Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aer Liber“ atstovei advokato padėjėjai Erikai Minkevič,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aer Liber“ ieškinį atsakovei Ryanair DAC dėl kompensacijos priteisimo pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties

Dėl taikytinos teisės

Vertindamas atsakovės nurodytas aplinkybes dėl vežimo sutarčiai ir Sąlygoms taikytinos Airijos teisės, teismas taip pat vadovaujasi aukštesnės instancijos teismo suformuota praktika. Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1026-480/2020 nurodyta, kad jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra nustatytos Reglamente (ES) Nr. 1215/2012. Pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę, nustatytą Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, ieškiniai turi būti reiškiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje. Pagal Reglamento 1215/2012 16 punktą, jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, bet ir pagal alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą. Pagal Reglamento 1215/2012 5 straipsnio 1 dalį asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik pagal specialiosios (alternatyviosios) jurisdikcijos taisykles, nustatytas Reglamento 1215/2012 II skyriaus 2–7 skirsniuose. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas vadovaujantis specialiosiomis jurisdikcijos taisyklėmis. Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad bylose, kylančiose iš sutarčių, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotą šios normos taikymo praktiką, kiek tai susiję su tiesioginiu skrydžiu, kurį vykdo atitinkamo keleivio sudarytos sutarties šalis, tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta turi būti laikoma pagrindinių paslaugų, esančių oro vežimo sutarties dalyku, teikimo vietomis, pateisinančiomis teismo jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl kompensacijos pagal šią vežimo sutartį ir Reglamentą Nr. 261/2004, kai ieškovas gali pasirinkti, ar tokį reikalavimą kelti lėktuvo išvykimo, ar atvykimo vietos, dėl kurios susitarta minėtoje sutartyje, valstybės teisme (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimas). Pagal kasacinio teismo praktiką, keleivio vežimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, kurios silpnesnioji šalis yra keleivis, esantis akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – vežėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017). Keleivio vežimo sutartį kvalifikavus kaip vartojimo, šiai sutarčiai taikytinos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė. Tokiu atveju, Sąlygose įtvirtintos nuostatos (2.4 punktas), jog vežimo sutarčiai, vežimo nuostatoms ir sąlygoms bei atsakovės taisyklėms taikoma Airijos teisė, t. y. taikoma vežėjo (stipresniosios sutarties šalies) buveinės teisė, ir taip pažeidžia šalių teisių ir interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, laikytinos nesąžiningomis. Nagrinėjamu atveju lėktuvo atvykimo vieta yra Lietuva, todėl Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrosios įtraukos taikymo prasme Lietuva laikoma prievolės įvykdymo vieta. Nustačius, kad pagal Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką šalių ginčas teismingas Lietuvos teismams, jo nagrinėjimui kompetentingo Lietuvos teismo klausimas sprendžiamas pagal Lietuvos nacionalinę teisę (Kauno apygardos teismo 2020-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1026-480/2020, p. 32-36). Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovės argumentai dėl vežimo sutarčiai ir Sąlygoms taikytinos Airijos teisės.

Dėl kompensacijos priteisimo

Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama Reglamento Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 6, 7 ir 12 straipsnių. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, kai dėl atidėto skrydžio praranda 3 val. ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą 3 ar daugiau valandų vėliau. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).

Dėl skrydžių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)

Atsakovės atstovė neginčijo ieškinio dalyje dėl 1000 Eur kompensacijos priteisimo už sutrikdytą 2019 m. spalio 21 d. skrydį (duomenys neskelbtini) Kopenhaga – Kaunas; 800 Eur kompensacijos už sutrikdytą 2020 m. sausio 13 d. skrydį (duomenys neskelbtini) Bristolis – Kaunas bei dėl 400 Eur kompensacijos už atšauktą 2018 m. liepos 9 d. skrydį (duomenys neskelbtini) Dublinas – Kaunas. Nors atsakovė triplike nurodė, kad 250 Eur kompensacija keleivei A. B. už atidėtą 2019-10-21 skrydį (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 2020 m. vasario 6 d., tačiau ieškovė patikslino, kad keleivis G. M. taip pat buvo įsigijęs ginčo skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 21 d. bilietą, ir jame nurodytas toks pats rezervacijos numeris, kaip ir keleivės A. B. skrydžio biliete (Nr. G4C2QM). T. y., tikėtina, kad abu keleiviai darė vieną rezervaciją, dėl ko jiems buvo suteiktas tas pats rezervacijos numeris (2020-08-19 Tripliko DOK-95601 priedas, 2020-11-03 DOK-129792 priedas). Todėl atsakovė 2020 m. vasario 6 d. mokėjimo pavedimu išmokėjo kompensaciją būtent G. M., o ne A. B.. Atsakovė to neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmetus kaip nepagrįstus atsakovės argumentus dėl reikalavimo teisės perleidimo draudimo bei taikytinos teisės, ieškinys dalyje dėl 2200 Eur (už sutrikdytus skrydžius FR7620, FR8681, FR2971) tenkintinas visiškai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl skrydžio (duomenys neskelbtini)

Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 800 Eur kompensaciją už sutrikdytą 2019 m. gegužės 30 d. skrydį (duomenys neskelbtini) Kaunas – Alikantė, kadangi skrydis vėlavo daugiau nei 3 valandas, pateikė išrašą iš tinklapio www.airportia.com (2020-11-03 DOK-129792 priedas) ir teigė, jog ginčo skrydžio (duomenys neskelbtini) (2019 m. gegužės 30 d.) atveju lėktuvas į paskirties oro uostą (Alikantę) atvyko ne 00:31 val. UTC laiku (tikslus laikas), kaip nurodo atsakovė, tačiau 03:15 val. Ispanijos laiku (arba 01:15 val. UTC laiku), nors suplanuotas atvykimo laikas buvo 21:50 val. UTC laiku (arba 23:50 val. Ispanijos laiku), todėl daro išvadą, kad skrydis (duomenys neskelbtini) vėlavo daugiau nei 3 val. Kaip matyti iš atsakovės pateikto išrašo iš Ryanair skrydžių informacinės sistemos, 2019 m. gegužės 30 d. skrydžio (duomenys neskelbtini) numatytas atvykimo į galutinę paskirties vietą (Alikantę) laikas buvo 21:50 val., o faktinis atvykimo (lėktuvo nusileidimo) laikas nurodytas 00:31 val. (el. b. 3 tomas, b. l. 48). Tokiu atveju, įvertinus numatytą atvykimo laiką, kuris turėjo būti 21:50 ir faktinį atvykimo (nusileidimo) laiką 00:31, matyti, kad faktiškai skrydis (duomenys neskelbtini) į galutinę paskirties vietą atvyko pavėlavęs 2 val. 41 min. Atsakovė kaip tripliko priedą pateikė Ryanair Dienos judėjimo lapą, kuriame taip pat matyti informacija, kad skrydžio (duomenys neskelbtini) numatytas atvykimo į galutinę paskirties vietą (Alikantę) laikas buvo 21:50, o faktinis atvykimo (lėktuvo nusileidimo) laikas buvo 00:32/35 (2020-08-19 Tripliko DOK-95601 priedas). Atsakovės poziciją, kad skrydis nevėlavo daugiau kaip tris valandas, taip pat pagrindžia ir Skrydžių valdymo kontrolės analitiko ataskaitoje FR 9099 nurodyta informacija, kad: „Deja, FR9098 / 9099 ALC-KUN ir atgal buvo atidėtas ALC ant žemės, kol vėl buvo atidarytas kilimo ir tūpimo takas. FR9098 išvyko iš ALC 1633 UTC ir atvyko į KUN 2021 UTC. Ekipažas atliko įprastinį apsisukimą KUN ir išvyko kaip FR9099 2059 UTC, grįždamas atgal į ALC 0035 UTC“ (2020-08-19 Tripliko DOK-95601 priedas). Šalys negalėjo paaiškinti, kodėl Ryanair Dienos judėjimo lape nurodyta, kad vėlavimas – 003:06. Net laikant, kad šioje informacijoje nurodyta, kad lėktuvas vėlavo 3 valandas ir 6 minutes, tai nesutampa su ieškovės pateikta informacija iš www.airportia.com, pagal kurią vėlavimas turėtų būti 3 valandos ir 25 minutės (21:50 - 01:15).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005, 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006).

Taigi, teismas, įvertinęs visumą rašytinių įrodymų sprendžia, jog labiau tikėtina, kad lėktuvas į galutinę paskirties vietą (Alikantę) atvyko 00:31 (00:32/35 UTC laiku, vietoje numatyto laiko – 21:50 UTC laiku, t. y. vėluodamas mažiau nei 3 valandas, todėl atsakovė neprivalo mokėti kompensacijos ieškovei pagal Reglamentą Nr. 261/2004 už sutrikdytą 2019 m. gegužės 30 d. skrydį (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 800 Eur kompensacijos priteisimo už sutrikdytą 2019 m. gegužės 30 d. skrydį (duomenys neskelbtini) Kaunas – Alikantė, atmetamas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl skrydžio FR9098

Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 800 Eur kompensaciją už atšauktą 2018 m. liepos 25 d. skrydį (duomenys neskelbtini) Alikantė – Kaunas. Atsakovė prašė atmesti ieškinį šioje dalyje, kadangi skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių atsakovė negalėjo kontroliuoti, o būtent dėl 2018 m. liepos 25 d. Profesinių sąjungų 4 valstybėse (Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje bei Belgijoje) organizuoto streiko. Atsakovė nurodė, kad 2018 m. liepos 25 d. streikas yra pripažintinas „ypatingomis aplinkybėmis“ pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, kadangi šis streikas nepriklauso „laukinių streikų“ kategorijai. Atsakovė yra pigių skrydžių bendrovė, su profesinėmis sąjungomis derėjosi, tačiau negali nusileisti ir prisiimti pralaimėtojo pozicijos, dėl ko atsakovė negalėtų klientams siūlyti pigių skrydžių.

Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) aiškindamas šią teisės normą yra nurodęs, kad „ypatingomis aplinkybėmis“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, gali būti laikomi tie įvykiai, kurie dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi įprastai oro vežėjo veiklai ir kurių jis realiai negali kontroliuoti. Reglamente Nr. 261/2004 yra nurodyti šie pavyzdiniai ypatingų aplinkybių atsiradimą galintys nulemti įvykiai – politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, neleidžiančios vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai, turintys įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui.

Taigi, ypatingos aplinkybės gali susidaryti dėl streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklai, tačiau jos nebūtinai automatiškai yra atleidimo nuo Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos mokėti kompensaciją pagrindai ir kiekvienu atveju reikia vertinti ar jos atitinka nurodytas dvi kartu egzistuojančias sąlygas. Siekdamas išvengti pareigos mokėti kompensaciją vežėjas gali remtis streiku, kaip oro erdvės apribojimu, tik tuo atveju, jei gali įrodyti, kad toks ribojimas atsirado dėl įvykių, kurie nėra būdingi normaliai oro vežėjo veiklai ir kurių jis negalėjo numatyti.

Kaip matyti iš 2019 m. rugpjūčio 22 d. Ispanijos aviacijos saugos ir saugumo agentūros atsakymo Nr. 012638-19 dėl skundo (ieškinio CBP-6796 priedas), jame nurodyta, kad: „agentūra laiko, kad oro linijų nurodomo streiko negalima laikyti ypatingomis aplinkybėmis, nes jį rengė tik šių oro linijų darbuotojai, todėl oro vežėjas turi sumokėti kompensaciją. Atsižvelgiant į FR 9098 ALC- KUN skrydžio atstumą jo galutinę paskirties vietą ir atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 261/2004 7 straipsnį, kompensacija turi siekti po 400 EUR kiekvienam keleiviui.“ 2018 m. balandžio 17 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime (byla C-195/17 Krusemann ir kiti) nurodoma, kad streiko negalima priskirti „ypatingų aplinkybių“ kategorijai, jei tokį streiką rengia pačių oro linijų darbuotojai. Teismo sprendime taip pat nurodoma tai, kad, oro vežėjams vykdant veiklą paprastai gali kilti nesutarimų ar net konfliktų su jų darbuotojais ar šių darbuotojų dalimi, taigi suprantama, kad oro vežėjo darbuotojų streikas turi būti laikomas būdingu įprastai atitinkamo oro vežėjo veiklai, todėl negali būti laikomas ypatingomis aplinkybėmis, kurias kontroliuoti oro vežėjas neturi faktinių galimybių. Teismas sprendžia, jog vykdydamos savo veiklą oro transporto bendrovės dažnai susiduria su tam tikrais streikais (oro erdvės apribojimais), todėl šiuos apribojimus galima priskirti įprastai vežėjo veiklos rizikai, net jei atsakovė nesitikėjo minėto streiko, ar negalėjo jo kontroliuoti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į Teisingumo Teismo išaiškinimus Reglamento Nr. 261/2004 taikymo klausimais, teismas daro išvadą, jog atsakovės nurodytas streikas (oro erdvės laikinas apribojimas) savaime negali būti pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, jog ginčo skrydis atidėtas dėl susidariusių ypatingų aplinkybių, todėl atsakovės argumentai dėl ypatingų skrydžio atšaukimo aplinkybių laikomi neįrodytais, o ieškovės reikalavimas priteisti 800 Eur kompensaciją už atšauktą 2018 m. liepos 25 d. skrydį (duomenys neskelbtini) Alikantė – Kaunas tenkintinas (CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies „c“ punktas, 7 straipsnio 1 dalies „b“ punktas).

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės įstatymo numatytas palūkanas už vėlavimo atsiskaityti laiką. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo numatytas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004 yra perimti iš keleivių – fizinių asmenų, todėl ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (3 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1, 2 dalis). Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz. 2020-06-18 Kauno apygardos teismo nutartis Nr. e2A-1026-480/2020).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pateikė teismo proceso išlaidas patvirtinančius duomenis bendrai 1516,60 Eur sumai, kurias sudaro 113 Eur žyminis mokestis ir 1282,60 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir išėjus priimti procesinio sprendimo, 2021-02-04 gautas ieškovės prašymas priteisti patirtas 2024,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 113 Eur žyminis mokestis ir 1911,80 Eur teisinės pagalbos išlaidos, papildomai pateikta 2021-01-28 PVM sąskaita – faktūra APB Nr. 0646/21 508,20 Eur sumai ir 2020-02-04 jos apmokėjimo įrodymas. 2021-02-08 teisme gautas ieškovės atstovės direktorės 2021-02-05 elektroninis laiškas dėl pavėluoto bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo ir priteisimo.

Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pateikė teismo proceso išlaidas patvirtinančius duomenis bendrai 2 167,33 Eur sumai, kurias sudaro 2 147,33 Eur advokato pagalbos išlaidos ir 20 Eur vertimo išlaidos.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/313/2015 ir joje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika). Kasacinio teismo praktikoje aiškinant aktualaus bylos atveju CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymą nurodoma, kad pagal bendrąją taisyklę šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 20 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1647-577/2020; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1657-258/2019).

Ieškovė 2021 m. vasario 4 d. po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateiktame patikslintame prašyme (registracijos numeris DOK-16073) dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, papildomai detalizuoja išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nurodo 508,20 Eur didesnę prašomą iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidą, nei prieš posėdį 2021-02-04 teiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (registracijos numeris DOK-15840) ir papildomai pateikia 2021 m. sausio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. APB 0646/21 ir jos apmokėjimą patvirtinantį įrodymą. Teismas pažymi, jog ieškovė prašymą priteisti papildomas teisinės pagalbos išlaidas, turėjo į bylą pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, juo labiau, jog sąskaita papildomoms išlaidoms išrašyta 2021 m. sausio 28 d., o prieš posėdį (2021-02-04) buvo gautas ieškovės prašymas bylinėjimosi išlaidas priteisti be šios sąskaitos ir joje nurodytos 508,20 Eur sumos. Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, teismo posėdžio, vykusio 2021 m. vasario 4 d. metu, nenurodė, jog tokia sąskaita buvo išrašyta, nebuvo reiškiami prašymai, siekiant patikslinti byloje patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas bendrai 1516,60 Eur sumai buvo gautas ir priimtas prieš teismo posėdį (teismo posėdžio dieną). Akcentuotina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių egzistavus reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad ji neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl aptariamų (2021-01-28 PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytų) atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalimi bei aukščiau nurodyta kasacinio teismo, apeliacinės instancijos teismo praktika, prašymo dalyje dėl šių išlaidų (508,20 Eur) priteisimo netenkina.

Byloje patenkinta 79 proc. ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 1198,11 Eur bylinėjimosi išlaidų (1516,60*79 proc.). Iš ieškovės atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos atmestų reikalavimų dalyje, t. y. 455,14 Eur (2167,33 Eur *21 proc.). Priešines sumas įskaičius, ieškovei iš atsakovės priteistina 742,97 Eur bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnio 1 dalis, Reglamento Nr. 861/2007 16 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, tenkančios kiekvienai šaliai (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Ryanair DAC, Dublin Office, juridinio asmens kodas 104547, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Aer Liber, juridinio asmens kodas 304685405, 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) kompensaciją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 742,97 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt du eurus 97 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.