Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-05-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-107-557/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2022-03-14Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-05-19Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-19
Bylos Nr.
AN2-107-557/2022
Teisminio proceso Nr.
4-38-3-00026-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Linas Pauliukėnas (pirm.)
Pažeidėjas
N. D.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariatas
Advokatai
Darius Kurpavičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-107-557/2022Teisminio proceso Nr. 4-38-3-00026-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 16.9. 10; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. D. atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK, Institucija) 2021-07-13 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 84-ANR_N-353-2021 N. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1 200 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams už tai, kad jis 2021-06-28 19.18 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš stovėjimo vietos, atbuline eiga kliudė stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadintas stovėjęs automobilis, žmonės nenukentėjo. Apie eismo įvykį neinformavo nukentėjusiojo, nei policijos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET) iš eismo įvykio pasišalino. N. D. po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus, alkotesteriu jam nustatytas lengvas (1,00 promilės) girtumo laipsnis. Tokiais veiksmais N. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 221 ir 222 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos 2021-07-13 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas N. D. kreipėsi su skundu į Plungės apylinkės teismą, prašydamas šį Institucijos nutarimą panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama 2022-03-14 nutartimi Plungės apylinkės teismas N. D. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Klaipėdos apskrities VPK 2021-07-13 nutarimą Nr. 84-ANR_N-353-202, panaikindamas jo dalį dėl administracinio nusižengimo N. D. veikoje pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir administracinę teiseną šioje dalyje nutraukė, kitą Institucijos 2021-07-13 nutarimo dalį dėl N. D. nubaudimo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir ANK 423 straipsnio 3 dalį paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. D. atstovas advokatas D. K. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022-03-14 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną N. D. dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio l dalyje padarymo, nutraukti.

4.1. Nurodo, kad N. D. su Plungės apylinkės teismo 2022-03-14 nutartimi nesutinka, mano, kad ši nutartis yra nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.

4.2. ANK 564 straipsnio l dalyje nustatyta, jog veikų, už kurių padarymą atsakomybė nustatyta ANK, tyrimas ir bylų nagrinėjimas vyksta pagal šiame kodekse nustatytas taisykles. Ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 618 straipsnio l dalis), tai reiškia, jog administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjimas baigiamas procesiniu sprendimu, kurio procesinė forma – nutarimas. ANK 563 straipsnyje yra nustatyta, jog administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos.

4.3. Pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 1–3 dalys).

4.4. ANK 569 straipsnio l dalyje nurodyta, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

4.5. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39/2014).

4.6. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-05-28 nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas / organas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga jam yra pateikta. Pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese, taip pat ir bylos tiesioginio nagrinėjimo bei rungimosi principų. Vadovaujantis bylos tiesioginio nagrinėjimo principu, nagrinėdamas bylą teismas / organas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (LAT nutartys bylose Nr. 2AT-6/2012, 2AT-21/2012). Rungimosi principas reikalauja, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo metu turėtų lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Iš esmės tai reiškia, kad šalys turi turėti galimybę žinoti ir pasisakyti dėl visų įrodymų byloje ir pateiktų pastabų, siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui (LAT nutartys bylose Nr. 2AT-27-2015, Nr. 2AT-31-2015).

4.7. Kartu pažymėtina, jog administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) pareiga yra tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius, nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes ir savo išvadas pagrįsti atitinkamais įrodymais. Savaime suprantama, jog teisės taikymui visada būtina jį pateisinanti argumentacija – administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) privalo argumentuoti, kodėl jis priima vienokį ar kitokį procesinį sprendimą.

Šalies argumentai

4.8. Šiuo konkrečiu atveju, nors teismas iš dalies ir tenkino pareiškėjo skundą, tačiau administracinio nusižengimo teisenos N. D. dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio l dalyje, padarymo, nenutraukė, todėl, pareiškėjo nuomone, teismas priėmė nevisiškai pagrįstą procesinį sprendimą. Minėta išvada darytina dėl toliau nurodomų priežasčių.

4.9. Pirma, ANK 426 straipsnio l dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nurodyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Šio įstatymo 83 punkte nurodyta, kad transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens arba savivaldžio automobilio įrangos veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. N. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas už tai, kad jis 2021-06-28 19.18 val., vairuodamas automobilį „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš stovėjimo vietos, atbuline eiga, kliudė stovintį automobilį, eismo įvykio metu apgadintas stovėjęs automobilis, apie eismo įvykį neinformavo nukentėjusiojo, nei policijos, taip pažeisdamas KET iš eismo įvykio vietos pasišalino.

4.10. ANK 426 straipsnio l dalyje numatyta veika yra padaroma tyčia (ANK 8 straipsnio 3 dalis), todėl asmuo, pažeisdamas KET imperatyvų reikalavimą, privalo suvokti ir numatyti savo elgesio pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, jog šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos, paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Šiuo konkrečiu atveju, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje (kaip ir Institucijos nutarime), N. D. nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, todėl iš įvykio vietos nuvažiavo. Minėtą išvadą leidžia daryti byloje esanti medžiaga. Pažymėtina, jog N. D. iškart, kai tik su juo susisiekė policijos pareigūnai, nedelsdamas skubiai atvyko į apklausą, pateikė paaiškinimą ir pateikė automobilį apžiūrai. Be to, N. D. parodymai nuo pat pradžių buvo nuoseklūs, konkretūs, logiški ir visiškai sutapo su kitais byloje esančiais duomenimis. Kartu paminėtina, jog N. D. nebuvo jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, t. y. jis buvo blaivus, transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonės draudimu, galiojančių nuobaudų neturėjo ir pan. Minėtų aplinkybių, pareiškėjo nuomone, teismas neįvertino tinkamai. Atkreiptinas dėmesys, jog N. D. buvo išlipęs iš savo valdomos transporto priemonės ir apžiūrėjo automobilius, tačiau nenustatęs, jog būtų padaryta kokia tai žala vienam ar kitam automobiliui, išvyko iš automobilių stovėjimo aikštelės. Nesutiktina su teismo nuomone, jog N. D. privalėjo palaukti įvykio vietoje, kol prie automobilio ateis nukentėjusysis, arba pranešti policijai dėl įvykio tam, kad būtų nustatytos jo aplinkybės. Kaip minėta, atsakomybė kyla ne už tai, kad asmuo nepraneša apie tariamą eismo įvykį, o už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos. Šiuo konkrečiu atveju N. D. nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad jis sukėlė eismo įvykį, nes akivaizdžios žalos transporto priemonėms padaryta nebuvo. Priešingu atveju, t. y. jei būtų žymus atsitrenkimas / transporto priemonės kliudymas, tai būtų matyti akivaizdūs transporto priemonių sužalojimai / apgadinimai. Kartu paminėtina ir tai, kad, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, aplinkybė, susijusi su N. D. išlipimu iš transporto priemonės, siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes, transporto priemonių apžiūra ir pan., įrodo, jog N. D. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios, t. y. siekio pasišalinti iš įvykio vietos.

4.11. Antra, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, todėl policijos pareigūnams buvo būtina surinkti duomenis (apklausti liudytojus), analizuoti ir motyvuotai vertinti liudytojų parodymus bei surinktus duomenis, taip pat ir N. D. parodymus. Akivaizdu, jog šiuo atveju pareigūnai nerinko duomenų dėl tariamo administracinio nusižengimo atskleidimo, pasikliaudami vien tik savo subjektyviu manymu, jog padarytas administracinis nusižengimas. Kartu paminėtina ir tai, kad nepagrįstas skundžiamos nutarties teiginys, jog N. D. teismui nepateikė įrodymų, jog 2021-06-29 tarnybiniame pranešime nurodyti jo automobilio apgadinimai buvo iki 2021-06-28 įvykio, kadangi tokių duomenų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir neprivalo pateikti. Kaip minėta, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl ne N. D. turėjo įrodinėti savo nekaltumą, o policijos pareigūnai pateikti neginčijamų N. D. kaltės, padarius administracinės teisės pažeidimus, įrodymų. Tačiau šiuo atveju nebuvo nustatyti tariamo eismo įvykio liudytojai, visiškai neaiški transporto priemonių apgadinimų lokacija, t. y. su kuria N. D. transporto priemonės vieta buvo neva padaryta žala nukentėjusiojo transporto priemonei, neįvardyti konkretūs ir aiškūs apgadinimai, nebuvo pamatuoti nukentėjusiojo transporto priemonės apgadinimų ir N. D. transporto priemonės buferio (kuriuo neva padaryti sugadinimai) aukščiai ir pan.

Šalies argumentai

4.12. Trečia, ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas KET pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 200 Eur iki 1 500 Eur. Kaip minėta, N. D. su jam inkriminuotu administracinio nusižengimo (pasišalinimu iš eismo įvykio vietos) padarymu nesutiko, teigė, jog nebuvo eismo įvykio, buvo blaivus, o alkoholį vartojo po tariamo įvykio. Atsižvelgiant į tai, kad N. D. nesuprato, jog padarė eismo įvykį, administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš jo (ANK 426 straipsnio l dalis) negalima, be to, atsižvelgiant į tai, kad alkoholio vartojimo metu jam vis dar nebuvo žinoma apie kilusį eismo įvykį, todėl administracinė atsakomybė negalima ir pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Be to, aplinkybę, jog N. D. alkoholį vartojo tik po tariamo eismo įvykio, galima buvo nustatyti apklausiant liudytojus teismo posėdžio metu, tačiau minėtas prašymas tenkintas nebuvo.

4.13. Ketvirta, asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

4.14. Pagal ANK 591 straipsnio l punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Teisės pažeidimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nesant bet vieno administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, veika negali būti pripažinta administraciniu nusižengimu. Šiuo konkrečiu atveju N. D. veiksmuose nebuvo nustatyti visi būtini administracinių teisės pažeidimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio l dalyje, sudėčių požymiai.

4.15. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiama nutartis priimta nevisapusiškai ištyrus visas bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nesutinka su N. D. nubaudimu pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio l dalį ir prašo dėl šių nusižengimų N. D. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, apeliaciniame skunde pažymėdamas, jog N. D. nesuprato, jog padarė eismo įvykį, todėl administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio vietos (ANK 426 straipsnio l dalis) negalima, be to, atsižvelgiant į tai, kad alkoholio vartojimo metu N. D. vis dar nebuvo žinoma apie kilusį eismo įvykį, todėl administracinė atsakomybė negalima ir pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.

7. ANK 423 straipsnio 3 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta administracinė atsakomybė už alkoholį vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

Žemesnės instancijos teismas

8. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

9. N. D. nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2021-06-28 19.18 val., vairuodamas automobilį „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš stovėjimo vietos, važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos, neinformavęs nukentėjusiojo, nei policijos, pasišalino, po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus (alkotesteriu jam nustatytas lengvas – 1,00 promilės – girtumo laipsnis), tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 221 ir 222 punktų reikalavimus.

10. KET 9 punkte numatytos bendrosios eismo dalyvių pareigos, t. y. nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 221 punkte nustatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. KET 222 punkte numatytos eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui, t. y. nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Šių tiek bendro pobūdžio, tiek nustatančių pareigas eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai reikalavimų ir pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą.

11. Apeliaciniame skunde N. D. atstovas nurodo, kad N. D. tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo, kadangi nesuprato sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis, buvo blaivus, o alkoholį vartojo po tariamo įvykio, kai jam vis dar nebuvo žinoma apie kilusį eismo įvykį. Sutikti su šiais apelianto skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl ANK 426 straipsnio 1 dalies taikymo

12. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

13. Kaip minėta, pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.

14. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (LAT nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant klausimą, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

15. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus (administracinio nusižengimo protokolą, paties pažeidėjo N. D. parodymus, nukentėjusiojo G. S. rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes ir jo parodymus teisme, policijos pareigūno Mindaugo Vaškio 2021-06-29 tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes ir šio pareigūno, apklausto kaip liudytojo teisme, parodymus, automobilio nuotraukas, pateiktas CD laikmenoje (b. l. 46), vaizdo medžiagą iš Skuodo miesto kameros, AB „Lietuvos draudimas“ pateiktą informaciją dėl automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui G. S. išmokėtos draudimo išmokos dėl automobilio apgadinimo, kitus rašytinius įrodymus), nustatė, kad N. D., automobilių aikštelėje manevruodamas atbuline eiga savo automobiliu, nepaliko saugaus tarpo iš šono, priekiniu dešinės pusės buferiu kliudė stovintį automobilį „Toyota Avensis“ ir jį apgadino. Šio įvykio metu nukentėjusiajam G. S., kaip nurodyta AB „Lietuvos draudimas“ 2022-01-06 rašte Nr. 9.3.1-4-3069 Klaipėdos apskrities VPK, buvo padaryta 353,03 Eur turtinė žala, kuri apskaičiuota pagal kliento AB „Lietuvos draudimas“ žalų ekspertui atsiųstose automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukose matomus sugadinimus sudarant remonto darbų ir / ar keičiamų darbų sąmatą (b. l. 39). Kartu teismas konstatavo, kad N. D. suprato sukėlęs eismo įvykį (apgadinęs kitą automobilį), tačiau tyčia ignoruodamas tai, t. y. nesilaikydamas KET 222 punkto reikalavimų, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.

16. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimų, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai įvertino nagrinėjamoje administracinių nusižengimų byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje, susiejo juos į vientisą loginę grandinę ir, priešingai apelianto tvirtinimui, padarė pagrįstą išvadą dėl N. D. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Byloje nustatytos aplinkybės – automobilių kontaktas, N. D. reakcija į tai – išlipęs iš vairuojamo automobilis apžiūrėjo šalia stovėjusį automobilį (vadinasi, kaip pagrįstai nurodė skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas, jam kilo abejonių dėl to, ar savo vairuojamu automobiliu kliudė kitą automobilį, tai pagrindžia ir paties N. D. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu duoti parodymai, kad važiuodamas atbuline eiga jis gal per daug užsuko vairą ir tuo momentu su savo automobilio plastmase galėjo įsiremti į šalia stovėjusį automobilį „Toyota Avensis“, juolab, jog jis, kaip pats nurodė, matė, kad nukentėjusiojo automobiliui buvo įlenktos kairėje pusėje vairuotojo durelės) ir po to, sėdęs į savo automobilį, išvažiavo, t. y. iš įvykio vietos greitai pasišalino, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus ir kt. – yra pakankamos pripažinti, kad N. D. suprato sukėlęs eismo įvykį (apgadinęs kitą automobilį), tačiau tyčia ignoruodamas tai, t. y. nesilaikydamas KET 222 punkto reikalavimų, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.

17. Nors N. D. atstovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad N. D. nesuprato sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis, tačiau, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, paties N. D. paaiškinimais, byloje ištirtais liudytojo, nukentėjusiojo parodymais ir kitais rašytiniais duomenimis neabejotinai nustatyta, jog N. D. vairuojamas automobilis kliudė, kaip vėliau buvo nustatyta, nukentėjusiajam G. S. priklausantį automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusį automobilį „Toyota Avensis“ ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia.

18. Iš byloje esančio vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad N. D., išėjęs iš parduotuvės „Maxima“, automobilių stovėjimo aikštelėje sėda į savo automobilį „Opel Vivaro“ ir važiuodamas atbulas priekiu jo dešinėje pusėje atsitrenkia į automobilio „Toyota Avensis“ kairiąją pusę, nuo šio kontakto kliudytas nukentėjusiojo automobilis akivaizdžiai sujuda. N. D., išlipęs iš savo automobilio, apžiūri nukentėjusiojo automobilio kairę pusę, tada įlipa į savo automobilį ir išvažiuoja. Iš šio vaizdo įrašo taip pat matyti, kad iškart po automobilių kontakto link įvykio vietos eina vyras, kuris pamosuoja rankomis ir nueina (šio asmens tapatybės nei Institucijai, nei teismui nepavyko nustatyti, taigi apklausti tiesiogiai įvykį mačiusio asmens nebuvo galimybės). Pats N. D. tiek savo rašytiniame pasiaiškinime, tiek apklausiamas teisme taip pat nurodė, jog įvykį matė prie parduotuvės stovėję du jaunuoliai – mergina ir vaikinas, nurodydamas, jog pastebėjo, kad žmonės žiūri. Taigi, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, akivaizdu, jog N. D. įvertino situaciją, kuri nebuvo eilinė, kadangi sukėlė tiek jo paties, tiek pašalinių asmenų susidomėjimą, tačiau, kaip minėta, pats nurodęs, jog išlipęs iš savo automobilio ir apžiūrėjęs šalia stovėjusį automobilį bei matęs, kad yra įlenktos kairėje pusėje vairuotojo durelės (tai pagrindžia, kad N. D. neabejotinai matė ir suprato, jog jis sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo apgadinta nukentėjusiojo G. S. transporto priemonė), iš įvykio vietos išvažiavo. Toks N. D. elgesys pagrįstai buvo įvertintas kaip tyčinis pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos.

19. Iš byloje esančių CD laikmenoje pateiktų nukentėjusiojo G. S. automobilio nuotraukų (b. l. 46) matyti apgadinimai – automobilio durelių išilginiai įbrėžimai. 2021-06-28 pažymoje dėl eismo įvykio policijos pareigūno M. Vaškio užfiksuota, kad apgadintos automobilio „Toyota Avensis“ kairės pusės priekinės ir galinės durelės. Šio pareigūno 2021-06-29 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apžiūrint N. D. mikroautobuso priekinio buferio dešinę pusę pastebėti įvairūs pabraižymai. Tai atitinka įvykio aplinkybes, jog N. D. vairuoto automobilio „Opel Vivaro“ priekio dešine puse buvo kliudytas nukentėjusiojo automobilio „Toyota Avensis“ kairysis šonas. Apklausiamas kaip liudytojas teisme pareigūnas M. Vaškys nurodė, kad automobilio „Toyota Avensis“ apgadinimai buvo akivaizdūs, buvo apibraižytas didelis plotas automobilio kairio šono durelių. Nukentėjusysis G. S. savo 2021-06-28 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2021-06-28 jam išėjus iš parduotuvės prie jo priėjęs nepažįstamas vyriškis pasakė, jog į jam priklausantį automobilį atsitrenkė mikroautobusiukas, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. Apžiūrėjęs savo automobilį G. S. pastebėjo, jog yra apgadinta kairės pusės priekinės ir galinės automobilio durelės. Analogiškai nukentėjusysis G. S. nurodė ir apklausiamas teisme, nurodydamas, kad jam išėjus iš parduotuvės prie jo pribėgę vyrukas ir mergina nurodė, jog matė, kaip autobusiukas įpuolė į jo automobilį ir pasišalino, nurodė pasišalinusio automobilio valstybinį numerį. Jis iš karto pastebėjo savo automobilio apgadinimus – įbrėžimus, kurie tęsėsi per abi karės pusės automobilio dureles.

20. Nors apklausiamas teisme N. D. teigė, kad jo vairuotas automobilis dar iki 2021-06-28 įvykio buvo apibraižytas įvairiose jo vietose, tačiau, pasirašydamas protokolą dėl jo transporto priemonės sugadinimų, jokių pastabų apie tai, kad jo automobilis buvo apgadintas anksčiau, nenurodė, vadinasi, su protokole nurodytais duomenimis dėl jo transporto priemonės sugadinimų sutiko. Be to, N. D., kaip pats patvirtino bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, atlygino draudimo bendrovei nukentėjusiajam apskaičiuotą 353,03 Eur žalą, vadinasi su padaryta žala, kurios dydžio jis neginčijo, sutiko.

21. Aptartų duomenų visumos kontekste apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad Institucija N. D. veikoje teisingai nustatė ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyvųjį požymį – tyčią.

22. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės (tai, kad N. D. neturėjo motyvo vengti atsakomybės, nes automobilį vairavo būdamas blaivus, transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonės draudimu, galiojančių nuobaudų neturėjo, iškart po to, kai su juo susisiekė pareigūnai, atvyko į apklausą ir paaiškino įvykio aplinkybes bei pateikė automobilį apžiūrai,) N. D. veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šis teisės pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).

Dėl ANK 423 straipsnio 3 dalies taikymo

23. N. D. atstovas taip pat nesutinka ir su N. D. nubaudimu pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad N. D. veiksmuose nėra šio administracinio nusižengimo sudėties, nes nežinodamas, jog sukėlė eismo įvykį, neturėjo pareigos susilaikyti nuo alkoholio vartojimo iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo.

24. Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo padarius KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

25. Anksčiau aptartais duomenimis nustatyta, kad N. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Taip pat nustatyta, kad N. D. po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, t. y. 2021-06-28, 22.21 val. jam nustatytas 1,00 promilės neblaivumas. Vadinasi, kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, N. D., žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį (padarė KET pažeidimą, lėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą), ir turėdamas pareigą susilaikyti nuo alkoholio vartojimo iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, jį vartojo. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą, įstatymu pagrįstą išvadą, kad šie N. D. veiksmai atitinka ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

26. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad Plungės apylinkės teismas tinkamai, laikydamasis ANK 567 straipsnyje, 569 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino bylos įrodymus ir padarė teisingą, įstatymu pagrįstą išvadą, kad N. D. veiksmai Institucijos nutarimu teisingai buvo kvalifikuoti kaip atitinkantys ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtį.

27. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, skundžiama 2022-03-14 nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. D. atstovo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. D. atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas