Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei O. G., kaltinamajam A. B., nedalyvaujant civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ AB atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis MB "(duomenys neskelbtini)" darbininku, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas :

1) 2016 m. kovo 16 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

2) 2016 m. balandžio 13 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 2 dalį ir paskirta galutinė, subendrinta bausmė – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams;

3) 2017 m. vasario 8 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir paskirta galutinė, subendrinta bausmė - 5 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) 2017 m. vasario 17 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2017 m. birželio 28 d. Jonavos r. apylinkės teismo nutartimi paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. vasario 8 d. Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 5 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo bausmė;

5) 2018 m. kovo 22 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį -1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2017 m. birželio 28 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) 2023 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė (bausmę atlikęs);

7) 2023 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ( 6 veikos), 198-1 straipsnio 1 dalį (10 veikų), 215 straipsnio 1 dalį (8 veikos), 198 straipsnio 1 dalį (1 veika), 198-2 straipsnio 1 dalį (2 veikos) - 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 8 punktais bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai); neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. 2024 m. sausio mėnesį, tikslesnis laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, bet ne vėliau kaip 2024 m. sausio 17 d. prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), radęs J. B. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ją pasiėmė ir laikė prie savęs, tęsdamas nusikalstamą veiką 2024 m. sausio 17 d. 11.31 val. paskambinęs AB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo vadybininkui, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), telefoninio pokalbio metu su AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė paslaugų teikimo ir įrangos įsigijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdamas kaip savo J. B. asmens duomenis, nurodytus J. B. vardu išduotoje asmens tapatybės kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė ir panaudojo svetimą fizinio asmens dokumentą.

Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje.

Be to jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą 2024 m. sausio 22 d. UAB “ (duomenys neskelbtini)“ kurjeriui A. Ž., kuris pagal neva J. B. pateiktą užsakymą pristatė mobiliojo ryšio telefono „Xiaomi RedmiNote12 Pro +5G Black 8+256 GB dualSIM“ 349,00 eurų vertės, abonento įjungimo bei akcijos užsakymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatęs J. B. vardu, nurodydamas svetimus, J. B. asmens duomenis bei pasirašydamas J. B. vardu už gautą prekę, apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi RedmiNote12 Pro +5G Black 8+256 GB dualSIM“ 349,00 eurų vertės.

Šiais savo veiksmais A. B. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje.

Dėl pareikšto kaltinimo A. B. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 224 m. sausio mėnesį, tiksliai datos neprisimena, (duomenys neskelbtini) parduotuvės rado J. B. asmens tapatybės kortelę. To asmens nepažinojo. Pasinaudojo kortele ir užsisakė abonentinę kortelę ir telefoną. Taip pasielgė, nes reikėjo telefono. 2024 m. sausio 22 d. pagal sudarytą sutartį kurjeris pristatė telefoną. Su kurjeriu susitiko prie „Norfos“ parduotuvės. Jam nereikėjo pateikti asmens dokumento, reikėjo užrašyti asmens kodą ir jis užrašė J. B. asmens kodą. Telefoną maždaug po dviejų mėnesių sudaužė, o asmens tapatybės kortelę išmetė iš karto kai pasiėmė telefoną. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta teisiamojo posėdžio sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visetu:

Nukentėjusysis J. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 metų sausio mėnesį pametė savo asmens tapatybės kortelę. Kortelę galėjo pamesti (duomenys neskelbtini), nes pats gyvena (duomenys neskelbtini). Pradžioje manė, kad kortelę kažkur pasidėjo, tačiau po kurio laiko neradęs asmens tapatybės kortelės kreipėsi į migracijos tarnybą, kurioje jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė buvo pripažinta negaliojančia. Praėjus kuriam laikui jis iš skolų išieškojimo bendrovės gavo pranešimą, kad yra skolingas AB "(duomenys neskelbtini)" 812,91 eurų. Kadangi jis nieko nebuvo pirkęs minėtoje bendrovėje, jis paskambino į AB "(duomenys neskelbtini)" ir sužinojo, kad jo vardu yra išsimokėtinai paimtas išmanus mobiliojo ryšio telefonas. Tai sužinojęs jis kreipėsi į policiją su pareiškimu, kad kažkas, pasinaudodamas jo vardu išduota asmens tapatybės kortele, iš AB "(duomenys neskelbtini)" įsigijo mobiliojo ryšio telefoną. Civilinio ieškinio nereiškia, tik prašo kalta asmenį nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Kas pasinaudojo jo asmens duomenimis jis nežino, jis pats niekam nėra nurodęs savo asmens duomenų, A. B. nepažįsta (1 t. b. l. 41-44).

AB "(duomenys neskelbtini)" raštu dėl informacijos pateikimo nustatoma, kad 2024 m. sausio 17 d. J. B., gim. (duomenys neskelbtini), vardu nuotoliniu būdu (telefoninio pokalbio metu) buvo atliktas paslaugų ir įrangos užsakymas su AB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2024 m. sausio 18 d. su AB "(duomenys neskelbtini)" buvo sudaryti sutartiniai dokumentai: abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įjungimo dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), pasirenkant mokėjimo planą ,,Mobilus 5G" ir duomenų planą ,,Neribotai". Akcijos užsakymo dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo remiantis nustatytas 24 mėnesių atidėto mokėjimo terminas (išsimokėtinai), buvo įgyta įranga - 349,00 eurų vertės mobiliojo ryšio telefonas ,,Xiaomi RedmiNote12 Pro+SG Black 8+256 GB dualSlM" (lMEl (duomenys neskelbtini)). Nuotoliniu būdu atliekant užsakymus, derinant sutartinių dokumentų detales ir įrangos užsakymą bei ruošiant sutartinius dokumentus ir įrangą nei bendrovės klientų aptarnavimo darbuotojai, nei logistikos darbuotojai gyvai nemato kliento, o taip pat nemato jo turimų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Kliento identifikavimo pareiga yra numatyta kurjeriui pristačius prekę klientui (1 t. b. l. 95-102).

Įrodymų vertinimas

Ypatingai aiškiai turi būti nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Teismui neturėtų kilti jokių dvejonių ir neaiškumų dėl nusikalstamos veikos padarymo vietos, būdo ir kitų svarbių aplinkybių (LApT nutartis Nr. 1N-40/2013).

BK 182 straipsnyje numatyta nusikalstama veika (sukčiavimas) objektyviai gali pasireikšti alternatyvių veikų padarymu, t. y.: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule.

Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto ar turtinės teisės įgijimą nusikalstamu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, taip pat kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis suvaržymas arba panaikinimas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-642/2012).

Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-600/2012).

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad kaltinamasis radęs svetimą asmens tapatybės kortelę be teisėto šio dokumento turėtojo sutikimo, pasinaudojo ja ir sudarė paslaugų teikimo ir įrangos įsigijimo sutartį. Akivaizdžiai matyti, kad kaltinamasis sudarydamas paslaugų teikimo ir įrangos įsigijimo sutartį, suvokė sukčiaująs, nes tai darė pateikdamas svetimą dokumentą.

Byloje nustatyta, kad nuoseklūs liudytojų parodymai bei rašytinė medžiaga, kuri surinkta ir ištirta šioje baudžiamojoje byloje įrodo, kad kaltinamasis sąmoningai padarė nusikalstamas veikas, todėl teismui nekyla jokios abejonės, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta ir jis baustinas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamojoje byloje „(duomenys neskelbtini)“ AB pareiškė 708,58 Eur civilinį ieškinį, jį sudaro: 349,00 Eur įrangos vertė, 359,58 Eur suteiktos GSM paslaugos. Ieškinys pagrįstas kaltinamojo kaltę pagrindžiančiais įrodymais (1 t. b. l. 110-129). Kaltinamasis ieškinį pripažįsta, todėl ieškinys tenkintinas, priteisiant iš A. B. 708,58 Eur turtinę žalą.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. A. B. padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą (LR BK 11 str.), nusikalstamos veikos baigtos. A. B. praeityje teistas, teistumas neišnykęs (2 t. b. l. 10-30), administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2024 m. rugsėjo 9 d. pagal ANK 424 straipsnio 6 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (paskirtos baudos nesumokėtos) (2 t. b.l. 72-76), VŠĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre gydytojo psichiatro konsultacijoms dėl psichikos ligų nesilankė, nesigydė. (2 t. b. l. 8-9). VŠĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre gydytojo psichiatro konsultacijoms dėl priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (2 t. b. l. 8-9).

Lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Kaltinamajame akte buvo nurodyta A. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. Įsigaliojus naujai BK 27 straipsnio redakcijai (LR 2023-04-27 įstatymo Nr.XIV-1925 redakcija) ši sunkinanti atsakomybę aplinkybė šalintina ir teismas konstatuoja, kad sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas tiek kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, tiek veikų padarymo pobūdį ir aplinkybes, spręstina, jog siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų kaltinamajam už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, o už BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos padarymą – areštą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Bausmės tarpusavyje bendrintos dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Kasacinės instancijos teismas šiame kontekste yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-143-1073/2020).

Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų nagrinėjama daugiau baudžiamųjų bylų ar pradėta ikiteisminių tyrimų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba. Šios aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Įvertinus padarytų veikų pobūdį, pavojingumą ir padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, bausmės vykdymas atidėtinas 3 metams. Taip pat įvertinus A. B. asmenybę, būtent į tai, kad kaltinamasis 2023 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu buvo nubaustas 4 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas, teismo nuomone jam iš dalies atidėtinas paskirtos bausmės vykdymas ir 8 mėnesių laisvės atėmimo laikas padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui, ir leis įgyvendinti teisingumo principą. Iš dalies atidėjus bausmės vykdymą, t. y. po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nustačius nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį –aštuonis mėnesius, o likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustačius 3 metams, A. B. bus pakankamai nubaustas, jam skirti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti nuteistojo socialiniai ryšiai. Kaltinamajam skirtini įpareigojimai, A. B. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei išvykimas iš gyvenamosios vietos nesusijęs su jo darbu, visą bausmės atidėjimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 4 (keturis) mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai –CD laikmena – paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – nebetaikytina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsniu 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

n usprendžia:

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį ir nubausti 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalį ir nubausti 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4 dalimis bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę paskirti 70 (septyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1,2 dalimis bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1,3 dalimis ir 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu paskirtą bausmę subendrinti su 2023 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 4 (keturis) metus ir 1(vieną) mėnesį laisvės atėmimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 ir 7 punktų nuostatomis, A. B. paskirtos galutinės subendrintos 4 (keturių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti, nustatant nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 8 (aštuonis) mėnesius, o likusios bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams,

Įpareigoti A. B. : visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai); neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per 4 (keturis) mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – CD laikmeną – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Priteisti iš A. B., a.k (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) AB, įm. Kodas (duomenys neskelbtini), 708,58 Eur (septynis šimtus aštuonis eurus 58 cnt) civilinio ieškinio tenkinimui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – nebetaikyti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.