Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) atstovui V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo N. D. skundą dėl Institucijos 2021 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 84-ANR_N-353-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos 2021 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 84-ANR_N-353-2021 (toliau – Nutarimas) pareiškėjas N. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 1 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1200 Eur bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams. Skundžiamame Nutarime nurodyta pažeidimo, už kurio padarymą nubaustas pareiškėjas, esmė, jog 2021 m. birželio 28 d., 19 val. 18 min., N. D., Birutės g. 1, Skuode, vairuodamas automobilį „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš stovėjimo vietos, atbuline eiga, kliudė stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadintas stovėjęs automobilis, žmonės nenukentėjo. Apie eismo įvykį neinformavo nukentėjusiojo, nei policijos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisykles iš eismo įvykio pasišalino. N. D. po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus, alkotesteriu nustatytas lengvas (1,00 prom.) girtumo laipsnis. Nutarime nurodyta, jog tokiais veiksmais N. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 221 ir 222 punktus.

Pareiškėjas N. D. skundu prašo teismo panaikinti Institucijos 2021 m. liepos 13 d. d. priimtą Nutarimą, kuriuo pareiškėjas nubaustas 1200 Eur bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 1 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjas skunde nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo padarytos veikos turi administracinių nusižengimų požymių. Nurodo, jog pareiškėjas nesuprato, kad padarė eismo įvykį, todėl jo atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį bei 426 straipsnio 1 dalį negalima, taip pat skundžiamame Nutarime ir protokole nenurodyta, dėl ko jam kyla atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Nurodo, jog tirdami administracinio nusižengimo bylą pareigūnai nerinko duomenų dėl administracinio nusižengimo atskleidimo.

Institucija atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti, nurodo, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas N. D. ir jo atstovas palaikė savo skundą ir jo reikalavimus, prašė jį tenkinti skunde nurodytų motyvų pagrindu. Teismo posėdžio metu papildomai pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. birželio 28 d. vakare atvažiavo prie parduotuvės „Maxima“, pastatė automobilį ir išėjo apsipirkti, grįžęs sėdo į savo automobilį ir pradėjo važiuoti atbuline eiga iš stovėjimo vietos, šiek tiek gal per daug užsuko vairą, tuo momentu jis su savo plastmase galėjo įsiremti į šalia stovėjusį automobilį „Toyota Avensis“. Pareiškėjas parodė, kad pavažiavo automobiliu į priekį, pastebėjo, kaip žmonės žiūri, sustojo ir išlipo iš savo automobilio, apžiūrėjo šalia stovėjusį automobilį „Toyota Avensis“, matė, kad yra įlenkimas durelių, tačiau akivaizdžiai matėsi, kad jis šiam automobiliui nepadarė jokių apgadinimų, buvo įsitikinęs, kad jokio eismo įvykio nebuvo, nebandė palaukti automobilio Toyota vairuotojo. Pareiškėjas nurodė, kad jis nepajuto jokio smūgio į kitą automobilį. Nurodė, jog vairuoja automobilį jau 20 metų, yra aktyvus eismo dalyvis, žino apie pareigą pranešti apie eismo įvykį. Pareiškėjas parodė, kad jo vairuotas automobilis „Opel Vivaro“ pirktas nenaujas ir gal prieš 5 – 7 metus, automobilis buvo jau pasidėvėjęs ir ant jo jau iki 2021 m. birželio 28 d. buvo įvairių pabraižymų, pabraižymai taip pat buvo ir ant dešinės pusės bamperio, įsigyjant automobilį buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau joje nebuvo nurodyti defektai. Pareiškėjas nurodė, kad neginčija jam nustatyto neblaivumo, grįžęs į sodą išgėrė kelis alaus. Pareiškėjas nurodė, kad draudimo bendrovė regreso tvarka kreipėsi dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam išmokėjus draudimo sumą dėl įvykio, žalą jis sumokėjo, jos dydžio neginčijo.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai bandė pasirinkdamas eksperto vaidmenį įvertinti automobilio apgadinimus, pareiškėjas neturėjo vartoti alkoholio, pirmiausia privalėjo išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Paaiškino, kad automobilio „Opel Vivaro“ bamperio plotis yra platus, automobilis „Toyota Avensis“ buvo kliudytas plačiame diapazone, todėl konkreti kontakto vieta dėl kontakto pločio, paties bamperio pločio nėra nustatyta. Institucijos atstovas nurodė, kad sutinka, jog ANK 417 straipsnio 7 dalis pareiškėjo atžvilgiu neturėtų būti inkriminuota.

Nukentėjusysis G. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. birželio 28 d. atvažiavo su šeima apsipirkti į parduotuvę „Maxima“, pastatė savo automobilį „Toyota Avensis“ parduotuvės aikštelėje. Išėjus iš parduotuvės prie jų pribėgo vyrukas bei mergina ir pranešė, kad matė, kaip autobusiukas įpuolė į jų automobilį ir pasišalino, nurodė pasišalinusio automobilio valstybinius numerius, kuriuos buvo užsirašę. Įvykio vietoje buvę vaikinas ir mergina iš karto po to išvyko, jų kontaktų nukentėjusysis nepaklausė. Nukentėjusysis parodė, kad iš karto pastebėjo savo automobilio apgadinimus, kurie tęsėsi per abi karės pusės automobilio dureles, buvo įbrėžta, tiksliai dabar nepamena, ar buvo įlenkta. Nukentėjusysis parodė, kad automobilį „Toyota Avensis“ turi 8 – 9 metus, eismo įvykių automobilis nėra turėjęs. Nukentėjusysis parodė, kad jo automobilio durelėse prieš tai nebuvo jokių įbrėžimų, įlenkimų. Iškvietė policijos pareigūnus, policijos pareigūnai parodė vaizdo įrašą iš miesto kameros. Nukentėjusysis nurodė, kad kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, jam žalą draudimas atlygino, žalą draudimo bendrovę apskaičiavo pagal iš policijos gautus duomenis.

Liudytojas M. V. (vyriausiasis patrulis) teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. birželio 28 d. vakare, apie 19 val., buvo gautas pranešimas, jog Skuodo mieste Birutės ir Vytauto gatvių sankirtoje nukentėjusysis grįžęs ir parduotuvės rado apgadintą savo automobilį „Toyota Avensis“. Nuvykus į įvykio vietą buvo nukentėjusysis vyriškis, kuris parodė, kad yra apibraižytos „Toyota Avensis“ automobilio galinės kairės pusės durelės. Liudytojas M. V. parodė, kad ant automobilio „Toyota Avensis“ akivaizdžiai matėsi apgadinimai, buvo apibraižytas didelis plotas automobilio kairio šono durelių, nepamena tiksliai, ar buvo durelės įlenktos. Siekiant surasti, kas apgadino automobilį, buvo Policijos komisariate peržiūrėti miesto vaizdo kamerų įrašai, buvo nustatytas automobilis, autobusiukas, tamsios spalvos, kam priklauso automobilis, iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matėsi, kad autobusiuko priekis kliudė šalia stovėjusį automobilį „Toyota Avensis“, smūgis buvo gan stiprus, po kurio šalia stovėjęs automobilis susvyravo. Liudytojas parodė, kad buvo susisiekta su automobilio vairuotoju, kuris neneigė, kad vairavo transporto priemonę, atsitrenkė, išlipo lauk, apžiūrėjo, jokių apgadinimų nepastebėjo ir išvažiavo savais keliais, vairuotojui buvo nustatytas neblaivumas. Buvo nuvykta apžiūrėti automobilio „Opel Vivaro“ ant jo buvo nustatyti įvairūs pabraižymai. Liudytojas parodė, kad iš vaizdo įrašo matėsi, jog įvykio vietoje buvo pašalinių asmenų, kurie matė įvykį, tačiau atvykus jų įvykio vietoje jau nebuvo ir jų nebuvo galimybės surasti ir apklausti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas iš esmės neigia, kad padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje, nesutinka su Institucijos priimtu Nutarimu motyvuojant tuo, kad nusižengimų nepadarė, nesuprato, kad padarė eismo įvykį. Atsižvelgiant į tai, prašo skundžiamą Nutarimą panaikinti. Institucija, surašiusi Nutarimą, su skundu nesutiko, nurodė, jog skundžiamas Nutarimas turėtų būti paliktas galioti.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, jog ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

ANK 423 straipsnio 3 dalis, be kita ko, numato administracinę atsakomybę už alkoholio (kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas) vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

ANK 417 straipsnio 7 dalis numato administracinę atsakomybę už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Skundžiamame Nutarime nurodyta, kad N. D. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 221 ir 222 punktus.

Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui.

Pagal Kelių eismo taisyklių 221 punktą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.

Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Būtent dėl minėtų pažeidimų N. D. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir skundžiamas Nutarimas. Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Institucija, nustatydama teisiškai reikšmingas aplinkybes tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad N. D. veikoje yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, sudėčių požymiai, pagrįstai pripažino pareiškėją padarius šiuos nusižengimus ir skyrė jam subendrintą administracinę nuobaudą. Teismas pritaria skundo argumentui, jog ANK 417 straipsnio 7 dalis, numatanti atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, N. D. inkriminuota nepagrįstai, todėl šioje dalyje teisena pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina.

Kaip pagrįstai skunde pažymi pareiškėjas, ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punktas apibrėžia, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Įvykį pripažinti eismo įvykiu, būtina taip pat nustatyti, jog buvo padaryta žala asmeniu arba turtui.

Pareiškėjo skunde teigiama, jog pareiškėjas nesuprato, kad įvyko eismo įvykis ir dėl to jis turėjo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje bei iškviesti pareigūnus, tačiau šie skundo argumentai atmetami, nes juos paneigia teisme ištirtų įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad N. D. ne tik suprato sukėlęs eismo įvykį, bet ir tyčia iš jo pasišalino. Paties pareiškėjo paaiškinimais, byloje ištirtais liudytojo, nukentėjusiojo parodymais ir kitais rašytiniais duomenimis nustatyta, jog N. D. vairuojamas automobilis kliudė nukentėjusiajam G. S. priklausantį automobilį „Toyota Avensis“. Aplinkybė, jog buvo pareiškėjo vairuojamo automobilio kontaktas su automobilių aikštelėje stovėjusiu kitu automobiliu aiškiai ir nedviprasmiškai užfiksuota administracinio nusižengimo byloje esančiame vaizdo įraše iš Skuodo miesto kameros (CD laikmena voke). Iš minėto vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjas išeina iš parduotuvės „Maxima“, automobilių stovėjimo aikštelėje sėda į savo automobilį „Opel Vivaro“. Vaizdo įrašo 2.01 sek. užfiksuota, kaip pareiškėjo vairuojamas automobilis pradeda važiuoti, vaizdo įrašo 2.05 sek. užfiksuota, kaip pareiškėjo automobilis priekiu jo dešinėje pusėje atsitrenkia į nukentėjusiojo G. S. automobilio „Toyota Avensis“ kairiąją pusę, nuo šio kontakto kliudytas nukentėjusiojo automobilis akivaizdžiai sujuda. Pareiškėjas N. D. išlipa iš jo vairuoto automobilio (vaizdo įrašo 2.52 sek.), apžiūri nukentėjusiojo automobilio kairę pusę, įlipa į savo automobilį (vaizdo įrašo 3.12 sek.) ir išvažiuoja (vaizdo įrašo 3.18 sek.). Iš byloje esančių fotonuotraukų (46 b. l.) matyti nukentėjusiojo G. S. automobilio apgadinimai – automobilio durelių išilginiai įbrėžimai. 2021 m. birželio 28 d. pažymoje dėl eismo įvykio policijos pareigūno M. V. užfiksuota, kad apgadintos automobilio „Toyota Avensis“ kairės pusės priekinės ir galinės durelės. Minėto pareigūno 2021 m. birželio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apžiūrint pareiškėjo N. D. mikroautobuso priekinio bamperio dešinę pusę buvo stebimi įvairūs pabraižymai, kas atitinka įvykio aplinkybes, jog pareiškėjo vairuoto automobilio „Opel Vivaro“ priekio dešine puse buvo kliudytas nukentėjusiojo automobilio „Toyota Avensis“ kairysis šonas. Ant minėto protokolo pasirašė ir pareiškėjas N. D., vadinasi jis neginčijo protokole nurodytų duomenų dėl jo transporto priemonės sugadinimų. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu teisme teigė, kad jo vairuotas automobilis jau iki įvykio buvo apibraižytas įvairiose jo vietose, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, kad 2021 m. birželio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyti jo automobilio apgadinimai buvo iki 2021 m. birželio 28 d. įvykio. Liudytoju teisme apklaustas pareigūnas M. V. patvirtino minėtuose jo surašytuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, parodė, kad automobilio „Toyota Avensis“ apgadinimai buvo akivaizdūs, buvo apibraižytas didelis plotas automobilio kairio šono durelių. Nukentėjusysis G. S. savo 2021 m. birželio 28 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2021 m. birželio 28 d. jam išėjus iš parduotuvės prie jo priėjo nepažįstamas vyriškis, kuris pasakė, jog į nukentėjusiajam priklausantį automobilį atsitrenkė mikroautobusiukas, kurio valst Nr. (duomenys neskelbtini) jo vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino, nukentėjusysis apžiūrėjęs jam priklausantį automobilį pastebėjo, jog yra apgadinta kairės pusės priekinės ir galinės automobilio durelės. Rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes nukentėjusysis G. S. patvirtino apklausiamas teisme. Nurodė, jog išėjus iš parduotuvės prie jų pribėgo vyrukas bei mergina ir pranešė, kad matė, kaip autobusiukas įpuolė į jų automobilį ir pasišalino, nurodė pasišalinusio automobilio valstybinius numerius, nukentėjusysis iš karto pastebėjo savo automobilio apgadinimus, kurie tęsėsi per abi karės pusės automobilio dureles, buvo įbrėžta. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad jo automobilio durelėse prieš tai nebuvo jokių įbrėžimų, įlenkimų, automobilis eismo įvykių nėra turėjęs. Iš AB „Lietuvos draudimas“ pateiktos informacijos (39 b. l.) matyti, kad nukentėjusiajam 2020 m. liepos 30 d. išmokėta 353,03 Eur suma žalai dėl 2021 m. birželio 28 d. įvykio metu apgadinto automobilio atlyginti. Kaip pripažino pats pareiškėjas bylos nagrinėjimo teisme metu, draudimo bendrovės nukentėjusiajam paskaičiuotos žalos sumos jis neginčijo, žalą šiuo metu yra atlyginęs draudimo bendrovei. Nagrinėjamu atveju byloje esančia vaizdo medžiaga iš Skuodo miesto kameros (CD laikmena voke), automobilio fotonuotraukomis (46 b. l.), administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančiais 2021 m. birželio 28 d. pažyma dėl eismo įvykio, 2021 m. birželio 29 d. pareigūno M. V. tarnybiniu pranešimu, nukentėjusiojo G. S. rašytiniame paaiškinime ir teisme duoti parodymais, liudytojo M. V. parodymais bei AB „Lietuvos draudimas“ pateikta informacija (39 b. l.) nustatyta, jog N. D. automobilio priekiniu dešinės pusės bamperiu kliudė nukentėjusiojo G. S. automobilį „Toyota Avensis“, jį apgadino ir dėl tokių N. D. veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryta žala. Šiais veiksmais N. D. padarė eismo įvykį.

Pareiškėjas tiek savo rašytiniame pasiaiškinime nurodo, tiek teigė teisme, kad išlipęs ir nuėjęs apžiūrėti „Toyota Avensis“ automobilį jis apžiūrėjęs suprato, kad į ją neatsitrenkė ir jokios žalos kitai transporto priemonei nepadarė, matė, kad automobiliui yra įlenktos kairėje pusėje priekinės vairuotojo durelės, daugiau jokių apgadinimų jis nematė, jo paties automobiliui jokių apgadinimų jis taip pat nepastebėjo. Nors pareiškėjas teigia, jog jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, kadangi nutarė, jog niekam žalos nepadarė, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo ir galėjo suprasti, kad vairuodamas transporto priemonę apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę. Byloje esančiuose įrodymuose užfiksuota ir šios aplinkybės pareiškėjas neginčija nei savo skunde, nei teikdamas teismui paaiškinimus, kad pareiškėjas iš karto po įvykio išlipo iš jo vairuoto automobilio, apžiūrėjo nukentėjusiojo ir savo automobilius. Vadinasi, pareiškėjui kilo abejonių dėl to, ar savo vairuojamu automobiliu kliudė kitą automobilį. Teisme pareiškėjas teigė, kad važiuodamas atbuline eiga automobiliu šiek tiek gal per daug užsuko vairą, tuo momentu su savo automobilio plastmase galėjo įsiremti į šalia stovėjusį automobilį „Toyota Avensis“. Pareiškėjas matė ir tai, kad nukentėjusiojo automobiliui buvo įlenktos kairėje pusėje vairuotojo durelės, tačiau jis nesiekė išsiaiškinti aplinkybių, ar šie įlenkimai atsirado po kontakto su jo vairuotu automobiliu, ar anksčiau, ir pats vienašališkai nusprendė, kad niekam jokios žalos nepadarė. Turėdamas abejonių dėl įvykio, pareiškėjas N. D. privalėjo palaukti įvykio vietoje kol prie savo automobilio ateis nukentėjusysis arba pranešti policijai dėl įvykio tam, kad būtų nustatytos jo aplinkybės, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas teisme nurodė, kad vairuoja automobilį jau 20 metų, žino apie pareigą pranešti apie eismo įvykį. Pareiškėjo vienas iš argumentų, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas, grindžiamas ir tuo, jog jis neturėjo motyvo vengti atsakomybės – iškart, kai tik su juo susisiekė policijos pareigūnai, atvyko į apklausą, pateikė paaiškinimą bei pateikė automobilį apžiūrai. Tačiau šios aplinkybės, teismo vertinimu, nepaneigia, jog N. D. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Kaip matyti iš bylos duomenų, iš karto po įvykio, pats pareiškėjas suprato, kad jam vairuojant automobilį įvyko incidentas, kadangi priešingu atveju, pareiškėjas iš karto būtų nuvažiavęs iš įvykio vietos, tačiau šiuo atveju pareiškėjas sustabdė savo vairuojamą automobilį, iš jo išlipo ir apžiūrėjo transporto priemones. Iš byloje esančio miesto kameros vaizdo įrašo matyti, kad iš karto po įvykio link automobilių ateina vyras, kurio tapatybės nei teismui, nei Institucijai nepavyko nustatyti, kuris pamosikuoja rankomis ir nueina. Pareiškėjas šį asmenį matė, tai pripažino tiek savo rašytiniame pasiaiškinime nurodydamas, jog visą šitą įvykį matė prie parduotuvės stovėję du jaunuoliai, mergina ir vaikinas, kurių pareiškėjas nepažino, tiek teisme teikdamas parodymus ir nurodydamas, jog pastebėjo, kad žmonės žiūri. Akivaizdu, jog pareiškėjas N. D. įvertino situaciją, kuri nebuvo eilinė, kadangi sukėlė ir pašalinių asmenų susidomėjimą, tačiau išvažiavo namo iki įvykio aplinkybių nustatymo. Toks pareiškėjo elgesys po įvykio, nepaisant to, kad pareiškėjo automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu, pareiškėjas nebuvo baustas administracine tvarka, leidžia teismui pagrįstai konstatuoti, jog pareiškėjas iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Pažymėtina, jog administracinei atsakomybei pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį kilti nebūtina nustatyti tikslo išvengti atsakomybės, pakanka nustatyti, jog asmuo iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, žinodamas apie pareigą pasilikti ir pranešti nukentėjusiajam ar policijai apie įvykį arba užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau jos nevykdydamas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog N. D. neabejotinai matė ir suprato, jog jis sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo apgadinta nukentėjusiojo G. S. transporto priemonė, todėl turėjo pareigą apie įvykį pranešti nukentėjusiajam ar policijai, žinojo apie šią pareigą, tačiau to nepadarė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pareiškėjas yra vairuotojas, kaip pats parodė, aktyviai dalyvaujantis viešajame eisme, ir jis privalo vykdyti visas vairuotojams teisės aktų numatytas pareigas, laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir užtikrinti, kad jo vairavimas nekeltų pavojaus nei jo paties, nei kitų asmenų ar jų turto saugumui. Pareiškėjo elgesys po 2021 m. birželio 28 d. įvykusio eismo įvykio nepatvirtina, jog pareiškėjas tinkamai vykdė savo pareigas įvykus eismo įvykiui. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog Institucija pagrįstai nustatė ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo subjektyviosios pusės požymį – tyčią N. D. veikoje, todėl pagrįstai pripažino jį padarius šį nusižengimą ir skyrė administracinę nuobaudą. Tai, kad, kaip nurodo savo skunde pareiškėjas, nebuvo surastas ir apklaustas liudytoju asmuo, kuris tariamo pažeidimo metu buvo ir matė visą situaciją, nedaro skundžiamo Nutarimo negaliojančiu, kadangi, teismo vertinimu, Institucija, priimdama skundžiamą Nutarimą, turėjo pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti Nutarime nurodytų administracinių nusižengimų sudėtis.

Pasisakant dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymo pažymėtina jog iš byloje esančio alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo ir patikros sertifikato matyti, kad pareiškėjui N. D. 2021 m. birželio 28 d., 22.21 val. nustatytas 1,00 prom. neblaivumas. Šios aplinkybės pareiškėjas neginčijo nei bylą nagrinėjant ne teismo tvarka, nei bylą nagrinėjant teisme. Pats pareiškėjas savo rašytiniame paaiškinime bei teisme duodamas paaiškinimus parodė, kad po įvykio nutaręs, jog niekam jokios žalos nepadarė, išvažiavo į sodą, sode dirbdamas vartojo alkoholinius gėrimus. Byloje konstatuota, kad pareiškėjas padarė eismo įvykį 2021 m. birželio 28 d., 19 val. 18 min., eismo įvykio aplinkybės nebuvo nustatytos, todėl pareiškėjas privalėjo nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, tačiau to nepadarė, vartojo alkoholį. Išdėstytų aplinkybių visumos pagrindu konstatuojama, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas padaręs ir administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad yra nepagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, kadangi nei Nutarime, nei protokole nenurodyta, kokiais konkrečiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais kaltinamas pareiškėjas, dėl ko jam kyla administracinė atsakomybė pagal minėtą straipsnį. Pažymėtina, jog ANK 417 straipsnio 7 dalis numato administracinę atsakomybę už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. ANK 426 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, o ANK 423 straipsnio 3 dalis, be kita ko, numato administracinę atsakomybę už alkoholio (kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas) vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Visi N. D. inkriminuoti veiksmai, susiję būtent su šių straipsnių dispozicijų taikymui teisiškai reikšmingų aplinkybių turiniu, todėl papildomas pareiškėjo veiksmų kvalifikavimas ir nubaudimas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį yra perteklinis.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes konstatuojama, jog Institucija, priėmusi skundžiamą Nutarimą, tinkamai įvertino byloje ištirtus įrodymus ir pagrįstai pripažino N. D. kaltu padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, tinkamai paskyrė administracines nuobaudas už šiuos administracinius nusižengimus ir administracinio poveikio priemonę. Skundžiamo Nutarimo dalis dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo panaikinama ir administracinė teisena šioje dalyje pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina. Nutarimo dalis dėl nuobaudų subendrinimo pagal ANK 38 straipsnį ir galutinės administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimo nesikeičia, kadangi, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju pareiškėjui Nutarimu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį skirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda – , o pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį skirta administracinė nuobauda – 1200 Eur bauda – ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 36 mėnesiams, šioje dalyje Nutarimas paliekamas galioti, todėl pareiškėjui paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda išlieka ta pati – 1200 Eur bauda – ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 36 mėnesiams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, ir vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti iš dalies pareiškėjo N. D. skundą.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. 84-ANR_N-353-202 panaikinant jo dalį dėl administracinio nusižengimo N. D. veikoje pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir administracinę teiseną šioje dalyje nutraukti.

Kitą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 84-ANR_N-353-2021 dalį dėl N. D. nubaudimo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir ANK 423 straipsnio 3 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo teismo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.