- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-27
- Bylos Nr.
- 1N-40/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rūta Mickevičienė
- Advokatai
- Mindaugas Dovidauskas
teismo posėdyje išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota Šiaulių apygardos vyriausiajam prokurorui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Iš Vilniaus apygardos teismui perduotoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-183-209/2013 esančio kaltinamojo akto matyti, kad P. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad dirbdamas žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini), registruotoje Radviliškio r. sav., Miežaičių kaime, direktoriaus pavaduotoju ir nuo 2011-08-05 iki 2011-11-07 pagal antstolių pranešimus žinodamas, jog žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise turimas 21 žemės sklypas buvo areštuoti antstolių turto arešto aktais vykdomosiose bylose ir patikėti saugoti, be to, galėdamas ir turėdamas pasitikrinti duomenis dėl visų žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) areštuotų žemės sklypų, to nepadarė bei sutiko, kad didelės vertės žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise turimi žemės sklypai būtų neteisėtai perleisti UAB (duomenys neskelbtini).
Vilniaus apygardos teismas parengimo nagrinėti bylą teisme metu 2013 m. sausio 31 d. nutartimi baudžiamąją bylą nustatė, kad bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje negalima ir perdavė Šiaulių apygardos vyriausiajam prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu surašytas kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų ir tai iš esmės trukdo nagrinėti bylą, esminiai pažeidžia baudžiamojo proceso normas ir tokiu būdu suvaržo kaltinamojo P. J. teisę žinoti, kuo yra kaltinamas bei gintis nuo pareikšto kaltinimo. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad iš kaltinamojo akto neaišku, kuo yra kaltinamas P. J., ar jis yra inkriminuojamos nusikalstamos veikos subjektas, nepasisakyta dėl subjektyvinės galimai padarytos nusikalstamos veikos pusės, neaiški nusikalstamos veikos padarymo vieta, neįvardintas nusikaltimo dalykas ir vertė.
Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš esmės. Prokuroro manymu, teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes nepadaryti esminiai baudžiamojo proceso normų pažeidimai, kurie trukdytų teismui nagrinėti bylą iš esmės. Kaltinamasis aktas surašytas pagal BPK 219 straipsnio reikalavimus, jame nurodant būtinas aplinkybes. Visas kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes patvirtina baudžiamojoje byloje esantys nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, bendrovės įstatai, pareiginiai nuostatai, išrašai iš juridinių asmenų registrų duomenų.
Be to, skunde pažymima, kad baudžiamoji byla dar nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl teismas skundžiamoje nutartyje padarė išankstines išvadas. Prokuroro teigimu, teismas turi atlikti įrodymų tyrimą ir nustatęs, kad nusikalstamos veikos aplinkybės kaltinamajame akte nurodytos klaidingai arba kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės neatitinka byloje esančių duomenų ir tai trukdo priimti objektyvų sprendimą, gali konstatuoti kaltinamojo akto trūkumus, kurių negalima pašalinti teisme ir kurie trukdo nagrinėti bylą.
Teismo posėdyje kaltinamojo P. J. gynėjas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro skundas atmetamas.
BPK 232 straipsnio 3 punkte numatyta, kad bylos parengimo nagrinėti teisme metu gali būti priimama nutartis perduoti bylą prokurorui.
BPK 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Vadovaujantis BPK 219 straipsniu, kaltinamojo akto turinį be kitų nurodytų reikalavimų, sudaro nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai, kitos svarbios aplinkybės, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką.
Pirmosios instancijos teismo nutartyje teisingai nurodyta, kad kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos procesinis dokumentas, nuo kurio surašymo priklauso tolimesnis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, todėl jis turi būti surašomas itin kruopščiai tiek turinio, tiek formos atžvilgiu, siekiant išvengti esminių trūkumų.
Pagrįsta teismo išvada, kad iš kaltinamojo akto turinio turi būti aišku, kokiais faktiniais duomenimis grindžiamas kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties ir ją kvalifikuojantis požymis. Ypatingai aiškiai turi būti nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Teismui neturėtų kilti jokių dvejonių ir neaiškumų dėl nusikalstamos veikos padarymo vietos, būdo ir kitų svarbių aplinkybių.
Iš baudžiamojoje byloje esančio kaltinamojo akto išties neaišku, kokia yra P. J. padarytos nusikalstamos veikos vieta, neaiškus tikslus areštuotų ir perleistų žemės ūkio bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausiusių žemės sklypų skaičius. Taip pat teisingai pažymėta, kad nenurodyta ir subjektyvioji P. J. nusikalstamos veikos pusė. Aiškiai nenurodyta, ar pagal bendrovės įstatus bei pareiginius nuostatus P. J. buvo padarytos tęstinės nusikalstamos veikos subjektas.
Skundžiamoje nutartyje teismas padarė teisingą išvadą, kad nurodyti kaltinamojo akto trūkumai yra esminiai, pažeidžiantys BPK 219 straipsnio reikalavimus, trukdantys iš esmės nagrinėti bylą bei esminiai pažeidžiantys baudžiamojo proceso normas. Šie pažeidimai, neabejotinai suvaržo kaltinamojo P. J. teisę žinoti, kuo yra kaltinamas bei gintis nuo pareikšto kaltinimo, t.y. tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisingą teismą.
Skunde prokuroras nepagrįstai nurodo, kad teismas, perduodamas bylą prokurorui, skundžiamoje nutartyje teikia išankstines išvadas. Kaip jau buvo minėta, BPK 232 straipsnio 3 punkte, 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos parengimo nagrinėti teisme metu gali būti priimama nutartis perduoti bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Be to, būtina pašalinti ir kitus nutartyje nurodytus trūkumus.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.