Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo - valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 118, 175¹ straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad I. T. buvo sudariusi santuoką su M. T.; byloje esantys mirties išrašai patvirtina, jog I. T. mirė (duomenys neskelbtini)o M. T. – (duomenys neskelbtini) M. T. su I. T. turėjo du vaikus - E. M. G. ir R.M. T., kuris (duomenys neskelbtini), mirė; šias aplinkybes patvirtina byloje esantys pateikti rašytiniai įrodymai. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) notarų biure , (duomenys neskelbtini) registruotas E. M. G. pareiškimas dėl palikimo nepriėmimo po I. T. mirties. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėja J. D. yra G. T., dukra, kuris kartu buvo ir M. T. brolis. Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, jog G. T. turėjo du vaikus – pareiškėją ir R. T.; (duomenys neskelbtini) notarų biure (duomenys neskelbtini) registruotas R. T. pareiškimas apie palikimo, atsiradusio po G. T. mirties, atsisakymą. Pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog mirusysis G. T. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą paliko savo dukrai – pareiškėjai J. D.; pareiškėja (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė. Pareiškėja į bylą pateikė duomenis, patvirtinančius, jog M. T. po žmonos I. T. mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti bei duomenis, patvirtinančius, jog R. M. T. po tėvo M. T. mirties priėmė palikimą, o būtent: į bylą pateikti kasų pajamų orderiai už komunalines paslaugas, (duomenys neskelbtini) (toliau – DNSB) žiniaraščiai su atsiskaitymais už komunalines paslaugas bei (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išduota pažyma, jog po I. T. mirties, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi jos sutuoktinis M. T., po kurio mirties minėtame bute gyveno jo sūnus R.M. T.. Byloje nustatyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjų M. T. ir R. M. T. testamentų ir palikimo priėmimo faktų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po palikėjų M. T. ir R. M. T. mirties jų palikimą būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, jog į palikimą, sudarantį turtą, pretenduotų kiti asmenys įgyjamosios senaties pagrindu. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad M. T. po žmonos I. T. mirties ir R. M. T. po tėvo M. T. mirties, mokėjo komunalinius mokesčius už nekilnojamąjį turtą, jį prižiūrėjo. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą teismui spręsti, kad per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos M. T. ir R. M. T. faktiškai atliko aktyvius veiksmus ir priėmė palikimą, pradėdami faktiškai jį valdyti, todėl laikoma priėmę visą palikimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad M. T. po žmonos I. T. mirties ir R. M. T. po tėvo M. T. mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėję jį valdyti, todėl šie faktai paveldėjimo tikslais nustatytini teismo tvarka. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas sprendžia, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčius fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimams gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), pradėdamas palikimą faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė R.M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), pradėdamas palikimą faktiškai valdyti.

Juridiniai faktai pareiškėjai J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatomi tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.