Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. G. parodė, kad gyveno Z., pažinojo S. S., kuris su K. P. gyveno 8 km. atstumu nuo jo namų Z.. Kartais S. S. jam paskambindavo ir paprašydavo nupirkus atvežti alaus, cigarečių, ar dar kokių kitų prekių. Dažniausiai prekes veždavo į skolą, kurią S. S. atiduodavo gavęs pašalpą. Kartą K. P. sūnus jam pasakė, kad nebevežtų jo motinai alaus, todėl 2011-12-16 ryte, prieš pietus nuvažiavo pas S. S. pasiimti 250 litų skolos, kuri buvo susidariusi už tris mėnesius, žinojo, kad jie gavę pašalpą. Prekių jiems tą dieną nevežė. Prieš važiuodamas skambino, tačiau nesėkmingai. Nuvažiavęs nuėjo į lauko virtuvę, kur jie gyveno, pabeldė, po kurio laiko duris atidarė K. P., paprašius atiduoti skolą ji pasakė, kad pinigų nebeturi, o S. S. miega, užėjęs matė jį gulintį, prie lovos stovėjo dvi pakuotės alaus. Jam išeinant iš jų namų pakilęs S. S. ėjo iš paskos, paėmė prie durų slenksčio stovintį kirvį. K. P. paklausus, ką jis daro, užsimojo ant jos. Jis S. S. nurodė baigti kvailioti, todėl S. S. užsimojo ir ant jo, ėjo artyn nieko nesakydamas, baltomis akimis, dėl ko jis paėmęs gulintį ant žemės pagalį trenkė jam į petį, kad apsiginti. Po smūgio S. S. lyg ir išmetė kirvį ( tiksliai nepamena, bet per slenkstį jis perėjo nešinas kirviu), pakėlęs rankas puolė, dėl ko jam vėl trenkė pagaliu, norėdamas pataikyti į petį, bet pataikė į galvą. S. S. nenukrito, tik nurimo, nuėjęs atbulas atsisėdo ant slenksčio. Liepė jam daugiau taip nesielgti, į ką S. S. atsakė supratęs, o jis išvažiavo. Smūgius sudavė jau būdamas lauke, eidamas atbulas nuo S. S., tarp smūgių buvo kelių sekundžių tarpas. K. P. to metu stovėjo prie slenksčio. S. S. už jį šiek tiek vyresnis, ūgiu žemesnis. Iki tos dienos su S. S. susipykę nebuvo. Apie tai, kad S. S. ligoninėje, sužinojo iš policijos pareigūnų. Kartu su S. S. dukra buvo pas jį ligoninėje, pirko medicininių reikmenų ir viską, ko prašė jo dukra, maždaug už 400 litų, rūpinosi juo. Laidotuvėse nedalyvavo, nes apie S. S. mirtį tik po kurio laiko sužinojo iš policijos pareigūnų. Civilinį ieškinį pripažįsta, atsiprašo nukentėjusių. Ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė nieko negalvodamas, todėl jie gali būti netikslūs, šiuo metu sako tiesą, nors nepamena, ar kai S. S. sudavė pirmą smūgį, šis turėjo kirvį.

Apklausiamas įtariamuoju 2011-12-20 ikiteisminio tyrimo metu A. G. parodė, kad S. S., atsikėlęs iš lovos, paėmė kirvį ir, jį pakėlęs, jo (kaltinamojo) paklausė, „ko nori“, o išeidamas į lauką S. S. kirvį paliko namo viduje, į lauką išėjo be kirvio. Lauke S. S. prieš jį užsimojo ranka ir jis, malkinėje rastu pagaliuku, norėdamas apsiginti, trenkė S. S. į kaklą. Po šio smūgio S. S. pasilenkė, o jis, norėdamas dar kartą suduoti S. S. į kaklą, smogė, tačiau pataikė S. S. į galvą, po ko šis nugriuvo ant žemės (2 t., b.l. 86-88).

Analogiškas aplinkybes dėl kirvio A. G. nurodė ir 2012-02-14 parodymų patikrinimo vietoje metu bei, kad smūgį į galvą S. S. sudavė šiam būnant lauke, po ko S. S. nukrito į namo priestatą. Taip pat A. G. parodė, kad jo konflikto su S. S. metu K. P. buvo namo priestate ( 2 t., b.l. 94-95, 96-100).

Tas pačias aplinkybes A. G. nurodė ir 2012-01-19 akistatos su K. P. metu ( 2 t., b.l.91-92).

Nukentėjusioji K. P. parodė, kad su S. S. gyveno nuo 2003-2004 metų, jų santykiai buvo geri, nekonfliktuodavo. Pragyvendavo iš pašalpų, taip pat augino gyvulius, daržoves. Su kaltinamuoju bendravo, maždaug kartą per mėnesį paskambinus jis atveždavo prašomų prekių parduotuvės kaina, gavę pinigus su juo atsiskaitydavo. Iki aptariamo įvykio jam buvo skolingi apie 200 litų. 2016 m. gruodžio 16 d. 7.30 val. autobusu ji važiavo į Z., pašte pasiėmė pinigus - apie 300 Lt, apsipirko parduotuvėje, kadangi turėjo daug prekių, namo grįžo taksi maždaug po 9 valandos. Į Z. važiavo viena, nes išvakarėse su S. S. pas kaimynus išgėrė alaus, jis išgėrė daugiau, todėl liko namie. Grįžus jai iš miesto su S. S. nuėjo pas kaimynus, nusinešė jos nusipirktus du butelius po 1 litrą alaus, dar du paliko namie. Išgėrę alų, apie 12 val. grįžo namo, kur su S. S. taip pat išgėrė po stiklinę alaus. Maždaug po valandos pro langą pamatė atvažiavusį A. G.. Nustebo, nes pinigus jam tarėsi atiduoti sekančią dieną. Jis atvažiavo netikėtai, prieš tai neskambino. S. S. nuėjo atidaryti durų ir netrukus ji išgirdo triukšmą. Nuėjusi pažiūrėti pamatė, kad S. S. guli ant žemės koridoriuje aukštielninkas, kojos lauke, o A. G. jį muša pagaliu ir spardo. Stovėjo A. G. už nugaros, daugiausiai kliuvo į kairę pusę, teko ir į galvą. Mušdamas A. G. nieko nesakė, po to paklausė „ar dar gyvas“ ir toliau mušė, o S. S. nesigynė. Po to numetė pagalį ir sėdęs į automobilį išvažiavo. Ji S. S. partempė į vidų, jis buvo be sąmonės. Manė, kad jis atsipeikės, todėl medikų nekvietė, pas kaimynę kviesti greitosios nuėjo tik ryte, nes S. S. neatsigavo. Kirvį namuose turi, jis padėtas prie krosnies, eidamas atidaryti durų S. S. jo neėmė. Kai S. S. sumušė, ji labai išsigando, daugiau alkoholio negėrė, eidama kviesti medikų buvo blaivi, tik medikams išvežus S. S. su kaimyne baigė gerti alų. Jai buvo stresas, todėl atvykę pareigūnai su ja sunkiai susikalbėjo. Atvykusiems pareigūnams atidavė pagalį, su kuriuo A. G. mušė S. S., nes buvo jį pasidėjusi. Po S. S. sumušimo kraujo nebuvo. Neužilgo po S. S. sumušimo ji telefonu apie įvykį pranešė savo sūnui. Mano, kad A. G. S. S. sumušė dėl skolos.

Nukentėjusioji Z. A. parodė, kad S. S. jos tėvas. Jis gyveno su K. P., sutarė gerai, nekonfliktavo. Jie pragyveno iš pašalpų, dirbo pas ūkininkus. Apie tai, kad tėvas sumuštas ir guli ligoninėje, komos būsenos, sužinojo iš E. R.. Jai sakė, kad tėvą A. G. sumušė todėl, kad jis buvo jam skolingas 250 litų. Su tėvu paskutinį kartą kalbėjo savaitę iki įvykio. Tėvui gulint Visagino ligoninėje jai buvo pateiktas sąrašas reikalingų daiktų ir priemonių, todėl ji, neturėdama pakankamai pinigų, kreipėsi į A. G., kuris nupirko viską, kas tėvui buvo reikalinga. Kartu su juo vyko į ligoninę, A. G. pamatęs, kad tėvas komoje, išsigando, sakė nenorėjęs, kad taip nutiktų. Laidotuvėmis rūpinosi tik ji, A. G. prie to neprisidėjo. Iš Sodros tėvo laidotuvėms gavo pašalpą, šios sumos į ieškinį neįtraukė. Pareikštą ieškinį palaiko. A. G. pažįsta, nėra girdėjusi, kad jis smurtautų. Dėl tėvo mirties reiškia 10631,81 eurų ieškinį, kurį prašo priteisti iš kaltinamojo, nes patyrė 1943,21 eurų turtinę žalą, kurią sudaro su tėvo laidojimu susijusios išlaidos ir 8688,60 eurų neturtinės žalos, nes prarado artimą žmogų, su kuriuo bendravo.

Liudytoja L. S. parodė, kad yra artimiausia K. P. ir S. S. kaimynė, gyvena 1,5 km. atstumu nuo jų. Pamena, kaip K. P. šeštadienį, 6 valandą ryto, atėjo apsiverkusi ir prašė kviesti medikus, nes pati jiems negalėjo prisiskambinti. Sakė, kad A. G. pagaliu primušė S. S.. Iškvietė greitąją. Nepamena, ar ji tuo metu buvo išgėrusi. Išvakarėse K. P. ir S. S. buvo pas ją užėję apie pietus, atsinešė tris plastikines talpas alaus, kurį visi išgėrė ir po valandos jie išėjo, buvo dar šviesu. Išeidami jie girti nebuvo. Ant S. S. sumušimo žymių nematė, jis buvo sveikas. Kaimynai buvo užėję ir ketvirtadienį, gėrė alų, S. S. namo išėjo pagėręs. Nėra mačiusi K. P. ir S. S. konfliktuojančių. Netiki, kad S. S. buvo sumuštas tarp 10-11 val., nes jie pas ją buvo atėję iki sumušimo. Kaltinamąjį žino tik iš matymo.

Liudytojas V. S. parodė, kad K. P. prašymu kvietė medikus, paaiškino, kur atvykti, kadangi pas juos apie 6 valandą ryte atėjusi K. P. sakė, kad S. S. guli nejudėdamas, nes jį sumušė A. G.. Paskutinį kartą S. S. matė dieną prieš tai ryte. Jis buvo atėję su K. P., visi jų gėrė atsineštą alų. Po valandos jie išėjo negirti. S. S. nebuvo sumuštas. Nei kaltinamasis nei S. S. nebuvo agresyvūs.

Liudytojas E. R. parodė, kad K. P. jo mama, kaltinamasis buvęs kaimynas, mamai atvažiavus į miestą A. G. parveždavo ją atgal į kaimą. Žino, kad mamos prašymu A. G. kartais veždavo jiems į skolą alų, vėliau pinigus atiduodavo. Mama su S. S. sutarė labai gražiai, niekada nekonfliktavo, nėra matęs kurio nors sumušto, jie pragyvendavo iš pašalpų, uždarbiaudavo pas ūkininkus, jų pajamos nebuvo didelės, todėl kartais nuveždavo jiems maisto. Yra prašęs A. G., kad nevežtų motinai alkoholio, apie tai, kad motina su S. S. jam skolingi, A. G. nėra sakęs. Apie tai, kad S. S. sumušė A. G., jam telefonu apie 14.30 val. pranešė motina. Po to kalbėjo su A. G., jis sakė, kad pastūmė S. S., bet nemušė. Iš medikų žino, kad S. S. kelis kartus buvo suduota kietu buku daiktu.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2011-12-19 buvo apžiūrėta įvykio vieta esanti Z. r., T. sen., M. k. Protokole nurodyta, kad nuo gyvenamojo medinio namo atstumu 8,80 m yra lauko virtuvė, kuri yra vieno aukšto su palėpe iš nedažytų rastų. Prie lauko virtuvės yra priestatas - 250 cm ilgio, 115 cm pločio. Priestato kairiajame kampe sukrauti įvairūs namų apyvokos daiktai, indai. Priestato dešinėje pusėje yra įrengtos lentynos, ant kurių sukrauti įvairūs įrankiai, o kampuose sukabinti drabužiai. Prie lauko virtuvės sienos yra įrengta pašiūrė, kurioje sukrautos skaldytos malkos. Nuo lauko virtuvės priestato dešiniojo kampo 275 cm atstumu link pašiūrės su malkomis ir 52 cm atstumu nuo lauko virtuvės pamato, rastas apvalus, 49,5 cm ilgio pagalys. Viename pagalio gale skersmuo – 3 cm, kitame – 2,5 cm. Pagalys iš įvykio vietos paimtas, aprašytas daiktų apžiūros protokole ir priduotas į U. apskrities VPK Z. rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą ( 1 t., b.l. 41-51, 52-55).

Iš daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad A. G. iš jam atpažinimui pateiktų pagalių nurodė į pagalį, kuris buvo paimtas iš įvykio vietos Z. r., T. sen., M. k., kaip į panašų į tą, su kuriuo jis sudavė S. S. vieną kartą į kairį petį arčiau kaklo, o antrą kartą į galvą ( 2 t., b. l.101-102).

Iš 2012-03-27 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. S. mirties priežastis yra buka kieta galvos trauma su kairio momenkaulio lūžimu, kraujo išsiliejimu galvos smegenyse, po dangalais, galvos smegenų edema, koma, lydinčiomis komplikacijomis: židinine broncopneumonija, ūmiu kvėpavimo veiklos sutrikimu. Tai rodo lavono ir histologinio tyrimų metu rasti pakitimai bei ligoninėje nustatyta smegeninė koma. Nukentėjusiojo mirtis įvyko Z. ligoninėje (duomenys neskelbtini) dieną 07.15 valandą. Nustatyti kūno sužalojimai: buka kieta galvos trauma: kairės pusės sumušimas, kairio momenkaulio įspaustinis lūžimas, su kraujo išsiliejimais galvos smegenyse, po galvos smegenų dangalais, smegenų edema, smegeninė koma. Sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, kontakto su kūnu metu, prieš patenkant į ligoninę, galimai medicininėje dokumentacijoje ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl bukos kietos galvos traumos su kaukolės kairės pusės įspaustiniu lūžimu, kraujo išsiliejimais galvos smegenyse ir po dangalais, dėl komplikacijų - galvos smegenų edemos, komos, ūmios bronchopniaumonijos, įvyko nukentėjusiojo mirtis. Paprastai po bukos kietos galvos traumos su įspaustiniu lūžimu, nukentėję praranda dalinai ar visiškai sąmonę ir koordinuotus, tikslingus veiksmus atlikti negali. Kadangi medicininėje dokumentacijoje minėtas vienas ir lavono tyrimo metu rastas vienas sužalojimas, tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ( 1 t., b. l. 68-73; 74-75).

Aukščiau aptartų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad S. S. mirė dėl A. G. prieš jį pavartoto smurto.

A. G. viso ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir teisme, pripažino, kad jis pagaliu sudavė S. S. smūgį į galvą, tačiau teigia, kad į šią kūno vietą pataikė netyčia, nes norėjo suduoti į petį. Kad A. G. mušė S. S. pagaliu parodė ir įvykį mačiusi K. P.. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad S. S. mirties priežastimi buvo būtent galvos trauma. Byloje nėra jokių įrodymų, kad po A. G. suduoto smūgio į galvą kokie nors kiti asmenys būtų smurtavę prieš S. S., tiek betarpiškai prieš įvykį S. S. mačiusi K. P., tiek ir pats kaltinamasis A. G. nenurodė, kad iki konflikto su A. G. S. S. būtų patyręs kokią nors galvos traumą, o įvykio dieną neužilgo prieš nagrinėjamą konfliktą S. S. matę ir su juo bendravę liudytojai L. S. ir V. S. parodė, kad S. S. nebuvo sužalotas. Be to, K. P. parodė ir, kad iš karto po to, kai A. G. S. S. sumušė, pastarasis visą laiką iki jį išvežant į ligoninę, buvo be sąmonės.

Esant šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į K. P. parodymus, kad S. S. kirvio įvykio metu apskritai nebuvo pasiėmęs ir kad įvykio metu S. S. buvo girtas, nėra jokio pagrindo išvadai, jog A. G. smūgius pagaliu S. S. sudavė gindamasis nuo jam akivaizdžiai gresiančio realaus ir pavojingo S. S. kėsinimosi. Pažymėtina ir tai, kad A. G. ir apklausiamas teisiamajame posėdyje pripažino, jog jam inkriminuotą smūgį pagaliu S. S. į galvą jis sudavė tuo metu, kai pastarasis rankoje kirvio neturėjo.