- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-09
- Bylos Nr.
- II-758-1202/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00873-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Pažeidėjas
- M. V.
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-14159-2023 pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-14159-2023 M. V. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. M. V. nubaustas už tai, kad jis tiksliai nenustatytu laiku nuo 2023 m. gegužės 21 d., 02.00 val. iki 2023 m. gegužės 22 d., 10.02 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį VW Passat v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė stovintį automobilį BMW v. n. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 222 punktų reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą M. V. paskirta 1 100 Eur bauda, už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą – 10 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu M. V. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 100 Eur dydžio bauda.
II. Pagrindiniai skundo argumentai
Nesutikdamas su Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. V. pateikė skundą, kuriame prašo pakeisti Institucijos nutarimą ir jam inkriminuotą administracinį nusižengimą kvalifikuoti ne pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį, bet tik pagal 417 straipsnio 7 dalį ir paskirti kuo švelnesnę nuobaudą.
Skunde nurodė, kad iš dalies sutinka su padarytu nusižengimu, kad važiuodamas atbulas galėjo kliudyti kitą automobilį, tačiau nesutinka, kad tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl mano kad dalyje dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo teisena turėtų būti nutraukta.
Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie kaltumą pagrįsti.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaroms tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykių (pats jį sukėlė) ir tai žinodamas iš jo pasišalina, suprasdamas savo elgesio neteisėtumą. Kiekvienu atveju privaloma nustatyti, jog asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir tokią pareigą ignoruodamas pasišalino.
Pareiškėjas skunde išdėstė poziciją, kad 2023 m. gegužės 20 d., grįžęs iš miesto nerado kieme vietos ir nusprendė savo automobilį pastatyti parduotuvės iki stovėjimo aikštelėje. 2023 m. gegužės 22 d. 7.00-7.05 val. (tokiu metu galėjo įvykti eismo įvykis) išvažiavo į darbą. Dienos vakare grįžęs iš darbo automobilį pastatė daugiabučio kieme. 2023 m. gegužės 23 d. rytą išvyko į darbą. Po darbo važiuojant namo, už jo važiavo juodas BMW iki pat daugiabučio aikštelės, kuriame jis pasistatė automobilį. Sustojus į langą pabarškino vyras (nukentėjusysis) ir pareiškė, kad pareiškėjas apgadino jo automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Nukentėjusysis paskambino policijai. Pareiškėjas argumentuoja, kad nepajuto susidūrimo su BMW automobiliu, nes automobilio bagažinėje yra kolonėlė, kuri yra atjungta ir nepritvirtinta, stipriau stabdant, pradedant važiuoti ar atliekant posūkio manevrą kolonėlė vartosi bagažinėje, dėl to galėjo nepajusti šio įvykio. Kadangi iš įvykio vietos pasišalino, nes nepajuto susidūrimo, tai jo veikoje nėra būtinojo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje požymio – tiesioginės tyčios. Tai, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios patvirtina ir tai, jog grįžo į tą pačią vietą, kur stato automobilį ir kurioje galimai buvo kontaktas, automobilio neremontavo siekdamas nuslėpti įvykį.
Skunde teigiama, kad M. V. atžvilgiu turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Jis darbdavio charakterizuojamas teigiamai, per visą laikotarpį nėra padaręs analogiško nusižengimo ar kitų šiurkščių KET pažeidimų. Savo veiksmais nesukėlė sunkių pasekmių, dėl nusižengimo nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina kritiškai. Sutinka, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kurios tikslas nubausti nusižengimą padariusį asmenį, tačiau norėtų, kad jam paskirtos baudos dydis būtų sumažintas, nes nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o paskirtoji nuobauda iš esmės neproporcinga jo padarytam nusižengimui.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdį ir galimybę pateikti atsiliepimą buvo informuota. Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, pranešimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą el. paštu buvo išsiųstas 2023 m. liepos 19 d. (b. l. 46 - 47).
III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. V. teismo prašė skundą tenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad prisipažįsta iš dalies, t. y. pripažįsta, kad galėjo kliudyti nukentėjusiojo automobilį, bet nepripažįsta, jog tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Paaiškino, kad eismo įvykis galėjo įvykti gegužės mėnesio 21-22 dieną, nes jis gegužės 20 d. pastatė automobilį ir su juo nevažinėjo. Eismo įvykio nepajuto, nežino kaip jis įvyko. Atsitrenkimo žymės yra jo automobilio gale, kairėje pusėje, žemiau lempos. Automobiliai nebuvo stipriai apgadinti, daugiausiai nubrozdinimai. Įvykio vietoje neliko, nes nepajuto atsitrenkimo. Nežino, kaip jį surado BMW vairuotojas. Kai jis grįžo iš darbo ir įvažiavo į daugiabučio kiemą, pastebėjo, kad už jo važiuoja BMW automobilis. Pastatęs automobilį rinkosi daiktus, kai BMW vairuotojas jam pabarškino į langą ir nurodė, kad jis apgadino jo automobilį, parodė nubrozdinimus. BMW vairuotojas kvietė policiją. Pažymėjo, kad jeigu būtų norėjęs slėpti įvykį, tai būtų nuvežęs automobilį Passat namo į (duomenys neskelbtini) ir ten palikęs. Nesutinka su paskirta 1100 Eur bauda. Jo finansinė padėtis sunki, nes prasideda (duomenys neskelbtini). Reikės mokėti draudimui už padarytą žalą. Finansinių įsipareigojimų neturi, o mėnesinės pajamos sudaro (duomenys neskelbtini) Eur.
Liudytoju apklaustas N. K. teismo posėdžio metu parodė, kad datos nepamena, bet pastebėjo, kad jo automobilis BMW apgadintas. Iškvietė policiją, nuvažiavo į darbą. Jo tėvas sulaukė policijos, tada jis atvažiavo ir viską surašė. Tada jo tėvas apėjo visą namą prie tos aikštelės, kur stovėjo automobilis ir surado vieną vyriškį, kurias pasakė, jog matė kaip 7 val. ryte kažkas atsitrenkė į BMW automobilį, nurodė, kad tai buvo tamsus Passat. Kitą dieną važiuodamas su draugu pamatė tamsų VW Passat automobilį, kurio galas buvo sugadintas. Važiuojant paskui VW automobilį, pamatė, kad šis suka į kiemą, kuriame jis gyvena, nes Passat vairuotojas buvo jo kaimynas. Privažiavęs paklausė Passat vairuotojo ar jis įvažiavo į jo automobilį, o šis pasakė, kad taip. Liudytojas iškvietė policiją. Dėl atsitrenkimo prisipažino, paklausus asmens, kodėl niekam nepranešė apie įvykį, jis atsakė, kad neturėjo laiko, o paklausus kodėl neparašė jokio raštelio, atsakė, kad neturėjo lapuko. Konkrečios priežasties, kodėl po automobilio apgadinimo nepasiliko nenurodė.
Liudytoju apklaustas M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad gavo iškvietimą, kad praeitą dieną buvo įformintas eismo įvykis su pasišalinimu ir šiandien pranešėjas galimai rado kaltininką. Atvažiavo į įvykio vietą, rado nukentėjusį ir galimą kaltininką su „Passat“ automobiliu. Pranešėjas paaiškino, kad vakar jo automobilis buvo apgadintas, kad galimas kaltininkas pasišalino ir tos pačios dienos vakare, jis su tėvu ėjo ieškoti, klausinėti žmonių. Sutiko kažkokį žmogų, kuris pasakė, kad galimai „Passat“ automobilis atsitrenkė. Kalbantis su galimu kaltininku, kuris buvo įvykio vietoje, automobilio „Passat“ vairuotojo paklausė ar tai jis padarė eismo įvykį. Asmuo prisipažino. Paklausė, kodėl jis nepranešė policijai, šis pasakė, kad nežinojo ką daryti, pasimetė ir išsigando. Asmuo paaiškino aplinkybes, kodėl neliko įvykio vietoje, tai kad išsigando ir nežinojo, ką daryti. Iš to, ką sakė Passat vairuotojas, suprato, kad jis žinojo apie eismo įvykį. Sakė, kad jautė, žinojo ir matė, kad atsitrenkė, bet nepranešė policijai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Teismo išvados
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Skundžiamu nutarimu pareiškėjas M. V. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta subendrinta 1 100 Eur dydžio bauda, dėl to, kad jis tiksliai nenustatytu laiku, nuo 2023 m. gegužės 21 d., 02.00 val. iki 2023 m. gegužės 22 d., 10.02 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Passat v. n. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė stovintį automobilį BMW v. n. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais veiksmais pažeidė KET 9, 101, 222 punktų reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Pareiškėjas sutinka su nusižengimu, numatytu ANK 417 straipsnio 7 dalyje (kelių eismo taisyklių pažeidimas), kad atsitrenkė į BMW automobilį, tačiau nesutinka su tuo, kad tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Teigė, kad nepajuto kontakto, todėl jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios. Pareiškėjas neigia padaręs ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.
Pažymėtina, kad ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlė), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-107-557/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-157-316/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-17-139/2015 ir kt.). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusioms transporto priemonėms ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-54-2014 ir kt.). Taigi, sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta, kad asmuo suvokė ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai, kad jis nepajuto kontakto (dėl automobilio bagažinėje esančios nepritvirtintos garso kolonėlės) tarp transporto priemonių, todėl nesuprato, kad sukėlė eismo įvykį ir neteisėtai pasišalina iš jo vietos, yra nepagrįsti. Pareiškėjo skunde ir teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, kad jis nepajautė kontakto tarp automobilių, paneigia Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniame pranešime dėl galimo kaltininko (b. l. 22) užfiksuotos aplinkybės, kad atvykus policijos pareigūnams Passat automobilio vairuotojas (M. V.) prisipažino, kad tai jis vakar apgadino automobilį BMW, o pasišalino todėl, kad išsigando. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad pranešėjui (N. K.) VW Passat vairuotojas nurodė, jog pasišalino, nes nežinojo ką daryti. Tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis patvirtina ir teisme apklaustų liudytojų N. K. ir M. B. parodymai. Per įvykį apgadinto automobilio savininkas N. K. teisme parodė, kad paklausus VW Passat vairuotojo, kodėl šis pasišalino iš įvykio vietos, M. V. atsakė, jog neturėjo laiko, o paklausus, kodėl neparašė jokio raštelio, atsakė, kad neturėjo lapuko. Liudytoju apklaustas pareigūnas M. B. teismui nurodė, kad M. V. paklaustas, kodėl neliko eismo įvykio vietoje ir nepranešė policijai, paaiškino, kad nežinojo ką daryti, pasimetė ir išsigando. Sakė, kad jautė, žinojo ir matė, kad atsitrenkė, bet nepranešė policijai. Liudytojų duotais parodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Byloje nėra duomenų, kad liudytojai turėtų pagrindą apkalbėti M. V. Taigi vertinant M. V. elgesį po eismo įvykio, matyti, kad bendraudamas su policijos pareigūnais jis nenurodė pozicijos, kad nepajuto eismo įvykio, o priešingai, patvirtino, kad po sukelto eismo įvykio pasišalino, nes buvo išsigandęs ir nežinojo, ką daryti. Iš to kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad M. V. juto kontaktą tarp transporto priemonių, suprato, kad padarė eismo įvykį ir tai žinodamas suvokė, kad iš įvykio vietos pasišalina neteisėtai.
M. V. veiksmais padarytą turtinę žalą, kuri viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (viršija 750 Eur) patvirtina byloje esanti draudimo bendrovės pateikta informacija dėl draudimo išmokos (b. l. 30-37).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad M. V., važiuodamas atbulomis, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui ir taip, pažeisdamas KET 9 ir 101 punktų reikalavimus, sukėlė eismo įvykį. Taip pat administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo akivaizdžiai suprato, kad automobiliai susidūrė, t. y. kad jis sukėlė eismo įvykį, kaip vairuotojas neabejotinai žinojo, kad apie įvykį turi informuoti nukentėjusįjį arba policijos pareigūnus (KET 222 punktas), tačiau to nedarė, o iš įvykio vietos neteisėtai pasišalino. Taigi asmuo veikė tiesiogine tyčia. Teismas įvertinęs M. V. skundo argumentus, jo pasisakymus teisme, policijos pareigūnų tarnybinį pranešimą, liudytojų parodymus teisme, taip pat išsamiai susipažinęs su byloje esančiomis fotonuotraukomis, pripažįsta, kad Institucija tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir pagrįstai priėmė nutarimą dėl M. V. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje. M. V. padaryto administracinio nusižengimo perkvalifikuoti ar panaikinti dėl skunde nurodytų argumentų, nėra pagrindo.
Skunde ir teismo posėdžio metu M. V. teigė, kad jam paskirta nuobauda yra neproporcinga padarytam nusižengimui.
ANK 22 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis, vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, o taip pat ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis tam, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti arba apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, operatyvumo ir protingumo bei proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1–2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys yra parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, kad baudos dydis yra nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į pačio administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta vienintelė nuobaudos rūšis – bauda, kurios dydis numatytas nuo dešimt iki dvylikos eurų. ANK 426 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta vienintelė nuobaudos rūšis – bauda, kurios dydis numatytas nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų. Taip pat už šio administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu M. V. už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 10 Eur dydžio bauda (minimalus dydis), už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą – 1 100 Eur bauda (minimalus dydis) be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, M. V. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 100 Eur dydžio bauda, neskiriant administracinio poveikio priemonės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta viena M. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Visgi bylą nagrinėjant teisme M. V. savo kaltės dėl vieno iš administracinio nusižengimo nepripažino. Teismas nagrinėdamas skundą negali bloginti pareiškėjo teisinės padėties (ANK 566 straipsnyje numatytas administracinių nusižengimų teisenos principas – asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumas), kai nėra nukentėjusiojo skundo (ANK 642 straipsnio 2 dalis), todėl Institucijos nustatyta lengvinanti aplinkybė nėra naikinama. Teismas pažymi, kad būtent dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimo M. V. buvo paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimalaus dydžio nuobauda. Teismas vertina, kad M. V. padarė du administracinius nusižengimus, kuriais kitam asmeniui padaryta turtinė žala, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, dirba, (duomenys neskelbtini). Įvertinus šias aplinkybes, M. V. paskirtos sankcijoje numatytų nuobaudų minimalų dydį atitinkančios baudos, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, yra proporcingos padarytiems administraciniams nusižengimams ir jų dar labiau švelninti nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.
Skunde nurodomi argumentai M. V. atžvilgiu turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.
Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (kasacinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, t. y. aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-381-1121/2020, Nr. AN2-68-468/2021).
Pareiškėjas nurodė, kad jis darbdavio charakterizuojamas teigiamai, per visą laikotarpį nėra padaręs analogiško nusižengimo ar kitų šiurkščių KET pažeidimų, savo veiksmais nesukėlė sunkių pasekmių, dėl nusižengimo nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina kritiškai, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas pažymi, kad pareiškėjo išvardintos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Kaip minėta Institucijos paskirta nuobauda neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, todėl skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatyme nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. V. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-14159-2023 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.