Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Tauragės r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui – mažamečiui sūnui B. T., o būtent: nuo 2016 m. birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, sodų bendrijoje „O.“, esančioje (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav., tyčia kastuvu suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam B. T. per alkūnę, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam B. T. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, A. T. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui – sūnui A. T., o būtent: 2016-10-03 apie 19.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, tyčia galva suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam A. T. į galvos sritį, delnu suduodamas du smūgius per dešinį žandą bei kumščiu suduodamas du smūgius į pilvo sritį, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kaktos dešinėje pusėje, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. T. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, A. T. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui – mažamečiui sūnui B. T., o būtent: 2016-10-03 apie 19.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, tyčia diržu suduodamas septynis smūgius nukentėjusiajam B. T. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas poodines kraujosruvas pakaušio dešinėje, kairiame dilbyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešinio ausies kaušelio srityje, nugaros kairėje, dešinio riešo srityje, kairio kelio sąnario srityje, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam B. T. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1369/2016(04) nurodoma, kad A. T. nustatyta poodinė kraujosruva kaktos dešinėje, kūno sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėmis nurodytu būdu ir laiku. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar, galimai, paviršiumi. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad A. T. nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas tiek griūnant be pašalinės jėgos poveikio, tiek ir griūnant po gauto smūgio. Nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b. l. 94).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama A. T. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors nukentėjusieji nurodė, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, tačiau kaltinamasis šią aplinkybę neigia, o visos abejonės yra kaltinamojo naudai.

Kaltinamasis A. T. įvykdė tris nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamas veikas padarė neteistas, kadangi teistumas išnykęs (1 t. b. l. 120-122), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (1 t. b. l. 116-119), nedirbantis, registruotas darbo biržoje (1 t. b. l. 114, 115), VĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninės įskaitoje yra, diagnozės: kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį; ūminė reakcija į stresą (1 t. b. l. 105), VĮ Dainų PSPC psichikos sveikatos centre lankėsi dėl profilaktinio patikrinimo, išvada: psichiškai sveikas, psichikos ligų registre neregistruotas (1 t. b. l. 107), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre neįrašytas (1 t. b. l. 106). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis laikomas neteistu, nusikaltimus įvykdė išnykus teistumui, kaltę pripažino nuo pat pradžių, tačiau svarbu tai, kad smurtavo prieš sau artimus ir už save silpnesnius asmenis, t. y., vaikus, teismas mano, kad tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į atliktą bausmę įskaityti sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2017 m. birželio 26 d. 9.45 val. (2 t. b. l. 63) iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

2016 m. spalio 25 d. nutarimu A. T. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. b. l. 146-147). Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę - suėmimą. 2017 m. liepos 27 d. nutartimi palikta galioti 2017 m. kovo 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartis ir kaltinamajam A. T. nustatytas kardomosios priemonės - suėmimo terminas 1 (vienam) mėnesiui, nuo 2017 m. liepos 25 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant bausmės vykdymo atidėjimas yra galimas, t. y. 1) asmens pripažinimas kaltu ir nuteisimas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą – padaryti nusikaltimai nėra priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai; 2) asmuo turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme – ne daugiau kaip šešeriems metams už neatsargius nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus); 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą, bus įgyvendinti bausmės tikslai. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis) (kasacinė byla Nr. 2K-404/2007).

Kaltinamasis A. T. atitinka baudžiamojo įstatymo keliamus formalius reikalavimus BK 75 straipsnio nuostatų taikymui – už kelis tyčinius nusikaltimus jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, jis nėra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Vertinant BK 75 straipsnio taikymo A. T. galimybes, pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme pripažino kaltę visiškai ir dėl nusikalstamų veikų gailisi, pasižadėjo ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų, laikomas neteistu, nedirbantis, tačiau registruotas darbo biržoje. Kadangi kaltinamasis A. T. pripažino padaręs nusikalstamas veikas, be to, aukščiau išvardintos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis vertina savo veiksmų neigiamas pasekmes, gailisi dėl padarytų nusikaltimų, taigi iš visumos aptartų duomenų matyti, kad A. T. supranta savo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, nesistengia išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamų veikų padarymo siekia įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų. Atsižvelgus į visas anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad visuma duomenų, t. y. padarytų nusikaltimų pavojingumas ir kaltininko asmenybė, leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti A. T. taikant BK 75 straipsnį (įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi 2015 m. gruodžio 24 d.) ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant jam BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnį asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Šioje byloje Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai, atstovaudami nukentėjusiuosius B. T. ir A. T., pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškinį grindžia tuo, kad nukentėjusieji dėl A. T. padarytų nusikalstamų veikų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą. Prašo priteisti B. T. ir A. T. iš A. T. po 1000 Eurų (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Antai, asmens sveikata, seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas yra vieni iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamojo A. T. veiksmais nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta 140 straipsnio 3 dalyje, bei 140 straipsnio 2 dalyje, t. y., A. T., veikdamas tiesiogine tyčia, pasinaudojęs nukentėjusiojo B. T. bejėgiška būkle dėl mažametystės ir A. T. nepilnametyste, sukėlė jiems fizinį skausmą ir padarė nežymius sveikatos sutrikdymus. Teismas pažymi, kad kiekvienas žmogus emocinius sukrėtimus, fizinį smurtą, dvasinį ir fizinį skausmą, įžeidimą, pažeminimą ar kitokius neigiamus reiškinius išgyvena skirtingai. Standartai, kaip vienoje ar kitoje situacijoje nukentėjusysis privalo elgtis, kad jo elgesys neabejotinai leistų kaltininkui suprasti, kaip padarytas nusikaltimas paveikė nukentėjusiojo gyvenimą, kokius neigiamus išgyvenimus sukėlė, negali būti nustatyti. Tuo pačiu, pastebėtina, kad nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusieji adekvačiai ir aktyviai priešintis tokiems A. T. veiksmams negalėjo dėl savo amžiaus, žinių apie tokių atliekamų veiksmų esmę stokos, taip pat dėl susidariusių aplinkybių. Kaip parodė nukentėjusysis A. T., kad yra ir ankščiau daug tokių atvejų buvę, nes tėtis neturėjo, ant ko išsilieti. Nukentėjusysis B. T. parodė, kad tai ne pirmas kartas, kai tėtis kelia prieš jį ranką. Abu nukentėjusieji vienareikšmiškai patvirtino, kad fizinį smurtą dėl kaltinamojo veiksmų patyrė ne pirmą kartą. Įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat tai, kad neturtinės žalos atlyginimas atlieka kompensuojamąją funkciją už patirtas skriaudas, bei atsižvelgus į tai, jog neturtinė žala nukentėjusiesiems buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, kas teisinėje praktikoje pripažįstama, jog tokiu būdu yra padaroma kur kas didesnė žala, bei atsižvelgiant į nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus, į tai, kad smurtavo jų artimas žmogus – tėvas, tai yra, įvertinant vaikų psichologinę būseną, socialinį ryšį su smurtautoju – tėvu, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo A. T. priteisiant po 1000 Eur nukentėjusiųjų neturtinei žalai atlyginti. Teismas sprendžia, jog tokiu būdu bus pasiekta protinga nukentėjusiųjų ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą, tuo nenukrypstant ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kadangi darydamas nusikalstamą veiką, pasirinkdamas jos padarymo būdą, kaltinamasis suprato, kad savo veiksmais padarys neturtinę žalą, todėl savo galimybes atlyginti potencialią žalą galėjo numatyti ir įvertinti dar prieš ryždamasis nusikalsti.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį kaltinamajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiesiems B. T. ir A. T. vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017-01-23 sprendimais Nr. 2.5-(NTP-2)-17-T-214-1569 ir Nr. 2.5-(NTP-2)-17-T-215-1567 buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, pavedant ją atlikti advokatei J. Š. 2017-08-09 byloje gautos pažymos, kuriose nurodoma, kad už nukentėjusiesiems suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 111,86 Eur (už A. T.), 109,89 Eur (už B. T.). Esant šioms aplinkybėms, reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už nukentėjusiesiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra pagrįstas, todėl laikytina, kad jis yra įrodytas ir tenkintinas, priteisiant 221,75 Eur (bendrai už nukentėjusiesiems suteiktą pagalbą) iš A. T.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys 2K-366/2010, 2K-210/2011, 2K-342/2013).

Remiantis teismų praktika svarbu pažymėti, kad ekstradicijos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškomos iš kaltininko, kai tas išlaidas sąlygoja pats kaltinamasis. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, po nusikaltimų padarymo, A. T., žinodamas, kad jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ją pažeidė ir išvyko iš Lietuvos Respublikos. Policijos pareigūnams jo neradus, 2017 m. balandžio 5 d. buvo paskelbta kaltinamojo paieška. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2017 m. gegužės 17 d. išdavė Europos arešto orderį. Į Lietuvos Respubliką iš Vokietijos pargabentas 2017 m. liepos 25 d. Remiantis šiais duomenimis, teismas daro išvadą, kad A. T. į užsienį išvyko, siekdamas pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo Lietuvoje. Dėl šios priežasties, policijos pareigūnams teko imtis priemonių siekiant atsigabenti kaltinamąjį į Lietuvą ir galima pagrįstai konstatuoti, kad ekstradicijos išlaidas lėmė A. T. veiksmai, todėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patirtos išlaidos - 1359 Eur A. T. ekstradicijai įvykdyti, pripažintinos proceso išlaidomis ir turi būti išieškomos iš A. T. (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-199-518/2017; Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. 1-65-350/2017; Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-191-530/2017).

Daiktinis įrodymas – CD kompaktas, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 40 parų areštą.

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir skirti 1 metų laisvės atėmimą.

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir skirti 1 metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalis 1 punkto a papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. T. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę sumažintą bausmę - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą.

Į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūta suėmime nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

atsiprašyti nukentėjusių asmenų;dirbti arba būti registruotam darbo biržoje;dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją atliekant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. T. paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y., 2017 m. rugpjūčio17 d.

Nukentėjusiųjų B. T. ir A. T. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. T. priteisti nukentėjusiesiems B. T. ir A. T. po 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. T. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai už B. T. ir A. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą 221,75 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą 75 euro centus).

Priteisti iš A. T. 1359,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus) proceso išlaidų Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai.

Daiktinį įrodymą – CD kompaktą, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.