- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- e2A-487-553/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01166-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Konstantinas Gurinas, Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- G. S., L. S., A. P.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Citadele“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Trašuva“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Konstantino Gurino ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių G. S., L. S. ir A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Citadele“ banko ieškinį atsakovams G. S., L. S., A. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Trašuva“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Citadele“ bankas 2017 m. gegužės 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. S., L. S., A. P., trečiasis asmuo – UAB „Trašuva“, kuriuo prašė priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 137 281,98 Eur skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Trašuva“ buvo sudaryta kredito sutartis, kuri, be kita ko, buvo užtikrinta su atsakovais G. S., L. S. ir A. P. 2016 m. liepos 28 d. sudarytomis laidavimo sutartimis. Trečiajam asmeniui tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį, ieškovė nustatyta tvarka nutraukė kreditavimo sutartį ir informavo atsakovus apie tai, kad trečiasis asmuo laiku ir tinkamai nevykdo savo prievolių pagal kreditavimo sutartį bei, vadovaujantis laidavimo sutarčių nuostatomis, pareikalavo įvykdyti visas kredito gavėjo prievoles. Ieškovė, nutraukusi kreditavimo sutartį, pradėjo priverstinį 137 281,98 Eur skolos išieškojimą iš įkeisto turto, t.y. nustatyta tvarka kreipėsi į Vilniaus miesto 45–ąjį notarų biurą su prašymu dėl vykdomojo įrašo išdavimo, išieškant skolą iš įkeisto turto. Atsakovai neįvykdė laidavimo sutartimis prisiimtų prievolių, todėl ieškovė kreipiasi į teismą dėl priverstinio 137 281,98 Eur skolos, iš jų: 134 824,56 Eur - negrąžinto kredito, 1 954,89 Eur – palūkanų, 502,53 Eur – delspinigių išieškojimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovai G. S., A. P. ir L. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai teikia ieškinį atsakovų atžvilgiu, kadangi ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto 45-ąjį notarų biurą su prašymu dėl vykdomojo įrašo išdavimo, išieškant skolą iš įkeisto turto, t. y. ieškovė dubliuoja savo reikalavimus, piktnaudžiauja teisėmis. Ieškovė teikia reikalavimą išieškoti skolą iš įkeisto turto, bet tuo pačiu reiškia reikalavimą teisme atsakovų atžvilgiu. Toks ieškovės veiksmas pažeidžia skolininkų interesus, protingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovė siekia nepagrįstai pasipelnyti, kadangi siekia dvigubo skolos išieškojimo. Atsakovai nėra gavę iš ieškovės pranešimų apie tai, kad trečiasis asmuo netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal kredito sutartis, o ieškovė nėra pateikusi tai pagrindžiančių įrodymų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei AB „Citadele“ bankui solidariai iš atsakovų G. S., L. S. ir A. P. 137 281,98 Eur skolą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2017 m. gegužės 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė ieškovei AB „Citadele“ bankui iš kiekvieno atsakovo - G. S., L. S. ir A. P. po 832,66 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei iš kiekvieno atsakovo G. S., L. S. ir A. P. po 3,46 Eur už procesinių dokumentų įteikimą.
6. Teismas nurodė, kad tiek pagal įstatymą, tiek pagal laidavimo sutarčių nuostatas atsakovų atsakomybė yra solidari, todėl atmetė kaip nepagrįstą atsakovų argumentą, kad vadovaujantis CK 6.80 straipsnio 2 dalimi, ieškovė pirmiausia turėtų išieškoti skolą iš įkeisto turto, be to šiuo atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausiai nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą. Kaip nepagrįstas atmestas ir atsakovų argumentas, jog ieškovė siekia pasipelnyti ir nesąžiningai reiškia ieškinį dėl to, kad jau yra inicijavęs išieškojimą iš trečiojo asmens turto, nes laidavimo sutarčių 2.2 punktas numato, kad bankas įsipareigoja, laiduotojui įvykdžius kredito gavėjo prievoles pagal kredito sutartį, perduoti laiduotojui atgręžtinį reikalavimą į kredito gavėją, taip pat perduoti laiduotojui banko turimas kredito gavėjo prievoles užtikrinančias teises. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovų teiginiai, jog ieškovė nepagrįstai nurodo, kad nustatyta tvarka informavo atsakovus apie tai, jog trečiasis asmuo laiku ir tinkamai nevykdo savo prievolių ieškovo atžvilgiu, nes atsakovai jokių ieškovo pranešimų nėra gavę, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismas konstatavo, kad ieškovė laidavimo sutartyse nustatyta tvarka informavo atsakovus apie tai, jog trečiasis asmuo laiku ir tinkamai nevykdo savo prievolių pagal kreditavimo sutartį. Nustatęs, kad skolininkė UAB „Trašuva“ ir laiduotojai (atsakovai) neįvykdė savo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, teismas vertino, kad jie pažeidė CK 6.38 straipsnio 1 dalies, 6.200, 6.870 ir 6.873 straipsnių reikalavimus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytu terminu. Teismas sprendė, kad laiduotojai laikyti tinkamais skolininkais pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir dėl palūkanų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovai (apeliantai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą, kadangi ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Ieškovė, pasikreipusi į notarų biurą dėl vykdomojo įrašo gavimo, dubliuoja savo reikalavimus, pateikdama reikalavimą teisme atsakovų atžvilgiu. Toks ieškovės veiksmas pažeidžia skolininkų interesus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
7.2. Teismo argumentas, kad esant laidavimo teisiniam pagrindui ir kylančiai solidariai atsakomybei, ieškovė neprivalo vykdyti skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o turi teisę vykdyti skolos išieškojimą pasirinktinai, yra nepagrįstas. Esą toks argumentas akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisės principams.
7.3. Ieškovė pateikė tik siuntos atsakovams išsiuntimą registruotu paštu patvirtinančius dokumentus. Tikėtina, kad ieškovė išsiuntė pranešimus netinkamais adresais. Teismas, vertindamas šias aplinkybes, rėmėsi išimtinai vidiniu įsitikinimu, nes jokių įrodymų, kad atsakovai gavo pranešimus, kuriais ieškovė pareikalavo iš atsakovų įvykdyti laidavimo sutarčių įsipareigojimus, nėra. Taigi, ieškovė neįrodė savo argumentų bei aplinkybių, kurias pateikė į bylą, o teismas atliko netinkamą įrodymų vertinimą, priimdamas nepagrįstą skundžiamą sprendimą ir remdamasis išimtinai tik savo nepagrįstu vidiniu įsitikinimu.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovų argumentai dėl ieškovės piktnaudžiavimo teisėmis yra nepagrįsti ir atmestini. Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatvęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui, laiduojant už skolininką, yra asmeninio pobūdžio.
8.2. Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai skolininkui laikui neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsakovo kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to tiek ją visą, tiek jos dalį.
8.3. Nepagrįsti teiginiai apie pranešimų įteikimą atsakovams, nes neaišku kuo remiantis atsakovai teigia, jog tikėtina, kad bankas pranešimus išsiuntė netinkamais adresais. Pažymi, kad bankas laidavimo sutartyse nustatyta tvarka informavo atsakovui apie tai, jog trečiasis asmuo laiku ir tinkamai nevykdo savo prievolių pagal kreditavimo sutartį. 2017 m. gegužės 22 d. banko pranešimai atsakovams buvo išsiųsti registruotu paštu ir pasiekė adresatus. Be to atsakovų adresai nėra pakitę iki šiol.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
12. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
13. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš laiduotojų priteisė skolą.
15. Ieškovė AB „Citadele“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų G. S., L. S. ir A. P. 137 281,98 Eur skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimus ieškovė grindė su atsakovais 2016 m. liepos 28 d. sudarytomis laidavimo sutartimis.
16. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nesutikimą atsakovai grindė aplinkybėmis, jog ieškovė jau vykdo išieškojimą iš įkeisto turto Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro vykdomojo įrašo pagrindu, be to atsakovai nėra gavę iš ieškovės pranešimų apie tai, kad trečiasis asmuo netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal kredito sutartis.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju tiek pagal įstatymą, tiek pagal laidavimo sutarčių nuostatas atsakovų atsakomybė yra solidari, todėl laiduotojai šiuo atveju nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausiai nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė laidavimo sutartyse nustatyta tvarka informavo atsakovus apie tai, jog trečiasis asmuo laiku ir tinkamai nevykdo savo prievolių pagal kreditavimo sutartį.
18. Apeliantai skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą, kadangi ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmės, nes ieškovė ir pateikė reikalavimą išieškoti skolą iš įkeisto turto, ir pareiškė reikalavimą teisme atsakovų atžvilgiu. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad, esant laidavimo teisiniam pagrindui ir kylančiai solidariai atsakomybei, ieškovė neprivalo vykdyti skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o turi teisę vykdyti skolos išieškojimą pasirinktinai, yra nepagrįstas.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai argumentavo savo sprendimą atmesti kaip nepagrįstą atsakovų argumentą, kad vadovaujantis CK 6.80 straipsnio 2 dalimi, ieškovė pirmiausia turėtų išsiieškoti skolą iš įkeisto turto, kadangi šiuo atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausiai nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą. Teismas taip pat nustatė, kad šalių sudarytų laidavimo sutarčių bendrųjų sąlygų 3.2 punkte numatyta, kad laiduotojas atsisako CK 6.80 straipsnyje numatytos teisės reikalauti, kad pirmiausia būtų nukreiptas išieškojimas į konkretų kredito gavėją turtą, o laidavimo sutarčių bendrųjų sąlygų 4.1 punkte nurodyta, kad laiduotojas pareiškia, jog jam yra suprantamos laidavimu užtikrintos prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės, kad jam yra žinomos kredito sutarties sąlygos, įskaitant ir pagrindus, kada bankas turi teisę pareikalauti grąžinti prieš kredito sutartyje numatytus terminus visą ar dalį pagal kredito sutartį mokėtinų sumų ir/ar nutraukti kredito sutartį prieš terminą.
20. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, esant solidariajai laiduotojo pareigai laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J., S. J., bylos Nr. 3K-P-537/2011).
21. Apeliantai be nutarties 18 punkte išdėstytų argumentų nepateikė jokių kitų teisiškai reikšmingų motyvų, sudarančių pagrindą vertinti, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai nustatęs faktines aplinkybes ar netinkamai pritaikęs teisės normas ir teismų praktiką. Iš esmės apeliantai apeliaciniu skundu siekia kitokio aplinkybių vertinimo, tačiau jų skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.
22. Apeliantai skunde taip pat nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog pranešimus, kuriais ieškovė pareikalavo iš atsakovų įvykdyti laidavimo sutarčių įsipareigojimus, apeliantai gavo, nes esą tikėtina, jog ieškovė išsiuntė pranešimus netinkamais adresais.
23. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014).
24. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2017 m. gegužės 22 d. paruošė raštus „Dėl UAB „Trašuva“ įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ atsakovei A. P., adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui L. S., adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei G. S., adresu (duomenys neskelbtini). Lietuvos pašto 2017 m. gegužės 22 d. sąraše nurodyta, kad priimta korespondencija skirta atsakovams anksčiau nurodytais adresais su įteikimo pranešimu. Apeliantai šio byloje esančio įrodymo nepaneigė, todėl nėra pagrindo juo nesivadovauti. Apeliantai argumentų, kad ieškovė jiems pranešimus išsiuntė kitais adresais, nepagrindė jokiais patikimais įrodymais, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus vertina nepagrįstais.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
26. Ieškovė AB „Citadele“ bankas pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovų 400 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ieškovei AB „Citadele“ bankas iš apeliantų priteisiama 400 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei AB „Citadele“ bankui (juridinio asmens kodas 112021619) iš kiekvieno atsakovo – G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. S. (asmenskodas (duomenys neskelbtini) ir A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 133,33 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus, 33 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.