo vertinimo nekeičia.

4. Pareiškėjas 2020 m. kovo 2 d. gavo nagrinėjamoje byloje skundžiamą 1 Sprendimą, kuriame nurodoma, kad VK sprendimas yra laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe ir pažeidimo tyrimas yra atnaujinamas. Ginčijamu 1 Sprendimu atsakovas CPVA nutarė ne tik, kad 1) pareiškėjas, pirkimo sąlygose 54 punkte nustatęs 2–4 pastabas, kuriose buvo nurodyta, kad pajėgumas bus vertinamas tik to ūkio subjektų grupės nario, kurio dalis yra didžiausia, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalį (toliau ir – Pirmasis pažeidimas); bet taip pat ir kad 2) pareiškėjas, leisdamas Rangovui pakeisti pasiūlymą (kaip tai supranta VK), pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalį (toliau – ir Antrasis pažeidimas). Ginčijamu sprendimu finansinė korekcija nustatyta vadovaujantis naujosiomis gairėmis. Pirmojo pažeidimo atžvilgiu pritaikyta ta pati 5 proc. finansinė korekcija, Antrojo pažeidimo atžvilgiu pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija. Pareiškėjas pažymėjo, jog bendra finansinė korekcija nustatyta ne sumuojant atskirų korekcijų dydžius, o atsižvelgiant į sunkiausio pažeidimo finansinę korekciją, tad pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, t. y. nuo 16 579 562,52 su PVM, kurią sudaro 4 144 890,63 Eur. Ginčijami Sprendimai, pareiškėjo vertinimu, yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjo teigimu, CPVA, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 297 punktu, pradėjusi pažeidimo tyrimą turėjo įvertinti esminį klausimą, ar galimai padaryti pažeidimai turi pažeidimo požymių, kurie įtvirtinti 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas) 2 straipsnio 36 punkte ir tik tuomet spręsti, ar galima taikyti finansines korekcijas. Ginčijamu 1 Sprendimu CPVA nesprendė, ar Pirmasis pažeidimas atitinka Reglamento 2 straipsnio 36 punktą numatytą pažeidimo turinį, o Antrojo pažeidimo atveju CPVA expressis verbis nurodo, jog pažeidimas Reglamento 2 straipsnio 36 punkto prasme nenustatytas, tačiau finansinė korekcija vis tiek pritaikoma. Norint konstatuoti pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamento 2 straipsnio 36 punktą, turi būti nustatyti šie kumuliatyvūs pažeidimo požymiai : 1) Europos Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su Europos Sąjungos teisės taikymu, pažeidimas; 2) pažeidimas kilęs dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo; 3) kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Europos Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui.

6. Pareiškėjo nuomone, Reglamento kontekste nepagrįstomis išlaidomis laikytinos išlaidos, kurių faktinio panaudojimo gavėjas negali pagrįsti arba negali pateikti išlaidų pagrįstumui patikrinti būtinų rašytinių dokumentų. Ginčijamu 1 Sprendimu CPVA nenustatė jokių nepagrįstų išlaidų, taigi vertinti padarytos ar galimai padaromos žalos Lietuvos Respublikos valstybės ar Europos Sąjungos biudžetams nėra būtina, tačiau, pareiškėjos vertinimu, yra pakankamai aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, kad žala nekilo. Pirmojo pažeidimo kontekste pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinis teismas (toliau – ir LApT) nutartimi neteisėtomis vertintos Pirkimo sąlygų 54 punkto 2–4 pastabos, kadangi Pirkimo sąlygų 53 punkte kvalifikacinė atranka Pirkime nebuvo vykdoma, faktiškai nebuvo taikytos, taigi vien formalus pažeidimas nesukelia atitinkamų teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kad visi tinkamas paraiškas Pirkime pateikę tiekėjai buvo pakviesti dalyvauti tolesnėse Pirkimo procedūrose, Pirmasis pažeidimas negalėjo turėti jokios įtakos Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir atitinkamai pažeidimas neturėjo būti nustatomas. Antrojo pažeidimo kontekste paaiškino, kad ji įvertino Rangovo (laimėjusio tiekėjo) pasiūlymą mažesne koeficiento reikšme (t. y. „4“), tačiau galimai netinkamai įvertintas Rangovo pasiūlymas vis tiek buvo pripažintas geriausiu Pirkime. Kitaip tariant, kaip ir nurodoma 1 Sprendime, pareiškėjos veiksmai neturėjo įtakos Pirkimo rezultatams. Vadinasi, Antrasis pažeidimas negalėjo turėti jokios įtakos Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir atitinkamai pažeidimas neturėjo būti nustatomas. Atitinkamai 1 Sprendimu net ir formaliai konstatavus galimus VPĮ pažeidimus, nėra pagrindo konstatuoti, kad šie pažeidimai atitinka Reglamento 2 straipsnio 36 punkte nurodyto pažeidimo požymio „<...> c) Kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Europos Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui“, nes nepagrįstų išlaidų apskritai nėra nustatyta. Todėl konstatuotina, kad nesant žalos Lietuvos Respublikos valstybės ar Europos Sąjungos biudžetams, CPVA Ginčijamu sprendimu privalėjo laikytis PAFT 315 punkto reikalavimo ir pažeidimų nenustatyti.

7. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, nurodė, kad prieš taikant teisinę atsakomybę, t. y. finansinę korekciją, būtina nustatyti esminius teisės pažeidimo sudėties elementus. Vertinant galimą pareiškėjos kaltę Pirmojo pažeidimo atžvilgiu būtina atsižvelgti į tai, jog 1 Sprendimu galimai konkurenciją ribojusia pripažinta Pirkimo sąlyga LApT nutartimi buvo pripažinta nesukeliančia teisinių pasekmių ir konstatuota, kad nėra pagrindo spręsti apie Pirkimo nutraukimą. Bendrosios kompetencijos teismo sprendimą įgyvendinantys veiksmai negali tuo pačiu metu lemti pareiškėjos kaltės, kuri yra esminis subjektyvinės teisės pažeidimo pusės elementas. Vertinant atsakomybės taikymą už Antrąjį pažeidimą būtina atsižvelgti į tai, kad Rangovo pasiūlymas tiek prieš pareiškėjos prašymą pagrįsti siūlomos prekės (šilumos siurblio) naudingumo koeficientą, tiek pareiškėjos prašymo pagrindu patikslinta prekė (šilumos siurblys) atitiko Pirkimo sąlygas, taigi, kaip CPVA ir nurodė 1 Sprendime, nėra teisinio pagrindo konstatuoti galimo VPĮ 39 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Nesant teisės pažeidimo objektyviosios pusės, t. y. neteisėtų veiksmų, teisinės atsakomybės taikymas yra negalimas. Tad nekonstatavus pažeidimo Reglamento 2 straipsnio 36 punkto prasme ir pareiškėjos veiksmuose nesant visų teisinei atsakomybei būtinų elementų, 1 Sprendimas nėra teisėtas (t. y. neteisėtai konstatuoti Pirmasis ir Antrasis pažeidimai). Priimant 1 Sprendimą buvo vadovautasi netaikytinu teisės aktu ir neatsižvelgta į galimų pažeidimų mažareikšmiškumą.

Šalies argumentai

8. Pareiškėjo teigimu, PAFT 7 priedo 6 punkte nurodyta, jog būtina vadovautis 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis gairėmis (toliau – ir Senosios Gairės), o ne 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintomis gairėmis (toliau – ir Naujosios Gairės). Be to, administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit, grindžiamas Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią galioja tik paskelbti įstatymai. Vadovaujantis šiuo teisės principu, teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Pareiškėjas pažymėjo, jog nors 1 Sprendimu CPVA nusprendė taikyti Naująsias Gaires, Pirmojo pažeidimo atžvilgiu finansinės korekcijos nustatytos referuojant į Senųjų Gairių 2.1. lentelės 9 ir 11 punktuose numatytas aplinkybes. Vadinasi tiek Pirmojo pažeidimo, tiek Antrojo pažeidimo atžvilgiu nustatant finansines sankcijas CPVA turėjo vadovautis Senosiomis Gairėmis. Nustatant galutinę taikytinos finansinės korekcijos sumą turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes ir palyginti jas su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant gairių lentelę bei kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą. Vadinasi, Senosios Gairės nevaržo kompetentingos institucijos diskrecijos, atsižvelgus į pažeidimo padarymo aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo principu, taikyti mažesnį finansinės korekcijos dydį negu rekomenduojamas dydis Senosiose Gairėse arba finansinės korekcijos apskritai netaikyti.

9. Pareiškėjo tvirtinimu, pirmasis pažeidimas buvo nustatytas dėl Pirkimo sąlygos, kuri faktiškai nebuvo taikyta, nes tai buvo kvalifikacinės atrankos vertinimo metu vienas iš kriterijų, tačiau kvalifikacinė atranka Pirkime nebuvo vykdoma. Taip pat šios Pirkimo sąlygos atžvilgiu buvo priimta LApT nutartis, kuria konstatuota, jog tai laikytina formaliu pažeidimu, kai konkreti sąlyga nelemia jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjas prašė įvertinti tai, jog Pirmojo pažeidimo pagrindą sudaranti Pirkimo sąlyga buvo nustatyta ne vertinant Pirkime dalyvavusių tiekėjų atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams, tačiau dėl pasirinkto Pirkimo būdo (ribotas konkursas) siekiant iš minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitikusių tiekėjų atrinkti tuos tiekėjus, kurie yra pasiryžę esminius Sutarties darbus prisiimti savo atsakomybėn, o ne perduoti partneriams. Savo esme tai yra VPĮ reglamentuotas ir leistinas pagrindinių darbų išskyrimas, o ne kvalifikacijos reikalavimų nustatymas, kuriems buvo taikytinas tuo metu galiojęs Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintos Tiekėjų kvalifikacijos metodinės rekomendacijos. Tad potencialiai dalyvavimu Pirkime susidomėję tiekėjai buvo nevaržomi pasirinkti jiems priimtiniausią tarpusavio bendradarbiavimo su partneriais formą, teikti paraišką ir net kvalifikacinei atrankai įvykus būti pakviestais teikti pasiūlymus. Aukštą konkurencijos lygį Pirkime įrodo ir tai, kad Pirkime paraiškas pateikė net 8 tiekėjai, t. y. maksimalus skaičius tiekėjų kai, vadovaujantis Pirkimo sąlygų 53 punktu, kvalifikacinė atranka nėra vykdoma. 1 Sprendime CPVA nepateikė jokių argumentų, kodėl 8 paraiškos nėra aukšta konkurencija.

Šalies argumentai

10. Pareiškėjo teigimu, 1 Sprendimu Antrojo pažeidimo atžvilgiu CPVA pažeidimo nenustatė ir konstatavo, jog Rangovo pasiūlymas tiek prieš pareiškėjo prašymą pagrįsti siūlomos prekės naudingumo koeficientą, tiek pareiškėjo prašymo pagrindu patikslinta prekė atitiko Pirkimo sąlygas, tačiau, VK su tokia išvada nesutikus, CPVA pritaikė net 25 proc. finansinę korekciją. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog net ir nustačius pažeidimą pritaikant finansinę korekciją CPVA neatsižvelgė į tai, kad prekė (šilumos siurblys), kurio atžvilgiu, VK sprendimu, buvo atliktas esminis keitimas, yra verta tik iki 10 000 Eur, kai Sutarties vertė yra 16 579 562,52 Eur su PVM. Vertinant visą Pirkimo objektą tai yra itin mažareikšmė suma. Be to, Antrojo pažeidimo mažareikšmiškumas jau buvo patvirtintas ir bendrosios kompetencijos teismų (LApT 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartis). Antrojo pažeidimo kontekste tiekėjų siūlomos prekės (šilumos siurbliai) buvo vienas iš ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymo kriterijų. Taigi 1 Sprendimu turėjo būti vertinamas ne pasiūlymo (siaurąja prasme) atitikimas nustatytiems techniniams reikalavimams, o ar gautiems pasiūlymams lyginamieji balai buvo skirti laikantis Pirkimo sąlygų. Be to, Rangovo pasiūlyta prekė (šilumos siurblys) prieš pareiškėjos prašymą pagrįsti jos naudingumo koeficientą turėjo būti įvertintas svertiniu balu 4,28, tuo tarpu pareiškėjos prašymo pagrindu patikslinta prekė (šilumos siurblys) buvo įvertintas svertiniu balu 4. Pirkimo laimėtojo pasiūlymas dėl, VK sprendimu, esminio keitimo buvo įvertintas prasčiau negu turėjo būti įvertintas, tačiau šis pasiūlymas vis tiek liko geriausiu Pirkimo pasiūlymu. Kitaip tariant, pareiškėjos prašymu atliktas siūlomos prekės (šilumos siurblio) patikslinimas nenulėmė Pirkimo laimėtojo. Pareiškėjui taip pat nesuprantama, kodėl už du galimus pažeidimus, kai nei vienas neturėjo įtakos Pirkimo eigai ir rezultatams, yra taikoma 4 144 890,63 Eur vertės finansinė korekcija. Mano, kad taikytos poveikio priemonės yra neproporcingos ir atitinkamai negali būti laikomos tinkamai motyvuotomis, kadangi trūksta loginio pagrindimo dėl jų dydžio diferencijavimo.

11. Pareiškėjo teigimu, Antrojo pažeidimo argumentavimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies, kadangi ginčijamu 1 Sprendimu CPVA padarė kardinaliai priešingas išvadas, nei buvo nustatytos CPVA 2019 m. gruodžio 12 d. ir 2020 m. sausio 16 d. sprendimuose bei konstatavo, jog pareiškėjas, leisdamas Rangovui pakeisti Pasiūlymą (kaip tai supranta VK), pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog ginčijamame 1 Sprendime CPVA, bandydamas motyvuoti šią poziciją, nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir minėtuose sprendimuose, kuriuose nurodyta, jog pažeidimo nebuvo. Susiklostė situacija, kai pirmiausiai yra teigiama, kad pareiškėjas jokio pažeidimo nepadarė ir pateikiama detali tokios pozicijos argumentacija, tačiau kartu nurodoma, jog galiausiai CPVA daro priešingą išvadą, o vienintelis to motyvas yra tai, kad VK sprendimu nesutinka su CPVA išvadomis. Toks 1 Sprendimas dalyje dėl Antrojo pažeidimo yra nemotyvuotas jau vien dėl to, kad nėra pateikiami visiškai jokie tokio sprendimo argumentai. Priešingai, ginčijamame sprendime yra pateikti argumentai, kuriais remiantis CPVA padarė išvadą, kad jokio pažeidimo dalyje dėl Pirkimo sąlygų 96 punkto taikymo nėra. VK motyvai ginčijamame 1 Sprendime nedetalizuoti.

12. Pareiškėjo tvirtinimu, 1 Sprendimas dalyje dėl Antrojo pažeidimo yra nemotyvuotas ir naikintinas taip pat todėl, kad jis grindžiamas ne CPVA argumentais, o tik VK sprendimu. Sprendime nėra nurodyti VK sprendimo motyvai ir argumentai. Iš ginčijamo sprendimo turinio galima suprasti, jog remiamasi 2020 m. vasario 28 d. VK sprendimu dėl CPVA Antrojo sprendimo, tačiau pareiškėjas šio sprendimo turinio nežino, tokio laiško nėra gavęs ir nežino kokiais konkrečiais argumentais remiantis VK daro priešingą išvadą nei CPVA. Į ginčijamo 1 Sprendimo turinį šie VK nesutikimo argumentai nėra perkelti ir neįvardinti. Pareiškėjas negali dėl jų pasisakyti, negali jų įvertinti ir nežino kaip juos paneigti. Nepaisant to, darytina išvada, jog VK sprendimas yra individualus administracinis teisės aktas. Kitokia išvada suponuotų tai, jog CPVA 1 Sprendimą motyvuoja neoficialia ir neįpareigojančia kitos institucijos nuomone ar pasvarstymais. Pareiškėjas pabrėžė, jog CPVA sprendimą turi priimti pati savarankiškai ir jį motyvuoti taip, kaip nurodyta VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje, o ne remtis kitų institucijų sprendimais.

Šalies argumentai

13. Pareiškėjo teigimu, jis apskritai nepadarė Antrojo pažeidimo ir Pirkimą vykdė nepažeisdamas VPĮ nuostatų ir principų. Pažymėjo, jog LApT 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi konstatavo, jog ginčo nutartyje pirmos instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (toliau – ir LAP), kadangi jas taikant gali būti padaryta didesnė žala nei pirkimo procedūrų nestabdymas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo. LApT nustatė, jog ginčo atveju „nėra pagrindo išvadai, kad preliminariai ieškinys yra pagrįstas. <...> Iš pateikto ieškinio turinio nėra pakankamai duomenų net prielaidai, kad nagrinėjamu atveju vykdytos pirkimo procedūros buvo pažeistos“. Nors CPVA ir nedalyvavo minėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo pasisakyta dėl Pirkimų sąlygų 96 punkto tariamo pažeidimo, tačiau teismo įsiteisėjusiu sprendimu konstatuotas faktas vis tiek sukelia pasekmes, t. y. teiginiai, jog perkančioji organizacija (pareiškėjas) leido tiekėjui pakeisti pasiūlymą taip, jog jis iš ne tinkamo tapo tinkamu, yra net preliminariai nepagrįsti. Atsižvelgdamas į tai, kad (duomenys neskelbtini) yra sudėtingas statinys, priskirtinas ypatingų statinių kategorijai, kurio vertė viršija tarptautinę viešojo pirkimo vertę, pareiškėjas nutarė Pirkimą vykdyti riboto konkurso būdu, o pasiūlymus vertinti pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų. Taip pat siekdamas gauti kiek įmanoma geresnius pasiūlymus, numatė Pirkimo sąlygose galimybę tiekėjams siūlyti geresnių techninių charakteristikų sprendimus, nei nurodyta Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) techniniame projekte. Tokiu būdu, tiekėjams buvo sudaryta galimybė teikti arba techninį projektą atitinkantį arba geresnį pasiūlymą, tokiu būdu gaunant daugiau ekonominio naudingumo balų. Vienas iš devynių ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, nurodytas Pirkimo sąlygų 96 punkto 2.6 eilutėje, yra siūlomo šilumos siurblio metinio naudingumo koeficientas, kuris negali būti mažesnis kaip 4. Tuo atveju, jeigu tiekėjas nesiūlo geresnių nei techniniame projekte nurodytų sprendimų, vertinimui naudojamas naudingumo koeficientas 4. 2016 m. sausio 20 d. Rangovas pateikė pasiūlymą, kuriame nurodė, kad montuos šilumos siurblį (duomenys neskelbtini), kurio metinis naudingumo koeficientas 4,28. 2016 m. vasario 24 d., po keleto patikslinimų, pareiškėja informavo Rangovą, kad siūlomas šilumos siurblys gali atlikti techninio projekto specifikacijose numatytas funkcijas tik su papildoma įranga, be to, neteisingai paskaičiuotas metinis naudingumo koeficientas. Pareiškėjas pasiūlė Rangovui patvirtinti, kad laimėjimo atveju bus montuojamas techniniame projekte nurodytas šilumos siurblys ir jog Rangovo pasiūlymo vertinimui bus naudojamas koeficientas 4. Rangovas 2016 m. vasario 29 d. patvirtino, kad laimėjimo atveju, atliekant darbus, bus panaudotas techniniame projekte numatytas šilumos siurblys. Kitam Pirkimo dalyviui pateikus ieškinį, 2016 m. birželio 2 d. Rangovas Klaipėdos apygardos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir šilumos siurblio (duomenys neskelbtini) gamintojo (duomenys neskelbtini) paaiškinimą, kuriuo patvirtino, kad pasiūlytas šilumos siurblys (duomenys neskelbtini) yra lygiavertis, o jo techninės charakteristikos pilnai atitinka techniniame projekte nurodytas charakteristikas. Ši byla baigėsi ieškovui atsiimant ieškinį ir nebuvo išspręsta iš esmės. Tad Rangovo pasiūlymas, tiek siūlant šilumos siurblį (duomenys neskelbtini), tiek sutikus montuoti techniniame projekte nurodytą šilumos siurblį, atitiko Pirkimo sąlygas ir dėl to nėra teisinio pagrindo svarstyti apie VPĮ 39 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Pareiškėja pabrėžia, jog siūlydamas (duomenys neskelbtini) šilumos siurblį Rangovas teikė geresnį pasiūlymą nei to reikėjo pagal Pirkimo sąlygas. Todėl vėlesnis pasiūlymo patikslinimas sumažinant šilumos siurblio naudingumo koeficientą iki techniniame projekte numatytos reikšmės negali būti laikomas pasiūlymo keitimu, kaip tai numato VPĮ 39 straipsnio 1 dalis.

14. Pareiškėjo nuomone, tik VK sprendimo pagrindu Ginčijamu sprendimu yra pripažįstamas VPĮ 39 straipsnio 1 dalies pažeidimas ir atitinkamai konstatuojamas Antrasis pažeidimas. Tačiau atsakovo argumentacijoje nėra minima ar atsižvelgiama į aplinkybę, kad šilumos siurblio naudingumo koeficientas buvo vienas iš ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymo kriterijų, o ne Pirkimo techninėje specifikacijoje nurodytas imperatyvus reikalavimas Pirkimo objektui. Atitinkamai 1 Sprendimu neturėjo būti vertinamas pasiūlymo (siaurąja prasme) keitimas siekiant atitikti nustatytus techninius reikalavimus. Vadovaujantis VK pateikta pozicija reikėtų daryti nepagrįstą išvadą, jog neatitikimas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijui savaime nulemia pasiūlymo netinkamumą ir pašalinimą iš Pirkimo. Be to, Pirkime buvo taikoma fiksuotos kainos kainodara, t. y. laimėjęs tiekėjas už pasiūlyme nurodyta kainą įsipareigojo atlikti visus darbus, kaip jie numatyti Pirkimo techninėje specifikacijoje bei atsižvelgiant į visus Perkančiajai organizacijai pasiūlytus pagerinimus, kurie atitinkamai įvertinami vadovaujantis Pirkimo vertinimo kriterijais. Net jeigu Rangovas ir būtų nenurodęs jokio šilumos siurblio, priešingai negu spręstina iš pateiktos VK argumentacijos, tokio pasiūlymo nebūtų galima atmesti vadovaujantis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Toks pasiūlymas šilumos siurblio naudingumo koeficiento apimtyje negautų ekonominio naudingumo balų, tačiau būtų įtraukiamas į pasiūlymų eilę. Be to, vykdomo Pirkimo tikslas buvo įsigyti Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) statybos darbus, o ne šilumos siurblį. Atitinkamai Rangovas siekė pasinaudoti galimybe gauti papildomų ekonominio naudingumo balų už efektyvesnį šilumos siurblį, todėl ir pasiūlė montuoti (duomenys neskelbtini) šilumos siurblį. Laikantis VPĮ 25 straipsnio 8 dalies ir Pirkimo sąlygų 12 punkto reikalavimų, Rangovas turėjo teisę kaip lygiavertį siūlyti šilumos siurblį (duomenys neskelbtini) 25 su papildoma įranga, kuri būtų pasiekusi ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi matuojamą naudingumo koeficientą.

Šalies argumentai

15. Pareiškėjo tvirtinimu, ginčijamame 1 Sprendime nurodoma jokiais faktiniais įrodymais ar teisiniais argumentais nepagrįsta Valstybės kontrolės pozicija, kad Perkančioji organizacija neva leido vienam tiekėjui pakeisti pasiūlymą ir taip pažeidė VPĮ principus. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuota praktika, VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatą reikia aiškinti kaip perkančiųjų organizacijų pareigą, o ne teisę kreiptis į tiekėjus su prašymu ištaisyti (paaiškinti) pasiūlymo trūkumus. Taip pat nustatyta, kad jei perkančioji organizacija kreipiasi į vieną tiekėją dėl pirmiau nurodyto pobūdžio pasiūlymo neaiškumo, tai dėl tokio paties ar panašaus neaiškumo, esant reikalui, turėtų kreiptis ir į jo konkurentus, priešingu atveju būtų pažeistas lygiateisiškumo principas. Nagrinėjamu atveju buvo prašyta visų tiekėjų paaiškinti pasiūlymus dalyje dėl siūlomų šilumos siurblių naudingumo koeficiento apskaičiavimo. Pareiškėjas per se nereikalavo iš tiekėjų pateikti jų siūlomų naudoti medžiagų ir įrenginių apibūdinimus, nevertino jų atitikties techniniam projektui, o tik nurodė, kad jos turi atitikti techninį projektą. Savo ruožtu Rangovas, prieš įsigydamas medžiagas, gaminius ir įrenginius, privalo gauti projekto vykdymo priežiūrą atliekančios įmonės raštišką pritarimą konkrečioms medžiagoms, gaminiams ir įrenginiams. Dėl Rangovo planuojamų įsigyti medžiagų, gaminių ir įrenginių atitikimo techniniam projektui sprendžia projekto vykdymo priežiūros vadovas Sutarties vykdymo metu. Pareiškėjo įsitikinimu, tai yra taip pat esminė aplinkybė, kuri skiria Pirkimą nuo pirkimų, kuriuose yra išsamiai vertinamas tiekėjų pasiūlymų atitikimas techninės specifikacijos imperatyviems reikalavimams.

16. Pareiškėja nurodė, jog Sprendime CPVA konstatavo, kad pareiškėjas, Pirkimo sąlygose nustatęs 2–4 pastabas, kuriose buvo nurodyta, kad pajėgumas bus vertinamas tik to ūkio subjektų grupės nario, kurio dalis yra didžiausia, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą lygiateisiškumo principą, 32 straipsnio 2 dalį ir 47 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pareiškėja laikosi nuoseklios pozicijos, kad toks formalus pažeidimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių, o 1 Sprendimu CPVA neatsižvelgė į LApT nutartį ir į visas Pirkimo vykdymo metu buvusias aplinkybes. LApT nutartyje buvo įvertinta aplinkybė, ar, kaip konstatuojama ginčijamame 1 Sprendime, pareiškėjos nustatytomis Pirkimo sąlygomis buvo pažeistas teisės normos. LApT konstatavo, kad nors formalus pažeidimas Pirkimo sąlygų 2-4 pastabomis ir buvo atliktas, tačiau atsižvelgiant į Pirkimo aplinkybių visumą nėra teisinio pagrindo spręsti dėl atitinkamų teisinių pasekmių. Sprendime cituojama LVAT praktika, kuri nagrinėjamoje situacija negali būti taikoma, kadangi iš esmės skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Tik tais formalių pažeidimų atvejais, kai tiekėjas įrodo, jog buvo suvaržyta jo teisė teikti pasiūlymą ir tokiu būdu sudaryti viešojo pirkimo sutartį, galima vadovautis LVAT suformuota praktika ir atlikto formalaus pažeidimo pagrindu taikyti finansinę korekciją. CPVA, bandydama pagrįsti, jog Pirmasis pažeidimas tikrai buvo ir yra labai svarbus, cituoja tą pačią LApT Nutartį, tiksliau jos motyvuojamąją dalį. Tačiau būtent šiuos teiginius įvertinus LApT ir padarė išvadą, jog Pirkimo sąlygų 54 punkte nustatytų kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 2–4 pastabų pripažinimas neteisėtomis ir pašalinimas iš pirkimo sąlygų atsakovės priimtiems sprendimams neturi įtakos, nepaneigia jų teisėtumo, nesukelia atitinkamų teisinių pasekmių nei ginčo pirkimo dalyviams, nei apeliantėms. LApT Nutartimi pripažinus, kad nėra pagrindo spręsti dėl atitinkamų teisinių pasekmių, pareiškėjas įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad užbaigus valstybei svarbų ekonominį projektą LApT nutarties išvados po keleto metų nebus vertinamos retrospektyviai galimo teorinio poveikio tiekėjų konkurencijai aspektu. Tuo tarpu dėl 1 Sprendimo susiklostė situacija, kai nepaisant bendrosios kompetencijos teismų galutinės ir neskundžiamos nutarties išvadų, faktiškai Pirkime netaikytos pastabos dėl hipotetiškai svarstomo konkurencijos apribojimo CPVA ir VK individualiais administraciniais aktais yra taikoma 25 proc. finansinė korekcija. Jei pareiškėja būtų žinojusi, kad 1 Sprendimu ir VK sprendimu LApT nutartis bus laikoma iš esmės teisiškai bereikšme, pareiškėja būtų atnaujinusi Pirkimo sąlygas ir skelbusi Pirkimą iš naujo.

17. Pareiškėjos teigimu, Ginčijamame sprendime nurodoma, kad VK sprendimas yra laikomas CPVA naujai paaiškėjusia aplinkybe, dėl kurios vadovaujantis PAFT 323 punkto pažeidimo tyrimas yra atnaujinamas. PAFT 323 punkte nurodoma, jog paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo vertintos pažeidimo tyrimo metu, pažeidimo tyrimas gali būti atliekamas iš naujo ir atsižvelgiant į jo rezultatus atitinkamai gali būti pakeistas sprendimas dėl pažeidimo. Atnaujintas pažeidimo tyrimas atliekamas ir sprendimas dėl pažeidimo priimamas šiame Taisyklių skirsnyje nustatyta tvarka. VK sprendimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes VK atliktas Pirkimo procedūrų vertinimas buvo CPVA žinomas iki priimant ginčijamą 1 Sprendimą ir iš esmės liko nepakitęs tiek pirmojo sprendimo (priimtas 2019 m. gruodžio 12 d.), tiek antrojo sprendimo (priimtas 2020 m. sausio 16 d.), tiek ginčijamo 1 Sprendimo priėmimo metu. CPVA nesilaikė PAFT 297 ir 323 punktų reikalavimų, dėl to 1 Sprendimas turi būti pripažįstamas priimtu be teisėto pagrindo ir panaikintas.

Atsiliepimas

18. Atsakovas CPVA atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo skundo dalį, susijusią su Pirmuoju pažeidimu, atmesti kaip nepagrįstą, dėl kitų pareiškėjos skundo dalių sprendimą priimti teismo nuožiūra.

19. Atsakovas nurodė, jog VK, gavusi tiek CPVA 2019 m. gruodžio 12 d., tiek 2020 m. sausio 16 d. sprendimus ir susipažinusi su CPVA atliktais veiksmais dėl rekomendacijos įgyvendinimo, nepriėmė sprendimo (individualaus administracinio akto), tačiau ir nelaikė, kad rekomendacija yra įgyvendinta, t. y. kad CPVA tinkamai atliko jai priskirtas funkcijas. CPVA 2020 m. vasario 28 d. kreipėsi į VK dėl jos pozicijos dėl Pirkimo ir atitinkamai Pastebėjimo (VK 2019 m. balandžio 30 d. rašto Nr. SD-(80-9.4.2-E-5152)-259 „Dėl preliminarių pastebėjimų ir rekomendacijų (devynių mokėjimo prašymų detalusis testavimas)“ (toliau – ir VK raštas) priedo pastebėjimas Nr. EX. 2 (toliau – ir Pastebėjimas) ir rekomendacijos įgyvendinimo. VK 2020 m. vasario 28 d. el. paštu informavo CPVA, kad „Dėl viešojo pirkimo AI [aut. pastaba: audito institucijos] vertinimas nesikeičia“. VK iki 2020 m. kovo 2 d. turėjo parengti audito ataskaitą ir nuomonę, kurios teikiamos Europos Komisijai. Rengiant audito ataskaitą bei nuomonę yra atsižvelgiama į nustatytus pastebėjimus, rekomendacijų įgyvendinimo būklę, nustatytos klaidos kiekviename tikrintame projekte (atsirinktame mokėjimo prašyme) dydį. Todėl bet koks CPVA atliktas veiksmas iki audito ataskaitos rengimo gali turėti didelės įtakos bendrai Lietuvos Respublikos klaidai apskaičiuoti. CPVA, suprasdama tai, 2020 m. vasario 28 d. atnaujino pažeidimo tyrimą ir gindama viešąjį interesą priėmė 1 Sprendimą, dėl kurio pareiškėja pateikė skundą. Apie 1 Sprendimą VK buvo informuota 2020 m. vasario 28 d. el. paštu. VK parengė 2020 m. kovo 2 d. valstybinio audito ataskaitą 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, sąskaitose pateiktos informacijos ir 2018 m. liepos 1 d. – 2019 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotų išlaidų, kurias Europos Komisijos prašoma atlyginti, vertinimas (kontrolės ataskaita pagal Reglamento 127 straipsnį) Nr. FAE-219 (toliau – ir VK ataskaita). Oficialiai CPVA nėra gavusi jokios informacijos dėl rekomendacijos, susijusios su Pastebėjimu, įgyvendinimo. Tačiau VK ataskaitoje paliktas audituojamo subjekto (t. y. CPVA) komentaras, kad „Rekomendacija įgyvendinta 2020-02-28“. Kadangi CPVA negavo nepritarimo dėl sprendimo, kuris iš esmės atitinka VK Pastebėjime nurodytus pažeidimus, CPVA daro išvadą, kad VK tik gavusi sprendimą, kuriuo nustatytas Pirmasis ir Antrasis pažeidimai bei pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija, laiko, kad rekomendacija yra įgyvendinta. Pagal VK ataskaitą bendras klaidų lygis viršijo leistiną 2 proc. klaidų lygį. Skaičiuojant nurodytos bendros klaidos lygį, Projekte 1 Sprendime nustatytas pažeidimas, bendrame nustatytų klaidų lygyje (1,2958) ir CPVA nustatytų klaidų lygyje (0,7716) sudarė 0,225 (VK ataskaitos 173 psl.). CPVA nesutiko ne tik su Pastebėjimu, bet ir didžiąja dalimi kitų pastebėjimų, nurodytų VK ataskaitoje. Tuo atveju, jei VK būtų priėmusi 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą, kuriame CPVA nustatė Pirmąjį pažeidimą dėl kurio pritaikė 5 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties, tenkančios Projektui vertės, tai turėtų tiesioginės įtakos tiek CPVA, tiek bendram Lietuvos klaidų lygio skaičiavimui, todėl finansinės pasekmės Lietuvai būtų reikšmingai mažesnės (mažesnis klaidos dydis pritaikytas visumai (esktrapoliuojama), iš kurios testuotas vienetas buvo atrinktas). Kita vertus, tuo atveju, jei CPVA nebūtų pakeitusi 2020 m. sausio 16 d. sprendimo iki 2020 m. kovo 2 d. (kai buvo parengta VK ataskaita), tokių klaidų skaičiavimas būtų pasikeitęs į didesnę pusę, t. y. nustatyta bendra 2,86 proc. klaida būtų didesnė ir tai būtų dar didesnės neigiamos finansinės pasekmės. Detali skaičiavimo metodika CPVA nėra žinoma, ją galėtų pateikti ir detaliai paaiškinti atliekamus skaičiavimus ir Lietuvos Respublikai kylančias neigiamas finansines pasekmes tik pati VK.

20. Kaip matyti iš VK ataskaitos, pirminis VK rašte Nr. 2 CPVA vertinimas iš 3 buvo pakeistas į 2. Tai atlikta tik dėl to, kad CPVA priėmė sprendimus, įskaitant 1 Sprendimą, kurie atitiko VK nuomonę, tačiau dalyje atvejų neatitiko CPVA vidinio įsitikinimo dėl atitinkamų pažeidimų nustatymo ir (ar) finansinės korekcijos taikymo. Nepaisant to, kad VK atliktas auditas ir jo metu nustatyti neatitikimai kelia tiesiogines neigiamas pasekmes CPVA, VK nėra pateikusi ne tik su Pastebėjime nurodytais, bet ir su kitais VK ataskaitoje nurodytais, neatitikimais susijusių sprendimų, kaip tai numatyta VK įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje ir kurį (-iuos) CPVA būtų galėjusi apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, kaip tai numatyta VK įstatymo 19 straipsnyje.

Atsiliepimas

21. Atsakovo teigimu, vadovaujantis PAFT nuostatomis, įgyvendinančioji institucija turi pareigą įvertinti, ar įtariamas pažeidimas turi Reglamento 2 straipsnio 36 punkte nurodytų požymių prieš registruodama įtarimą apie pažeidimą, o ne atlikdama pažeidimo tyrimą. Nustačius, kad įtariamas pažeidimas pažeidimo požymių, nustatytų Reglamento 2 straipsnio 36 punkte, neturi – tokio pažeidimo neregistruoja ir pažeidimo tyrimo neatlieka. Reglamento 2 straipsnio 36 dalyje pateikta pažeidimo sąvokos apibrėžtis – „pažeidimas – bet koks įgyvendinant ESI fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui“. VK rašte pateiktame Pastebėjime nurodyta informacija leido CPVA spręsti, kad su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, nurodytų Reglamento 2 straipsnio 36 punkte. Pareiškėjas skunde cituoja Reglamento 132 straipsnio 2 dalį ir „nepagrįstų“ išlaidų sąvoką, nurodytą „pažeidimo“ sąvokos apibrėžtyje sieja tik su dokumentų, kuriais pagrindžiamos faktiškai patirtos išlaidos, pateikimu. Tokia pareiškėjos „pažeidimo“ sąvokos interpretacija yra nepagrįsta ir prieštarauja logikai. Jei, laikytis pareiškėjos pateikiamos interpretacijos, susidarytų situacija, kai projekto vykdytojams pateikus visus, faktinį išlaidų patyrimą (darbų atlikimą, paslaugų suteikimą ar prekių pristatymą), įrodančius dokumentus, negalima būtų pradėti pažeidimo tyrimo dėl viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo (pvz. dėl ribojančių kvalifikacinės atrankos kriterijų). Sąvoka „nepagrįstos“ turi būti ir yra suprantama, kaip netinkamos finansuoti išlaidos. Be to, Reglamento originalo kalboje (anglų kalba) vartojamas žodis „unjustified“ lietuvių kalboje turi ir reikšmę „nepateisinamas“, kas reiškia, kad prašomos išlaidos yra nepateisinamos – patirtos pažeidžiant teisės aktus, o tai reiškia netinkamos finansuoti. Be to, registruojant įtarimą ir vertinant, ar su įtariamu pažeidimu susijusi informacija turi pažeidimo požymių, vertinamas potencialus finansinis poveikis ES biudžetui, t. y. nevertinamas konkretus galimų netinkamų finansuoti išlaidų dydis, tačiau prielaida, ar tokių netinkamų finansuoti išlaidų, kurios galėtų atsirasti dėl galimo įtariamo pažeidimo, gali būti. Konkreti netinkamų finansuoti išlaidų (konkretus ar procentinis dydis) nustatoma atlikus pažeidimo tyrimą ir nustačius pažeidimą. Todėl pareiškėjos argumentas, kad nepagrįstų išlaidų apskritai nėra nustatyta, yra nepagrįstas ir neatitinka teisinio reglamentavimo.

22. Atsakovas pažymėjo, jog LVAT sprendė, kad nagrinėtos bylos kontekste nebuvo nustatyta subjektyvinė pusė (kaltė, pasireiškusi pareiškėjo valia). Ginčo atveju, Pirkimo sąlygas nustatė ir Pirkimo procedūrą atliko pareiškėjas, todėl jo valia yra ir todėl pripažintina, kad ginčo situacija atitinka tiek objektyvinius, tiek subjektyvinius teisės pažeidimo požymius.

23. Atsakovas nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismo sprendimą įgyvendinantys veiksmai negali tuo pačiu metu lemti pareiškėjo kaltės, kuri yra esminis subjektyvinės teisės pažeidimo pusės elementas. Toks pareiškėjo teiginys yra nepagrįstas ir atmestinas. Pareiškėjo cituojamoje LVAT byloje paaiškinta, kad vien tik aplinkybė, kad konkreti nuostata nebuvo įgyvendinta, nereiškia, kad pažeidimas nebuvo padarytas ir jis neturi reikšmės. Be to, vien tik aplinkybė, kad nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais. Taigi atsakovei, įvertinus konkretaus pažeidimo aplinkybes ir nustačius viešųjų pirkimų principų pažeidimą, atsiranda pagrindas taikyti finansines korekcijas. Nagrinėjamu atveju CPVA nustatė ir laikosi nuomonės, kad pareiškėja padarė Pirmąjį pažeidimą.

24. Atsakovas pažymėjo, kad šiuo atveju, nepaisant to, kad CPVA Antrojo pažeidimo savarankiškai nenustatė ir laikosi pozicijos, kad Pirkimo vykdymo metu buvo padaryti formalūs pažeidimai, neturintys finansinio poveikio (nesukuriantys pagrindo taikyti finansines korekcijas), svarbus yra pareiškėjos 2020 m. balandžio 21 d. pranešimas „Dėl skundo trūkumų administracinėje byloje Nr.eI3-3120-815/2020 pašalinimo“, kuriame pareiškėja laikosi pozicijos, kad CPVA ir VK priimti sprendimai turi būti nagrinėjami kartu. Su tokia pareiškėjo pozicija sutinka, todėl ginčo atveju sprendžiant dėl teisės pažeidimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės, turi būti vertinamas ne tik CPVA 1 Sprendimas, bet ir VK raštas bei 2020 m. vasario 28 d. el. paštu pateikta VK pozicija nepritarti CPVA 2020 m. sausio 16 d. sprendimui. Atsižvelgiant į tai, kad VK Pastebėjime nustatė viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nurodė taikytiną finansinę korekciją (kurią nustačius, nustatoma netinkamų finansuoti išlaidų suma), daroma išvada, kad vertinant CPVA ir VK sprendimus kartu, Antrasis pažeidimas atitinka teisės pažeidimo tiek objektyviąją, tiek subjektyviąją puses.

25. Teigė, kad CPVA aiškiai nurodė, kad priimdama 1 Sprendimą dėl konkrečios finansinės korekcijos taikymo, vadovavosi Gairėmis, ir priešingai, į naujas Gaires tik atsižvelgė. Vadovaujantis naujomis Gairėmis ir atsižvelgiant į tai, kad CPVA yra kompetentinga institucija, kuri nustatė pažeidimus, CPVA galėjo ne tik atsižvelgti į naujas Gaires, bet ir jomis vadovautis. Skirtingai, nei teigia pareiškėjas, CPVA, priimdama 1 Sprendimą ir nustatydama finansinės korekcijos dydį (5 proc.) dėl Pirmojo pažeidimo, įvertino pažeidimo sunkumą ir atsižvelgė į proporcingumo principą. CPVA Sprendime nurodė, kad ji atsižvelgė į tai, kad Pirkime paraiškas dalyvauti teikė 8 tiekėjai (ar jų grupės), visi tiekėjai kaip atitinkantys keliamus kvalifikacijos reikalavimus buvo pakviesti pateikti pasiūlymus, iš kurių 1 nors ir atitiko kvalifikacijos reikalavimus tačiau pasiūlymo nepateikė, 2 buvo atmesti dėl to, kad nepratęsė pasiūlymų galiojimo, likę 5 tiekėjai dalyvavo Pirkime ir buvo pasiūlymų eilėje, daroma išvada, kad konkurencijos lygis buvo didesnis nei naujose Gairėse minimas minimalus. Ir pritaikė mažiausią Gairių 2.1 lentelės 9 punkte nurodytą finansinės korekcijos dydį, t. y. 5 proc. Be to, Pirmas pažeidimas, CPVA nuomone, nėra ir negali būti laikomas formaliu.

26. Atsakovo teigimu, pareiškėjas skunde nesutinka, kad buvo padarytas Antrasis pažeidimas. CPVA su tokia pozicija sutinka, o 1 Sprendime aiškiai išreiškė savo sprendimą. CPVA detalių argumentų dėl nurodytų motyvų neteiks, nes mano, kad juos privalo pateikti VK, kuri ir nustatė šį pažeidimą. Papildomai CPVA pažymėjo, kad priimdama sprendimą dėl Antrojo pažeidimo nebuvimo rėmėsi ir savo turimų ekspertų, turinčių inžinerinį išsilavinimą, pateiktomis žodinėmis išvadomis, kad tiekėjo pirminiame pasiūlyme nurodytas šilumos siurblys atitinka Pirkimo sąlygas. Tuo tarpu VK susitikimų metu negalėjo konkrečiai įvardinti, kurių konkrečių sąlygų Tiekėjo pirminiame pasiūlyme nurodytas šilumos siurblys neatitinka.

27. Atsakovo nuomone, CPVA pažeidimo tyrimą atnaujino ir 1 Sprendimą priėmė ne todėl, kad atsirado naujų aplinkybių, susijusių su viešaisiais pirkimais ar, kad Antruoju sprendimu buvo pritaikyta netinkama finansinė korekcija (5 proc.), bet todėl, kad VK nesutiko su CPVA vertinimu, kad Antrasis pažeidimas neturi būti nustatomas ir turi būti taikoma 25 proc. finansinė korekcija. Vadovaujantis Išlaidų deklaravimo taisyklėmis, VK pateiktos rekomendacijos neįgyvendinimas (šiuo atveju – Antrojo pažeidimo ir VK siūlomos finansinės korekcijos nenustatymas) turi įtakos išlaidų deklaracijų rengimui ir teikimui EK. Be to, iki audito ataskaitos rengimo (iki 2020 m. kovo 2 d.) atlikti veiksmai ir priimti sprendimai (įskaitant CPVA veiksmus bei 1 Sprendimą) turėjo įtakos bendros klaidos skaičiavimui (tik todėl, kad CPVA priėmė 1 Sprendimą bendra nustatyta klaida buvo mažesnė, lyginant su situacija, kai toks Sprendimas nebūtų priimtas), taip pat CPVA, kaip Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje ir kitose Europos Sąjungos 2014–2020 m. fondų investicijų veiksmų programai įgyvendinti sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos (toliau – ir VKS) dalyvės vertinimui. Todėl CPVA reikėjo ginti viešąjį interesą, t. y., kad Lietuvos Respublika neprarastų dalies jai, kaip valstybei narei, skirtos ES paramos. Detalius skaičiavimus dėl klaidos skaičiavimo metodikos ir kiek konkrečiai Lietuva būtų praradusi lėšų tuo atveju jei CPVA nebūtų priėmusi 1 Sprendimo, gali pateikti VK. CPVA yra įsitikinusi, kad įvertinus poreikį ginti viešąjį interesą, VK nesutikimas su Antruoju sprendimu, kuriame nustatytas tik Pirmasis pažeidimas ir atitinkamai taikyta 5 proc. finansine korekcija, gali būti ir turi būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe pagal PAFT 323 punktą ir todėl CPVA teisėtai ir pagrįstai atnaujino pažeidimo tyrimą. CPVA supranta, kad pareiškėjos įgyvendinamas Projektas yra skirtas viešojo intereso tenkinimui, todėl taip pat yra svarbus ir turi būti ginamas. Paaiškina, kad prieš atnaujindama pažeidimo tyrimą ir priimdama Sprendimą, CPVA, esant dviejų viešųjų interesų konkurencijai, vertino ir sprendė, kurį viešąjį interesą reikia ginti labiau. Šiuo atveju buvo gintas viešasis interesas – neprarasti didesnės Lietuvos Respublikai skirtos ES paramos dalies lyginant su pareiškėjai nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma.

28. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad VK nepriėmė sprendimo, kurį CPVA galėtų skųsti, į tai, kad vadovaujantis Išlaidų deklaravimo taisyklėmis VK teikia pritarimą dėl rekomendacijų įgyvendinimo ir tik esant tokiam pritarimui gali būti deklaruojamos išlaidos EK, susidaro situacija, kuri, CPVA nuomone, neatitinka teisinės valstybės ir teisės į gynybą principų įgyvendinimo, taip pat neatitinka ir nepiktnaudžiavimo valdžia ir gero viešojo administravimo principų. Su tokia situacija susiduria ne tik CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, tačiau ir visos kitos VKS dalyvės kurių auditus atlieka VK. CPVA žiniomis, VK nėra priėmusi nei vieno sprendimo, kurį atitinkama VKS dalyvė galėtų skųsti teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo VK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, jog VKS sudarančiose institucijose (audituojamieji subjektai, tarp jų – CPVA) atliekami metiniai 2014–2020 m. ES fondų investicijų VKS veikimo, Europos Komisijai deklaruotų išlaidų ir sąskaitose pateiktos informacijos valstybiniai finansiniai (teisėtumo) auditai, kurių tikslas, įvertinus audito įrodymus parengti ir Europos Komisijai pateikti metinę kontrolės ataskaitą, kurioje pateikiamos atlikto audito išvados (tarp jų ir išvados, susijusios su nustatytais neatitikimais), audito institucijos siūlomi ir VKS institucijų įgyvendinti taisomieji veiksmai nustatytiems neatitikimams šalinti. Metinėje kontrolės ataskaitoje (pagal Valstybės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 5 dalį – valstybinio audito ataskaitoje) pateikiami audito, atlikto pagal audito strategiją, rezultatai: aprašomas atlikto valstybinio audito mastas, pateikiami pastebėjimai dėl nustatytų VKS veikimo trūkumų ir (jei reikalinga) teikiamos rekomendacijos (ne privalomojo, bet rekomendacinio pobūdžio) dėl jo metu nustatytų trūkumų šalinimo (pavyzdžiui, šios bylos atveju – be kita ko, atsakovei CPVA rekomenduota registruoti įtariamą pažeidimą dėl finansavimo pareiškėjos įgyvendintam projektui)ir pastebėjimų bei rekomendacijų derinimo su audituojamais subjektais metu aptartos jų pačių surinktos rekomendacijų įgyvendinimo priemonės ir terminai. Atsižvelgiant į tai, tik įgyvendinančiai institucijai (toliau – ir ĮI) (šiuo atveju – CPVA) priskirta kompetencija nešališkai ir visapusiškai atlikti visus reikiamus įtariamo pažeidimo tyrimo veiksmus ir priimti pagrįstus sprendimus dėl pažeidimo nustatymo (ir atitinkamai dėl pažeidimo kylančių pasekmių projekto vykdytojui) arba nenustatymo, kurie laikytini individualiais administraciniais aktais VAĮ prasme. Audito institucija ir jos metinėje kontrolės ataskaitoje pateikiama informacija (valstybinio audito rezultatai) pagal esamą teisinį reguliavimą įtariamų pažeidimų tyrimo ir nustatymo procedūrai bei ĮI priimamam sprendimui negali daryti įtakos ir yra tik vienas iš galimų pagrindų ĮI pradėti ar atnaujinti pažeidimų tyrimų procedūras. Taigi audito institucijos rekomendacija atlikti įtariamo pažeidimo tyrimą ir, nustačius pažeidimą, taikyti atitinkamą finansinę korekciją negali būti ĮI priimama besąlygiškai, t. y. neatliekant įtariamo pažeidimo tyrimo ir pažeidimo nustatymo atveju nepriimant argumentuoto sprendimo dėl pažeidimo ir finansinės korekcijos (bei jos dydžio) taikymo projekto vykdytojui, kaip nustatyta PAFT 25 skirsnyje. Audituojamiems subjektams neįgyvendinus audito institucijos teikiamų rekomendacijų, audito institucija jokių papildomų veiksmų, išskyrus rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną ir informacijos perdavimą, pavyzdžiui, Europos Komisijai, nesiima ir teisės aktais nėra įpareigota šių veiksmų imtis audituojamų subjektų (VKS institucijų) ar juo labiau projektų vykdytojų atžvilgiu.

31. Trečiojo suinteresuoto asmens tvirtinimu, audito institucija atliko metinį 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtos VKS veikimo, sąskaitose pateiktos informacijos ir 2018 m. liepos 1 d. –2019 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotų išlaidų, kurias Europos Komisijos prašoma atlyginti, valstybinį finansinį (teisėtumo) auditą (toliau – ir auditas), bei 2020 m. kovo 2 d. parengė VK ataskaitą. Šio audito metu taip pat tikrintas Pirkimas. Audito metu nustatyta, kad : 1) perkančioji organizacija (pareiškėja) prašė Rangovo pakeisti pasiūlymą taip, kad pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas tapo atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus; 2) perkančioji organizacija (pareiškėja), pirkimo dokumentuose nustatydama kvalifikacinės atrankos kriterijus, neužtikrino, kad nebūtų dirbtinai ribojama galimybė ūkio subjektų grupei dalyvauti pirkime. Pareiškėjos vykdytame pirkime nustatyti neatitikimai (Pastebėjimas), skirti audituojamam subjektui CPVA, pateikti VK ataskaitoje. CPVA apie audito metu nustatytus neatitikimus pareiškėjos vykdytame pirkime audito institucijos buvo informuota dar iki valstybinio audito ataskaitos parengimo, teikiant preliminarius audito pastebėjimus ir tarpinius audito rezultatus, siekiant įvertinti audituojamo subjekto teikiamus komentarus ir papildomus įrodymus, pastebėjimo aktualumo kontekste. Kartu su pateiktu Pastebėjimu VK CPVA rekomendavo: 1) registruoti įtariamą projekto sutarties pažeidimą, 2) priimti sprendimą, numatytą PAFT 314 punkte, 3) patikslinti rengiamas išlaidų deklaracijas ar metines sąskaitas: sumažinti Europos Komisijai deklaruotas išlaidas netinkamų finansuoti išlaidų suma. CPVA 2019 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimą. VK paprašius CPVA nurodyti, kurioje tiekėjo pirminio pasiūlymo dalyje buvo pateikta šilumos siurblio (duomenys neskelbtini) montavimo darbų sąmata, CPVA nurodė, kad pirminiame tiekėjo pasiūlyme, atitinkamose žiniaraščių eilutėse, buvo įvertinti šilumos siurblys ir jo montavimo darbai. VK įvertinus CPVA pateiktos informacijos teisingumą ir tiekėjo pirminio pasiūlymo siaurąja prasme atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimui pateikti montavimo darbų sąmatą nustatyta, kad pirminiame pasiūlyme tiekėjas nepateikė savo siūlomo geresnio įrenginio – šilumos siurblio ((duomenys neskelbtini)) – visų siūlomų elementų ir montavimo darbų sąmatos, vietoje pirkimo dokumentuose pateiktos sąmatos šilumos siurbliui ((duomenys neskelbtini)), kuris numatytas techniniame projekte ir siūlomo geresnio įrenginio montavimo darbų kainą nurodė sąmatoje, skirtoje techniniame projekte nustatytam šilumos siurbliui, taip pat ne toje žiniaraščio vietoje, kaip buvo reikalaujama pirkimo dokumentuose buvo įkainotas ir pats šilumos siurblys, t. y., nors tiekėjas pirminiu pasiūlymu siūlė įrengti geresnį nei techniniame projekte numatytą šilumos siurblį, jį įkainojo žiniaraščio 28 A lentelėje, skirtoje techniniame projekte numatyto siurblio įkainiui. Dėl to tikėtina, kad perkančioji organizacija negalėjo įsitikinti, kad siūlomas geresnių techninių savybių siurblys atitiks visas techninio projekto specifikacijose nustatytas funkcijas, priešingai, perkančioji organizacija 2016 m. vasario 24 d. rašte Rangovui nurodė, kad: „<...> Jūsų pasiūlytas šilumos siurblys (duomenys neskelbtini), kaip atskiras įrenginys, be papildomos įrangos negali atlikti visų techninio projekto specifikacijose numatytų funkcijų. <...>“. VK vertino, kad pareiškėja prašė Rangovo pakeisti pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantį pasiūlymą į pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkantį pasiūlymą. Argumentai dėl CPVA rekomendacijos laikymo neįgyvendinta buvo pristatyti atsakovei 2020 m. vasario 11 d. ir CPVA darbinio susitikimo metu.

32. VK atkreipė dėmesį, jog ji dėl Pastebėjimo ir kartu pateiktų rekomendacijų CPVA jokių papildomų veiksmų nesiėmė ir pagal suteiktą kompetenciją neturėjo teisės tokių veiksmų imtis, tačiau CPVA atnaujino pažeidimo tyrimą ir priėmė naują 2020 m. vasario 28 d. sprendimą dėl pažeidimo. Juo nustatė pažeidimą ir dėl neteisėto pasiūlymo pakeitimo, tačiau vertinimą atliko vadovaudamasi tik šilumos siurblio galingumo vertinimu, Rangovo pateikta informacija ir VK neprivalomojo pobūdžio pozicija, neatsižvelgdama į tai, kad pirminis tiekėjo pasiūlymas neatitiko ir kitų, pirmiau nurodytų, pirkimo dokumentų reikalavimų, kurie CPVA buvo pristatyti 2020 m. vasario 11 d. vykusiame CPVA ir audito institucijos susitikime. VK, įvertinusi CPVA įgyvendintas pateiktos rekomendacijos įgyvendinimo priemones (2020 m. vasario 28 d. sprendimą dėl pažeidimo), rekomendaciją laikė įgyvendinta – tai atsispindi valstybinio audito ataskaitoje.

33. VK įsitikinimu, pažeidimai pareiškėjos ginčijamame 1 Sprendime, kuriuo remiantis priimti ir ginčijami sprendimai dėl grąžintinų lėšų, nustatyti pagrįstai. Tačiau tik ĮI (šiuo atveju – CPVA) suteikta kompetencija atlikti įtariamų pažeidimų tyrimus ir priimti PAFT 314 punkte nustatytus sprendimus. Atsižvelgdama į tai ir į VK priskirtos kompetencijos ribas, ji atsiliepime nepasisako dėl ginčijamo 1 Sprendimo atitikties VAĮ reikalavimams.

II.

34. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkino iš dalies, pakeitė VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ 2020 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. IT01, už nustatytus pažeidimus taikant 5 proc. finansinę pataisą nuo sutarties vertės, t. y. 828 978,13 Eur bei panaikino VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ 2020 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 2020-SF-2-145 „Grąžintinos lėšos“ bei VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ 2020 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 2020-SF-2-146 „Grąžintinos lėšos“ ir įpareigojo VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ priimti naują sprendimą apie grąžintinas lėšas. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo 5 850,45 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų ir keturiasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.

35. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Pirmasis pažeidimas, t. y. „Projekto vykdytojas Pirkimo sąlygose nustatęs 2–4 pastabas, kuriose buvo nurodyta, kad pajėgumas bus vertinamas tik to ūkio subjektų grupės nario, kurio dalis yra didžiausia, pažeidė VPĮ 3 str. 1 d., nurodytą lygiateisiškumo principą, 32 str. 3 d. ir 47 str. 2 d. 1 p.“, yra nustatytas ne tik atsakovo, VK, bet ir bendrosios jurisdikcijos teismo. Antai, LapT 2016 m. sausio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-392-180/2016 konstatavo, jog Pirkimo sąlygų 54 punkto kriterijaus Nr. 2-4 pastabos nustatytos pažeidžiant teisės aktus. LapT minėtoje nutartyje, be kita ko, nutarė panaikinti Pirkimo sąlygų 54 punkte nustatytų kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 2–4 pastabas, nustatančias, kad „paraiškas teikiant ūkio subjektų grupei, atitinkamas kriterijus bus vertinamas to jungtinės veiklos partnerio, kurio įsipareigojimų vertės dalis yra didžiausia (jei pagal jungtinės veiklos sutartį partnerių įsipareigojimų vertės dalys lygios – vertinamas tas partneris, kurio bendrasis mokumo koeficientas, nurodytas pirkimo sąlygų 26.4 p., yra didžiausias); jei paraišką teikia ūkio subjektų grupė, nurodomas įvykdytų sutarčių skaičius to partnerio, kuris atliks (duomenys neskelbtini) vandens filtravimo ir pašildymo sistemų diegimą pagal ketinamą šiuo pirkimu sudaryti sutartį; jeigu (duomenys neskelbtini) vandens filtravimo ir pašildymo sistemų diegimą atliks subrangovai, tiekėjui pagal kriterijų Nr. 4, nebus skiriami balai kvalifikacinėje atrankoje“. Tačiau pareiškėjas šioje administracinėje byloje atkreipia dėmesį, kad LapT minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, jog „Pripažinus aptartas kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 2–4 pastabas neteisėtomis, spręstina dėl teisinių pasekmių, kadangi perkančioji organizacija, nepaisant teisme ginčijamų pirkimo sąlygų, tęsė pirkimo procedūras (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 str. 3 d.). Teismas pažymėjo, kad tiekėjų kvalifikacijos vertinimas pagal 54 punkte nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus perkančiosios organizacijos buvo nustatytas kaip fakultatyvus minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių tiekėjų kvalifikacijos vertinimas, siekiant atrinkti tinkamiausius tiekėjus pirkimo tikslui pasiekti. Pirkimo sąlygų 53 punktas nustato, kad tuo atveju, jei paraiškas pateikė 8 ar mažiau tiekėjų arba po kvalifikacijos vertinimo atmetus tiekėjus, kurių kvalifikacija neatitiko nustatytų reikalavimų, liko 8 ar mažiau tiekėjų, pateikti pasiūlymus kviečiami visi likę tiekėjai ir kvalifikacinė atranka nebevykdoma. Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovas nurodė, kad pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitiko 8 tiekėjai, todėl kvalifikacinė atranka pagal pirkimo sąlygų 54 punktą, šio punkto pastabas nebuvo vykdoma. Nustačiusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad pirkimo sąlygų 54 punkte nustatytų kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 2–4 pastabų pripažinimas neteisėtomis ir pašalinimas iš pirkimo sąlygų atsakovo priimtiems sprendimams neturi įtakos, nepaneigia jų teisėtumo, nesukelia atitinkamų teisinių pasekmių nei ginčo pirkimo dalyviams, nei apeliantams. Panaikinus pirkimo sąlygų 54 punkto ginčo pastabas, kurios ginčo konkurse realiai nebuvo pritaikytos, nėra pagrindo panaikinti nei konkurso sąlygų, nei jo rezultatų, nei spręsti dėl konkurso pasekmių.

36. Teisėjų kolegija įvertinusi, jog LApT nutartis yra įsiteisėjusi ir turi res judicata galią, priėjo išvados, kad aplinkybės, jog pareiškėjas padarė Pirmąjį pažeidimą įrodinėti papildomai nereikia. LApT sprendė konkrečią situaciją, kurioje ieškovas prašė teismo pripažinti neteisėtomis ir panaikinti viešojo pirkimo „Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) statybos darbai“ sąlygų punktus, kvalifikacinės atrankos kriterijų pastabas; pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos 2015 m. liepos 23 d. bei 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimus dėl atsisakymo patikslinti pirkimo sąlygas; pripažinti pirkimo sąlygas neteisėtomis; nutraukti pirkimo procedūras. LApT nustatęs, kad Pirkimo sąlygos (tiek kiek tai susiję su Pirmuoju pažeidimu) yra nustatytos pažeidžiant VPĮ nuostatas, toliau sprendė dėl tokio pažeidimo pasekmių vertinant byloje iškeltus reikalavimus. CPVA atlikto vertinimo apimtis, lyginant su LApT pasekmių vertinimu, nesutampa, nes CPVA nesprendė, ar turi būti nutrauktas Pirkimas, ar turi būti panaikintos Pirkimo sąlygos, kurios nustatytos pažeidžiant VPĮ nuostatas ir kt. CPVA vertino Pirkimo sąlygos (Pirmasis pažeidimas) neatitikimą VPĮ nuostatoms, ir nustačiusi, kad VPĮ pažeistas ir toks pažeidimas galėjo turėti įtakos Pirkimo rezultatams, t. y. Pirkime galėjo nesudalyvauti tiekėjai, kurie galėjo pasiūlyti Pirkimo objektą, bet jiems buvo draudžiama sumuoti pajėgumus. Nustačius faktinių aplinkybių visumą, pažeistą teisės aktą, t. y. šiuo atveju – VPĮ, ir aplinkybę, kad tokios Pirkimo sąlygos galėjo atgrasinti potencialius tiekėjus dalyvauti Pirkime, nėra pagrindo teigti, kad buvo padarytas formalus pažeidimas. Be to, teisėjų kolegija pabrėžė, kad „viešųjų pirkimų pažeidimų atveju finansinio poveikio tiksliai kiekybiškai įvertinti neįmanoma dėl pažeidimo pobūdžio“ (taip nurodoma naujosiose Gairėse, tačiau atsižvelgiant į anksčiau priimtus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) sprendimus, minimus šiame tekste toliau, todėl jas galima šiuo aspektu taikyti). Todėl teisėjų kolegija nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad Pirmasis pažeidimas yra formalus, už kurį neskiriama jokia finansinė pataisa.

37. Teisėjų kolegija nurodė, kad 1 Sprendimu už Pirmąjį pažeidimą nutarta taikyti 5 proc. finansinę pataisą nuo sutarties vertės, t. y. nuo 16 579 562,52 su PVM, kurią sudaro 828 978,13 Eur. Pareiškėjo teigimu, finansinė pataisa (korekcija) už šį pažeidimą turėjo būti skirta mažesnė ar visai neskirta, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiu vertinimu, nes nustačius faktinių aplinkybių visumą, pažeistą teisės aktą, t. y. šiuo atveju – VPĮ, ir aplinkybę, kad tokios Pirkimo sąlygos galėjo atgrasinti potencialius tiekėjus dalyvauti Pirkime, nėra pagrindo teigti, kad buvo padarytas formalus pažeidimas. Teisėjų kolegija sprendė, jog šiuo atveju nėra aktualu, ar turėjo būti taikomos senosios ar naujosios Gairės: Pirmajam pažeidimui yra pritaikyta minimali 5 proc. finansinė pataisa, kokia numatyta Gairėse. Teismo vertinimu, Pirmojo pažeidimo kvalifikavimas ir 5 proc. finansinė pataisa pritaikyta tinkamai, nes iš esmės dėl panašaus pažeidimo pirkimo sąlygose LVAT 2017 m. liepos 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017 pritarė CPVA pritaikytai 5 proc. finansinei pataisai.

38. Teisėjų kolegija vertindama pareiškėjo argumentus dėl proporcingumo principo pažeidimo pažymėjo, kad Gairės už pareiškėjo padaryto pobūdžio pažeidimus numato 25, 10 ar 5 proc. vienodo dydžio normos taikymą, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Pareiškėjo padaryti pažeidimai, juos vertinant Gairėse įtvirtintų kriterijų kontekste, nelaikytini sunkiais, pareiškėjui buvo pritaikyta mažiausia Gairėse numatyta norma. Šiuo atveju buvo atsižvelgta į tai, kad visi pirkime dalyvavę dalyviai atitiko nurodytą reikalavimą ir nei vieno dalyvio pasiūlymas šiuo pagrindu nebuvo atmestas, pasiūlymus pateikė trys dalyviai. Taigi šios aplinkybės buvo vertintos sprendžiant netinkamų finansuoti išlaidų apimtį.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, Rangovo pasiūlymas, siūlant šilumos siurblį (duomenys neskelbtini), neatitiko Pirkimo sąlygų, todėl buvo suderintas, atitinkamai pagrįstai buvo konstatuotas Antrasis pažeidimas VPĮ nuostatų kontekste. Neaktualus pareiškėjos paaiškinimas, jog, siūlydamas (duomenys neskelbtini) šilumos siurblį, Rangovas teikė geresnį pasiūlymą nei to reikėjo pagal Pirkimo sąlygas. Vėlesnis pasiūlymo patikslinimas sumažinant šilumos siurblio naudingumo koeficientą iki techniniame projekte numatytos reikšmės, ypač atsižvelgiant į tai, kad pirminiame pasiūlyme nurodytas siurblys be techninių korekcijų negalėjo veikti, laikytinas pasiūlymo keitimu, kaip tai numato VPĮ 39 straipsnio 1 dalis.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad 1 Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. LVAT yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-662-1230/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015), o reikalavimas viešojo administravimo subjektui motyvuoti priimamą sprendimą yra taikomas visose viešojo administravimo srityse (žr. 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1334/2013). Taip pat laikomasi nuostatos, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-420/2009; 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-822-1440/2014; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014, Lietuvos LVAT biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-822-1440-14).

Žemesnės instancijos teismas

41. Teismas, įvertinęs ginčijamą sprendimą, konstatavo, kad jame yra nurodyti teisės aktai, pagrindimas, nulėmęs sprendimo dėl paramos išlaidų finansavimo priėmimą. Iš skundžiamo akto yra aiškus jo pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys, galima lengvai identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Skundžiamo akto turinys ir forma objektyviai negalėjo sutrukdyti pareiškėjai įstatymų nustatyta tvarka veiksmingai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, ką iš esmės pareiškėjas ir padarė pateikdamas skundą administraciniam teismui.

42. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Antrajam pažeidimui buvo pritaikyta 25 proc. finansinė pataisa, iš esmės vadovaujantis naujosiomis Gairėmis. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakyme Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 7 priede „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas“ (toliau – ir Aprašas) (galiojusiame skundžiamų Sprendimų priėmimo metu) buvo įtvirtinta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (6 p.), o naujosios Gairės minėto Aprašo 6 punkte buvo numatytos tik nuo 2020 m. birželio 16 d. Kai dėl nustatyto pažeidimo pagal taikytinas senąsias Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes: ar pirkimas (išskyrus tarptautinį pirkimą) nekelia tarptautinio susidomėjimo (pvz., vertinama, ar kitose valstybėse narėse esantys ūkio subjektai siekė pateikti pasiūlymą dėl pirkimo, arba, kai apie tai nėra duomenų, vertinama, ar tokie ūkio subjektai dalyvavo vykdant panašius pirkimus (vadovaujantis turima informacija apie analogiškus projektus) ir kt.) (10.1 p.); ar nebuvo neteisėtai ribojama rangovų, prekių tiekėjų ir (ar) paslaugų teikėjų konkurencija (pvz., vertinama, ar sudarytos sąlygos potencialiam rangovui, prekių tiekėjui ir (ar) paslaugų teikėjui pateikti pasiūlymą, pateiktų pasiūlymų skaičius ir kt.) (10.2 p.); ar dėl nustatytų diskriminuojančių reikalavimų nebuvo atmesta pasiūlymų (10.3 p.); ar yra kitų, atsižvelgiant į taikytinų teisės normų pažeidimo pobūdį ir sunkumą, laikantis proporcingumo principo įgyvendinančiosios institucijos nustatytų aplinkybių (pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė) (10.4 p.). Įžanginėje senųjų Gairių dalyje nurodyta, kad Gairių 2 skirsnyje aprašytos pažeidimų rūšys yra dažniausiai nustatytos pažeidimų rūšys. Kiti tame skirsnyje nenurodyti pažeidimai turėtų būti taisomi pagal proporcingumo principą ir, jei įmanoma, pagal analogiją su šiose senosiose Gairėse nustatytomis pažeidimų rūšimis. Senųjų Gairių 2 skirsnio 2.2 punkto „Pasiūlymo vertinimas“ 17 eilutėje nurodyta, kad tais atvejais, kai perkančioji organizacija leidžia konkurso dalyviui ir (arba) kandidatui pakeisti savo pasiūlymą, kai pasiūlymai vertinami, taikoma 25 proc. pataisa, kuri gali būti sumažinta iki 10 arba 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Taigi, tokio pobūdžio pirkimų procedūrų pažeidimas, kai vertinimo etape yra keičiami tiekėjų pasiūlymai, Europos Komisijos yra pripažintas kaip vienas iš dažniausiai nustatomų pažeidimų, už kuriuos įprastai taikoma pakankamai ženkli finansinė korekcija (25 proc. nuo pirkimo sutarties kainos), kuri gali būti švelninama atsižvelgiant į konkretaus atvejo sunkumą švelninančias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje, teismas vertino, kad siurblio keitimas pasiūlymo etape negali būti laikomas tik formaliu, neužtraukiančiu finansinės pataisos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šis pažeidimas viso pirkimo kontekste pinigine išraiška nėra didelis, kad net atsakovas jį vertino nevienareikšmiškai, finansinė korekcija už Antrąjį pažeidimą turi būti 5 proc. nuo finansavimo sumos (žr. panašią finansinės pataisos dydžio vertinimu LVAT 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1604-520/2020).

43. Teisėjų kolegija, apibendrindama teismo sprendime išdėstytus motyvus, pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, t. y. 1 Sprendimą pakeitė už Pirmąjį ir Antrąjį pažeidimus pritaikė bendrą 5 proc. finansinę pataisą nuo sutarties vertės, t. y. nuo 16 579 562,52 su PVM, kurią sudaro 828 978,13 Eur, o 2 ir 3 Sprendimus panaikino, įpareigodamas atsakovą priimti naują sprendimą apie grąžintinas lėšas.

III.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas.

45. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas sprendimas, ta apimtimi, kuria konstatuoti pareiškėjo įvykdyti pažeidimai, yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, šiuo sprendimu buvo iškreiptos teismų jau nustatytos prejudicinio fakto reikšmę turinčios aplinkybės, o pati finansinė korekcija, net ir ją sumažinus nuo 25 proc. iki 5 proc. yra neproporcinga tariamam pažeidimui bei nustatyta remiantis retrospektyviai pritaikytu rekomendaciniu teisės aktu, kuris negalėjo turėti atgalinio veikimo galios.

46. Pareiškėjas nurodo, jog jo veiksmai neturi pažeidimo požymių. Teigia, jog CPVA pati nurodė, jog pažeidimas Reglamento 2 straipsnio 36 punkto prasme nenustatytas, tačiau finansinė korekcija vis tiek pritaikyta. Šių pareiškėjo veiksmų, pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino atsižvelgiant į Reglamento 2 straipsnio 36 punkto kvalifikuojančias sąlygas.

47. Pareiškėjas teigia, kad 3 Sprendimu buvo konstatuoti du pažeidimai, tariamai atlikti vykdant tarptautinį ribotą Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) statybos darbų pirkimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog pirmojo pažeidimo teisėtumas jau buvo įvertintas bendrosios kompetencijos teismų Pirkimo metu nagrinėto ieškinio apimtyje. LapT įsiteisėjusia nutartimi konstatavo, jog Pirkime numatyti kvalifikacinės atrankos kriterijai, jų vertinimas nesukelia teisinių pasekmių, nes kvalifikacinė atranka Pirkime nebuvo vykdoma, taigi ir šie kriterijai faktiškai nebuvo pritaikyti ir pareiškėjui leido toliau vykdyti Pirkimo procedūras. LapT nutartimi buvo pripažinta, jog nustatyta Pirkimo sąlygų 54 p. formuluotės nesudarė pagrindo nutraukti Pirkimą, tačiau ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris prieštarauja LapT nutarčiai. Nepanaikinus ginčijamo sprendimo ta apimtimi, kuria yra paneigiamos LapT Nutarties teisinės pasekmės, susidarytų situacija, jog administracinis teismas panaikintų bendrosios kompetencijos teismo nutarties teisinę reikšmę.

48. Pareiškėjas pažymi, jog Antrojo pažeidimo atveju CPVA konstatavo, jog CPVA pažeidimo nenustatė, tačiau gavusi VK sprendimą, kuriuo nesutinkama su tokia išvada, konstatavo pažeidimą ir nepaisydama pačios CPVA nurodytų argumentų dėl pažeidimo nebuvimo, CPVA nusprendė konstatuoti pareiškėjo neva padarytą pažeidimą ir skirti 25 proc. dydžio finansinę korekciją. Pareiškėjo teigimu, Antrasis pažeidimas buvo konstatuotas nepaisant tarpusavyje prieštaraujančių individualių administracinių aktų – ginčijamo sprendimo ir VK sprendimo. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo teigimu, nepasisakė, ar VK CPVA adresuotos rekomendacijos yra privalomojo pobūdžio, taigi ginčijamas sprendimas neatitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų. Todėl buvo nepagrįstai ir neteisėtai paskirta tokio dydžio finansinė sankcija.

Atsiliepimas

49. Atsakovas CPVA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

50. Atsakovas nurodo, kad VK, tikrindama Pirkimo sąlygas, padarė išvadą, kad paraišką teikiant ūkio subjektų grupei, vykdant kvalifikacinę atranką, vertinti tik vieną iš partnerių, kurio įsipareigojimų vertės dalis yra didžiausia, ar tiekėjui kvalifikacinėje atrankoje neskirti balų, jeigu pasitelkiami subrangovai, yra nepagrįsta. Tokiu būdu, Projekto vykdytojas, Pirkimo dokumentuose, nustatydamas kvalifikacinės atrankos kriterijus, neužtikrino, kad nebūtų dirbtinai ribojama galimybė ūkio subjektų grupei dalyvauti Pirkime.

51. Atsakovas nurodo, kad Projekto vykdytojas nustatęs neatitikimą, Pirkimo metu paprašė Tiekėją pakeisti Pasiūlymą taip, kad Pirkimo dokumentų neatitinkantis pasiūlymas tapo atitinkantis Pirkimo dokumentų reikalavimus ir buvo paskelbtas laimėjusiu. Tiekėjui po visų paaiškinimų buvo leista vietoje iš pradžių siūlyto šilumos siurblio (duomenys neskelbtini) nurodyti Techniniame projekte pateiktą siurblį. VK, įvertinusi aukščiau nurodytus pastebėjimus priėjo išvados, kad Projekto vykdytojas, apribodamas ūkio subjektų dalyvavimą Pirkime ir leisdamas Tiekėjui pakeisti Pasiūlymą, nesilaikė VPĮ 3 straipsnio 1 dalies, 39 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkto bei 47 straipsnio 2 dalių reikalavimų. Atsižvelgiant į VK pastebėjimus ir rekomendacijas, CPVA atnaujino pažeidimo tyrimą ir Sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01 nusprendė, kad: 1) Projekto vykdytojas Pirkimo sąlygose nustatęs 2–4 pastabas, kuriose buvo nurodyta, kad pajėgumas bus vertinamas tik to ūkio subjektų grupės nario, kurio dalis yra didžiausia, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą lygiateisiškumo principą, 32 straipsnio 3 dalį ir 47 straipsnio 2 dalies 1 punktą (Pirmasis pažeidimas); 2) Projekto vykdytojas, leisdamas Tiekėjui pakeisti Pasiūlymą (kaip tai supranta VK), pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, 39 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkto nuostatas (Antrasis pažeidimas).

52. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl Pirmojo pažeidimo vertinimo, todėl mano, kad šioje dalyje apeliacinis skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime konstatavo, kad sprendimas dalyje apie Pirmąjį pažeidimą ir jam pritaikytą finansinę pataisą yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl atsakovas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Dėl Antrojo pažeidimo, atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.

53. Trečiasis suinteresuotas asmuo VK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

54. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad pirmojo pažeidimo atveju nėra pareiškėjo kaltės kaip būtino subjektyvinės teisės pažeidimo pusės elemento, kadangi būtent pats pareiškėjas parengė viešojo konkurso Pirkimo sąlygas, kurių 54 punkto 2–4 pastabas LapT nutartimi pripažino neteisėtomis bei naikintinomis. Todėl pareiškėjo kaltė dėl netinkamų pirkimo sąlygų parengimo yra akivaizdi ir neginčytina.

55. VK teigimu, bendrosios kompetencijos teismų konstatuotas pirmasis pažeidimas, priešingai nei nurodo pareiškėjas, nebuvo nagrinėjamas išlaidų tinkamumo finansuoti aspektu, t. y. nebuvo sprendžiamas teisinės atsakomybės – finansinės korekcijos taikymo už nustatytą pažeidimą klausimas, kuris yra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Žemesnės instancijos teismas

56. Pasisakydama dėl Antrojo pažeidimo, VK pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo Antrojo pažeidimo faktą. Anot VK, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Rangovo pasiūlymas, siūlant šilumos siurblį „(duomenys neskelbtini)“, neatitiko Pirkimo sąlygų, todėl buvo suderintas, atitinkamai pagrįstai buvo konstatuotas Antrasis pažeidimas VPĮ nuostatų kontekste. VK vertinimu, pirminis tiekėjo pasiūlymas siaurąja prasme neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų ir turėjo būti atmestas, laimėtoju pripažįstant kitą pasiūlymų eilėje esantį tiekėją. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad perkančioji organizacija prašė tiekėjo pakeisti pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantį pasiūlymą į pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkantį pasiūlymą bei konstatavo Antrąjį pažeidimą.

57. VK, pasisakydama dėl taikytinų finansinių korekcijų gairių ir pirkimo pažeidimų menamo mažareikšmiškumo nurodo, kad Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. C(2019)3452final yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad naujos Gairės turėtų būti taikomos po šios sprendimo priėmimo dienos pradėtoms finansinių pataisų procedūroms. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas finansinių pataisų procedūras pareiškėjo atžvilgiu pradėjo po 2019 m. gegužės 14 d., VK nuomone, CPVA turėjo vadovautis šiomis finansinių korekcijų gairėmis, nustatydama netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydį. Todėl priešingai nei teigia pareiškėjas, šiuo atveju turėjo būti taikomos ne senos, o naujos Gairės.

58. VK taip pat pažymi, kad nepagrįsti apelianto teiginiai, jog jo padaryti abu pažeidimai yra formalūs ir mažareikšmiai. Akcentuoja, jog teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Pastebi, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimą vykdymo imperatyvus.

59. VK, pasisakydama dėl VK kompetencijos ribų ir audituojamajam subjektui teikiamų rekomendacijų nurodo, kad apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad VK 2020 m. vasario 28 d. priėmė individualų administracinį aktą, kuris laikomas sudėtine CPVA priimto sprendimo dalimi. Pažymi, kad VK nei apelianto, nei atsakovo atžvilgiu nėra priėmusi sprendimo, atitinkančio VK įstatymo ir VAĮ reikalavimus, o VK Europos Sąjungos investicijų audito departamento direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. elektroninis laiškas, adresuotas audituojamam subjektui atsakovui CPVA, nėra ir negali būti laikomas nei sprendimu, nei individualaus pobūdžio administraciniu aktu, atitinkančiu VAĮ 8 straipsnyje nustatytus bendruosius reikalavimus, kuriuos turi atitikti individualūs administraciniai aktai. Taigi, pareiškėjo pateiktas susirašinėjimas tarp atsakovo ir VK nėra VK įstatymo nuostatomis apibrėžtas galutinis sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

60. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2020 m. kovo 2 d. administracinio sprendimo, kuriame konstatuoti pareiškėjo įgyvendinamo projekto (duomenys neskelbtini) įvykdyti pažeidimai bei nustatyta 25 proc. dydžio nuo sutarties vertės finansinė korekcija.

61. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ 2020 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. IT01 (1 Sprendimas) ta apimtimi, kuria Administracijos įgyvendinto projekto atžvilgiu pritaikyta finansinė korekcija; 2) panaikinti CPVA 2020 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 2020-SF-2-145 „Grąžintinos lėšos“ (2 Sprendimas); 3) panaikinti CPVA 2020 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 2020-SF-2-146 „Grąžintinos lėšos“ (3 Sprendimas).

62. Pirmosios instancijos teismas pakeitė VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ 2020 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. IT01, už nustatytus pažeidimus taikant 5 proc. finansinę pataisą nuo sutarties vertės, t. y. 828 978,13 Eur bei panaikino VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ 2020 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 2020-SF-2-145 „Grąžintinos lėšos“ bei VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ 2020 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 2020-SF-2-146 „Grąžintinos lėšos“ ir įpareigojo VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ priimti naują sprendimą apie grąžintinas lėšas. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo 5 850,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

63. Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), pirmosios instancijos teismas nustatė:

Aprašomoji dalis

64. Pareiškėjui atlikus Pirkimą, jis su Rangovu 2016 m. rugsėjo 9 d. sudarė Sutartį, skirtą Projektui įgyvendinti.

65. Pareiškėjas ir atsakovas CPVA 2017 m. kovo 30 d. sudarė Projekto finansavimo ir administravimo sutartį (duomenys neskelbtini).

66. VK atliko pagal Projekto įgyvendinimo metu sudarytą Sutartį deklaruotų išlaidų valstybinį finansinį (teisėtumo) auditą ir pateikė tokio valstybinio audito išvadas: 1) nustatė, kad pareiškėjas apribojo galimybę ūkio subjektų grupei dalyvauti Pirkime, nes Pirkimo sąlygų 54 punkte nurodytų kvalifikacinės atrankos kriterijuose nustatė 2–4 pastabas. VK padarė išvadą, kad paraišką teikiant ūkio subjektų grupei, vykdant kvalifikacinę atranką, vertinti tik vieną iš partnerių, kurio įsipareigojimų vertės dalis yra didžiausia, ar tiekėjui (ūkio subjektų grupei) kvalifikacinėje atrankoje neskirti balų, jeigu pasitelkiami subrangovai, yra nepagrįsta; 2) Pirkimo dokumentų 95 punkte nurodyta, kad ekonominio naudingumo vertinimas bus atliekamas pagal vertinimo kriterijus ir jų lyginamuosius svorius, nurodytus Pirkimo sąlygų 96 punkte. Pirkimo sąlygų 96 punkto 2.6 papunktyje numatytas vienas iš ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų – siūlomo (siūlomų) šilumos siurblio (siurblių) metinis naudingumo koeficientas (SPF), kuris pagal standartą LST EN 15450:2008 „Pastatų šildymo sistemos. Šildymo sistemų su šilumos siurbliais projektavimas“ turi būti ne mažesnis kaip 4,00 ir turi būti skaičiuojamas vadovaujantis projektinėmis eksploatacinėmis sąlygomis. Vertinant Rangovo pasiūlymą nustatytą, kad pasiūlyto šilumos siurblio (duomenys neskelbtini) deklaruotas metinis naudingumo koeficientas (SPF) buvo paskaičiuotas ne pagal projektinės eksploatacines sąlygas ir Rangovas savo 2015 m. rugsėjo 14 d. pasiūlyme Nr. 15C-0802 (toliau – ir Pasiūlymas) nurodė įrenginio šildymo naudingumo koeficiento (COP), bet ne metinio naudingumo koeficiento (SPF) reikšmę. Pareiškėjas paprašė patikslinti Pasiūlymą. Įvertinęs Rangovo pateiktus paaiškinimus, pareiškėjas nustatė, kad pasiūlytas šilumos siurblys (duomenys neskelbtini) kaip atskiras įrenginys neatlieka visų prie Pirkimo sąlygų pridėto 2015 m. (duomenys neskelbtini) parengto techninio projekto (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Techninis projektas) specifikacijoje numatytų funkcijų, todėl jam reikalinga papildoma įranga, kurios Tiekėjas nebuvo nurodęs savo pasiūlyme. Nustatęs neatitikimą, pareiškėjas paprašė Rangovą pakeisti Pasiūlymą taip, kad Pirkimo dokumentų neatitinkantis pasiūlymas tapo atitinkantis Pirkimo dokumentų reikalavimus ir buvo paskelbtas laimėjusiu. Rangovui po visų paaiškinimų buvo leista vietoje iš pradžių siūlyto šilumos siurblio (duomenys neskelbtini) nurodyti Techniniame projekte pateiktą siurblį. VK padarė išvadą, kad pareiškėjas, apribodama ūkio subjektų dalyvavimą Pirkime ir leisdamas Rangovui pakeisti Pasiūlymą, nesilaikė VPĮ 3 straipsnio 1 dalies, 39 straipsnio 1 ir 2 dalių 2 punkto bei 47 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

67. CPVA 2019 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimą Nr. IT01 „Sprendimas dėl pažeidimo“. CPVA sprendimu nurodė, jog pareiškėjas padarė Pirmąjį pažeidimą, Pirkimo sąlygose nustatęs 2–4 pastabas, kuriose buvo nurodyta, kad pajėgumas bus vertinamas tik to ūkio subjektų grupės nario, kurio dalis yra didžiausia. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą lygiateisiškumo principą, 32 straipsnio 3 dalį ir 47 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tačiau CPVA šiame sprendime nenustatė, jog pareiškėjas padarė Antrąjį pažeidimą, nurodydamas, jog Rangovo pasiūlyta reikšmė atitiko Pirkimo sąlygose nustatytą kokybės Parametrą 6, jo pasiūlymas turėjo būti įvertintas pagal Pirkimo sąlygas, skiriant jam balus pagal Parametrą 6, naudojant Pasiūlyme nurodytą metinio naudingumo koeficiento (SFP) reikšmę 4,28. Konstatuota, kad pareiškėjas nesilaikė savo parengtų ir viešai paskelbtų Pirkimo sąlygų. Todėl, CPVA vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad Rangovas, po ilgų susirašinėjimų su pareiškėju bei po jo neteisėto siūlymo naudoti Techniniame projekte nurodytą šilumos siurblį, pakeitė pasiūlymą taip, kad jis iš neatitinkančio Pirkimo sąlygas tapo atitinkančiu, todėl nėra pagrindo konstatuoti VPĮ 39 straipsnio 1 dalies pažeidimo. CPVA taip pat nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad Rangovas buvo pripažintas laimėtoju, pareiškėjo neteisėti veiksmai pasiūlymų vertinimo metu neturėjo įtakos Pirkimo rezultatams, todėl nėra pagrindo konstatuoti pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamento 2 straipsnio 36 punktą.

68. 2020 m. sausio 16 d. CPVA priėmė atnaujintą sprendimą Nr. IT01 „Sprendimas dėl pažeidimo“. CPVA pakartotinai nustatė, jog pareiškėjas padarė Pirmąjį pažeidimą. CPVA taip pat pakartotinai nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti VPĮ 39 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

69. CPVA 2020 m. kovo 2 d. priėmė nagrinėjamoje byloje skundžiamą 1 Sprendimą, kuriuo, be kita ko, nustatė Pirmąjį („Projekto vykdytojas Pirkimo sąlygose nustatęs 2–4 pastabas, kuriose buvo nurodyta, kad pajėgumas bus vertinamas tik to ūkio subjektų grupės nario, kurio dalis yra didžiausia, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą lygiateisiškumo principą, 32 straipsnio 3 dalį ir 47 straipsnio 2 dalies 1 punktą“) ir Antrąjį („Projekto vykdytojas, leisdamas Tiekėjui pakeisti Pasiūlymą (kaip tai supranta VK), pažeidė VPĮ 3 str. 1 d. lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, 39 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punktą nuostatas“) pažeidimus bei nustatė 25 proc. dydžio nuo sutarties vertės finansinę korekciją.

70. CPVA nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad VK pateikė minėtas valstybinio audito išvadas, vadovaujantis Išlaidų deklaravimo taisyklėmis, daroma išvada, kad VK pateiktos rekomendacijos neįgyvendinimas (šiuo atveju – pažeidimo ir VK siūlomos finansinės korekcijos nenustatymas) turi įtakos išlaidų deklaracijų rengimui ir teikimui Europos Komisijai. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, bei siekiant ginti viešąjį interesą (neprarasti dalies Lietuvai skirtos Europos Sąjungos paramos), CPVA konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, 9.3.7 punktais, CPVA, kaip įgyvendinančiajai institucijai pavesta atlikti įtariamų pažeidimų tyrimus, nustatyti pažeidimus, CPVA turi atlikti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą bei finansinę korekciją. Todėl atsakovas konstatavo, jog pareiškėjas padarė Antrąjį pažeidimą.

V.

71. Dėl Pirmojo pažeidimo pareiškėjas visuose procesiniuose dokumentuose akcentavo, kad šis pažeidimas (būtent Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų taisyklių ir principų pažeidimas) negali būti nustatytas, nes bendrosios kompetencijos teisme įsiteisėjusiame teismo sprendime yra padarytos priešingos išvados, negu padarė atsakovas skundžiamame administraciniame sprendime.

72. Reglamento, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, 2 straipsnio 36 punkte nustatyta, kad pažeidimas – bet koks įgyvendinant ESI fondus padarytas Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Sąjungos biudžetui.

73. ABTĮ 57 straipsnio (Neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai) 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

74. ABTĮ 16 straipsnio (Teismo sprendimo ir nutarties privalomumas) 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

75. LApT 2016 m. sausio 27 d. priėmė nutartį byloje Nr. e2A-392-180/2016 civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“, uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“, uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Versitus“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1463-460/2015 pagal nurodytų ieškovių ieškinius atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant išvadą teikiančiai valstybės institucijai – Viešųjų pirkimų tarnybai, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, įpareigojimo panaikinti (pakeisti) konkurso sąlygas, konkurso nutraukimo.

76. LApT 2016 m. sausio 27 d. nutartyje konstatavo, kad neobjektyvu, paraišką teikiant ūkio subjektų grupei, vykdant kvalifikacinę atranką, vertinti tik vieną iš partnerių, kurio įsipareigojimų vertės dalis yra didžiausia, ar tiekėjui (ūkio subjektų grupei) kvalifikacinėje atrankoje neskirti balų, jeigu vandens filtravimo ir pašildymo sistemų diegimą atliks subrangovai (kvalifikacinės atrankos kriterijaus Nr. 4 atveju). Tuo labiau, kad pirkimo sąlygos nustato minimalius kvalifikacinius reikalavimus kiekvienam ūkio subjektų grupės nariui ir tiekėjo pasitelktiniems tretiesiems asmenims (subrangovams (subtiekėjams), pirkimo sąlygų 26–35 punktų). Vertindama tik to ūkio subjektų grupės nario, kurio dalis didžiausia, ir nevertindama kitų ūkio subjektų grupės narių (subrangovų) kvalifikacinių duomenų, perkančioji organizacija negalės visapusiškai ir objektyviai įsitikinti tiekėjo (ūkio subjektų grupės) pajėgumais. Tokios pozicijos laikosi ir išvadą šioje byloje pateikusi Viešųjų pirkimų tarnyba. <...> pirkimo sąlygų 54 punkto kriterijų Nr. 2–4 pastabose įtvirtintas šių kvalifikacinės atrankos kriterijų vertinimo mechanizmas yra neobjektyvus, neatitinka VPĮ įtvirtino lygiateisiškumo principo (VPĮ 3 str.). <...>

77. LApT 2016 m. sausio 27 d. nutartyje taip pat konstatavo, pripažinus aptartas kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 2–4 pastabas neteisėtomis, spręstina dėl teisinių pasekmių, kadangi perkančioji organizacija, nepaisant teisme ginčijamų pirkimo sąlygų, tęsė pirkimo procedūras (CPK 179 str. 3 d.). Pažymėtina, kad tiekėjų kvalifikacijos vertinimas pagal 54 punkte nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus perkančiosios organizacijos buvo nustatytas kaip fakultatyvus minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių tiekėjų kvalifikacijos vertinimas, siekiant atrinkti tinkamiausius tiekėjus pirkimo tikslui pasiekti. Pirkimo sąlygų 53 punktas nustato, kad tuo atveju, jei paraiškas pateikė 8 ar mažiau tiekėjų arba po kvalifikacijos vertinimo atmetus tiekėjus, kurių kvalifikacija neatitiko nustatytų reikalavimų, liko 8 ar mažiau tiekėjų, pateikti pasiūlymus kviečiami visi likę tiekėjai ir kvalifikacinė atranka nebevykdoma. <...> pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitiko 8 tiekėjai, todėl kvalifikacinė atranka pagal pirkimo sąlygų 54 punktą, šio punkto pastabas nebuvo vykdoma. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirkimo sąlygų 54 punkte nustatytų kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 2–4 pastabų pripažinimas neteisėtomis ir pašalinimas iš pirkimo sąlygų atsakovės priimtiems sprendimams neturi įtakos, nepaneigia jų teisėtumo, nesukelia atitinkamų teisinių pasekmių nei ginčo pirkimo dalyviams, nei apeliantėms. Panaikinus pirkimo sąlygų 54 punkto ginčo pastabas, kurios ginčo konkurse realiai nebuvo pritaikytos, nėra pagrindo panaikinti nei konkurso sąlygų, nei jo rezultatų, ne spręsti dėl konkurso pasekmių.

78. Įsiteisėjusiame teismo sprendime yra konstatuota, kad pirkimo sąlygų 54 punkto kriterijų Nr. 2–4 pastabose įtvirtintas šių kvalifikacinės atrankos kriterijų vertinimo mechanizmas yra neobjektyvus, neatitinka VPĮ įtvirtino lygiateisiškumo principo. Tačiau įsiteisėjusiame teismo sprendime taip pat yra konstatuota, kad pirkimo sąlygų 54 punkte nustatytų kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 2–4 pastabų pripažinimas neteisėtomis ir pašalinimas iš pirkimo sąlygų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priimtiems sprendimams neturi įtakos, nepaneigia jų teisėtumo, nesukelia atitinkamų teisinių pasekmių ginčo pirkimo dalyviams, panaikinus pirkimo sąlygų 54 punkto ginčo pastabas, kurios ginčo konkurse realiai nebuvo pritaikytos, nėra pagrindo panaikinti nei konkurso sąlygų, nei jo rezultatų.

79. Taigi įsiteisėjusiame teismo sprendime, kuriame buvo įvertintas Pirkimas, būtent ginčo pirkimo sąlygos, yra pasisakyta, kad pirkimo sąlygų 54 punkte nustatytų kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 2–4 pastabų pripažinimas neteisėtomis ir pašalinimas iš pirkimo sąlygų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priimtiems sprendimams neturi įtakos, nepaneigia jų teisėtumo, nesukelia atitinkamų teisinių pasekmių ginčo pirkimo dalyviams, panaikinus pirkimo sąlygų 54 punkto ginčo pastabas, kurios ginčo konkurse realiai nebuvo pritaikytos, nėra pagrindo panaikinti nei konkurso sąlygų, nei jo rezultatų.

80. Viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinį sprendimą, privalėjo atsižvelgti į minėtas įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadas, ši pareiga išplaukia iš teismo sprendimo privalomumo principo bei teismo sprendimo res iudicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principo. CPVA, vertindama tas pačias pirkimo sąlygas ir jų teisines pasekmes, neatsižvelgė į faktą, kad konkrečiu atveju jos yra įvertintos. Todėl CPVA neturėjo pagrindo konstatuoti, pažeidimo, kaip tai yra suprantama pagal Reglamento 2 straipsnio 36 punktą, kai tai yra nesuderinama su įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriame yra įvertintos pirkimo sąlygos ir jų teisinės pasekmės, išvadomis.

81. Minėto vertinimo nepaneigia ir CPVA skundžiamame sprendime nurodyta LVAT 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2046/2013, kurioje teisėjų kolegija, analizuodama pareiškėjo argumentus dėl proporcingumo principo pažeidimo, pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės neginčija padarytų viešųjų pirkimų pažeidimų arba juos kvestionuoja abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais, o ne konkrečiais teisiniais argumentais, kurie būtų pagrįsti atitinkamais faktiniais duomenimis. Didelė dalis pareiškėjo kritikos dėl nustatytų viešųjų pirkimų pažeidimų apeliaciniame skunde apsiriboja teiginiais, kad tam tikras pažeidimas nesukėlė pasekmių, atitinkama nuostata nebuvo įgyvendinta, neturėjo poveikio konkurso rezultatams, pateikta pastaba dėl pažeidimo yra niekinė ir pan. Tačiau vien tik aplinkybė, kad konkreti nuostata nebuvo įgyvendinta, nereiškia, kad pažeidimas nebuvo padarytas ir jis neturi reikšmės. Be to, vien tik aplinkybė, kad nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Pastebėtina, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais.

82. LVAT 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-756-2046/2013, akcentavo, kad net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Tačiau suinteresuotos šalies argumentai buvo atmesti kaip neįrodyti, be to, buvo vertinami argumentai dėl proporcingumo principo pažeidimo, o ne dėl pažeidimo nustatymo.

83. Nagrinėjamoje byloje yra visiškai kitokia faktinė situacija, nes konkretus pirkimas yra įvertintas ir yra nustatyta, kad konkrečiu atveju neigiamos teisinės pasekmės nekilo.

84. Teisėjų kolegija daro apibendrinančią išvadą, kad Pirmosios instancijos teismas, pritardamas CPVA pozicijai dėl Pirmojo pažeidimo, neteisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismas sprendimas keičiamas, o CPVA sprendimas naikinamas kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p., 147 str.).

VI.

85. Minėta, kad dėl Antrojo pažeidimo CPVA nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad Rangovas buvo pripažintas laimėtoju, pareiškėjo neteisėti veiksmai pasiūlymų vertinimo metu neturėjo įtakos Pirkimo rezultatams, todėl nėra pagrindo konstatuoti pažeidimą, kaip jis suprantamas pagal Reglamento 2 straipsnio 36 punktą. Tačiau CPVA skundžiamame sprendime Antrąjį pažeidimą nustatė.

86. LVAT 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1088-575/2021 analogiškus CPVA sprendimus, kaip yra priimtas dėl Antrojo pažeidimo, panaikino.

87. LVAT 2021 m. balandžio 21 d. sprendime (39 p.) administracinėje byloje Nr. eA-1088-575/2021 pažymėjo, kad vienas iš demokratinės valstybės administravimo principų, įtvirtintų VAĮ 3 straipsnyje, yra objektyvumo principas. Jis reiškia, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. LVAT yra pažymėjęs, kad laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą, ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (šiais aspektais žr., pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, LVAT biuletenis Nr. 20, 2010; 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014). Svarbu pabrėžti, kad objektyvumo kriterijus pagal VAĮ 3 straipsnį yra taikomas viešojo administravimo veiklai, kaip procesui, o ne konkrečios teisės normos turiniui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I442-14/2013, LVAT biuletenis Nr. 26, 2013, 10–25 p.). Taip pat LVAT yra nurodęs, kad įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015).

88. LVAT 2021 m. balandžio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1088-575/2021 pažymėjo, kad, kaip matyti iš Sprendimų turinio, atsakovas juose konstatavo, kad pareiškėjas <...> padarė VPĮ ir kitų teisės aktų pažeidimus. Bet atsakovas teisminio nagrinėjimo metu konstatavo priešingai – <...> aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškino, jog pažeidimų dėl <...> vykdytų pirkimų nenustatė. Iš bylos medžiagos yra akivaizdu, kad pagrindas CPVA nustatyti pažeidimus buvo ne faktinių ar teisinių aplinkybių kitoks vertinimas (kvalifikavimas), ar naujų įrodymų surinkimas atnaujinus pažeidimų tyrimus, bet tai, jog CPVA laikė, jog pažeidimo nenustatymas, t. y. kitokio sprendimo, nei pasiūlė VK, priėmimas, sukels žalą Lietuvos Respublikai dėl VK rekomendacijų neįgyvendinimo. <...> Dėl paminėtų aplinkybių teismas daro išvadą, kad priimant skundžiamus Sprendimus atsakovas neveikė nešališkai ir objektyviai, ginčo Sprendimų nepagrindė tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šių Sprendimų rezultato, todėl buvo pažeista teisė, nurodyta šio sprendimo 39 punkte, ir tuo pačiu pagrindinės procedūros. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. <...>

89. Remiantis LVAT 2021 m. balandžio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1088-575/2021, pateiktais išaiškinimais nagrinėjant analogišką bylą, skundžiamas sprendimas dėl Antrojo pažeidimo, naikinamas.

90. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais teisiniais ir faktiniais argumentais, konstatuoja, kad jų pagrindu pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

VII.

91. Netenkinamas pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymas priteisti atstovavimo išlaidas (4 421,70 Eur) turėtas apeliacinės instancijos teisme.

92. LVAT yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (žr., pvz., 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-64-520/2015; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019). Teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai atstovo dalyvavimas buvo būtinas siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus, todėl tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

93. Šiame kontekste pabrėžtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija turi Teisės skyrių. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kodėl nagrinėjamoje byloje buvo būtinas advokato atstovavimas. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, ankstesnę LVAT praktiką, įvertinusi išnagrinėtos administracinės bylos pobūdį ir apimtį, konstatuoja, jog pareiškėjo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą priteisti šias išlaidas.

94. Teisėjų kolegija nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų, nes pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčijo teismo padarytų išvadų, kiti proceso dalyviai nepadavė apeliacinių skundų ir neskundė išlaidų priteisimo klausimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Panaikinti viešosios įstaigos „Centrinė projektų valdymo agentūra“ 2020 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. IT01 ta apimtimi, kuria Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įgyvendinto projekto atžvilgiu pritaikyta finansinė korekcija; panaikinti viešosios įstaigos „Centrinė projektų valdymo agentūra“ 2020 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 2020-SF-2-145 „Grąžintinos lėšos“; panaikinti viešosios įstaigos „Centrinė projektų valdymo agentūra“ 2020 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 2020-SF-2-146 „Grąžintinos lėšos“.

Priteisti pareiškėjui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovo viešosios įstaigos „Centrinė projektų valdymo agentūra“ 5 850,45 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų ir keturiasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.“

Netenkinti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanMilda Vainienė