Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Citadele“ banko ieškinį atsakovams G. S., L. S., A. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – UAB „Trašuva“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovai triplike laikosi pozicijos, kad ieškinys yra nepagrįstas, o ieškovas savanaudiškai interpretuoja teisės aktų normas, o būtent CK 6.80 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 45-ąjį notarų biurą su prašymu dėl vykdomojo įrašo išdavimo, išieškant skolą iš įkeisto turto, atsakovai daro pagrįstą išvadą, kad ieškovas pirmiausiai siekia išieškoti skolą iš įkeisto turto. Todėl ieškinys atsakovų atžvilgiu yra akivaizdus piktnaudžiavimas ir siekis nepagrįstai pasipelnyti.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti, palaikė argumentus ir motyvus, išdėstytus ieškovo procesiniuose dokumentuose, papildomai nurodė, kad dėl išieškojimo iš įkeisto turto vykdomasis įrašas gautas tik 2017-07-03. Atsakovams buvo tinkamai pranešta, kad skolininkas nevykdo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Be to tarp šalių nėra ginčo dėl kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo. Atsakovai netinkamai aiškina solidariosios atsakomybės nuostatas, neatsižvelgia į tai, kad laiduotojai solidariai atsako kartu su pagrindiniu skolininku, o CK 6.80 straipsnio 2 dalis šiuo atveju netaikytina, nes atsakomybė yra solidari. Trečiasis asmuo nėra bankrutuojanti įmonė, tačiau kredito negrąžina.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. liepos 28 d. ieškovas AB „Citadele“ bankas ir trečiasis asmuo UAB „Trašuva“ sudarė kredito sutartį Nr. KS05/1261, pagal kurią trečiajam asmeniui buvo suteiktas 145 000 EUR kreditas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Šios sutarties įvykdymas, be kitų užtikrinimo priemonių, buvo užtikrintas 2016 m. liepos 28 d. AB „Citadele“ banko su atsakovais G. S., L. S. ir A. P. sudarytomis laidavimo sutartimis, kuriomis atsakovai įsipareigojo kaip solidarūs skolininkai atsakyti ieškovui visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu trečiasis asmuo laiku ir tinkamai nevykdys visų savo prievolių arba jų dalies pagal kredito sutartį.

2016 m. rugsėjo 1 d. ieškovas AB „Citadele“ bankas ir trečiasis asmuo UAB „Trašuva“ sudarė susitarimą Nr. 1 „Dėl 2016-07-28 Kredito sutarties Nr. KS05/1261 sąlygų pakeitimo“, kuriame susitarė pakeisti prievolių pagal kredito sutartį užtikrinimo priemones bei pakeitus kitas kreditavimo sutarties sąlygas.

Trečiajam asmeniui UAB „Trašuva“ tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį, ieškovas AB „Citadele“ bankas nustatyta tvarka nutraukė kreditavimo sutartį bei informavo atsakovus apie tai, jog trečiasis asmuo laiku ir tinkamai nevykdo savo prievolių pagal kreditavimo sutartį, bei, vadovaujantis laidavimo sutarčių nuostatomis, pareikalavo įvykdyti visas kredito gavėjo prievoles - 2017-05-22 banko pranešimai atsakovams buvo išsiųsti registruotu paštu ir duomenų, kad nebūtų įteikti, nėra.

Nutraukęs kreditavimo sutartį, ieškovas AB „Citadele“ bankas pradėjo priverstinį 137 281,98 EUR skolos išieškojimą iš įkeisto turto, t.y. nustatyta tvarka kreipėsi į Vilniaus miesto 45 – ąjį notarų biurą su prašymu dėl vykdomojo įrašo išdavimo, išieškant skolą iš įkeisto turto.

CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), todėl iš šios sutarties atsiradusios prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir laiku (CK 6.38 str. 1 d.). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 str. 1 d.). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis.

Laidavimas yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str. 1 d.). Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės kreditoriui mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-29 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; 2015-05-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015; kt.).

Remiantis CK 6.78 straipsnio 3 dalimi, laidavimu užtikrinamas ir su pagrindine prievole susijusių papildomų (šalutinių) prievolių užtikrinimas. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 2 d.). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.). Bendrai laidavę asmenys taip pat atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 3 d.). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, esant solidariajai laiduotojo pareigai, laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Nagrinėjamu atveju 2016 m. liepos 28 d. ieškovas AB „Citadele“ bankas ir trečiasis asmuo UAB „Trašuva” sudarė kredito sutartį Nr. KS05/1261, pagal kurią trečiajam asmeniui buvo suteiktas 145 000 EUR kreditas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Ši kredito sutartis buvo užtikrinta 2016 m. liepos 28 d. sudarytomis laidavimo sutartimis su atsakovais G. S., A. P. ir L. S.. Laidavimo sutarčių bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nustatyta, kad „Laiduotojo atsakomybė pagal Sutartį yra solidarioji, t.y. laiduotojas ir kredito gavėjas atsako bankui už kredito gavėjo kredito sutartimi prisiimtus mokėjimo įsipareigojimus kaip solidarūs skolininkai.“ Laidavimo sutarčių 1.3 punkte nustatyta, jog „Nutraukus kredito sutartį prieš terminą, ar kitais pagrindais suėjus skolos grąžinimo terminui, laiduotojas, kaip solidarus skolininkas, privalo įvykdyti visus kredito gavėjo nustatytais terminais neįvykdytus mokėjimo įsipareigojimus bankui.“ Esant tokiai sutartinei sąlygai laikytina, kad tiek skolininko, tiek laiduotojo atsakomybės už visų skolininko prievolių (pagrindinės ir papildomų) neįvykdymą ar netinkamą vykdymą turinys ir apimtis yra vienodi. Atsakovų sudarytos laidavimo sutartys yra galiojančios, jų atsakovai neginčija.

Taigi nagrinėjamu atveju tiek pagal įstatymą, tiek pagal laidavimo sutarčių nuostatas atsakovų atsakomybė yra solidari (CK 6.6 str. 4 d.). Todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovų argumentas, kad, vadovaujantis CK 6.80 straipsnio 2 dalimi, ieškovas pirmiausia turėtų išsiieškoti skolą iš įkeisto turto, kadangi šiuo atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausiai nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad hipoteka ir laidavimas, kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, taikomi pagal įstatymų normose ir civilinių teisinių santykių subjektų sutartyse nustatytas jų taikymo sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos šiuos prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus reglamentuoja netapačiai, tačiau jų vienas kitam nepriešpastato, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).

Pažymėtina, kad ir nagrinėjamu atveju šalių sudarytų laidavimo sutarčių bendrųjų sąlygų 3.2 punkte numatyta, kad laiduotojas atsisako CK 6.80 straipsnyje numatytos teisės reikalauti, kad pirmiausia būtų nukreiptas išieškojimas į konkretų kredito gavėjo turtą, o laidavimo sutarčių bendrųjų sąlygų 4.1 punkte pažymėta, kad laiduotojas pareiškia, jog jam yra suprantamos laidavimu užtikrintos prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės, kad jam yra žinomos kredito sutarties sąlygos, įskaitant ir pagrindus, kada bankas turi teisę pareikalauti grąžinti prieš kredito sutartyje numatytus terminus visą ar dalį pagal kredito sutartį mokėtinų sumų ir/ar nutraukti kredito sutartį prieš terminą. Jau minėta, laidavimo sutartys nėra nuginčytos ar ginčijamos, todėl teisėtai sudarytos ir galiojančios sutartys jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.).

Atsakovų argumentas, jog ieškovas siekia pasipelnyti ir nesąžiningai reiškia ieškinį dėl to, kad jau yra inicijavęs išieškojimą iš trečiojo asmens turto, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi laidavimo sutarčių 2.2 punktas numato, kad banko įsipareigojimą, laiduotojui įvykdžius kredito gavėjo prievoles pagal kredito sutartį, perduoti laiduotojui atgręžtinį reikalavimą į kredito gavėją, taip pat perduoti laiduotojui banko turimas kredito gavėjo prievoles užtikrinančias teises. Šiuos įsipareigojimus bankas įvykdo po visiško ir galutinio laiduotojo prievolių įvykdymo bankui. Be to, jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2014; 2010-11-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; kt.).

Atsakovai, nors savo procesiniuose dokumentuose ir teigia, kad ieškovas nepagrįstai nurodo, jog nustatyta tvarka informavo atsakovus apie tai, jog trečiasis asmuo laiku ir tinkamai nevykdo savo prievolių ieškovo atžvilgiu, nes atsakovai jokių ieškovo pranešimų nėra gavę, tačiau tokie atsakovų teiginiai akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams - kartu su ieškiniu ieškovas pateikė pranešimų kopijas, o su dubliku - įrodymus, jog 2017-05-22 banko pranešimai atsakovams buvo išsiųsti registruotu paštu ir pasiekė adresatą, kadangi priešingų duomenų nepateikta. Taigi konstatuotina, kad ieškovas laidavimo sutartyse nustatyta tvarka informavo atsakovus apie tai, jog trečiasis asmuo laiku ir tinkamai nevykdo savo prievolių pagal kreditavimo sutartį. Tuo tarpu atsakovai, teigdami, kad jie būtų savarankiškai savo iniciatyva įvykdę įsipareigojimus ieškovo naudai, jei būtų žinoję, kad trečiasis asmuo savo prievoles vykdo netinkamai, nepateikė jokių įrodymų. Priešingai, byloje nepaneigti duomenys, kad ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovus, informuodamas apie tai, jog trečiasis asmuo laiku ir tinkamai nevykdo savo prievolių pagal kredito sutartį ir reikalavo įvykdyti visas kredito gavėjo prievoles. Be to, kaip tvirtina bylos duomenys, atsakovė G. S. yra trečiojo asmens UAB „Trašuva“ vadovė, o atsakovai L. S. ir A. P. yra nustatyta tvarka užtikrinę prievolių pagal kreditavimo sutartį vykdymą. Dėl to ir dėl šių aplinkybių atsakovai, kaip trečiojo asmens vadovas ir įkaito davėjai, laikytini tinkamai informuotais apie trečiojo asmens prievolių netinkamą vykdymą. Pažymėtina, kad kredito sutarties nutraukimo fakto ir pagrįstumo atsakovai taip pat neginčija.

Kadangi skolininkas UAB „Trašuva“ ir laiduotojai - atsakovai neįvykdė savo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, jie pažeidė CK 6.38 straipsnio 1 dalies, 6.200, 6.870 ir 6.873 straipsnių reikalavimus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytu terminu (nagrinėjamu atveju – pagal kredito ir laidavimo sutarčių sąlygas). Kreditoriui turi būti grąžinta tokia pat pinigų suma, kokia iš jo buvo gauta, o taip pat sumokėtos palūkanos ir kitos mokėjimo sumos (CK 6.245 str. 3 d.). Pagal kredito sutartį trečiojo asmens skola ieškinio padavimo dienai sudarė 137 281,98 EUR, iš jų - 134 824,56 EUR negrąžintas kreditas, 1 954,89 EUR palūkanos ir 502,53 EUR delspinigiai. Atsakovai skolos dydžio neginčija, ji pagrįsta byloje esančiais įrodymais, todėl solidariai priteistina iš atsakovų.

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių netinkamą vykdymą, pažeidusiam sutartį, gali būti taikomos netesybos, jis privalo atlyginti kitos sutarties šalies patirtus nuostolius. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos geruoju ir jie dėl to buvo priversti kreiptis į teismą.

Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, pagrindinis skolininkas – trečiasis asmuo UAB „Trašuva“ negrąžino ieškovui AB „Citadele“ bankas suteikto kredito ir dėl jo priteisimo bankas teismui pareiškė šį ieškinį už pagrindinį skolininką laidavusiems asmenims, kurie irgi geruoju neįvykdė savo prievolių, kylančių iš aukščiau minėtų laidavimo sutarčių. Taigi laiduotojai yra tinkami skolininkai pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir dėl palūkanų priteisimo. Tokia laiduotojų prievolė sumokėti procesines palūkanas yra grindžiama jų, kaip laiduotojų, asmeninės prievolės pažeidimu. Laiduotojams neįvykdžius prievolės, ieškovas įgyja teisę reikalauti procesinių palūkanų, o laiduotojai - pareigą sumokėti kreditoriui palūkanas, atsiradusias dėl prievolės neįvykdymo.

Ieškovas šiuo atveju prašo priteisti ne tik skolą, bet ir procesines palūkanas, t.y. 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2017-05-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 str., 6.210 str. 1 d.), kurios dėl aukščiau nurodytų aplinkybių taip pat priteistinos solidariai iš atsakovų.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1 898 EUR žyminio mokesčio ir 600 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patvirtintos į bylą pateiktais pakankamais įrodymais, viso 2 498 EUR arba po 832,66 EUR iš kiekvieno atsakovo (CPK 93, 98 str.).

Iš atsakovų lygiomis dalimis taip pat priteistina valstybei 10,40 EUR už procesinių dokumentų įteikimą, t.y. po 3,46 EUR iš kiekvieno atsakovo (CPK 92, 93 str.).

Ieškinio užtikrinimui Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Patenkinus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AB „Citadele“ bankui (juridinio asmens kodas 112021619) solidariai iš atsakovų G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 137 281,98 EUR (vieną šimtą trisdešimt septynis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 98 euro centus) skolą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (137 281,98 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme - 2017 m. gegužės 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui AB „Citadele“ bankui (juridinio asmens kodas 112021619) iš kiekvieno atsakovo - G. S., L. S. ir A. P. po 832,66 EUR (aštuonis šimtus trisdešimt du eurus 66 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš kiekvieno atsakovo G. S., L. S. ir A. P. po 3,46 EUR (tris eurus 46 euro centus) už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.