Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-330-606/2022

Teisėja Ingrida Krušienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05955-2021-2

2022 m. spalio 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. (M. L.) pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie griežčiausios paskirtos bausmės pridėta dalis švelnesnės bausmės, ir paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaičiuotas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. gegužės 17 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš M. L. priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ 847,70 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. L. nuteistas už tai, kad 2021 m. vasario mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo ir neteisėtai laikė V. T. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) iki tol, kol 2021 m. vasario 25 d., apie 19.47 val., ketindamas užstatyti mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, UAB „(duomenys neskelbtini) “ lombardo, esančio (duomenys neskelbtini), darbuotojui D. Z. ją pateikė ir taip neteisėtai panaudojo.

2. M. L. nuteistas ir už tai, kad 2021 m. vasario 25 d., apie 19.50 val., iš UAB „ (duomenys neskelbtini)“ lombardo, esančio (duomenys neskelbtini), atvirai, matant lombardo darbuotojui, pagrobė 500 Eur vertės auksinę grandinėlę. Taip M. L. atvirai pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardui priklausantį 500 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. L. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę.

8. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

9. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

10. Skirdamas bausmę nuteistajam M. L. už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad M. L. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), anksčiau teistas daug kartų, iš jų ir už analogiškų nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, taip pat baustas administracine tvarka už tyčinių administracinių nusižengimų padarymą, iš jų ir už smulkią vagystę (t. 2., b. l. 139–172), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikaltimu padaryta turtinė žala neatlyginta, bei į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).

11. Pažymėtina, kad nuteistasis M. L. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teistas jau 17 kartų (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) už tyčinių nusikaltimų padarymą, paskutinį kartą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme (nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 22 d.), iki nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo teistas 13 kartų, jis buvo nubaustas baudomis, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmėmis, bausmės vykdymą atidedant, tačiau jis dėl savo elgesio, nors ir yra vedęs, turi du vaikus, teigiamų išvadų nepadarė. Taigi akivaizdu, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinis poelgis, tačiau dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų, ir tai parodo, kad M. L. kritiškai nevertinantis savo elgesio pasekmių, yra linkęs nusikalsti asmuo. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

12. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti M. L. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. L. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė laisvės atėmimo bausmes bei, atsižvelgdamas į nustatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatė mažesnius nei BK 302 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyti šios bausmės rūšies vidurkiai dydžius (BK 61 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Pažymėtina, kad dėl to, jog nuteistasis prisipažino kaltas dėl jam pareikšto kaltinimo, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirtos subendrintos bausmės dydis sumažintas vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtas laisvės atėmimo bausmes už padarytas nusikalstamas veikas mažinti nėra jokio pagrindo. Bausmės subendrintos nuteistajam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo – būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

13. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. birželio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo M. L. (M. L.) apeliacinį skundą atmesti.