Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Pareiškėjos atstovė, cituodama nusižengimo padarymo metu galiojusio LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnį, pabrėžia, kad kokią konkrečią Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnyje nustatytą pareigą pažeidė A. V., skundžiamame Nutarime nenurodoma. Be to, pats straipsnis kalba apie valstybės ir savivaldybės institucijų kompetenciją. Kaip tai susiję su ANK 505 straipsnio 1 dalies dispozicija, Nutarime nėra nurodyta.

Pareiškėjos atstovė, cituodama Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo (1991 m. gruodžio 17 d. Nr. I-2110, suvestinė redakcija nuo 2020 n. liepos 10 d.) 6 ir 7 straipsnius nurodė, kad kokias konkrečias šio įstatymo 6 straipsnyje ir 7 straipsnyje nustatytas pareigas pažeidė A. V., nenurodoma. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 505 straipsnio 1 dalis yra blanketinė dispozicija, Institucija Nutarime turėjo aiškiai konstatuoti, kokių konkrečių minėtuose straipsniuose nurodytų pareigų pažeidimu yra kaltinama A. V., priešingu atveju pažeidė asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir atitinkamai nuo pareikšto kaltinimo gintis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia administracinio nusižengimo protokolas, kuris turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017 ir kt.).

Atsižvelgiant į Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio, Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio, 7 straipsnio turinį bei apimtį akivaizdu, kad kaltinimas buvo suformuluotas neaiškiai, neapibrėžtai, nenurodant, kokiais konkrečiai veiksmais ir kokios konkrečios minėtuose straipsniuose įvardintos pareigos buvo pažeistos, todėl toks priimtas Nutarimas yra neteisėtas. A. V. procesinė teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo buvo pažeista ne tik dėl to, kad protokole kaltinimas suformuluotas abstrakčiai ir neaiškiai, bet ir dėl to, kad iš karto po protokolo surašymo 2022 m. vasario 4 d., 10 val. 15 min. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas įvyko tą pačią 2022 m. vasario 4 dieną, 10 val. 25 min. Institucija administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo A. V. net nežinant, kad jos atžvilgiu buvo surašytas protokolas ir kad ji yra traukiama administracinėn atsakomybėn. Tiek protokolas, tiek nutarimas administracinio nusižengimo byloje jai buvo įteikti tą pačią dieną.

ANK 608 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog administracinio nusižengimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais; vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais (kai asmuo nedalyvauja protokolo surašyme) nusiunčiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui

ANK 609 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad protokolą surašant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, paaiškinimą dėl padaryto nusižengimo ir pastabas dėl protokolo turinio šis asmuo turi teisę pateikti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. Ši teisė buvo pažeista, nes vos surašius protokolą, bylos nagrinėjimas įvyko po 10 miničių, A. V. net nežinant apie tokio protokolo egzistavimą. Nesudaryta galimybė pateikti pastabas dėl protokolo turinio. Dėl šios priežasties visas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas iš esmės buvo neteisėtas.

Susipažinus su Nutarime dėstoma pažeidimo esme, galima bandyti spręsti, jog A. V. administracinėn atsakomybėn buvo traukiama už kelias skirtingas veikas, o būtent už tai, kad: VMVT Kauno departamento pareigūnai 2021 m. gruodžio 8 d. (pagal VMVT Kauno departamento direktorės pavedimą Nr. 33PP-3073) turėjo atlikti planinį patikrinimą, tačiau jo neatliko, nes nebuvo įleisti į gyvūnų globos patalpas (toliau - Pažeidimas Nr. 1). VMVT Kauno departamentas 2021 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 33S-(33.6)-106 paprašė pateikti gyvūnų globos namų darbo grafiką. Darbo grafikas pateiktas nebuvo (toliau - Pažeidimas Nr. 2). VMVT Kauno departamentas 2022 m. sausio 4 d. (pagal VMVT Kauno departamento direktorės 2022 m. sausio 4 d. pavedimą Nr. 33PP-12) vyko atlikti neplaninį patikrinimą, tačiau į patalpas nebuvo įsileisti (toliau- Pažeidimas Nr. 3). VMVT Kauno departamentas 2022 m. sausio 13 d. raštu Nr. 33S-(33.6)-106 pareikalavo nurodyti, kokiu adresu ir pas ką yra laikomas (duomenys neskelbtini) šuo B., tačiau atsakymo iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ negavo (toliau - Pažeidimas Nr. 4).

Dėl Pažeidimo Nr. 1 pareiškėjos atstovė nurodė, kad 2021 m. gruodžio 7 d. VMVT Kauno departamento vadovė surašė pavedimą atlikti planinį ūkio subjekto veiklos patikrinimą Nr. 33PP-3073. Apie numatomą atlikti planinį patikrinimą, planinio patikrinimo pagrindą, terminą, dalyką bei prašomų patikrinti dokumentų sąrašą, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ informuota nebuvo. VMVT Kauno departamento pareigūnai, nepranešę apie planinį patikrinimą, jį atvyko atlikti 2021 m. gruodžio 8 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. V. tą dieną buvo išvykusi. VMVT Kauno departamento pareigūnams su ja susisiekus inspektoriai buvo informuoti, kad ji negalės atvykti, todėl patikrinimą reikės atidėti kitai dienai. Šios aplinkybės užfiksuotos 2021 m. gruodžio 8 d. tarnybiniame pranešime, tačiau protokole ir Nutarime neįrašyta, jog patikrinimas buvo neatliktas ne dėl to, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė jų tyčia neįsileido į patalpas, o dėl to, kad nežinodama apie planuojamą patikrinimą savo darbus buvo susiorganizavusi taip, kad tą dieną buvo išvykusi ir objektyviai negalėjo jame dalyvauti. VMVT Kauno departamento pareigūnai, 2021 m. gruodžio 8 d. iš anksto nepranešę apie planinį patikrinimą ir atvykę jo atlikti, veikė neteisėta. Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 33 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog <...> ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantis subjektas, prieš pradėdamas ūkio subjekto veikios planinį patikrinimą, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų, privalo ūkio subjektą informuoti apie numatomą atlikti planinį patikrinimą, nurodyti atliekamo patikrinimo pagrindą, terminą, dalyką ir pateikti preliminarų dokumentų, kuriuos ūkio subjektas turi pateikti priežiūrą atliekančiam subjektui, sąrašą <...>. VMVT Kauno departamento pareigūnai, nesilaikydami šio įstatymo patys sudarė sąlygas, kad jų patikrinimas objektyviai negalėjo įvykti, nes VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nežinodama apie tokio patikrinimo atlikimą, jam nesiruošė ir atvykstančių pareigūnų nelaukė, kaip būtų padariusi, jeigu apie planuojamą planinį patikrinimą būtų pranešta įstatyme nustatyta tvarka. Planinių patikrinimų taisykles ir neplaninių patikrinimų taisykles rengia kiekviena ūkio subjektų priežiūrą atliekanti institucija. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2015 m. sausio 28 d. direktoriaus įsakymu Nr. B1-59 yra patvirtintos taisyklės dėl ūkio subjektų veiklos patikrinimų (toliau - Taisyklės). Taisyklių 17 punkte nurodyta, jog planiniai ūkio subjektų veiklos patikrinimai atliekami be išankstinio įspėjimo, išskyrus Taisyklių 18 punkte nustatytus atvejus. Toks reglamentavimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, o būtent VAĮ 33 straipsnio 6 daliai, įpareigojančiam subjektų veiklos priežiūrą atliekančiam subjektui prieš pradedant planinį patikrinimą, ne mažiau kaip prieš 10 darbo dienų apie tai informuoti ūkio subjektą, ir nenumatančiam jokių išlygų, kada informavimas gali būti atliekamas, o kada ne.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - ir Konstitucinis Teismas) yra ne kartą konstatavęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos; šis reikalavimas inter alia reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d., 2005 m. sausio 19 d., 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimai). Poįstatyminiu teisės aktu realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais, nes poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo.

Nagrinėjamu atveju Institucijos priimtos Taisyklės ta apimtim, kuria numatoma, jog planiniai ūkio subjektų veiklos patikrinimai atliekami be išankstinio įspėjimo prieštarauja VAĮ 33 straipsnio 6 daliai, įpareigojančiai prieš pradedant planinį patikrinimą, ne mažiau kaip prieš 10 darbo dienų apie tai informuoti ūkio subjektą. Poįstatyminiu aktu - Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu negali būti nustatyta planinių patikrinimų tvarka konkuruojanti su nustatyta tvarka aukštesnės galios teisės akte - įstatyme, todėl veikdami pagal Taisyklių nuostatas VMVT Kauno departamento pareigūnai elgėsi neteisėtai. Tam, kad analogiška situacija nepasikartotų, 2021 m. gruodžio 16 d. VMVT Kauno departamentui buvo pateiktas prašymas, vadovaujantis VAĮ 33 straipsniu informuoti apie planuojamą planinį patikrinimą tam, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ galėtų susiorganizuoti savo darbus taip, jog pilna apimtini galėtų bendradarbiauti su institucija ir padėti jiems tinkamai įgyvendinti jiems priskirtas pareigas. Į šį prašymą Institucija nieko neatsakė. Pažymėtina, jog šis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas prašymas prie administracinio nusižengimo bylos medžiagos pridėtas nebuvo, todėl jis teikiamas su šiuo skundu.

Pareiškėjos atstovės nuomone, pažeidimą padarė ne VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, o VMVT Kauno departamento pareigūnai.

Dėl Pažeidimo Nr. 2, atstovė, cituodama VAĮ 35 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad VMVT Kauno departamentas pateikdamas 2021 m. gruodžio 9 d. raštą Nr. 33S-(33.6)-106 nenurodė, koks įstatymas įpareigoja juridinio asmens vadovui rengti savo darbo grafiką, kuriame būtų nurodyta, kokiomis dienomis jis fiziškai būna įstaigoje. Tokio reikalavimo joks teisės aktas nenumato. Priešingai, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 103 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, jog juridinio asmens vadovas savo darbo laiką tvarko pats, nepažeisdamas darbo teisės normų nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės reikalavimų. Teisės aktai nenustato pareigos vesti įmonės vadovo darbo grafiką su informacija, kada jis fiziškai būna darbo vietoje, todėl 2021 m. gruodžio 9 d. pateiktas reikalavimas buvo neteisėtas. Jeigu VMVT Kauno departamentas vietoj neteisėto reikalavimo pateikti vadovo darbo grafiką, kurio rengimo nenumato joks teisės aktas, vadovaudamasis VAĮ 33 straipsnio 6 dalimi, būtų pranešęs apie planinį patikrinimą, ši situacija apskritai nebūtų susiklosčiusi. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ neturi ir neturėjo tikslo neleisti pareigūnams atlikti patikrinimo ar pateikti dokumentus, kurių rengimą nustato teisės aktai, tačiau vykdyti neteisėtų pareigūnų reikalavimų, įstaiga neturėjo pagrindo, o už neteisėtų reikalavimų nevykdymą asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

Dėl Pažeidimo Nr. 3, pareiškėjos atstovė nurodė, kad neplaninių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuoja VAĮ 33 straipsnis ir pačios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintos Taisyklės. VAĮ 33 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas, kai ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantis subjektas priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. Neplaninis patikrinimas turi atitikti neplaninių patikrinimų taisykles ir turi būti atliekamas šio straipsnio 12 dalyje nurodytu pagrindu. VAĮ 33 straipsnio 12 dalyje nurodyta, jog ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas gali būti atliekamas: (1) gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti ūkio subjekto veiklos patikrinimą arba kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymą; (2) įvertinus turimą informaciją ir kilus įtarimų dėl ūkio subjekto veiklos, kuri gali kelti grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms; (3) gavus anoniminį skundą dėl konkretaus ūkio subjekto veiksmų ar neveikimo, kai įvertinus turimą informaciją kyla įtarimų, kad ūkio subjekto veikla gali kelti grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms; (4) siekiant užtikrinti, kad buvo pašalinti ūkio subjekto veiklos ankstesnio patikrinimo metu nustatyti teisės aktų pažeidimai ir įgyvendinti priimti sprendimai; (5) jeigu neplaninio patikrinimo atlikimo pagrindą nustato kitas ūkio subjektų veiklos priežiūrą reglamentuojantis įstatymas.

2022 m. sausio 4 d. pavedime atlikti neplaninį patikrinimą nurodoma, jog jis bus atliekamas Taisyklių 25 punkto 5 papunktyje nurodytu pagrindu. Jokių kitokių motyvų nenurodoma. Taisyklių 25.5 nurodyta, jog <...> neplaninis ūkio subjekto veiklos patikrinimas gali būti vykdomas gavus paties ūkio subjekto prašymą <...> . VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jokio prašymo atlikti neplaninį patikrinimą VMVT Kauno departamentui neteikė. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje tokio prašymo taip pat nėra. VAĮ 33 straipsnio 12 punktas apskritai nenumato teisinio pagrindo atlikti ūkio subjekto neplaninį patikrinimą jam pačiam prašant. R. T. 28 punktu, kuris nurodo, kad <...> jeigu atsiranda poreikis atlikti neplaninį ūkio subjekto veikios patikrinimą, bet ūkio subjekte jau nustatyta atlikti planinį ūkio subjekto veikios patikrinimą arba neplaninį jo veiklos patikrinimą dėl kitos priežasties, atliekamas tik vienas planinis ar neplaninis ūkio subjekto veikios patikrinimas, kompleksiškai tikrinant ir (ar) tiriant visus klausimus <...>, VMVT Kauno departamentas apskritai neturėjo teisės surašyti pavedimo atlikti neplaninį patikrinimą, kadangi jau 2021 m. gruodžio 7 d. buvo numatyta atlikti planinį patikrinimą ir jo metu turėjo būti kompleksiškai atsakoma į visus klausimus. Tik neaišku, į kokius klausimus VMVT Kauno departamentas siekė atsakyti pagal 2022 m. sausio 4 d. pavedimą atlikti neplaninį patikrinimą, kurio pagrindas paties ūkio subjekto prašymas, kai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jokio prašymo tokį tikrinimą atlikti nebuvo pateikusi. VMVT Kauno departamentas, būdamas kontroliuojančiu subjektu ir turėdamas pavedimą atlikti planinį patikrinimą, vadovaujantis Taisyklių 28 straipsniu neturėjo teisės pradėti atskiro neplaninio patikrinimo, o viską turėjo atlikti vieno patikrinimo metu. Be to, pats pavedimas atlikti neplaninį patikrinimą išrašytas nesant teisėto pagrindo, t. y. Taisyklių 25.5 nurodyto paties ūkio subjekto, šiuo atveju VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, prašymo. Tokio prašymo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ neteikė, todėl VMVT Kauno departamento reikalavimas atlikti neplaninį patikrinimą buvo neteisėtas, o VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. V. jo nevykdydama jokių pažeidimų nepadarė. Priešingai, VMVT Kauno departamento pareigūnai atliko pažeidimą, viršydami savo įgaliojimus bei teikdami nepagrįstus reikalavimus ūkio subjektui.

Dėl pažeidimo Nr. 4 pareiškėjos atstovė nurodė, kad 2021 m. gruodžio 19 d. į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ globą pateko bepriežiūris gyvūnas - (duomenys neskelbtini) šuo B., mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), kuris be priežiūros klaidžiojo (duomenys neskelbtini) apie 2 dienas. Dėl bepriežiūrio šuns ir galimai žiauraus elgesio su gyvūnų pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ skundą administracinio nusižengimo teiseną pradėjo Kauno rajono savivaldybės administracija. VMVT Kauno departamentas administracinio nusižengimo teisenos nevykdė ir jokių klausimų, susijusių su šiuo šunimi nesprendė. 2021 m. gruodžio 30 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą Kauno rajono savivaldybės administracijai savo globoje laikyti šį šunį iki kol bus priimtas sprendimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnu L. Š. atžvilgiu pagal ANK 346 straipsnį. 2022 m. sausio mėn. buvo gautas atsakymas, jog Kauno rajono savivaldybės administracija, siekdama tinkamai organizuoti bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams, yra sudariusi sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši įstaiga užtikrins gyvūno laikinąją globą iki kol atsakingos institucijos, įvertinę rašte pateiktą informaciją, pagal kompetenciją priims sprendimus, susijusius su šia situacija ir paprašyta sudaryti sąlygas UAB „(duomenys neskelbtini)“ perimti bepriežiūrį gyvūną. Pranešimo kopija pateikta ir VMVT Kauno departamentui, t. y. VMVT Kauno departamentas apie tai, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlieka Kauno rajono savivaldybės administracija ir kad šunį perims UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinojo. Dėl šuns perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo problemų, kadangi jį laikinoje globoje turėjęs asmuo susirgo Covid-19 liga. 2022 m. sausio 11 d. apie tai buvo informuota šunį turėjusi perimti įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šios aplinkybės buvo žinomos ir VMVT Kauno departamentui, nes dokumento kopija buvo nusiųsta ir jiems. 2022 m. sausio 12 d. iš Kauno rajono savivaldybės administracijos buvo gautas pranešimas, jog administracinio nusižengimo teisena yra baigta, savininkei paskirta nuobauda be gyvūno konfiskavimo. Užbaigus teiseną, dalyvaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“, šuo buvo grąžintas savininkei. Tuo tarpu iš VMVT Kauno departamento prašymas pateikti duomenis apie laikiną globėją buvo gautas 2022 m. sausio 13 d., t. y. jau pasibaigus administracinio nusižengimo teisenai ir VMVT Kauno departamentui žinant, kad šunį perimti turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei perduoti jo savininkei. Be to, apie šuns buvimo vietą VMVT Kauno departamento patarėjas L. V. buvo informuotas telefoninio pokalbio su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ advokate metu, tačiau šios aplinkybės 2022 m. sausio 4 d. tarnybiniame pranešime yra nutylimos.

VAĮ 35 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog ūkio subjektas turi teisę neteikti jo veiklos priežiūrą atliekančiam subjektui dokumentų, jeigu tuos pačius dokumentus jis yra pateikęs nors vienam jo veiklos priežiūrą atliekančiam subjektui. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo teiseną pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą atliko Kauno rajono savivaldybės administracija, šiai institucijai buvo teikiama informacija, susijusi su paimtu šunimi ir atitinkamai vykdomi šios institucijos pateikiami nurodymai. Iš savivaldybės teikiamų raštų matyti, jog apie situaciją buvo informuotas ir VMVT Kauno departamentas, todėl šioje situacijoje A. V. jokių pažeidimų nepadarė. Informaciją ji teikė administracinį nusižengimą atliekančiai institucijai, todėl nėra pagrindo sutikti su Nutarime dėstoma pozicija, jog A. V. nevykdė teisėtų Institucijos pareigūnų nurodymų. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, jog Nutarimas buvo priimtas pažeidžiant tiek procesinės, tiek materialiosios teisės normų nuostatus. Institucijos pareigūnų nurodymai, už kurių tariamą nevykdymą yra baudžiama A. V., buvo pateikti neturint tam teisėto pagrindo, nesilaikant VAĮ 33 straipsnio, 35 straipsnio, 30 straipsnio, Taisyklių 28 punkto, DK 103 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, todėl A. V. patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį yra negalimas, Nutarimas turi būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat prašo priteisti iš valstybės pareiškėjos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Vykdant 2021 m. gruodžio 7 d. pavedimą Nr. 33PP-3073 dėl ūkio subjekto atitikties gyvūnų gerovės reikalavimams, norint atlikti planinį patikrinimą buvo vykta į gyvūnų globos vietą VŠĮ „(duomenys neskelbtini)” (veterinarinio patvirtinimo Nr. LT 55-52-002), adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į gyvūnų globos vietą, įmonės teritorija aptverta tvora, įėjimo varteliai užrakinti. Priėjus prie vartelių įmonės teritorijoje matėsi dirbantys asmenys. Prisistačius kokia tarnyba atvyko ir paprašius pakviesti atsakingą asmenį, buvo informuoti, kad šiuo metu įmonėje yra tik savanoriai ir jokio atsakingo asmens nėra. Buvo paprašyta vienos iš savanorių merginos, kad ši paskambintų VšĮ „(duomenys neskelbtini)” direktorei ir informuotų apie VMVT Kauno departamento planuojamą atlikti planinį patikrinimą. Savanorė mergina bandė paskambinti VšĮ direktorei ir po kiek laiko informavo, kad direktorė neatsiliepia ir buvo pasiūlyta patiems veterinarijos gydytojams-inspektoriams paskambinti minėtai VšĮ „(duomenys neskelbtini)” direktorei. Paskambinus turimu kontaktiniu įstaigos direktorės telefono numeriu, ši neatsiliepė. Po 5 min. paskambino pati VšĮ „(duomenys neskelbtini)” direktorė A. V.. Įstaigos vadovė buvo informuota apie VMVT Kauno departamento planuojamą atlikti planinį patikrinimą ir paprašyta atvykti dalyvauti patikrinime. Įstaigos vadovė telefonu atsakė, kad yra išvykusi ir atvykti negalinti. Pasiūlė atlikti patikrinimą kitomis dienomis. Dėl šių priežasčių patikrinimas nebuvo atliktas. 2021 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 33S- (33.6.)-4078 „Dėl informacijos pateikimo“ buvo prašoma pateikti darbo laiką darbo dienomis, kai atsakingas asmuo būna darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) tuo tikslu, kad būtų galima atlikti patikrinimą. Tačiau prašoma informacija pateikta nebuvo. 2021 m. gruodžio 30 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriui bei VMVT Kauno departamentui teikė prašymą „Dėl leidimo laikyti gyvūną VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ globoje iki kol bus priimtas sprendimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnu L. Š. atžvilgiu pagal ANK 346 str.“ Tuo tikslu, kad įvertinti laikinai globai paimto gyvūno būklę ir laikymo sąlygas, buvo vykdomas 2022 m. sausio 4 d. pavedimas Nr. 33PP-12 atlikti ūkio subjekto VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), tikrinimą, dalyvaujant Kauno rajono Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistams bei Kauno apskrities VPK pareigūnams, tačiau patikrinimas neatliktas, nes nuvykus 11.40 val. į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pasak ten dirbančio ar savanoriaujančio asmens, nėra veikiančioje įstaigoje jokio atsakingo asmens, nors į teritoriją buvo įleistos trys ką tik atvykusios merginos. Paprašius susisiekti su direktore A. V., ten buvusi mergina pasakė, kad direktorė išvykusi ir jos nebus. Kai Kauno apskrities VPK pareigūnas paaiškino, kad turi pilną teisę patekti į teritoriją nukerpant spynas, tada įstaigos darbuotojams pavyko susisiekti su įstaigos direktore A. V.. Ji pasakė, kad šuo, (duomenys neskelbtini) mišrūnas B., mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), 4 metų amžiaus, teisiškai priklausantis L. Š., yra laikomas pas laikinus globėjus, konkrečiai pas ką ir kokiu adresu duomenų nepateikė. A. V. pasakė, kad inspektoriai, specialistai ir pareigūnai gali nelaukti, nes ji atvyks tik 16.00 val., bet šuns vis tiek neras. VMVT Kauno departamento patarėjui L. V. kalbant su A. V. telefonu, jis informavo, kad šunį privaloma grąžinti teisėtam savininkui, t. y. L. Š.. A. V. sakė pasitars su B. K. ir advokate. Po to perskambino advokatė, tačiau neįžvelgė priežasties, kodėl turėtų grąžinti šunį teisėtam šeimininkui 2022 m. sausio 13 d. VMVT Kauno departamentas raštu Nr. 33S-(33.6.)-106 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kad nurodytų, kur yra laikomas (duomenys neskelbtini) mišrūnas B., mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau jokio konkretaus atsakymo negauta. Iš Kauno rajono savivaldybės buvo sužinota, kad minimas šuo yra (duomenys neskelbtini)VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. 2022 m. sausio 19 d. VMVT Vilniaus departamento specialistai kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju nuvyko į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)g., (duomenys neskelbtini), tačiau ten šuns neberado, o VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovė pasakė, kad šunį prieš dieną (2022 m. sausio 18 d.) grąžino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ į Kauną. Tokiu būdu aukščiau paminėtais ir Administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nurodytais nevienkartiniais veiksmais VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. V. tyčia ir piktybiškai pažeidė Ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių 58 straipsnio reikalavimus, jos konkretūs veiksmai buvo detalizuoti tiek protokole, tiek nutarime, todėl skundo argumentai, jog iš nutarimo visiškai nėra aišku už kokių konkrečių pareigų nevykdymą A. V. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn ir/ar kad kaltinimas buvo suformuluotas neaiškiai, neapibrėžtai, nenurodant kokiais konkrečiai veiksmais pareigos buvo pažeistos yra nepagrįsti.

Skundo autorė taipogi skunde įrodinėja, jog jos procesinė teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo buvo pažeista ne tik dėl to, kad protokole kaltinimas buvo suformuluotas abstrakčiai ir neaiškiai, bet ir dėl to, kad iš karto po protokolo surašymo 2022 m. vasario 4 d. 10 val. 15 min. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas įvyko tą pačią dieną, 10 val. 25 min. institucija administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo A. V. net nežinant, kad jos atžvilgiu buvo surašytas protokolas ir kad ji yra traukiama administracinėn atsakomybėn. Tiek protokolas, tiek nutarimas administracinio nusižengimo byloje jai buvo įteikti tą pačią dieną, todėl esą grubūs procesinių normų pažeidimai užkirto asmens teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tačiau priešingai skundo teiginiams, protokole ir nutarime administracinio nusižengimo sudėtis buvo išdėstyta aiškiai ir suprantamai, tačiau būtent pati A. V. nuo pažeidimų niekuomet iki skundo pateikimo nesigynė, netgi nepageidavo dalyvauti protokolo surašyme, nei į 2022 m. sausio 17 d. nei į 2022 m. sausio 21 d. šaukimus atvykti pas administracinį nusižengimą tiriantį pareigūną nereagavo, taigi pati ir sąmoningai nepageidavo duoti paaiškinimų dėl veikų, dėl kurių padarymo buvo traukiama atsakomybėn. Todėl skundo teiginiai esą A. V. negalėjo gintis nuo pareikštų kaltinimų prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir yra nepagrįsti, kadangi minėtas asmuo sąmoningai nesiėmė jokios savo teisių gynybos, todėl ir privalo prisiimti savo veiksmų teisines pasekmes.

Nepagrįsti ir skundo argumentai dėl Administracinio nusižengimo protokolo ar nutarimo surašymo. Pastebėtina, jog administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą (ANK 608 straipsnio 2 dalis). Būtent šiuo atveju tokia situacija ir susiklostė, kadangi A. V. nereagavo į siunčiamus šaukimus, dėl ko skundo argumentai susiję su užkirsta galimybe realizuoti savo teisę į gynybą yra atmestini, nes tokia teise skundo autorė pati nesinaudojo.

ANK 609 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kai protokolas surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, paaiškinimą dėl padaryto nusižengimo ir pastabas dėl protokolo turinio šis asmuo turi teisę pateikti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. ANK 616 straipsnis numato, kad administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą. Ginčo atveju administracinėn atsakomybėn patraukta A. V. nepageidavo dalyvauti protokolo surašyme, žinodama apie ketinimus surašyti protokolą nesikreipė su prašymu pakeisti protokolo surašymo laiką, antrą kartą raginama taip pat neatvyko į protokolo surašymą, tokiu būdu sąmoningai nesinaudojo savo teisėmis teikti paaiškinimą dėl padaryto nusižengimo ir/ar pastabas dėl protokolo turinio, dėl ko skundo argumentai apie užkirstą kelią į gynybą vėlgi neatitinka tikrovės.

Nepagrįsti skundo argumentai dėl planinių ar neplaninių patikrinimų. Atliekant ūkio subjektų planinius ir neplaninius patikrinimus VMVT Kauno departamentas vadovaujasi 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr.'„' 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB 9 straipsnio 4 dalimi: „Oficiali kontrolė atliekama iš anksto nepranešus, išskyrus tuos atvejus, kai toks pranešimas yra būtinas ir tinkamai pagristas, kad būtu galima atlikti oficialia kontrole. Oficialios kontrolės, kurios prašo veiklos vykdytojas, atveju kompetentinga institucija gali nuspręsti, ar oficiali kontrolė turi būti atliekama iš anksto pranešus, ar ne. Oficiali kontrolė iš anksto pranešus nepanaikina galimybės vykdyti oficialia kontrole iš anksto nepranešus.” Taip pat Ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. B1-59 „Dėl Ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių patvirtinimo” (toliau - Taisyklės), 17 ir 18 punktais. Taisyklių 17 punktas numato, kad planiniai ūkio subjektų veiklos patikrinimai atliekami be išankstinio įspėjimo, išskyrus Taisyklių 18 punkte nustatytus atvejus. Savo ruožtu, Taisyklių 18 punkte reglamentuojama, kad ūkio subjektai apie planinius jų veiklos patikrinimus gali būti iš anksto informuojami, kai toks informavimas yra pagrįstas ir būtinas siekiant tinkamai atlikti valstybinę kontrolę. Ūkio subjektai apie nustatytus planinius jų veiklos patikrinimus gali būti informuojami, kai atliekamas: 18.1. rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) principais pagrįstos savikontrolės sistemos auditas; 18.2. vykdomos nenuolatinės veiklos (veiklos pagal užsakymus, sezoninės veiklos) patikrinimas; 18.3. patikrinimas pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pateiktus pareiškėjų sąrašus; 18.4. žuvų perdirbimo laivų, laivų šaldiklių patikrinimas; 18.5. ūkio subjektų, užsiimančių pirmine gamyba, patikrinimas; 18.6. tam tikros veiklos srities patikrinimas vadovaujantis specialiaisiais teisės aktais, kuriuose nustatyta išankstinio ūkio subjekto informavimo apie jo veiklos planinį patikrinimą tvarka.

Nepagrįsti ir skundo argumentai, susiję su neva neteisėtais VMVT Kauno departamento pareigūnų reikalavimais pateikti darbo laiko darbo dienomis grafiką. Pažymėtina, kad darbo laiko grafiką buvo prašoma pateikti siekiant atlikti patikrinimą, po to, kuomet nebuvo įleisti į gyvūnų globos patalpas, kuriose laikomi šunys, jiems nebuvo sudarytos sąlygos atlikti laikomų gyvūnų sveikatingumo, gerovės, ženklinimo reikalavimų valstybinę veterinarinę kontrolę. Būtent dėl šios priežasties VMVT Kauno departamentas 2021 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 33S-(33.6.)-4078 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ iki 2021 m. gruodžio 16 d. pateikti gyvūnų globos namų darbo grafiką, tačiau darbo grafikas pateiktas nebuvo, o skundo argumentai šioje dalyje atmestini. Melagingi ir skundo teiginiai dėl (duomenys neskelbtini) mišrūno B.. Skundo autorė nurodo: „VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jokio prašymo atlikti neplaninį patikrinimą VMVT Kauno departamentui neteikė. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje tokio prašymo taip pat nėra. Priešingai skundo teiginiams, dar 2021 m. gruodžio 31 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovė A. V. kreipėsi su prašymu dėl leidimo laikyti gyvūną VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ globoje į VMVT Kauno departamentą, šio prašymo pagrindu ir buvo atliekamas 2022 m. sausio 1 d. neplaninis patikrinimas pagal VMVT Kauno departamento 2022 m. sausio 4 d. pavedimą Nr. 33PP-12.

Pareiškėja A. V. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų motyvų pagrindu. Pareiškėja paaiškino, kad su nurodytais pažeidimais nesutinka. Jos tikslas nėra neįsileisti tarnybos. Jų organizacija nėra UAB-as, čia nėra tiek darbuotojų, kad instituciją galėtų priimti tinkamai. Paprastai patikrinimai užtrunka, todėl ji prašo laiko intervalo – valandos ar dviejų, kad spėtų atvažiuoti ir galėtų patikrinime dalyvauti pati. Kai paskambina inspektoriai, ji tariasi, ar jie galėtų palaukti. Jos darbas nėra toks, kad ji nuo 8 val. iki 17 val. darbe būna fiziškai. Dažniausiai inspektoriai paskambina, kai jie jau būna prie durų, vartų. Įstaigoje visada yra kitų darbuotojų, tai tokia organizacija, kurioje visada yra nedaug žmonių ir daug gyvūnų, kuriais reikia rūpintis. Atvykus institucijai tai užima didelį laiko intervalą, kurį tu nuimi nuo kito darbo. Apie šį patikrinimą ji nebuvo informuota. Per valandą jų įstaigoje nieko nepakeisi. Su Institucijos inspektoriais ji matosi kas mėnesį ir dažniau. Ji buvo eilę kartų tikrinta ir nubausta, tačiau nutarimų neskundė. Su inspekcija problemų buvo ir anksčiau, bet nepriėjo iki teismų. Ji nelinkusi pyktis su inspekcija, jie nedaro nieko blogo. Dažniausiai tenka bendrauti su L. V.. Jų organizacijai jaučiama antipatija. Šiai dienai jie turi advokatą ir nori gintis. Darbuotojų budėjimo grafikas nesudarytas. Šiuo metu dirba apie 10 žmonių – gyvūnų prižiūrėtojai ir veterinarijos gydytojai. Šuniukų yra apie 300. Būna tokios situacijos, kai jie turi iškvietimų, fiziškai darbo vietoje jie būna daugiau – mažiau. Darbuotojai, matydami Institucijos elgesį, nenori pasirašyti patikrinimo akte. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nėra asmens, kuris galėtų ją pavaduoti, jai nesant. Per paskutinį patikrinimą inspektorė aiškino, kad šuo, kai lyja, negali būti lauke, negali būti vedžiojamas, sakė, kad tai pažeidimas. Kai jų advokatė paklausė, kodėl tai pažeidimas, buvo išaiškinta, kad vis tik tai ne pažeidimas. Kai santykiai su tarnyba nėra draugiški, niekas iš darbuotojų nenori apsiimti su jais bendrauti. Gyvūnų prižiūrėtojai negali įleisti tarnybos, nes jie turi dirbti savo darbą. Paskutinis patikrinimas užtruko 5 valandas. Patikrinimo metu tarnyba prašo dokumentų, prašo parodyti patalpas. Kitoms įstaigoms Institucija praneša apie patikrinimą, o jų įstaigai niekada nepasako, kada atvyks. Nėra taip, kad institucija nuolat pas juos nepatenka, tai yra tik vienetiniai atvejai. Ji visada kviečia Instituciją pas juos atvykti, patarti, nes gyvūnų perteklius yra ne pareiškėjos problema.

Institucijos atstovas L. V. paaiškino, kad tai ką sako pareiškėja, yra netiesa. Į įstaigą važiuoja ir su kitų institucijų atstovais. Nesant pareiškėjos darbo vietoje vis tiek turėtų būti atstovas, kuris galėtų priimti. Institucija su pareiškėja bendrauja labai gražiai. Į pareiškėjos ir advokatės raštus jie atsakinėja. Pareiškėja jau ne pirmą kartą baudžiama pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ važiuoja ne jis vienas, važiavo inspektoriai iš Kaišiadorių, Jonavos ir kt., tačiau pareiškėja ir jų neįsileidžia. Kai Institucija atvyksta į patikrinimą, jų neįsileidžia, pasako, bus po valandos. Pavyzdžiui, atvykus į patikrinimą, ateina žmogus, neįleidžia ir eina skambinti vadovei. Būna problemų ir su kitoms įstaigom, bet neįsileidimų kitais atvejais nebūna. Pareiškėjos atveju, neįsileidimai yra sisteminis dalykas. Jiems atvykus, kiti darbuotojai prie vartų pasako, kad direktorės nurodymu jie neįsileis. Jie yra kartu su policija važiavę. Dėl šuns B., tai jo šeimininkė Institucijai pranešė, kad jis yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, o jai pasiskambinus įstaigai, buvo atsakyta, kad jai šuns neatiduos. Į tai, kodėl neatiduos, jie nesikišo, kad dėl to, kad šuo pabėga. Institucijai nuvykus į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nepasakė, kad šuo yra pas laikiną globėją, nors privalėjo tai padaryti. Po 2021 m. gruodžio 8 d. neįsileidimo į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, jie nesikreipė į teismą dėl sankcionuoto leidimo patekti. Mano, kad kam teismą užkrauti darbais, jeigu jie privalo patekti į patalpas. Šis patikrinimas buvo planinis, apie jį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo informuota. 2021 m. gruodžio 8 d. į patalpas neįsileido savanoriai, A. V. nebuvo. Jei juos įleistų, kol A. V. atvažiuos, Institucija galėtų pradėti tikrinti. A. V. tyčia pasireiškė tuo, kad ji tyčia neįleido į patalpas. Ant patikrinimo akto gali pasirašyti bet koks atsakingas asmuo- vadovas arba jis gali įgalioti ką nors pasirašyti. Įstaiga privalo institucijos darbuotojus įsileisti. Po to pareiškėjos įstaigai buvo pateiktas užklausimas, kada atsakingas žmogus fiziškai būna įstaigoje, kad Institucijai nuvažiavus, būtų galima patekti. Pareiškėjai surašytame protokole nurodyta, kad buvo prašoma pateikti įstaigos darbo grafiką, kuriame būtų numatyti darbuotojai ir jų darbo laikas. Nesutinka, kad protokolas neatitinka rašytinių įrodymų. Kiek jam žinoma, Kauno rajono savivaldybė pradėjo tyrimą dėl šuns B.. Institucija važiavo įvertinti šuns B. laikymo sąlygų. Pirmiausia, buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ prašymas, kad palaikyti gyvūną globoje iki kol bus priimtas sprendimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais savininkės atžvilgiu. Nebūtinai kiekvienu atveju surašomas patikrinimo aktas ir pradedama administracinė teisena. Į minėtą patikrinimą važiavo su kolega T. S.. Jie pirma patikrino šuns laikymo sąlygas pas senąją savininkę, pas kurią šuo dingo. Ten įvertino šuns laikymo sąlygas. Šuo buvo pabėgęs, grąžino šeimininkei. Kitą kartą šuniui pabėgus, šeimininkė aiškino, kad jis galėjo būti nuviliotas. Iš šeimininkės jie kartu su savivaldybės atstovu nuvažiavo į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ten jiems neatskleidė, kur yra šuo. Vėliau jie sužinojo, kad šuo yra Vilniuje, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovauja Švedijos pilietė, ir visur skelbiama, kad toje vietoje šunys socializuojami vežti į Skandinaviją. Kadangi buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ prašymas palaikyti gyvūną globoje iki kol bus priimtas sprendimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais savininkės atžvilgiu, automatiškai buvo tikrinamos ankstesnės ir dabartinės gyvūno laikymo sąlygos, nes VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuolat fiksuojamas perteklinis gyvūnų kiekis. Sprendimą dėl šuns laikinos globos priiminėjo savivaldybė, o Institucijoje yra gyvūnų gerovės ir sveikatingumo specialistai, kurie vyko patikrinti gyvūnų laikymo sąlygas.

Liudytoja S. Š. parodė, kad ji dirba gyvūnų prižiūrėtoja VšĮ „(duomenys neskelbtini)” apie 10 metų. Ji prižiūri gyvūnus, fotografuoja juos ir deda į puslapį, kad surastų jiems namus. Kiek dabar šuniukų yra, negali pasakyti, dirba apie 10 žmonių – gyvūnų prižiūrėtojai ir veterinarijos gydytojai. Įstaigos direktorė yra A. V.. Ji visada dirba, kai jos nėra, niekas jos nepavaduoja. Darbo metu į įstaigos teritoriją jokie pašaliniai žmonės neįleidžiami. Datos neprisimena, pernai metais, į jų įstaigą nebuvo įleistas Institucijos atstovas, nes prašė šuns B., kurio jie neturėjo prieglaudoje. L. yra pažįstamas, jis atvyko kaip VTMT pareigūnas, dokumento nerodė. Nežinojo, ar jis norėjo šunį paimti, ar pažiūrėti, ar jie jį turi. Jam buvo pasakyta, kad jie to šuns neturi. Direktorės teritorijoje nebuvo. Asmens, kuris turėtų įleisti į teritoriją, nesant direktorės, paskirta nebuvo. Be direktorės darbuotojai nieko įleisti į įstaigos teritoriją negalėjo. Tuo metu prieglaudoje vyksta darbai, valomi narvai, vedžiojami šunys. Kaip suprato, L. norėjo eiti per narvus ir ieškoti to šuns. Tai yra tiesiogiai pavojingas dalykas pašaliniams žmonėms. Ne visi šunys yra draugiški, todėl ten nėra leidžiami pašaliniai žmonės. Šuo gali įkąsti. Mano, kad būna, jog veterinarijos gydytojas nemoka bendrauti su šunimis. Direktorės įvykio metu nebuvo, direktorė telefonu kalbėjo su L., ji su direktore daugiau nekalbėjo, po pokalbio L. į prieglaudos teritoriją nebuvo įleistas, jis visada norėjo įeiti. Po pokalbio su direktore jis ir viešosios tvarkos pareigūnai išvyko. L. ne kartą yra atvykęs į prieglaudą, jis kabinėjasi prie jų veiklos, per didelio šunų kiekio. Prieglaudos narvai yra per maži, šunų per daug, bet tai yra pasekmė gyvūnų situacijos Lietuvoje. Jei VMVT dirbtų su gyvūnų gerove, o ne paskutinius 2 metus apsimestų, kad dirba, prieglauda gal neturėtų darbo. Įstaigoje nėra patvirtintos tvarkos, kaip elgtis atvykus įstaigą kontroliuojantiems pareigūnams. Yra žodinis susitarimas, kad direktorės nesant, nieko neįleisti. Be VMVT niekas daugiau nevažiuoja tikrinti. Negali pasakyti, kaip buvo tvarkomi organizaciniai reikalai, direktorei sergant. Nesant A. V., niekas nesprendžiama. Sausio 4 d., kai buvo neįleisti pareigūnai, A. V. buvo išvykusi kitais darbiniais klausimais. VMVT pareigūnams tąkart buvo paaiškinta, kad šuns B. prieglaudoje nėra, jis yra laikinojoje globoje Vilniuje, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. VMVT vis tiek norėjo patekti į patalpas, bet po pokalbio su direktore išvyko. Pavedimo tikrinti įstaigą dokumentų VMVT darbuotojas nerodė. VMVT sakė, kad atvyko tikslu surast šunį B., nes gavo pareiškimą iš jo šeimininkės. Jai nežinoma, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ būtų prašiusi pati, kad atvyktų VMVT pareigūnai patikrinti įstaigą.

Liudytojas E. J. parodė, kad jis dirba Kauno rajono savivaldybėje Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistu. Su veterinarijos specialistais jie yra darbiniuose santykiuose, kartais bendrai vyksta į patikrinimus pagal gautus pranešimus. Datos nepamena, gali būti, kad sausio 4 d. vyko į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ po to, kai buvo gautas šuns šeimininkės skundas. Pas ją (duomenys neskelbtini) buvo atliktas tyrimas, nustatytos šuns B. laikymo sąlygos, apžiūrėtas voljeras. Jiems buvo pasakyta, kad jos šuo galimai laikomas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir apsitarus su VMVT pareigūnais buvo nutarta vykti į šią įstaigą. Nuvykę jie bandė įeiti į teritoriją. Teritorija buvo užrakinta. Jam pabarbenus į vartelius, iš pastato išėjo atstovė, kuri paaiškino, kad įstaigos savininkės nėra, ji išvykusi, be jos žinios į teritoriją patekti negalima. Reikalavimą patekti į teritoriją išreiškė VMVT pareigūnai, bet jų neįleido. VMVT pagal tvarką prisistatė, nurodė, kuo vadovaujantis atvyko, tačiau jiems buvo pabrėžta, kad be šeimininkės žinios veiksmai patekti negalimi. Su kitomis globos įstaigomis niekada nieko panašaus nėra vykę, prisistačius ir suderinus visada patekdavo į teritoriją. Jiems atvykus į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo noras susižiūrėti, kaip vykdoma veikla, nebuvo jokio negatyvo. VMVT pareigūnas kalbėjo su kažkuo telefonu, pokalbio neprisimena. Į prieglaudos teritoriją jie yra pakliuvę tik tada, kai įstaigos veikla buvo ką tik startavusi, o po to jau metų metai į ją nepatenka. Su VMVT susitarimas vykti į patikrinimus kartu vyksta raštu, žodžiu. Šiuo atveju buvo susitarta telefonu, nes buvo gavę iš gyvūnų teisių apsaugos pranešimą. Joks atskiras raštas dėl tokio bendradarbiavimo neforminamas. Su kuo tiksliai derino susitikimo laiką, negali pasakyti, tikriausiai tai buvo VMVT pavaduotojas L. V.. Neprisimena, ar tą pačią dieną susiskambino ir tą pačią dieną vyko. Jis atliko tyrimą dėl šuns B. nepriežiūros. Atvykęs patikrino teritoriją, buvo apklausta savininkė. Buvo įvertinta, kad savininkė nepakankamai užtikrino šuns priežiūrą, dėl ko jis pabėgo. Viešosios tvarkos skyrius šį atvejį tyrė iš savo pusės pagal kompetenciją. Šiuo atveju nebuvo užtikrintos šuns laikymo sąlygos ir savininkė buvo nubausta. Jam atrodė, kad VMVT turėjo teisę patekti į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Viešosios tvarkos skyrius su VMVT nusprendė vykti kartu, kad įsitikintų, ar ten nėra vykdomi pažeidimai. Jie norėjo ištirti, ar tinkamos šuns laikymo sąlygos, ar nesimėto ekskrementai, ar jie renkami, norėjo ištirti šunų laikymo sąlygas, nes buvo gauta informacija, kad šuo B. laikomas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Važiuojama tikrinti ne vieno šuns sąlygos, o bendrai. Jie į teritoriją nepateko. Pagal nustatytą tvarką jie gali tikrinti šunų laikymo sąlygas, ar voljerai atitinka dydžius, ar renkami ekskrementai. Voljerų matmenų neprisimena, jie keitėsi. Atvykę į priglaudą, jie prisistatė, parodė pažymėjimus, bet su jais jokio pokalbio nebuvo. Jiems pasakė, kad šiuo momentu direktorės nėra ir jie įeiti negali. Jie kalbėjo ne su darbuotoja, o su prisistačiusia savanore mergina. Tai prieš tai apklausta liudytoja. Ji nurodė, kad nėra kompetentinga priimti, apklausti, parodyti. Jis neklausė, ar VMVT turi kokį dokumentą, kuriame nurodytas patikrinimo pagrindas. Šį patikrinimo veiksmą inicijavo VMVT, o Viešosios tvarkos skyrius važiavo jiems padėti, jokio dokumento nebuvo pasirašę. Viešosios tvarkos skyrius vyksta pagal skundus, turi vedėjo patvirtintą vizą. Šiuo atveju buvo gautas gyvūnų globos ir teisių tarnybos raštas dėl šuns B., vedėjas inicijavo tyrimą. Tokį pranešimą gavo ir VMVT. Tada jie pagal savo kompetenciją nuvyko pas šuns savininkę ir atliko tyrimą, nustatė pažeidimus, dėl ko buvo surašytas protokolas. Po to savininkė nurodė, kad šuo galimai yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Tyrimas buvo dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, paraleliai buvo aiškinamasi, kur tas šuo. Jie, paprašyti VMVT, tą pačią dieną važiavo į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Jie buvo uniformuoti, atvyko su tarnybiniu automobiliu. Prisistatymo ir pažymėjimo rodymo tiksliai negali nupasakoti. Buvo pasakyta kas ir kokiu pagrindu atvyko. Atrodo, kad buvo rodomi tik pažymėjimai, negali pasakyti, ar buvo rodomas aktas. Po to jie išvažiavo ir daugiau šuns paieškoje nedalyvavo, tai ne jų kompetencija. Jam nebuvo žinoma, kad šuo Vilniuje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Nepamena, ar to šuns dar kas ieškojo. Neprisimena, ar su L. Š. derino institucijų atvykimo laiką, galimai nederino. Jei šunį būtų radę pas savininkę, į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų vykę.

Liudytojas T. K. parodė, kad jis dirba Kauno rajono savivaldybėje Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiuoju specialistu. Pagal gautą pranešimą iš Gyvūnų apsaugos organizacijos, kartu su VMVT ir policijos pareigūnais vyko į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Kartu vyko kolega E. J., veterinarijos specialistas L. V., veterinarijos darbuotojas T. S.. Prieš tai jie buvo (duomenys neskelbtini) pas šuns savininkę, tada kartu buvo dar du policijos pareigūnai. Po to jie trise vyko į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, bet nebuvo direktorės A. V. ir darbuotoja jų neįsileido. Jie norėjo įsitikinti, ar tas šuo yra įstaigoje, kad šuo galėtų grįžti pas savininkę. Jei jiems reikia patekti į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, jų neįsileidžia. Jis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo tik jų veiklos pradžioje, o daugiau jie neįsileido, nors skundų dėl triukšmo, kvapų yra nemažai. Apie 10 kartų jis buvo atvykęs prie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, ne visus kartus pagal skundus jam reikėjo įeiti į teritoriją, o apie 5 kartus jų neįleido. Sausio 4 d. jie atvyko įsitikinti, ar VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra šuo B.. Prieš tai šuns savininkė, pas kurią buvo nuvykę tirti šuns laikymo sąlygų, kodėl jis peršoko tvorą ir pabėgo, nurodė, kad šuo yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. VMVT vyko kartu, nes pranešimas dėl šuns buvo skirtas trims adresatams – Viešosios tvarkos skyrius, VMVT ir policijai. Žodžiu jie susitarė, kokiu laiku vyks į patikrinimą, kas to laiko derinimo iniciatorius buvo, negali pasakyti, mano, kad policija. Neatsimena, kodėl policija nevyko į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Neatsimena, ar su L. Š. derino atvykimo laiką, nežino, ar ji žinojo apie institucijų atvykimą.

Liudytojas T. S. parodė, kad dirbo VMVT Kauno departamente vyr. veterinarijos gydytoju-inspektoriumi. Jis buvo atsakingas už gyvūnų augintinių veisėjus, jų kontrolę. Pačioje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įstaigoje jis niekada nėra buvęs. 2021 m. gruodžio 30 ar 31 d. jie iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gavo prašymus patikrinti L. Š., kuri laikė šunį ir galimai žiauriai su juo elgėsi, sukėlė pavojų jo sveikatai ir gyvybei. Šuo nuo jos bėgiojo. 2021 m. gruodžio 31 d. jie gavo prašymą iš pačios L. Š., kad jos šuo pabėgo ir yra atgabentas į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuri nenori jo atiduoti. 2022 m. sausio 4 d. nusprendė su L. V., Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriumi ir policijos pareigūnais atlikti du patikrinimus. Pirmiausia vyko į L. Š. gyvenamąją vietą patikrinti šuns laikymo sąlygų, o po to važiavo į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apsižiūrėti, kokios ten sąlygos ir galbūt rasti tą šunį, gauti duomenis, pas kokius globėjus jis yra. Kur yra tas šuo, jie nežinojo, jo galėjo nebūti prieglaudoje. Jie turėjo tikslą išsiaiškinti, ar šuo prieglaudoje, ar ne. Pas L. Š. jie apsižiūrėjo šuns laikymo sąlygas, blogų sąlygų neįžvelgė. Teritorija buvo aptverta tvora, šuns jis nematė, nežino, ar jis galėjo tą tvorą peršokti. Po to visi jie visi važiavo į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, atrodo, kad važiavo su dviem mašinom – su Viešosios tvarkos mašina ir policijos mašina. Vartai buvo uždaryti, į teritoriją jie nepateko. Kažkokia darbuotoja ar savanorė prieš juos įleido tris merginas, kurios gal maisto atvežė. Ten esančiam asmeniui – gal savanorei jie paaiškino, kas tokie atvažiavo, kokiu tikslu atvažiavo ir norėjo atlikti patikrinimą, kad apžiūrėti patalpas ir paieškoti šuns. Jie nebuvo įleisti, nes nėra atsakingo asmens, o pati mergina sakė, kad ji lyg savanorė, lyg darbuotoja, bet įleisti negali, sakė, kad reikia kreiptis į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovę. Ji bandė skambinti vadovei, bet su ja susisiekti nepavyko. Priminė merginai, kad jie turi pavedimą, iš teismo leidimą patekti į patalpas, bet tiksliai neprisimena, gal ir ne tas atvejis, gal teismo leidimo neturėjo. Policijos pareigūnai sakė, kad gali nukirpti spynas. Tada merginai pavyko susisiekti su vadove ir perdavė vadovės žodžius, kad ji yra išvykusi, galim jos nelaukti, o to šuns prieglaudos patalpose nėra. L. V. susiekė su vadove, gal ta mergina davė telefonu pašnekėti su vadove, jie pašnekėjo. Kiek girdėjo, vadovė sakė, kad šuo yra pas laikinus globėjus, bet kokie tie globėjai, kur laiko šunį, buvo neaišku, to nepasakė. Dar sakė, kad pasitars su advokate. Advokatė susisiekė su L. V. ir ji šnekėjo, kad neįžvelgia, kodėl turėtų grąžinti šunį. Tada jie išvyko. Kiek jis tikrinęs, kitose prieglaudose visi patikrinimai vyksta sklandžiai, būna kad reikia palaukti pusvalandį. Būna, kad asmenys piktybiškai neįleidžia, kai reikia patikrinti pranešimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Tada dėl patekimo reikia teismo sprendimo. Būna, kad veisėjai nenori įleisti, bet paaiškinus apie baudas, įleidžia. Mano, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ neįleidžia tikrintojų, nes ten sąlygos ne kokios šunims. Šiuo metu šuo sugrąžintas savininkei. Viešosios tvarkos skyrius pranešimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais gavo iš gyvūnų asociacijos. VMVT inicijavo pavedimus patikrinti, jis, T. S., surašė pavedimą patikrinimą, organizavo patikrinimą. Su kitom institucijom laiko jis nederino, gal L. V. derino. Ne į visus patikrinimus jie važiuoja su Viešosios tvarkos pareigūnais ir policija, tik ten, kur yra reikiamybė. Šiuo atveju ne jis kvietė Viešosios tvarkos darbuotojus ir policijos pareigūnus. Su L. Š. nebuvo susiderinę laiko, kada jie atvyks. Kai buvo gruodžio 8 d. planinis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas, mergina, o po to kolega R. J. susisiekė su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadove, klausė, kada ji atvyks, kada galima atlikti patikrinimą. Jie buvo atvykę apie 13-14 val., tai buvo antras patikrinimas tą dieną. Vadovė pranešė, kad atvyks apie 16 val., todėl jie jos nelaukė. Iki valandos jie būtų laukę jos.

Liudytojas Ž. M. parodė, kad jis dirba Kauno rajono policijos komisariate vyresniuoju tyrėju. Jam yra tekę pora kartų vykti į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, jie nelinkę bendradarbiauti, retai kada padeda, tarpusavio supratimas retai būna. Būdavo skundų, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ paima augintinius, jų neatiduoda, nesako, kur tas šuniukas kas su juo vyksta. Jie savaip įstatymus interpretuoja. Pvz., sako, kad neatiduos gyvūno, kol policija nepriims sprendimo, bet ne jiems tai spręsti. Jie nėra linkę atiduoti gyvūną. Sausio 4 d. jie vyko į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo gautas šuns B. savininkės iš (duomenys neskelbtini) sen. pranešimas, kad jos šuo pavogtas. To padarymu ji kaltino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, kad tai antras kartas. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ aiškino, kad grąžinti šuns negali, nes jis neprižiūrėtas, yra pavojai jo sveikatai. Nepamena, kaip buvo suorganizuota priemonė, tačiau joje dalyvavo VMVT, Viešosios tvarkos skyriaus atstovai ir policija. Jis važiavo atlikti viešosios tvarkos funkcijos pagal viršininko įsakymą dalyvauti toje priemonėje. Jų tikslas buvo, kad VMVT patikrintų to šuns būklę, ar jis prižiūrėtas, nes buvo duomenų, kad jis neprižiūrėtas. Viešosios tvarkos skyrius gal norėjo patikrinti įmonę. Skundas buvo pas kolegą. Atvykus į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės darbuotoja, kuri buvo kieme, pamačiusi pareigūnus, užrakino vartus ir jie negalėjo patekti į teritoriją. Jis pareikalavo atrakinti vartus, tačiau ji atsisakė. Tada jis ją įspėjo, kad už pareigūno teisėto nurodymo nevykdymą yra numatyta administracinė atsakomybė, jai nepaklusus, bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir į teritoriją pateks jėga. Moteris pasakė, kad ji čia nedirba. Tada sakė jai pakviesti darbuotoją. Ji sakė, kad darbuotojų nėra. Tada jai sakė, kad jei nėra darbuotojų, tai šunys neprižiūrimi. Ši moteris buvo akivaizdžiai darbuotoja, savo anketinių duomenų ji nepateikė. Jie norėjo apžiūrėti šunį. Moteris tada skambino įstaigos vadovei A. V.. Vadovė atsisakė juos įleisti, sakė, kad vėliau atvažiuos, sakė, kad šuo yra laikomas kitur, čia jo nėra. A. V. kategoriškai atsisakė juos įleisti. Jis pats su ja kalbėjo telefonu, ji sąlygų pateikti į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją nesudarė. Tuo metu atvyko žmonės, kurie norėjo pateikti paramą, maistą, tačiau ir jie nebuvo įleisti. Policijos pareigūnai į juridinio asmens teritoriją darbo valandom gali įeiti be įmonės atstovo. Vadovei atsisakius įleisti, negalėjo įeiti VMVT ir Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai. Jie priėmė sprendimą jėga neiti, nelaužyti turto, situaciją spręsti kitaip. Jis nežino kaip išsisprendė situacija dėl šuns B., kas buvo nubaustas. Lyg buvo priimtas sprendimas, kad įvykį tirs Viešosios tvarkos skyrius, ką jie tyrė, nežino. Šuo buvo paimtas du kartus, nežino kuriuo atveju, bet savininkai kalbėjo, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ šunį išviliojo, kad peršoktų tvorą ir tada VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jį pasiėmė. Tvora nebuvo labai aukšta, šuo galėjo ją peršokti.

Liudytojas M. L. parodė, kad jis dirba tyrėju. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje jis nėra buvęs, yra buvęs prie vartų 2022 m. pradžioje. Pagal bendrą priemonę jie vyko įvertinti šuns (duomenys neskelbtini) būklę. Jis turėjo skundą, kurį parašė A. V., kad šuo prastai prižiūrimas, todėl policijos pareigūnai kartu su VMVT, Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojais vyko pažiūrėti ir įsivertinti, kokia reali jo būklė. Policijos pareigūnai važiavo užtikrinti viešąją tvarka, bet buvo bendras reikalas, nes jis turėjo medžiagą dėl šuns nepriežiūros, o kiti turėjo medžiagą dėl šuns negrąžinimo savininkei. Savininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini)sen., nurodė, kad šuo pabėgo iš teritorijos, o VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jį rado. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ parašė pareiškimą, kad šuo neprižiūrėtas. Jie nusprendė, kad šuo bus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patalpas jie nebuvo įleisti, todėl šuns klausimo neišsprendė. Niekas nepatvirtino, kad jis ten yra. Teritorijoje buvo dvi moteriškės, kurios be savininkės A. V. leidimo jų neįleido, bet ar viena ar dvi moterys buvo, tiksliai neprisimena. Moteris aiškino, kad ji ten nedirba. Pokalbis buvo padrikas, jos vieną kartą vienaip sakė, kitą kartą kitaip. Tuo metu buvo atvažiavę žmonės prieglaudai maisto atvežė. Jie klausė, kaip jos gali būti teritorijoje, jei yra pašalinė, tai atsakė, kad jos čia tik padeda. Su direktore buvo susisiekta telefonu, kas susisiekė, neprisimena. Jis priminėjo sprendimą dėl šuns konfiskavimo, šuo B. nebuvo konfiskuotas. A. V. nebuvo šuns grąžinusi savininkui kaip priklauso. Jei gerai pamena, jai buvo surašytas protokolas už savivaldžiavimą, koks nutarimas buvo priimtas, nepamena, kiek pamena, jis paskyrė baudą. Žino, kad po kažkurio laikotarpio šuo buvo grąžintas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento direktorės D. Š. 2022 m. vasario 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMVT-KAUN-ANR_N-4-2022 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) A. V. už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo nubausta 1170 Eur bauda. Nutarime nurodyta, kad A. V. buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 505 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo, susijusio su kliudymu įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises bei atlikti pavestas pareigas. VMVT Kauno departamento pareigūnai 2021 m. gruodžio 8 d. (pagal VMVT Kauno departamento direktorės pavedimą Nr. 33PP-3073) turėjo atlikti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), gyvūnų laikymo vietos planinį patikrinimą bei įvertinti gyvūnų sveikatos, gerovės, ženklinimo atitiktį teisės aktų reikalavimams. Patikrinimas atliktas nebuvo, kadangi VMVT Kauno departamento pareigūnai nebuvo įleisti į gyvūnų globos patalpas, kuriose laikomi šunys, jiems nebuvo sudarytos sąlygos atlikti laikomų gyvūnų sveikatingumo, gerovės, ženklinimo reikalavimų valstybinę veterinarinę kontrolę. VMVT Kauno departamentas 2021 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 33S-(33.6.)-4078 „Dėl informacijos pateikimo“ paprašė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ iki 2021 m. gruodžio 16 d. pateikti gyvūnų globos namų darbo grafiką. Darbo grafikas pateiktas nebuvo. VMVT Kauno departamentas 2022 m. sausio 4 d. (pagal VMVT Kauno departamento direktorės 2022 m. sausio 4 d. pavedimą Nr. 33PP-12) vyko atlikti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ neplaninį patikrinimą dėl gautos informacijos apie (duomenys neskelbtini) veislės šuns B., mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio L. Š., esamą sveikatos būklę ir buvimo vietą. Pažymėtina, kad valstybinę veterinarinę kontrolę atliekantys VMVT Kauno departamento inspektoriai ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai bei Kauno apskrities VPK pareigūnai į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją ir patalpas įsileisti vėl nebuvo. VMVT Kauno departamentas 2022 m. sausio 13 d. raštu Nr. 33S-(33.6.)-106 pakartotinai pareikalavo nurodyti, kokiu adresu ir pas ką (nurodant kontaktinį telefono numerį) yra laikomas aukščiau paminėtas šuo. Atsakymas iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo gautas. Todėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. V., nesilaikydama Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – ir Gyvūnų apsaugos įstatymas) (1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-500, suvestinė redakcija nuo 2020 m. liepos 10 d.) 3 straipsnio reikalavimų, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo (toliau – ir Veterinarijos įstatymas) (1991 m. gruodžio 17 d. Nr. I-2110, suvestinė redakcija nuo 2020 m. liepos 10 d.) 6 straipsnio, 7 straipsnio reikalavimų, padarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą.

Tai yra blanketinė teisės norma, kuri nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje teisės normoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse. Tokios taisyklės konkretinimo siūloma ieškoti kitos teisės akto teisės normose. Tai reiškia, kad turi būti atsižvelgiama ne tik į ANK 505 straipsnio 1 dalies dispoziciją, bet ir į visas kitas teisės normas – įvairias tvarkas, taisykles ir pan. ANK 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta formalios administracinio nusižengimo sudėties požymiai, t. y. nusižengimas laikomas baigtu padarius nors vieną iš sudėtyje nustatytų alternatyvių veikų: 1) kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas arba 2) pareigūnų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį klausimą, būtina nustatyti, kad asmuo sąmoningai savo veikimu ar neveikimu kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, nevykdė ar netinkamai vykdė šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, kas šioje nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, buvo nustatyta ir įrodyta.

Po to Institucija, norėdama atlikti patikrinimą, 2021 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 33S-(33.6.)-4078 prašė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikti įstaigos darbo laiką darbo dienomis, kai atsakingas asmuo būna darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 28), tačiau tai nebuvo padaryta. Pareiškėja nurodė, kad ji, kaip juridinio asmens vadovė, neprivalo rengti savo darbo grafiką, kuriame būtų nuodyta, kokiomis dienomis įstaigoje ji būna fiziškai.

Kaip matyti iš byloje apklaustų liudytojų parodymų, tuo pačiu metu buvo gautas šuns B. savininkės pareiškimas dėl jai negrąžinamo šuns.

Pareiškėja A. V. paaiškino, kad jų organizacijoje nėra tiek darbuotojų, kad instituciją galėtų priimti tinkamai. Patikrinimuose ji nori dalyvauti pati, todėl Institucijos prašo laiko, kad galėtų atvykti. Gyvūnų prižiūrėtojai patys negali įleisti tarnybos, nes jie turi dirbti savo darbą, o patikrinimai užtrunka kelias valandas. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nėra asmens, kuris galėtų ją pavaduoti, jai nesant.

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad A. V. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iš protokolo ir nutarimo, A. V., kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės, kliudymas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamentui įgyvendinti jiems suteiktas teises ir atlikti pavestas pareigas, jų reikalavimų nevykdymas, Institucijos nuomone, pasireiškė: 1) tuo, kad, institucijos pareigūnams 2021 m. gruodžio 8 d. pagal institucijos direktorės pavedimą Nr. 33PP-3073 atvykus atlikti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), gyvūnų laikymo vietos planinį patikrinimą bei įvertinti gyvūnų sveikatos, gerovės, ženklinimo atitiktį teisės aktų reikalavimams, institucijos pareigūnai nebuvo įleisti į gyvūnų globos patalpas, kuriose laikomi šunys, jiems nebuvo sudarytos sąlygos atlikti laikomų gyvūnų sveikatingumo, gerovės, ženklinimo reikalavimų valstybinę veterinarinę kontrolę; 2) tuo, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ iki 2021 m. gruodžio 16 d. nepateikė institucijai 2021 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 33-(33.6)-4078 „Dėl informacijos pateikimo“ prašomos pateikti informacijos apie gyvūnų globos namų darbo grafiką; 3) tuo, kad institucijos pareigūnams pagal direktorės 2022 m. sausio 4 d. pavedimą Nr. 33PP-12 2022 m. sausio 4 d. atvykus atlikti įstaigos neplaninį patikrinimą dėl gautos informacijos apie (duomenys neskelbtini) veislės šuns B., priklausančio L. Š. esamą sveikatos būklę ir buvimo vietą, į įstaigos teritoriją ir patalpas nebuvo įleisti tiek institucijos pareigūnai, tiek policijos pareigūnai; 4) tuo, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal institucijos 2022 m. sausio 13 d. raštą Nr. 33S-(33.6)-106 nenurodė kokiu adresu ir pas ką (nurodant kontaktinį numerį) yra laikomas anksčiau minėtas šuo.

Institucija nurodė, kad A. V., jos manymu, pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio (suvestinė redakcija nuo 2020 m. liepos 10 d.) reikalavimus, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2020 m. liepos 10 d.) 6 ir 7 straipsnių reikalavimus.

Kaip matyti iš nurodytų teisės aktų, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnyje reglamentuojama valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija, užtikrinant gyvūnų gerovę ir apsaugą, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir filialų pareigas gyvūnų apsaugos ir gerovės srityje, bepriežiūrių gyvūnų gerovę ir apsaugą, bešeimininkių gyvūnų populiacijos mažinimo priemones, humaniško elgesio su gyvūnais reikalavimus, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo žiauraus elgesio, kankinimo ir kito neigiamo poveikio ir būtų užtikrintas žmonių saugumas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma kokios konkrečios valstybės ir savivaldybės institucijos pagal kompetenciją vykdo gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą. Tuo tarpu vėlesnės straipsnio dalys reglamentuoja konkrečių institucijų, tarp jų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, atliekamas funkcijas šioje srityje. Veterinarijos įstatymo 6 straipsnyje, vėl gi, reglamentuojama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kompetencija, o 7 straipsnyje nustatyta kokias teises pagal savo kompetenciją turi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai, teismo leidimų atlikti kontrolės veiksmų išdavimą.

Ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. B1-59 „Dėl Ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių patvirtinimo“, 58 straipsnyje numatyta, kad ūkio subjektas privalo: 58.1. paskirti atsakingą (atsakingus) asmenį (asmenis), kurie dalyvautų atliekant jo veiklos patikrinimą ir bendradarbiautų su Tarnybos pareigūnais; 58.2. vykdyti Tarnybos pareigūnų nurodymus ir netrukdyti jiems įgyvendinti teisės aktais suteiktų įgaliojimų; 58.3. pateikti visus jo veiklos patikrinimui atlikti būtinus dokumentus, kompiuteriu tvarkomus duomenis ir kitą informaciją; 58.4. sudaryti reikiamas jo veiklos patikrinimui atlikti sąlygas, kai patikrinimas atliekamas ūkio subjekto vykdomos veiklos vietoje.

Iš teismo posėdžio metu duotų Institucijos atstovės paaiškinimų matyti, kad pareiškėjai A. V. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl Ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių 58 punkto pažeidimų, kurie tik nebuvo įrašyti į protokolą, tačiau atsakomybę už nusižengimą nustatantis aktas privalo būti tinkamai apibrėžtas ne kur kitur, o administracinio nusižengimo protokole bei ne teismo tvarka priimtame nutarime.

ANK 608 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog administracinio nusižengimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais; vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais (kai asmuo nedalyvauja protokolo surašyme) nusiunčiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. ANK 609 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad protokolą surašant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, paaiškinimą dėl padaryto nusižengimo ir pastabas dėl protokolo turinio šis asmuo turi teisę pateikti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu.