Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. V. atstovės advokatės Evelinos Nevulienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutarties A. V. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento (toliau – ir institucija) 2022 m. vasario 4 d. nutarimu A. V. nubausta 1 170 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį. Nutarime nurodyta, kad institucijos pareigūnai 2021-12-08 pagal institucijos direktorės pavedimą Nr. 33PP-3073 turėjo atlikti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir įstaiga), gyvūnų laikymo vietos planinį patikrinimą bei įvertinti gyvūnų sveikatos, gerovės, ženklinimo atitiktį teisės aktų reikalavimams. Patikrinimas nebuvo atliktas, nes institucijos pareigūnai nebuvo įleisti į gyvūnų globos patalpas, kuriose laikomi šunys, jiems nebuvo sudarytos sąlygos atlikti laikomų gyvūnų sveikatingumo, gerovės, ženklinimo reikalavimų valstybinę veterinarinę kontrolę. Institucija 2021-12-09 raštu Nr. 33-(33.6)-4078 „Dėl informacijos pateikimo“ paprašė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ iki 2021-12-16 pateikti gyvūnų globos namų darbo grafiką, tačiau grafikas nebuvo pateiktas. Institucija pagal direktorės 2022-01-04 pavedimą Nr. 33PP-12 2022-01-04 vyko atlikti įstaigos neplaninį patikrinimą dėl gautos informacijos apie Berno Zenenhundo veislės šuns (duomenys neskelbtini), priklausančio L. Š. esamą sveikatos būklę ir buvimo vietą, tačiau nei institucijos, nei policijos pareigūnai į įstaigos teritoriją ir patalpas įleisti vėl nebuvo. Institucija 2022-01-13 raštu Nr. 33S-(33.6)-106 pakartotinai pareikalavo nurodyti, kokiu adresu ir pas ką yra (nurodant kontaktinį numerį) yra laikomas anksčiau minėtas šuo. Atsakymas iš įstaigos nebuvo gautas. Tokiu būdu įstaigos direktorė A. V., nesilaikydama Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – ir Gyvūnų apsaugos įstatymas) 3 straipsnio reikalavimų, Lietuvos Respublikos Veterinarijos įstatymo (toliau – ir Veterinarijos įstatymas) 6 ir 7 straipsnių reikalavimų, padarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą.

2. Nesutikdama su institucijos 2022 m. vasario 4 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė E. N. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydama jį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi advokatės skundas netenkintas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento 2022 m. vasario 4 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. V. atstovė advokatė E. N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, o šio prašymo netenkinus – paskirti A. V. mažesnę baudą, nei ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, arba nuobaudos neskirti.

3.1. Skunde nurodoma, jog teikiant skundą teismui buvo prašoma įvertinti, jog pagal byloje surinktus rašytinius įrodymus bei susiklosčiusią situaciją A. V. sąmoningai nekliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas. Taip pat įvertinti tai, kad pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį atsakomybė yra galima tik už teisėtų reikalavimų ir nurodymų nevykdymą, tuo tarpu institucijos pateikti reikalavimai akivaizdžiai prieštaravo įstatymuose nustatytiems reikalavimas bei buvo neteisėti. Šie argumentai buvo išsamiai pagrįsti teisės aktų normomis, tačiau, pirmosios instancijos teismas skundo argumentus iš esmės ignoravo ir dėl jų savo sprendime niekaip nepasisakė. Skundžiama nutartis iš esmės yra be motyvų ir argumentų. Išdėstyti motyvai ir argumentai yra nevisapusiški, abstraktaus pobūdžio, pritaikomi iš esmės bet kuriai administracinio nusižengimo bylai, prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms.

3.2. Anot apeliantės, apylinkės teismo sprendimas taip pat yra siurprizinis. Teismas motyvuodamas, kad institucija tinkamai kvalifikavo administracinio nusižengimo sudėtį nurodė, jog A. V. pažeidė Taisyklių 58 straipsnį, nors nei protokole, nei nutarime kaltinimas A. V. šio teisės akto pagrindu nebuvo reiškiamas. Toks teismo elgesys, vertintinas kaip nenoras išspręsti kilusį ginčą, o tik kaip formalus teisingumo vykdymas, siekiant surinkti įrodymus institucijos naudai, kad būtų galima skundą atmesti. Tai gali būti vertinama tik kaip teismo šališkumas valstybinių institucijų naudai ir jos pagrindinių teisių ignoravimas (objektyvus šališkumas). Teismo objektyviuoju nešališkumu pagrindą abejoti sudaro ir jo atliktas įrodymų vertinimas. O būtent, teismas konstatavo, jog A. V. telefonu kviečiama atvykti į organizuojamą planinį patikrinimą į savo darbo vietą, tą padaryti atsisakė. Nors teismo posėdžio metu buvo aiškiai nurodyta, kad ji į 2021-12-08 patikrinimą sąmoningai atvykti neatsisakė, o dalyvauti patikrinime negalėjo, nes tuo metu buvo išvykusi, kadangi institucija apie jos atvykimą 2021-12-08 neinformavo, todėl pareiškėja savo darbų nebuvo suorganizavusi taip, kad ji pati arba paskirtas asmuo galėtų dalyvauti patikrinime. Teismas šio paaiškinimo nevertino, kaip ir nevertino 2021-12-16 prašymo adresuoto institucijai, patikrinimus atlikti vadovaujantis VAĮ nustatyta tvarka, rašytinių įrodymų byloje, kad institucija apie Kauno rajono savivaldybės administracijos atliekamą administracinio nusižengimo teiseną visą laiką buvo informuojama ir su ja dalijamasi tyrimo metu surinkta medžiaga. Teismas nevertino, kad institucija administracinio nusižengimo teisenoje nevykdė jokių procesinių funkcijų, o jos atliekami veiksmai apskritai neturėjo teisinio pagrindimo. Negana to, institucija, neturėdama procesinio statuso atliekamame administracinio nusižengimo tyrime, savo iniciatyva „susirašė“ sprendimą atlikti neplaninį patikrinimą, pasirinkdama neteisėtą pagrindą. Kas apskritai kelia klausimų dėl institucijos piktnaudžiavimo jai suteiktomis teisėmis. Nei protokole, nei nutarime ir galiausiai skundžiamoje nutartyje nėra jokių argumentų ar įrodymų, kuriais būtų grindžiama A. V. kaltė. Institucija nutarime nepasisakė ne tik dėl kaltės formos, bet ir apskritai dėl pačios A. V. kaltės buvimo. Tuo tarpu byloje surinkti rašytiniai įrodymai bei galiojančios materialiosios teisės normos įrodo, jog jos veiksmuose tyčios trukdyti pareigūnams atlikti jų pavestas funkcijas nebuvo. Apylinkės teismas, privalėdamas tinkamai įvertinti visus byloje esančius įrodymus, byloje esančių ir papildomai pateiktų įrodymų iš esmės neanalizavo ir tokios analizės pagrindu padarytų išvadų nepateikė.

3.3. Advokatės nuomone, apylinkės teismo objektyvų šališkumą rodo ir tai, kad pasisakydamas dėl 1170 Eur nuobaudos skyrimo, jis teigia, jog bauda neva yra mažesnė už jos vidurkį, nors iš tiesų taip nėra. Teismas apskritai nevertino, ar paskirta bauda buvo tinkamai individualizuota ir paskirta pagrįstai. A. V. paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, todėl neteisinga ir neproporcinga. Nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

4. Atsiliepime į A. V. atstovės advokatės Evelinos Nevulienės apeliacinį skundą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento direktorė D. Š. prašo skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

A. V. atstovės advokatės Evelinos Nevulienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Tuo tarpu administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos pareiga yra surašyti administracinio nusižengimo protokolą tinkamai. Administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas ne tik aiškiai ir suprantamai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu, kada ir kur jis padarė administracinį nusižengimą, taip aprašant nusižengimo esmę, bet ir nurodant atsakomybę už nusižengimą nustatantį aktą, t. y. privaloma tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją (ANK 609 straipsnio 1 dalis).

7. ANK 609 straipsnis reglamentuoja administracinio nusižengimo protokolo turinį. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, administracinio nusižengimo protokole nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Šie duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo esmė ir pažeisti teisės aktai, nustatantys atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnyje ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą). Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019). Administracinio nusižengimo esmė ANK 609 straipsnio 1 dalies prasme – tai administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-6-628/2019).

8. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad A. V. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.). Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į kitą teisės aktą, todėl jos pažeidimas galimas tada, kai konstatuojamas kitame Lietuvos Respublikos teisės akte nustatytos konkrečios pareigos pažeidimas.

9. Protokole, o vėliau ir nutarime, kuriuo A. V. buvo nubausta pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, buvo aiškiai nurodyta kokiais konkrečiais veiksmais (neveikimu) pasireiškė A. V., kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės, kliudymas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamentui įgyvendinti jiems suteiktas teises ir atlikti pavestas pareigas, jų reikalavimų nevykdymas: 1) tuo, kad, institucijos pareigūnams 2021-12-08 pagal institucijos direktorės pavedimą Nr. 33PP-3073 atvykus atlikti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), gyvūnų laikymo vietos planinį patikrinimą bei įvertinti gyvūnų sveikatos, gerovės, ženklinimo atitiktį teisės aktų reikalavimams, institucijos pareigūnai nebuvo įleisti į gyvūnų globos patalpas, kuriose laikomi šunys, jiems nebuvo sudarytos sąlygos atlikti laikomų gyvūnų sveikatingumo, gerovės, ženklinimo reikalavimų valstybinę veterinarinę kontrolę; 2) tuo, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ iki 2021-12-16 nepateikė institucijai 2021-12-09 raštu Nr. 33-(33.6)-4078 „Dėl informacijos pateikimo“ prašomos pateikti informacijos apie gyvūnų globos namų darbo grafiką; 3) tuo, kad institucijos pareigūnams pagal direktorės 2022-01-04 pavedimą Nr. 33PP-12 2022-01-04 atvykus atlikti įstaigos neplaninį patikrinimą dėl gautos informacijos apie Berno Zenenhundo veislės šuns (duomenys neskelbtini), priklausančio L. Š. esamą sveikatos būklę ir buvimo vietą, į įstaigos teritoriją ir patalpas nebuvo įleisti tiek institucijos pareigūnai, tiek policijos pareigūnai; 4) tuo, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal institucijos 2022-01-13 raštą Nr. 33S-(33.6)-106 nenurodė kokiu adresu ir pas ką (nurodant kontaktinį numerį) yra laikomas anksčiau minėtas šuo.

10. Taip pat matyti, kad tiek protokole, tiek nutarime buvo nurodyti ir teisės aktai, kuriuos, institucijos nuomone, tokiais savo veiksmais (neveikimu) pažeidė A. V. – Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio (suvestinė redakcija nuo 2020 m. liepos 10 d.) reikalavimus, Lietuvos Respublikos Veterinarijos įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2020-07-10) 6 ir 7 straipsnių reikalavimus.

11. Tačiau pažymėtina, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnyje reglamentuojama valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija, užtikrinant gyvūnų gerovę ir apsaugą, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir filialų pareigas gyvūnų apsaugos ir gerovės srityje, bepriežiūrių gyvūnų gerovę ir apsaugą, bešeimininkių gyvūnų populiacijos mažinimo priemones, humaniško elgesio su gyvūnais reikalavimus, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo žiauraus elgesio, kankinimo ir kito neigiamo poveikio ir būtų užtikrintas žmonių saugumas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma kokios konkrečios valstybės ir savivaldybės institucijos pagal kompetenciją vykdo gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą. Tuo tarpu vėlesnės straipsnio dalys reglamentuoja konkrečių institucijų, tarp jų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, atliekamas funkcijas šioje srityje. Veterinarijos įstatymo 6 straipsnyje, vėl gi, reglamentuojama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kompetencija, o 7 straipsnyje nustatyta kokias teises pagal savo kompetenciją turi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai, teismo leidimų atlikti kontrolės veiksmų išdavimą.

12. Taigi, A. V. buvo inkriminuoti tik pažeidimai teisės aktų, kuriais reglamentuojama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kompetencija, jų teisės, vykdant valstybinę veterinarinę priežiūrą, t. y. tik įstatymų įgaliotų pareigūnų veiklą reglamentuojančios teisės normos, nustatančios jų teises ar jiems pavestas pareigas, kurių nevykdymu ar netinkamu vykdymu yra kaltinamas asmuo, visiškai nenurodant koks konkrečiai teisės aktas ar teisės aktai nustato pareigą tikrinamam subjektui atlikti veiksmus, kurių pažeidimu yra kaltinama A. V., nors tai būtina tam, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis subjektas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, ar teisės aktai iš tiesų nustatė jam pareigą atlikti atitinkamus veiksmus, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika ir duoti apie tai išsamius paaiškinimus, žinoti kuo konkrečiai jis yra kaltinamas ir nuo ko jis turėtų gintis. Nurodyti administracinio nusižengimo protokolo, o kartu ir nutarimo, kuriuo A. V. buvo nubausta pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, trūkumai yra esminiai, juos buvo privalu ištaisyti, tačiau apylinkės teismas to nepadarė, nors skunde dėl institucijos nutarimo šis klausimas buvo keliamas.

13. Apylinkės teismas apskritai labai lakoniškai pasisakė dėl skundo argumento, kad A. V. kaltinimas buvo suformuotas ydingai. Teismas nurodė, jog: administracinio nusižengimo protokole yra aiškiai, konkrečiai ir visiems suprantamai nurodyta už kokias konkrečiai veikas ir kada atliktas pareiškėja buvo patraukta atsakomybėn; A. V. veiksmai – neleidimas atlikti patikrinimus ir nepateikimas institucijai jos reikalaujamų dokumentų, trukdymas institucijai atlikti savo įgaliojimus ir teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymas ir atitinka blanketinių normų, 2022-02-04 nutarime nurodytų taisyklių pažeidimus, iš kurių susideda kaltinimas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, t. y. – Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio, kuriame nurodyta Valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija, kad gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją vykdo <...> Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba <...> bei Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 6 straipsnio, kuriame išvardintos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kompetencijos ir 7 straipsnio, kuriame išvardintos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teisės, pažeidimus. Tačiau pažymėtina, jog skundžiamos nutarties ankstesnėse pastraipose teismas taip pat nurodė, jog pagal Ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisykles, patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015-01-28 įsakymu Nr. B1-59 „Dėl Ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklių patvirtinimo“, 58 straipsnį, ūkio subjektas privalo: 58.1. paskirti atsakingą (atsakingus) asmenį (asmenis), kurie dalyvautų atliekant jo veiklos patikrinimą ir bendradarbiautų su Tarnybos pareigūnais; 58.2. vykdyti Tarnybos pareigūnų nurodymus ir netrukdyti jiems įgyvendinti teisės aktais suteiktų įgaliojimų; 58.3. pateikti visus jo veiklos patikrinimui atlikti būtinus dokumentus, kompiuteriu tvarkomus duomenis ir kitą informaciją; 58.4. sudaryti reikiamas jo veiklos patikrinimui atlikti sąlygas, kai patikrinimas atliekamas ūkio subjekto vykdomos veiklos vietoje, bei konstatavo, kad A. V., būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, privalėjo vykdyti institucijos reikalavimus įleisti pareigūnus į įstaigą atlikti patikrinimą bei pateikti institucijos reikalaujamus duomenis, tačiau to nepadarė, todėl jos veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Pacituodamas Taisyklių 58 straipsnį ir iš karto po to konstatuodamas, kad A. V. privalėjo vykdyti institucijos reikalavimus įleisti pareigūnus į įstaigą atlikti patikrinimą bei pateikti institucijos reikalaujamus duomenis, apylinkės teismas iš esmės pripažino, kad protokole bei ne teismo tvarka priimtame nutarime nebuvo nurodyti visi teisės aktai, leidžiantys tinkamai įvertinti, ar A. V. suformuotas kaltinimas yra pagrįstas. Taigi, apylinkės teismo išvados, padarytos vertinant byloje suformuoto kaltinimo atitiktį jam keliamiems reikalavimams, yra prieštaringos. Nors apylinkės teismas motyvuojamoje skundžiamos nutarties dalyje ir nurodė teisės aktą, kurio, jo nuomone, vertinamu atveju nesilaikė A. V., tačiau atsakomybę už nusižengimą nustatantis aktas privalo būti tinkamai apibrėžtas ne kur kitur, o administracinio nusižengimo protokole bei ne teismo tvarka priimtame nutarime, o jei kaltinimas keičiamas apylinkės teisme – dėl to turi būti priimtas konkretus sprendimas patikslinti ne teismo tvarka priimtą nutarimą, jis turi atsispindėti ir išdėstant įrodytomis pripažintas administracinio nusižengimo aplinkybes.

14. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamo institucijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo tinkamai nepatikrino, todėl skundžiama nutartis naikinama, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, tam, kad būtų ištaisyti esminiai administracinio nusižengimo protokolo bei ne teismo tvarka priimto nutarimo trūkumai. Nors ANK 653 straipsnio 1 dalis konkrečiai nenumato galimybės apygardos teismui, išnagrinėjus apeliacinį skundą dėl priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, bylą grąžinti iš naujo tirti įgaliotai institucijai, kaip iki 2017 m. sausio 1 d. galiojęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, tačiau apygardos teismas gali priimti sprendimą panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

15. Nustatęs aptartą apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo panaikinimo pagrindą apygardos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visus apeliaciniame skunde nurodytus motyvus privalės bylą iš naujo nagrinėsiantis apylinkės teismas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. V. atstovės advokatės Evelinos Nevulienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.